Kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną? Naudingi patarimai iš 20 metų patirties

Dirbu šioje srityje jau geriau nei dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti viena – klausimas, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, visada kelia daugiau nešmoniškų galvos skausmo negu turbūt turėtų. Anksčiau, prieš šį visą „Brexit“ chaosą, buvo paprasčiau: pakrovė, nuvažiavo, iškrauvė. Dabar? Dabar reikia žinoti ne tik kur ratu važiuoja sunkvežimis, bet ir kokia anglų muitinės nuotaika penktadienį vakare. Dažnai klientai slysta į tas pačias spąstus – ieško pigiausio varianto „skelbimų lentose“ arba pasitiki žodžiu, be jokio raštinio įrodymo. Po to, kai krovinys Stringa uoste trys savaitės, skambina ir keikiasi. Kodėl taip nutinka? Nes ne visada aišku, kas atsakinga už ką. Čia ne apie tuos idealiai sušluotus tinklalapius, o apie tai, kaip iš tikrųjų viskas veikia gatvėje, dokumentuose ir tarp vairuotojų.

Bendrai apie paiešką ir pasirinkimą

Kur tikrai geriau ieškoti pervežėjo?

Nebūkite naivūs, kad paieškos sistemos visada rodys tai, ko jums reikia. Dažnai ten užšoka „agregatoriai“ – tarpininkai, kurie neturi nė vieno sunkvežimio. Jei jus domina, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, pradėkite nuo to, kad įmonė turi turėti realų adresą ir ne tik virtualų biurą. Patikrinkite, ar jie kalba apie problemas ar tik apie tai, kaip visai puiku. Geriausia taip pat paklausti kolegų ar pažįstamų verslininkų, kurie jau siuntė krovinius į Angliją. Rekomendacija žmonių, kurie jau „degė“, verta daugiau nei šimtas reklamų.

Ką tikrai reikia patikrinti prieš pasirašant?

Žinote, dažniausiai žmonės net neperžiūri sutarties? O būtent ten pasislėpę baisiausi dalykai. Atkreipkite dėmesį į atsakomybės apribojimus – ką nutinka, jei vairuotojas užmuša jūsų krovinią į vartus (o tai Londone įvyksta dažnai)? Jei sutartyje rašoma, jog įmonė atsako tik 100 eurų, tai tada ir nekvieskite. Taip pat žiūrėkite, ar nėra paslėptų mokesčių už „krovinio įkėlimą jei jis per sunkus“. Tai keistas dalykas, bet kai kurie tai bando užsidirbti.

Ar brangesnis reiškia geresnis?

Ne visada, tačiau per pigu – tai visada įspėjimas. Jei jums siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tikėkitės, kažkur bus kertama. Gal jie ims važiuoti be draudimo, o gal jūsų krovinią užkraus į kampą ir užgožs 10 tonų kitų dalykų. Kai galvojate, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, orientuokitės į vidutinę kainą. Stabilios įmonės turi savo tarifus, kurie keičiasi tik dėl kuro, o ne nuo to, kad jiems reikia paimti kadą.

Ar reikia draudimo?

Beveik visada taip. Ypač jei vežate techniką ar brangius daiktus. Standartinė CMR draudimo apimtis dažnai būna per maža (apie 8–10 SDR už kilogramą). Įsivaizduokite, kad vežate įrangą už 10 tūkstančių, o ją sugriauna – išmokės gaišta vos kelis šimtus. Be to, draudimas – tai jūsų ramybė. Geriausia pasidaryti „Viskas rizikos“ (All risks) draudimą, nors jis ir kainuos brangiau. Taip pat nepamirškite, kad britų draudikai gali turėti savų niuansų.

Kaip suprasti, ar įmonė ne vienadienė?

Pažiūrėkite, kada jie buvo įkurti. Jei pavadinime „2023 logistics“, tai gana įtūžinga. 20 metų patirtis sako, jaunos firmos dažniau bankrutuoja palikus krovinius kur nors. Patikrinkite jų „Facebook“ puslapį – ar ten tik gražios nuotraukos, ar yra ir realių komentarų (netgi negatyvių)? Jei visi komentarai vienodi ir beveik botiški, vengkite. Reali įmonė turės ir nusiskundimų, nes nepatenkinti klientai visada būna.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojai – geri vaikinai, dirbantys sunkų darbą, bet yra išimčių. Jei vairuotojas atvyksta su technika, atrodo kaip iš kasų, elgiasi įtūžingai – nebeduokite krovinių. Buvau atvejų, kai vairuotojas pasamdavo pagalbininkus iš gatvės Londono rajonuose, o šie tiesiog „išnešiodavo“ dalį krovinių. Nebijokite pasakyti „ne“ ir pareikalauti kito ekipažo.

Brexitas, muitinė ir anglų niuansai

Ar dabar reikia EORI kodą?

Taip, absoliučiai. Be EORI kodą, jei jūsų įmonė registruota Lietuvoje (ar EU), jūsų krovinių neįleis į Angliją. Tai buvo didžiausias chaosas prieš keletą metų, kai žmonės stovėjo sienose po savaitę. Dabar sistema jau veikia sklandžiau, bet kodas turi būti nurodytas be klaidų. Kai svarstote, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, patikrinkite, ar tarpininkas moka su tuo susitvarkyti. Dalis jų dar tai liepia daryti klientui, kas yra šiek tiek tinginiauja iš jų pusės.

Kiek laiko užtrunka muitinės tvarkymas?

Esant idealiam variantui – keletas valandų. Bet jei dokumentuose trūksta prekės kodų (HS kodų) arba svorio neatitinka realybės, gali užstrigti. Anglai dabar yra labai griežti dėl maisto produktų ir gyvūnų kilmės. Vieną kartą matėme, kaip buvo sulaikytas visa krovinys su sėklomis, nes nebuvo sertifikatų. Tai kainavo brangiai, nes vairuotojas laukė ir reikalavo kompensacijos už laiką (laukimo mokestis tai rimtas dalykas Anglijoje).

Ką daryti, jei muitinė prašo papildomų dokumentų?

Nesikeikite ir nedelskite. Pats blogiausias dalykas – tylėti. Angliškai muitinėje dirba robotai (ne tik žmonės, bet ir sistemos), jei per 24 valandas nepateikiate info, gali būti pradėtas grąžinimo procedūra. O grąžinti krovinius atgal (pvz., iš Tilbury uosto) atsigavia labai brangiai. Geriau iš karto paskambinti savai eksporto firmai ir leisti jiems kalbėtis su britais.

Ar mokėsiu PVM (VAT)?

Tai priklauso nuo to, ką vežate ir ar esate registruotas PVM mokėtojas. Dažniausiai naudojama „0%“ tarifo procedūra (Exempt with zero rate), bet tam reikia teisingai užpildyti eksporto deklaraciją. Jei viską padaro tinklai, klientas nieko nemoka Anglijoje. Bet jei klaida – gali tekti mokėti 20% britiško PVM, o to nė nėra, kur pasiimti atgal.

Ar galiu siųsti fiziniu asmeniu?

Galima, bet apribojai didesni. Negalite siųsti dėžės, kurioje yra 20 porų batų (aišku, kad ne sau), ir pasakyti, kad tai dovanos. Jei vertė viršija 135 svarų (ar kažkas tokio, galiu klysti tikslioje sumoje, bet apie 150 GBP), gali tekti mokėti importo mokesčius. Fiziniams asmenims dažniausiai naudojami kurjeriai (DHL, UPS), kurie patys išsižioja sąskaitas.

Kas tokie HS kodai ir kas juos renka?

Tai brangiausias dalykas pasaulyje – paslaptis, kurios niekas nemoka. Šiaip jujuoju, bet HS kodas nusako, kas tai yra per daikt. Klientas dažnai nežino, o tarpininkas renka pagal savo nuomonę. Jei padarysite klaidą (pavyzdžiui, užrašysite medinį stalą kaip „medieną atsparią ugniai“), gali būti bauda. Patikimesniems pervežėjams tai patikėkite, jie turi savo prekių klasifikatorių.

Kainodaros, pinigai ir nemalonios staigmenos

Kodėl kaina keičiasi kas savaitę?

Kuras, be kurio neivažiuosime nė į Kentą. Kuro priedas (fuel surcharge) dabar yra didelė dalis sumos. Be to, keičiasi ir kursai. O dar tas litas... čia be juoko, svarų kursas šokinėja. Taip pat, kai artėja Kalėdos, kainos šoktelėja 2 kartus, nes visi nori nusiųsti dovanas brangiaisiais laikais.

Ar galima mokėti gavėjui Anglijoje?

Dauguma lietuviškų firmų to nedraugių – reikalauja išankstinio apmokėjimo. Kodėl? Nes jei angliškas klientas atsisako priimti krovinį (nepriklauso nuo mūsų), sunkvežimis važiuoja atgal tuščias, o kas sumokės už tą kelionę? Tokia rizika. Jei randate firmą, kuri sutinka atsiskaityti pristatymo metu (COD), tikėkitės didelio priedo.

Kas yra „ Waiting time “ mokestis?

Tai mūsų (ir jūsų) blogiausias košmaras Londone. Jei vairuotojas atvyksta į adresą, o ten niekas nepriima, sandėlis uždarytas, arba vairuotojas praleidžia 2 valandas surandant vietą stovėjimui (važiuoti po Londoną sunkvežimiu – pragaras), už kiekvieną valandą imamas mokestis. Anglijoj jis gali būti 50–100 svarų. Tai nebūtinai perkėlėjo kaltė, dažnai gavėjo.

Ką reiškia „kubatura“ ir kodėl ji svarbi?

Kartais svoris nėra svarbiausias. Jei vežate pūką (putes, vata), sunkvežimis užpildomas tašiau, o svorio nėra. Tada skaičiuojama kubatura (kokie kubiniai metrai užima). Dažnai klientai stebisi, kad 500 kg kainuoja brangiau nei 1 tona metalo. Nes metalas telpa į kampą, o pūkas užima visą vietą. Taip pat svarbu, ar dėžės stovi ant paletių, ar ne.

Ar verta imti „all in“ pasiūlymą?

Apie tai diskutuoti galima ilgai. „All in“ gali apimti viską: krovimą, vežimą, muitines, net mokestį už tiltą Dartford Crossing (kuris dabar elektroninis, labai nepatogus, jei nepasiruošta). Bet kai kas į „all in“ nenukenčia ir vėliau įkainoja. Visada klauskite: „Ar čia įskaičiuotas iškrovimas Anglijoje?“ Dažniausiai ne.

Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (part cargo)?

Taip, tai populiaru, jei turite vos keletą paletų. Tada jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų daiktais viename sankabone. Tačiau tai lėčiau, reikia laukti, kol užeina pilna mašina. Kelias gali užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti po visus Anglijos kampus.

Londono specifika ir pristatymo iššūkiai

Kodėl į centrą tiek brangu?

Londono centro zona (Congestion charge) ir ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – tai pinigų lesimas. Seni sunkvežimiai tiesiog negali važiuoti ten be milžiniškų baudų. Jei jums reikia pristatyti į Westminster ar Soho, tikėkitės, kad pervežėjas įsiskaičiuos šiuos mokesčius. Be to, ten reikia specialių leidimų sunkiesiems sunkvežimiams, ne kiekvienas juos turi.

Kas yra tamsųjų taisykės (night deliveries)?

Kai kuriuos sandėlius galima aptarnauti tik naktį, kad ne trikdytų dienos eigos. Arba atvirkščiai – naktis negalima. Britai turi griežtus taisykles dėl triukšmo. Jei jūsų įmonė turi būti aptarnaujama tiksliai 8:00 ryto, o vairuotojas užšiauna užeigoje, tuomet gali kilti bėdų.

Kas daryti, jei gavėjo nėra vietos iškrovimui?

Tai klasika. Atvažiuojame, o ten smėlis. Vairuotojas negali niekur pastatyti sunkvežimio. Tada arba reikia ieškoti „lifto“ (kitos mašinos, kuri perkrautų į mažesnę), arba važiuoti į artimiausią sandėlį laikinai. Abu variantai kainuoja pinigų. Pristatymo adresą reikia tikrinti iš anksto – ar ten yra vartai 3,5 metro aukščio?

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Jis nėra krovikas. Jo darbas – vairuoti. Jei turite pakrovą ant 10 paletų be keltuvo, ir joks vairuotojas nenuės kiekvienos rankomis. Jei reikia rankinio iškrovimo, tai turi būti aptarta iš anksto ir papildomai apmokėta. Arba užsakyta „priešgaisrinė“ komanda (kuri iš tiesų daro tą patį).

Kodėl Dartford tiltas taip erzina?

Jis jungia šiaurę ir pietą. Anksčiau reikėjo mokėti monetomis (kasetėmis), dabar viskas elektroninė. Jei lietuviška firma užmiršta užeiti į sistemą ir užregistruoti numerius, gausite baudą (PCN) po namis po mėnesio. Dukart brangiau nei bilietas. Tose firmose, kurios nieko nežino apie tai, klientai dažnai gauna tas baudas.

Ar saugu palikti krovinių prie durų?

Londone, tikriausiai kaip ir visur, gali „užkabinti“. Jei sandėlio darbuotojas pasako: „palik ten prie vartų“, o vairuotojas išvažiuoja, tuomet rizikuojate. Reikia pasirašyti perdavimo aktą (CMG arba sandėlio kvitą), kad būtų įrodymas – krovinys atvyko.

Baisiausios situacijos ir kaip jų išvengti

Ar nutinka, kad dingsta kroviniai?

Retai, bet nutinka. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai maža įmonė išsinuomojo sunkvežimį, paėmė 10 tūkst. vertės prekes ir išvažiavo į nežinomą kryptį (ir kūrą). Jie nebuvo pervežėjai, o tiesiog sukčių gauja. Kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną ir to išvengti? Tikrinkite, ar pervežėjas turi licenciją (ECMT arba vietinę Anglijos).

Kas nutinka, jei apgadina prekes?

Galiausia būna trinama. Turiu omenyje, kad ką nors sutrina. Tada reikia rašyti pretenziją (protokolą) tiesiai vietoje, kartu su vairuotoju. Jei pasirašote „viskas gerai“ ir išvažiuojate, o namie pamatote, kad buvožė suskilo, jokie teismai nepadės. Foto ir video įrodymai dabar būtini.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galite, bet kainuos. Jei mašina jau važiuoja pas jus, arba jau pakrauta, atšaukiant prašysite kompensuoti išlaidas. Kartais tai būna 50 proc. nuo kelio kainos. Gerai susiderėkite dėl atšaukimo sąlygų, jei darote užsakymą savaitę iki išvykimo.

Ką daryti, jei pervežėjas nebegali susisiekti su vairuotoju?

Tai įtampą sukelianti situacija. Mobilusis gali būti uždraustas (Anglijoje griežtos taisyklės vairuotojams dėl telefono vartojimo). Bet jei dingsta ir iš palydovinės sistemos... tai blogai. Tuomet skambinėte į dispečerinę, o jie tik sustoja. Reikia reaguoti greitai, nes gali būti avarija arba ligas.

Kaip elgtis su vairuotojo kalba?

Jis gali šnekinti lietuviškai su klaidomis arba angliškai su akcentu. Svarbiausia – suprasti numerius ir adresus. Kartais vyrai tiesiog pavargę ir gali būti ūmiai. Nenustokite, jų darbas ne iš lengvųjų. Pasakykite aiškiai: „Stovėk čia, iškrausime, pasirašys“.

Ar galiu siųsti atiduotus daiktus (paveikslus, vaizduoklius)?

Galima, bet tik su ypatingu supakuojimu. Tarpininkai nemėgsta tų dalykų, nes jie lengvai sugenda. Jei ką nors nulūžus reikės įrodymų, kad nebuvo jau sužalota prieš tai. Geriausia padaryti nuotrauką prieš įkeliant į mašiną.

Pabaigos smulkmenos

Ar reikia gavėjo telefono numerio?

Be abejo. Vairuotojas negali važiuoti į Londoną be GPS koordinačių arba aktyvaus telefono. Vieną kartą vairuotojas bandė rasti adresą su popieriniu žemėlapiu (sunkiau įsivaizduoti) ir prarado dieną. Duokite kontaktus gavėjui iš anksto.

Kada geriausia kreiptis?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealus laikas – savaitė-dvi prieš kelionę. Jei skambinate ryte ir norite, kad važiuotų šiandien – tai brangu ir sudėtinga. Reikia surasti laisvą vietą.

Ar reikia pažymėti dėžutes?

Taip. Parašykite, kas viduje, ypač jei tai trapia. Viena dėžė „Stiklas“ – ir vairuotojas žinos, kad reikia važiuoti lygiau. Jei parašysite tik „1“, gali būti padėta po sunkiu plėvinuku.

Kaip užtikrinti, kad prekės nėra kontrabanda?

Nesigaudykite siųsti neteisėtų dalykų. Muitinės skeneriai mato viską. Jei bandysite paslėpti cigaretę ar vaistus, sulaikys visą mašiną, o jūsų (legalių) prekių nebeišvežsite tol, kol nebaigiamas tyrimas.

Kodėl reikalinga eksporto deklaracija išvykimo metu?

Be jos negalima išvažiuoti iš Lietuvos (ir ES). Nors daugelis galvoja, kad svarbiau įvažiuoti, bet be išvykimo dokumento, anglai nepriims krovinio. Tai tarsi pasas – turi būti.

Ar įmanoma sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma naudoja GPS sistemą. Galite matyti, kur mašina stovi. Bet nereikškite kiekvieną valandą klausti dispečerio „kur jis?“, kai jis tiesiog ilsisi po įstatymų. Pauzės reikalingos.

Kas nutinka su nepaisytu kroviniu?

Jei gavėjas atsisako priimti (bankrutavo, neėjo sąskaitos), pervežėjas veža atgal. Tai dažniausiai kainuoja tiek pat, kiek ir į Angliją. Ir tas pinigas guli ant siuntėjo pečių.

Ar galiu patys nuvažiuoti savo mikroautobusu?

Galima, tačiau daugiau problemų su verslo vežimu. Jei tai asmeniniai daiktai (keliaujant gyventi), tai kita. Bet jei prekės parduodamos, reikia verslo licencijų Anglijoje, o to lietuviams sunkiai gauti.

Kuo skiriasi „forwarderis“ nuo „vežėjo“?

Forwarderis (eksportininkas) užrašo dokumentus, o vežėjas vairuoja. Kai galvojate, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, labai svarbu, kad šie du abu susikalbėtų. Jei forwarderius parašo blogą adresą, vežėjas važiuos į beglę.

Ar turi būti sandėliuojama?

Jeigu tai tiesioginis maršutas (direct), sandėliavimo nėra. Bet jei dalinė siunta, gali būti laikinai padėta Terminaluose (pvz., Kaune arba Anglijoje) kol susirenka pilna mašina.

Kaip sumažinti išlaidas?

Surinkite pilną mašiną (FTL). Tai pigiausia už kilogramą. Dalinės siuntos (LTL) brangiausios. Taip pat supakuokite gerai, kad nereiktėtų mokėti už papildomą įpakavimą ar dėžių taisymą.

Kas yra „kliiringas“?

Tai taisymas dokumentų išvykimo ar atvykimo metu. Profesionalus „kliiringas“ sutaupo pinigų, nes nėra baudų už blogus dokumentus. Niekam nerekomenduoju daryti to paties su „Excel“ lentelėmis.

Ar galima siųsti maistą?

Galima, bet sudėtinga. Reikia veterinarijos pasų, sveikatos sertifikatų. Mažoms siuntoms (dovana mamai) paprastu paštu – geriau, ne per krovininį transportą.

Kodėl tokios didelės eilės Anglijoje?

Todėl, kad viskas sustojo po „Brexit“. Buvau laikas, kai eilės iš 20 sunkvežimių M20 greitkelyje buvo kasdien. Dabar geriau, bet pavasario atostogų metu vėl gali užsiraityti.

Ar verta rūpintis draudžiamaisiais daiktais?

Absoliučiai. Anglijoj draudžiami daiktai (ginklai, kai kurios vaistų rūšys) gali baigtis areštu. Geriau patikrinti „gov.uk“ sąrašą prieš siunčiant.

Ar galima užsakyti konsultaciją prieš vežimą?

Taip, jei nežinote, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, paskambinkite. Nerašykite tiesiog „kiek kainuoja“. Parašykite, ką turite, kiek svorio, ir kur turi nukeliauti. Tada gausite normalų atsakymą.

Ką daryti, jei pasilieka pakuotės?

Jei tai medinės pakuotės, jas dažniausiai turi imti atgal siuntėjas (jei derėtasi). Kartais jas tiesiog palieka ten arba sudegina (jungtinėje karinėje technikoje už tai imamas mokestis). Apie tai geriau susitarti iš anksto.

Kokia tikėtina pristatymo data?

Nesakykite „rytoj“. Sakykite „3–5 darbo dienų“. Londone gali užstrigti ir dėl blogo oro, ir dėl avarijos M25 žiede. Geriau pažadėti vėliau ir pristatyti anksčiau.

Ar galiu padaryti užsakymą el. paštu?

Galima, bet sms arba telegram žinutė yra efektyvesnė operatyvioms situacijoms (pvz., vairuotojas prašo kodų vartų). Geriausia turėti ir telefoną, ir paštą.

Ar visi pervežėjai dirba su Anglija?

Ne. Kai kurie „riebūs“ kad tik su Vokietija, nes ten lengviau. Anglija reikalauja papildomų žinių (muitinė, kalba, geografija). Pasitikėkite tik tais, kurie Anglijos maršrutą turi kaip pagrindinį.

Kas gali nukreipti klaidingai kelią?

Blogai nurodytas postcode. Anglijoj vien postcode gali nurodyti visą rajoną. Būtinai reikalingas adresas ir (jei tenka) kontaktinis telefonas paieškai.

Ar reikia tikrinti savažių dokumentus?

Jei siunčiate savaivius (traktorius, motociklus), jie turi savo VIN kodus. Jie turi būti įrašyti į dokumentus aiškiai, kitaip gali būti laikomi naujomis prekėmis.

Kokia galutinė išvada apie pasitikėjimą?

Pasitikėjimas kyla ne iš gražaus svetainės dizaino, o iš to, kiek pervežėjas žino apie jūsų rūpesčius. Jei jis klausia daugiau nei tik „kur ir kiek?“, jis jums tinka.

Taigi, išvada paprasta. Kelias į Londoną niekada nebuvo lengvas, o dabar jis reikalauja tiesiog daugiau kantrybės ir atidumo. Jei suprasite, kad pigumas nėra pagrindinis kriterijus, o patikimumas – tai dokumentai ir aiškus susitarimas, tada nenusipirsite problemų. Nereikia būti ekspertu, kad sužinotumėt, kaip užsisakyti patikimas paslaugas į Londoną, užtenka klausti tiesiškai ir nesitikėti stebuklų už pusę kainos. Sėkmės keliuose!