Kaip užsisakyti patikimą perkraustymo paslaugą iš UK: vadovas iš vidaus, kurio nerasite Google

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, pradėjau dar nuo tada, kai Anglija buvo visai kita, o sienos buvo tik tiesiog linijos žemėlapyje. Per tą laiką mačiau viską – nuo klijuotų dėžių sprogimų autostradoje iki to, kaip klientai bandydami sutaupyti, patys veždami sofas per tą patią autostradą. Dabar, po Breksito, viskas tapo dar sudėtingiau, o kainos pasuko į viršų, tad natūralu, kad kyla klausimas, kaip užsisakyti patikimą perkraustymo paslaugą iš UK ir nenuvilti. Nerašau čia jokių reklamų, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vairuotojo ir logistiko pusės. Būsite nustebę, kiek daug detalių praslysta pro protingųjų susitarimą akis.

Kur pradėti ir kur tikrai ieškoti neblogų vežėjų

Kur geriausia ieškoti perkraustymo kompanijų?

Nesu tikras, ar dabar dar veikia tie seni forumai, anksčiau buvo labai populiaru klausti „sambros“ ar lietuvių grupių Feisbuke. Dabar dažniausiai viskas vyksta per „Facebook“ grupes, kurioje srautai tiesiog užplūsta pasiūlymais. Bet nepamirškite, kad paieškos sistemos kaip „Google“ taip pat gerai veikia, jei žinote, ką įvesti. Patariu nekreipti dėmesio į tą, kas reklamuoja „pigiausiai rytą atveš“, nes tai dažniausiai būna apgavystė arba vairuotojas-amatininkas be draudimo. Geriausia paklauti pažįstamų, kurie jau persikėlė – žodis į žodį čia svarbiausia.

Kaip atskirti profesionalą nuo „furgono vairuotojo“?

Tai kartais būna sunkiau nei atrodo. Profesionalas visada klauso apie tūrį, kiek aukštų, ar yra liftas, o ne tik klausia adresą. Jis pateiks sutartį arba bent jau komercinį pasiūlymą el. paštu, o ne tik parašys „OK“ žinutėje (nors aš pats kartais taip padarytu, kai būna pavargęs). Taip pat žiūrėkite, ar jie turi tinklalapį, nors ir jis gali būti paprastas. Jei vairuotojas pradeda kalbėti apie tai, kad „viskas bus gerai“ ir nebeklausia jokių smulkių detalių – tai pavojus signalas.

Ar verta laukti „akcijų“ arba nuolaidų?

Žinote, kaip sako – skubėjimas yra blogas patarėjas. Jei matote skelbimą, kad „perkraustome 50 proc. nuolaida“, tai greičiausiai jie kažką pridengia. Paskaičiuokite patys: kuras Anglijoje brangus, keltų kainos irgi ne mažos. Jei kaina per žema, tai reiškia, kad jis ims šokti su 10 krovinių vienu metu, o jūsų daiktai gali nukeliauti į kažkokį sandėlį Birmingeme ir laukti savaitę. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet turėti ramybę.

Ar saugu duoti avansą ir kiek?

Tai visada yra delikatus klausimas. Aš visada sakau, kad neduokite daugiau nei 30-50 proc. Jei kas klauso 100 proc. išankstinio mokėjimo – bėkite. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės mokėjo pilną sumą, o tada numeris nebeatsiliepdavo. Tikras verslininkas neturi reikalauti visų pinigų iš karto, jam užtenka užtikrinti, kad kuras ir keltai būtų apmokėti, o likutį galite atiduoti, kai daiktai bus atvežti į Lietuvą.

Ką daryti, jei kompanija neatsiliepia į skambutį?

Tai labai dažna problema. Dabar dauguma jaunų vairuotojų rašo tik žinutes ir nebegali pakelti ragelio. Bet jei tai rimta perkraustymo įmonė, jie turi turėti dispečerį. Jei skambinate kelis kartus ir niekas neatsiliepia – tai blogas ženklas. Gali būti, kad jie šiuo metu užsiėmę kitoje pusėje, bet profesionalūs logistikai visada sugeba susitvarkyti su telefonais. Aš pats kartais ignoruoju skambučius, kai vairuoju, bet tuomet vėliau visada pasiskambinu atgal.

Kod�l reikia nurodyti tikslią dėžių kiekį?

Kai klausiate, kiek kainuos perkraustymas, pirmas dalykas, kurį mes galvojame, yra – kiek vietos tai užims mūsų furgone? Jei sakote „turime keletą dėžių“, tai man tai nieko nesako. Vienai žmogui „keletas“ yra penki, kitam – penkiasdešimt. Turi būti tiksliai: 20 dėžių po 50 litrų, 2 dėžės po 100. Tik tada galiu pasakyti realią kainą, o ne kažką iš oro. Be to, jei meluojate apie kiekį, galiu atvykti su mažesniu automobiliu.

Kainos ir paslėpti mokesčiai: ką tikrai reikia žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Sakyčiau, dabar (nebent kainos vėl pasikeitė rytoj) svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų už mažą butą. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tik kelios lagaminas ir dėžės – galima ir pigiau rasti dalinį krovinį. Dideliems namams su baldais skambės keli tūkstančiai. Kuro kaina ir keltų mokesčiai padarė savo, tad tas 300 svarų, ką mokėjome anksčiau, dabar jau nebegalioja.

Kas yra „pavojingi krovniai“ ir kodėl jie brangesni?

Tai ne tik sprogmenys. Pavojingais laikome daiktus, kurie gali užsidegti, sprogti ar nuodingi. Bet perkraustyme dažniausiai būna problemų su dažais, aerozoliais ar net kai kuriais chemikalais valymui. Negalima tiesiog mesti visko į dėžę. Jei turite tokio dalyko, privalote pasakyti iš anksto, nes vairuotojas gali atsisakyti juos vežti per keltą arba muitinę. Už papildomą atsakomybę imamas mokestis.

Ar į kainą įskaičiuotas darbas prieš ir po?

Įprastai pasiūlyme parašyta „kraunamas/iškraunamas“. Bet kas tas „kraunamas“? Ar tai reiškia, kad aš turiu paduoti dėžę ranka, ar jie įeina į namus, užneša ir išneša? Būkite tikslūs. Kartais klientai galvoja, kad už šią kainą vairuotojas dar ir išmontuos spintas. Ne, montavimas ir išmontavimas yra papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti atskirai, arba derėtis iš anksto.

Kas yba „long carry“ mokestis?

Tai tada, kai vairuotojas negali pastatyti furgono tiesiai prie namų durų. Jei gyvenate tolimame kvartale be leidimo stovėti arba namas yra užmiestyje ir reikia nešti 100 metrų, tai laikoma ilgu nešimu. Dauguma kompanijų tai moka papildomai, nes vairuotojas praranda laiką. Geriau iš anksto pasidomėkite, ar galima laikinai užstoti furgoną prie pat įėjimo.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Dauguma įmonių parduoda dėžes. Kartais jos įskaičiuotos į kainą, jei pasirašote pilną paslaugos sutartį, bet jei kraunate patys – turite nupirkti arba pasisavinti. Aš visada patariu nenuolinti dėžių iš parduotuvių, jos per daus silpnos. Geriau nupirkti stiprias, dvigubos sienelės dėžes, nes kelyje būna įvairių duobių. O burbuliukų plastikas... tai auksas dabar, brangiau nei duona.

Kaip mokėjimas vyksta – grynaisiais ar pavedimu?

Retas kurjeris dabar veža grynųjų. Viskas vyksta per banko pavedimus. Yra saferiu ir abiems patogiau. Anglijoje, beje, dar galima sutikti vairuotojus, kurie mėgsta skambučius „PayPal“, bet aš to nerekomenduoju dideliems sumoms. Geriausia įmonės sąskaita, kurioje matyti kodas ir pavadinimas, taip bus lengviau reikalauti grąžinimo, jei kas nors nepageidaujama nutiks.

Dokumentai, muitinė ir Breksito „malonumai“

Ar reikia deklaruoti turtą išvykstant iš JK?

Dabar, po visų tų pokyčių, taip. Jei gyvenote Anglijoje ilgiau kaip metus ir perkraustote visą turtą į Lietuvą (pervedant gyvenamąją vietą), galioja atleidimas nuo PVM ir muito. Bet tam reikia užpildyti specialius formularius ir pateikti sąrašą daiktų. Jei to nepadarysite, muitinė Lietuvoje gali apmokestinti kaip prekę. Tai tikrai nepatogu ir brangu.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jums jo reikia?

Apie T1 girdi visi, bet mažai kas supranta. Tai tarptautinio tranzito dokumentas, kuris leidžia kurti prekes be muito per ES šalis, kol jos nepasiekia galutinio tikslo. Jei jūsų daiktai keliauja kelių dienų keliu, vairuotojas dažniausiai jau tai sužino. Bet jei tai jūsų asmeninis turtas su Transfer of Residence (ToR), tai T1 gali ir nebūti reikalingas, jei viska tvarkingai padarote iš anksto. Aš čia nėra 100 procentų tikras, nes taisyklės keičiasi kas menesį, geriau klauskit brokero.

Ką daryti, jei pamiršote įtraukti daiktą į sąrašą?

Tai blogiausia situacija. Esu matęs, kaip muitininkai laikė pilną furgoną, nes viena dėžė buvo be užrašo arba joje buvo drabužiai, kurių nebuvo sąraše. Galite bandyti įrodyti, kad tai seni daiktai, bet jei sąraše parašyta „televizorius“, o jūsų furgone stovi trys – bus problemų. Būtinai tikrinkit sąrašą du kartus prieš išvykdami.

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Maistas... čia siaubas. Dabar negalima vežti jokios mėsos, pieno produktų, net kiaušinių (arba galima labai mažai, bet geriau nebandyti). Viskas bus sugriebta ir išmesta ant Kent arba Lietuvos sienos. Gyvūnus vežti galima, bet reikia pasidaryti mikroschemą (chipą), pasų ir veterinarinę pažymą. Šunys ir katės turi būti skiepyti. Be to, reikia užsiregistruoti specialiame sistemoje, kuri dabar veikia kaip šventa karvė.

Kas nutinka, jei vairuotojas neturi teisės vežti krovinių?

Girdėjau tokių atvejų, kai atvykdavo vairuotojas su „Light goods“ leidimu, o furgonas pilnas baldų. Muitinė juos tiesiog pasuka atgal. Jums tai reiškia, kad daiktai sugrįžta atgal Anglijon, o jūs prarandate laiką ir pinigus. Visada klauskite, ar vairuotojas turi „Standard International“ arba tinkamą licenciją tarptautiniams pervežimams.

Ar reikia draudimo polisos?

Privaloma. Nemanau, kad kas nors nors sėdės be draudimo per anglų policijos kontrolę. Bet svarbiau yra tai, kad draudimas turi dengti krovinius, o ne tik furgoną. Paprašykite parodyti draudimo liudijimą. Ten turi būti parašyta, kad jis perveža „household removals“. Jei ten parašyta tik „general cargo“, o sprogsta jūsų vaza – gali būti, kad nieko negausite.

Praktinės problemos: ką daryti, kai kažkas ne taip

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau nei norėtume. Užstrigęs eismas M25 žiedelyje arba avarija. Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai dar normalu. Jei jis neatsiliepia į telefonus visą dieną – tai jau problema. Tada skambinam į dispečerius. Kartais vairuotojai tiesiog užmiega po važiavimo (uždrausta vairuoti daugiau valandų be poilsio), tai irgi reikia suprasti. Negalima juos spaudžioti pažeidžiant taisykles.

Ar galiu susitikti su vairuotoju anksčiau?

Anglijoje retai kas į tai sutinka, nebent jūs esate pakeliui. Vairuotojai turi grafikus, kuriuos turi vykdyti minuta po minutės, kad nukentėtų poilsio laikas. Jei norit pamatyti furgoną – paprašykite nuotraukos. Esu matęs tokius, kurie skambindavo ir prašydami atvažiuoti patikrinti, ar dėžės tinkamos. Tai tiesiog neįmanoma logistiškai.

Kas nutinka su daiktais, jei jų neišsiima?

Gera situacija: jie lieka sandėlyje Lietuvoje. Bloga: jie lieka furgone Anglijoje ir vairuotojas reikalauja pinigų už saugojimą. Visada derėkitės, kas atsitiks, jei atvyksite į Lietuvą vėliau nei daiktai. Už saugojimą visada imama mokestis, vietomis net labai didelis, todėl planuokite atvykimo laiką taip, kad viskas susitiktų vienoje vietoje.

Ar jie išmontuos mano pianiną?

Pianinai yra košmaras. Jie sunkūs, jie netelpa į lifte. Didesnės kompanijos tais specialius kėliklius, bet už tai imami „milžiniški“ pinigai. Paprastas vairuotojas su padėjėju gali tiesiog atsisakyti to daryti, bijodami sužeisti nugarą arba sugadinstr instrumentą. Jei turite pianiną, apie tai praneškite dar tada, kai klausiate, kiek kainuos perkraustymas.

Kas daryti, jei buvo padaryta žala?

Pirmiausia – neleiskite vairuotojui išvažiuoti. Fotografuokite viską. Susirašinėkite „Act of damage“ pažeidimo aktą. Jei vairuotojas pasako „pamiršk, aš tave atlyginsiu vėliau“ – nepasitikėkite. Vėliau jis pasakys, kad tai ne jis padarė. Viskas turi būti popieriuose. Tada kreipkitės į draudimo kompaniją.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS sekimą, bet mažiems brokerams tai retas dalykas. Dažniausiai jums tiesiog parašo žinutę „važiuoju“ arba „esu Kaune“. Negalima tikėtis tokio tikslumo kaip „Uber“. Žinokit, kelyje dažnai nėra signalo, ypač Vokietijoje kalnuose, todėl GPS gali dingti. Geriau paprašykite pranešti, kai bus pasienyje.

Kodėl reikia išvalyti baldus prieš vežant?

Nebūkite tingūs. Į Lietuvą neįleidžia purvinių baldų, ypač jei jie buvo lauke arba turi dirvos liekanų. Muitinė gali priversti juos valyti vietoje, o tai kainuoja šimtus eurų. Siurbliai-šluotos Anglijoje brangios, o čia dar brangiau. Išvalykite sofą ir kilimus prieš pakavimą.

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Jūsų darbas yra parodyti, kas keliauja, o vairuotojo – pakrauti. Bet jei matote, kad jis kriso nuo įnertumo, arba jei jis vienas (be padėjėjo), o jūs turite sunkų šaldytuvą – būkite žmogumi, padėkite. Taip sutaupysite laiko ir galbūt išvengsite nugaros skausmo vairuotojui. O jei jis turi padėjėją – geriau nedžiukite jiems po kojomis.

Kas daryti, jei pažadėta viena diena, o atvyksta kita?

Jei tai nėra sutartyje užrašyta kaip „guaranteed delivery“, tai jie gali atvykti ir vėliau. Daliniai kroviniai (kai jūsų daiktai važiuoja su kito žmogaus) visada užtrunka ilgiau, nes ten renka ir iškrauna viską. Nereikia galvoti, kad jie apgavo. Tiesiog logistika yra lanksti. Jei jums būtina būti tiksliai data – mokėkite už ekskursinį reisą (tik jūsų daiktai furgone).

Išvada

Na, taip ir yra. Perkraustymas iš UK dabar yra sudėtingesnis nei buvo prieš dešimtmetį, bet visada įmanoma, jei žinai, kaip užsisakyti patikimą perkraustymo paslaugą iš UK. Raktas yra komunikacija – klauskite, klausinėkite ir dar kartą klauskite apie draudimą, dokumentus ir paslėptas kainas. Nesitikėkite idealumo, nes kelyje visada įvyksta kažkas nepageidaujamo, nuo padangų plyšimo iki užstrigusių sienų, bet su pasiruošusiu profesionalu viskas pasibaigs ramiai. Sėkmės naujame name ir saugaus kelio.