Kaip transportuoti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės? Vadovas pragmatiškiems žmonėms

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o prieš kelis metus atrodė, kad viskas jau žinoma. Tačiau „Brexit“ viską apsuktŗ galva, ir dabar, kai klientai klauso, kaip transportuoti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės, turiu ilgai užkvepti pilti orą prieš atsakydamas. Anksčiau tai buvo tiesiog įkelti-nuvežti, o dabar tai pilnas ritualas su formulumis, muitinės tarpininkais ir nervų išbandymu. Turiu pasakyti tiesiog – jei norite, kad jūsų brangūs paveikslai ar skulptūros atvyktų saugiai, geriau nebandykite tai daryti „savivaliai“ su „Gumtree“ rastiems vairuotojais. Čia reikalingas profesionalumas, kantrybė ir geros žinios apie tai, kas dabar vyksta sienose. Straipsnyje bandysiu paprastai, be tų visų oficialių „marketing“ frazių, paaiškinti, kas iš tikrųjų laukia jūsų siuntos kelyje iš Londono ar Mančesterio.

Muitinė ir dokumentacija po „Brexit“

Ką daryti su muitinės dokumentais dabar, kai JK nebėra ES?

Dabar tai yra didžiausias galvos skausmas. Anksčiau įvežti prekes iš Anglijos buvo tas pats kas iš Lenkijos, o dabar tai trečiosios šalies importas. Jums privaloma pateikti importo deklaraciją, jei vertė viršija 150 eurų (dažniausiai meno kūriniai viršija šią sumą). Beveik visada reikės EORI kodą, kurį galite gauti per dieną, tačiau dažnam klientui tai skamba kaip kosmoso kalba. Geriausia viską pavesti logistikos partneriui, kuris turės savo atstovą muitinėje, kitaip gali tekti stovėti sienose po valandas.

Ar turiu mokėti PVM ir muito, pervežant paveikslą į Lietuvą?

Taip, beveik visada. Jei perkate meno kūrinį iš galerijos ar privataus asmeno JK, jis laikomas importu. Importo PVM mokamas Lietuvoje pagal standartinę tarifą (21 proc.), o muitai priklauso nuo to, koks yra kūrinio kodas – dažniausiai tai 0 proc., bet kartais gali būti ir kitokia. Esant vertybiniams daiktams, gali tekti mokėti akcizą ar kitus mokesčius, bet čia jau labai individualu. Svarbiausia – turėti visus pirkimo-pardavimo dokumentus, kad muitininkas žinotų, iš kur kainos.

Kas nutinka, jei pamiršiu nurodyti tikrąją kūrinio vertę?

Nieko gero. Muitinė turi savo metodus, kaip patikrinti rinkos kainas, ypač kai kalba eina apie žinomus menininkus. Jei bandysite nurodyti, kad paveikslo vertė 50 svarų, o jis kainuoja 5 tūkstančius, gausite didelį baudų sąskaitą. Vieną kartą teko girsti, kaip klientas bandė taip pasielgti su vintage baldais, galiausiai siunta buvo areštuota. Būkite sąžiningi, tai nusprendžia jūsų nervų išsaugojimą.

Ar sunku gauti eksporto licenciją iš JK pusės?

Gali būti. Jei kūrinis yra senas, daugiau nei 50 metų amžiaus, arba yra laikomas kultūros vertybe, JK gali reikalauti eksporto licencijos. Procesas gali užtrukti kelias savaites ir kainuoti. Geriausia tai sužinoti išpardavimo etape, o ne kai vairuotojas jau laukia prie durų su įkelta mašina. Anglų institucijos yra griežtos dėl savo paveldo išvežimo.

Ar reikalingas T2L dokumentas?

Tai dažnas klausimas. T2L naudojamas tuo atveju, jei prekės yra ES bendrijos prekės (t. y. buvo pagamintos ES arba įvežtos į ES ir sumokėti mokesčiai), o dabar jos išvežamos iš JK ir grįžta atgal. Jei jūsų paveikslas buvo nupirktas Londone, bet jis yra, tarkime, prancūziško kilmės, T2L gali padėti išvengti dviejų kartų mokesčių mokėjimo. Bet jei jis tiesiog angliškas, šio dokumento nereikės.

Kokios klaidos dažniausiai daromos pildant prekių deklaraciją?

Dažniausiai žmonės painioja prekių kodus (HS kodus). Paveikslas gali būti klasifikuojamas kitaip nei skulptūra ar antikvarinės dovanos. Jei kodas neteisingas, muitinė sustabdo siuntą pratyboms. Taip pat būna nurodoma neteisinga svorio ar matmenų vertė, kas sukelia logistinių kompanijų pyktį, nes jie skaičiuoja vietą krovežyje. Tikslumas – pusė sėkmės.

Ar galiu pats važiuoti pasimti kūrinio be tarpininko?

Galite, jei norite praleisti savaitelę prie sienos arba angliškai kalbančių muitininkų biure. Fizinis asmuo gali atvežti keletą paveikslų asmeniniam naudojimui, tačiau jei tai yra prekybinis siuntimas (perkate pardavimui ar verslui), tikrina labai griežtai. Be to, keliaujant keltu ar tuneliu, reikia deklaruoti krovinius, o jei radinis prietaisas parodys, kad yra brangios metalo detalių (rėmų), sustabdys patikrai.

Kaip „Brexit“ pakeitė draudimo apimtį?

Daugumoje draudimų dabar yra nuostatos, kai dėl muitinės problemų (pvz., uždelstas dokumentų pateikimas) draudimas negali galioti. Reikia tikrintis, ar jūsų draudimo polisas apima „politinius rizikos“ ar „ muitinės konfiskacijos“ atvejus. Anksčiau to nebuvo, o dabar reikia būti atsargiam, nes Anglija nebėra mūsų draugė muitinės zonoje.

Ar verta pasinaudoti muitinės tarpininko paslaugomis Lietuvoje?

Be abejo. Tai nėra brangu, palyginti su galimais nuostoliais. Tarpininkas užpildo visus formulus, susitvarko su mokesčių pervedimais. Bandžiau kartą padaryti be jo, kai vežiau smulkių daiktų, ir pasirodė, kad „Customs Declaration Service“ sistema yra tokia sudėtinga, kad reikia specialios laisvos prieigos prie jos. Geriau sumokėkite žmogui, kuris tuo užsiima kasdien.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl medžiagų?

Taip, ypač jei tai istoriniai kūriniai su dramblio kaulo ar retų medžiagų detalių. CITES dokumentai būtini. Vieną kartą teko matyti, kaip buvo sustabdyta senovinė skulptūrėlė su kaulo detalėmis, ir trys mėnesiai lygiojo, kol gavo leidimą išvežti. Nežinau, kas jie ten dariai su ja tą laiką, bet klientas buvo labai nervingas.

Kaip greitai dabar vyksta importo procedūros Doveriuje?

Jei viskas tvarkinga – kelios valandos. Jei trūksta vienos parašo vietos – diena ar dvi. Ypatingai pavasario ir vasaros sezonais ten eilės. Ir žinai, kas blogiausia? Ten dirba anglai, kurie dabar yra itin griežti dėl procedūrų. Nereikia jų erzinanti neteisingais popieriais.

Pakavimo klausimai (kad nenukristų)

Ar galiu tiesiog įrėminti paveikslą į paprastą kibirą?

Negalima. Tai pati didžiausia klaida. Kibiras – tai tik apsauga nuo dulkių, bet ne nuo smūgių. Transportuojant meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės, reikalingi specialūs mediniai dėžės („crates“), kurios yra izoliuotos ir viduje padengtos specialiomis medžiagomis. Paveikslas turi būti „užstrigtas“, kad nejudėtų viduje. Kitu atveju kelyje į Klaėpėdą jis gali tapti mozaika.

Kiek kainuoja profesonalus meno kūrinio pakavimas?

Priklauso nuo dydžio. Mažam paveikslui (50x70 cm) gali tekti sumokėti nuo 100–150 svarų už dėžę su minkštu vidumi. Didelėms skulptūroms – keli šimtai. Bet tarkim taip: jei kūrinis kainuoja 10 tūkstančių, 200 svarų už pakavimą yra niekas, palyginti su ramiu miegu. Nekupkite ant to.

Ar galiu pats supakuoti, kad sutaupyčiau pinigų?

Galite, jei turite medienos pjūklą, medines lentas ir polistirolo plokštes bei žinote, ką darote. Dauguma klientų bando taip padaryti su burbuliukine plėvele, kurią nuperka prekybos centre, o tai – blogiausia, kas gali nutikti drobei. Burbuliukai palieka pėdsakus, o drėgnė gali sukietėti ir sugadinti dažus. Geriau palik tai profesonolams.

Kaip vežti labai trapų kūrinį, pvz., stiklo ar keramikos?

Stiklas yra vienas sunkiausių dalykų. Jis turi būti pakavamas į dėžę, kurios viduje yra specialios „cell“ struktūros – kiekvienas stiklo gabalas atskirai. Dar geriau, jei stiklas yra pakeistas į akrilą (plexiglass) prieš vežant, o tik Lietuvoje vėl įstatomas originalus stiklas. Taip išvengsite sudaužymo rizikos 99 proc.

Ar reikia temperatūros režimo kontrole (klimatinės dėžės)?

Jei tai senas paveikslas arba jautrus drėgmei kūrinys – taip. Anglijoje oras drėgnas, o kelyje keltu temperatūra gali kristi. Paprasta sunkvežimio priekaba sušyla saulėje, o viduje bus 40 laipsnių – tai mirtinas drobei arba kai kuriems medžiagams. Klimatinė dėžė kainuoja brangiau, bet kartais būtina.

Kas daryti, jei kūrinys yra neįprastų formų?

Tada reikia individualaus sprendimo. Esu matęs kažkokias abstrakčias skulptūras, kurios priminė laužytas metalo atliekas – jas reikia įtvirtinti specialiais diržais ant paletės. Negalima tiesiog užmesti šiaudų. Logistas turi pamatyti nuotrauką prieš tiksliai įvertindamas, kaip tai tvirtinti.

Ar saugu vežti neįrėmintus (unframed) paveikslus?

Tai labai rizikuota. Jei tai tik drobė ant spanramio, ji yra labai jautri. Ji gali įsprūsti, jei ant jos bus padėta kita prekė, arba susilpnėti įtempties, jei bus laikoma drėgnoje vietoje. Būtinai reikia specialios dėžės su „soft-wrap“ medžiaga, kuri neleidžia drobei liesti medienos tiesiogiai.

Ar galima vienoje dėžėje vežti kelis paveikslus?

Galima, jei jie yra to paties dydžio ir tarp jų yra padėtos storos kartono arba specialios „foamcore“ plokštės. Bet aš asmeniškai nerekomenduoju dėti daugiau nei dviejų į vieną dėžę. Gavėjas gali netyčia ištraukti vieną, o kiti nukristi. Atskiri dėžės – atskira ramybė.

Kokias medžiagas geriausia naudoti vidaus padengimui?

Nenaudokite laikraščių! Rašalas gali persitepti į drobę. Naudokite rūgštinį laisvą popierių (acid-free paper) ir specialias putas. Tai standartas, kurį naudoja visos geros galerijos Londono „West End“ rajone. Geriau permokėti už medžiagas nei gailėtis viso gyvenimo.

Ar reikia fotografuoti prieš pakavimą?

Būtina. Ir ne vieną nuotrauką. Priekį, galą, šonus, detales. Jei atvykus bus pastebėta įtrūkimas, kurio nebuvo prieš tai, nuotraukos išgelbės nuo ginčų su draudiku ar vežėju. Dar geriau, jei tarpininkas galėtų dalyvauti virtualiame patikrinime.

Kaip apsaugoti rėmus nuo pažeidimų?

Rėmai dažniausiai patenka stipriiausiai. Reikia apvynioti juos storu putplastiu ir uždengti kartonu, kad rėmo kampai neatsitrenktų į dėžės sienas. Ypač svarbu, jei rėmas yra „gilt“ (auksuotas) – jis labai trapus ir lengvai sublyšksta.

Ar vertu rizikuoti su pigiu pakavimu, jei kūrinys nebrangus?

Nebent jums visiškai nerūpi, ką gausite. Net jei paveikselis kainuoja tik 50 eurų, jis turi emocinę vertę. Jei jį sulaužysite, reparacija kainuos brangiau nei naujo paveikslo nupirkimas. Taigi, logika ta pati – saugumas pirma.

Kainos, laikas ir logistika

Kiek trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Paprastai tai trunka apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Vairuotojas išvažiuoja pirmadienį, pervežia į Doverį, keltu peręžia į Kalė (arba Eurotuneliu), važiuoja per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir atvyksta į Lietuvą. Bet jei užstrigs sienoje arba bus problemos su dokumentais, gali užtrukti ir savaitę.

Kokios mažmeninės kainos?

Nepasakysiu tikslios kainos, nes viskas priklauso nuo svorio, matmenų ir to, ar tai dalinis krovinių vežimas (LCL), ar atskiras mašinos užsakymas (FTL). Bet maždaug, jei vežate vieną dėžę su paveikslu, tai gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų. Didelėms siuntoms ar ekspresiniam režimui – žymiai daugiau. Benzinas nebe toks pigus kaip anksčiau.

Ar pigiau vežti daliniu kroviniu?

Teoriškai taip, jei tiesiog užpildote tuščią vietą sunkvežimyje. Tačiau meno kūriniams tai rizikuota, nes jūsų dėžė gali būti padėta po šimto kilogramų kitų dalykų. Aš visada rekomenduoju išskirtinę vietą (Exclusive use) arba mažą furgoną (sprinter tipo), kurio niekas kito nebus.

Kas daryti, jei skubu?

Tada reikia ieškoti „Express“ paslaugų. Tai kainuoja dvigubai, net trigubai daugiau. Tokiu atveju gali būti panaudotas partijos skrydis, bet tada vėl kyla pakavimo problemų ore. Žemės skubus pervežimas – atskiras vairuotojas, kuris važiuoja be sustojimų (beveik).

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo miesto JK?

Taip. Iš Londono ar Mančesterio lengviau rusiųjų, nes ten yra didelės logistikos hubai. Jei reikia vežti iš Škotijos ašigalio ar iš mažo kaimo Velse, reikės sumokėti už „collection“ nuvažiavimą. Kartais tas nuvažiavimas kainuoja daugiau nei pati pervežimas į Lietuvą.

Ar reikia mokėti už kėlimą (manipuliavimą)?

Jei kūrinys sveria daugiau nei 30–50 kg ar yra labai didelis, jo negalės pakelti vienas vairuotojas su rankomis. Reikės „tail lift“ (pakėlimo platforma) arba įrangos vietoiė. Tai papildoma paslauga, kurią dažnai užmiršta įvertinti klientai.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Venkite švenčių. Tiek Anglijoje, tiei Lietuvoje, tiei Vokietijoje. Jei planuojate pervežti prieš Kalėdas ar Naujuosius metus, tikėkitės eilių ir brangių kainų. Geriausia rugsėjo ar spalio mėnesiai, kai nėra šturmų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma kompanijų dabar siūlo „tracking“ numerį, tačiau jis ne visada atnaujinamas kas valandą. Kartais vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti terminalą arba nėra signalo Belgijos miškuose. Nereikia panikuoti, jei 4 valandas nepasikeikė vieta.

Kas daryti, jei mašina sugenda?

Tai reali situacija. Tada logistikos firma turi siųsti kitą mašiną iš arčiausiai esančio miesto perkrauti. Tai gali užtrukti dieną. Gerai, jei turite draudimą, kuris padengia vėlavimo išlaidas, bet tokių beveik nėra. Tiesiog reikia kantrybės.

Ar įeina į kainą iškrovimas Lietuvoje?

Paprastai į standartinę kainą įeina pristatymas iki pirmųjų durų (ground floor). Jei jūsų namuose yra 4 aukštai be lifto, arba reikia įnešti į galeriją antrame aukšte, reikės papildomai mokėti už nešiklius. Neapsileiskite su tuo.

Ar galiu atsiimti siuntą pats iš vairuotojo Lietuvoje?

Galite, taip tai šiek tiek pigiau. Vairuotojas susisieks, kai bus arti, ir susitarsite susitikti, tarkim, degalinėje ar prie sandėlio. Bet atsiminkite – jis nebus laimingas jei jam teks laukti valandą, kol jums važiuosite per miesto spūstis. Būkite tiksliai laiku.

Ar būna sezoninių kainų svyravimų?

Žinoma, degalų kaina nulemia viską. Taip pat, jei yra trūkumas vairuotojų (kas dabar dažnai pasitaiko Anglijoje), kainos šuoliauja aukštyn. Geriau susitarti dėl fiksuotos kainos iš karto, kad nesišoktų per savaitę.

Apdraudimas ir rizikos

Kodėl draudimas toks svarbus?

Meno kūriniai yra „vertybiniai daiktai“ ir standartinis krovinių draudimas (pvz., 10 eurų už kg) jums netinka. Jei paveikslas sveria 2 kg, o kainuoja 10 000, standartinis draudimas išmokės tik 20 eurų. Būtina deklaruoti pilną vertę.

Kaip nustatyti draudimo vertę?

Remiantis pirkimo sutartimi (invoice) arba ekspertizu. Negalite drausti už 50 000, jei nupirkote už 5 000 – draudikis atsisakys mokėti arba sumažins išmoką. Būkite realūs.

Ar draudimas apima „paslėptus defektus“?

Tai yra pavojinga zona. Paslėptas defektas – tai kažkas, ko nebuvo įmanoma pastebėti vizualiai supakuotam kūrinyje. Dauguma draudikų to nedraudo. Todėl būtina kruopštus išpakavimas protokole su fotografija iš karto po gavimo.

Kas daryti, jei kūrinis atvykus pažeistas?

Nekelti rankų! Pirmiausia sužymėkite pažeidimą kurjerinių lapuose (jei tai kurjeris) arba susisiekite su brokeriu. Reikia padaryti nuotraukas prieš išpakavant ir po. Jei pradėsite tvarkyti pats, draudikis pasakys „dėkės“.

Ar brangu apsidrauti?

Draudimo mokestis paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc. nuo sumos. Už 10 000 vertės tai gali būti 100–200 eurų. Ar verta rizikuoti 10 000 dėl 100 eurų? Manau, kad ne.

Kas nutinka, jei dingo visas konteineris?

Vargsi, tai retai atsitinka, bet įvyksta. Tada draudimas turi padengti visą praradimą. Svarbu pasitikrinti, ar draudimo polisas veikia visame maršrute, t. y. ir JK, ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Ar yra kokių nors išimčių, kai draudimas neveikia?

Taip, jei pakavimas buvo netinkamas (pvz., jūs pačios uždėjėte į plastikinį maisą) arba jei buvo vežama nelegalių daiktų (narkotikai ir pan.). Taip pat neveikia, jei pažeidimą sukėlė jūsų neatsargumas.

Kaip pasirinkti patikimą draudiką?

Geriau klausti logistikos partnerio, kuris draudžia kasdien. Jie turi „open policy“ apdraudimus, kurie yra pajėgūs padengti didelius sumas. Vietinis draudikas gali būti per jautrus tokio tipo rizikoms.

Ar reikia mokėti pradinę dalį (franchise)?

Gali būti, kad taip. Pavyzdžiui, 250 eurų pradinė dalis. Tai reiškia, jei nuostoliai 1000 eurų, gausite 750. Geriau tai sužinoti iš karto, kad nebūtų staigmenų.

Kiek laiko trunka išmokos procedūra?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai gali trunka nuo savaitės iki mėnesio. Angliškos draudimo kompanijos gana greitai, bet jei tarpininkai sudėtingi – tempia. Būkite kantrūs.

Ar verta drausti, jei vežu pats?

Taip pat. Automobilio draudimas (Kasko) paprastai nedraudo krovinio salonoje esančių daiktų, jei tai ne jūsų asmeniniai daiktai (o čia prekė). Reikalingas ypatingas „goods in transit“ draudimas.

Smulkmenos ir realus gyvenimas

Ar galima vežti vaikišką piešinį?

Žinoma, jei jums tai brangu. Netgi piešinys ant popieriaus laikomas meno kūriniu (jei tai ne originalus „Picasso“, bet jūsų sūnaus). Tik reikia kruopščiai jį supakuoti, kad nesuplyšė.

Kas daryti, jei vairuotojas nekalba lietuviškai ar angliškai?

Tai problema. Dažnai vairuotojai yra iš Rytų Europos ir kalba tik rusiškai ar lenkiškai. Geriausia, kad logistikos agentas būtų tarpininku, kuris išversta instrukcijas. Nerašykite juodraščiais ant dėžės lietuviškai – niekas nesupras.

Ar galiu uždėti „DO NOT TURN UPSIDE DOWN“ lipduką?

Būtinai. Nors vairuotojai kartais to ir nepaiso (ir vėl gi, taisiau save – dažniausiai gerbti), bet bent jau žino, kad viduje yra jautrus daiktas. Lipdukai su stiklo simboliais arba „FRAGILE“ yra privalomi.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris atrodo pavargęs?

Jei jis atvykęs ir akys užmerkia – būkite atsargūs. Vieną kartą girdėjau istoriją, pavargęs vairuotojas numetė dėžę su keramika ant betono. Nekreipkite dėmesio į jo badavimus, pasakykite tiesiog: „dėkite čia atsargiai“.

Ar yra kokių nors geresnių dienų siųsti?

Pirmadienis ir antradienis geriausi, nes sandėliai dar pilni. Penktadienį rizikuojate, kad siunta užstrigs sandėlyje per savaitgalį, o drėgmė ten gali būti didesnė.

Kas nutinka su mokestimis už vėlavimą (demurrage)?

Jei siunta stovi uoste ir kasdien gaunate sąskaitą už laikymą, tai kaina gali būti baisi. Todėl svarbiausia – turėti tinkamą muitinės deklaraciją prieš atvykstant mašinai.

Ar galiu atsisakyti pervežimo jau pakrovus?

Labai brangu. Jei mašina jau atvyko pas jus arba yra pakrovęs kūrinį Anglijoje, atsisakymas reiškia, kad mokate 100 proc. darbo ir kelioniės išlaidas.

Ar reikia girti vairuotoją?

Niekada. Tai yra draudžiama ir neetiška. Vieno kliento atveju vairuotojas išgėrė „pačiam užleidus“ (o aš to nepripažiu), o po to vos nesuvažiavo į griovį. Geriau duoti gerą arbatą ar kavą.

Kokios yra didžiausios mitai apie pervežimus?

Kad brangiausia yra kaina. Tikrai ne. Brangiausia yra jūsų nervai, kai kažkas ne taip. O ir tas mitas, kad „Anglija arti“ – po „Brexit“ ji tapo toli ne geografiškai, o biurokratiškai.

Išvada

Na, trumpai tariant, kaip transportuoti meno kūrinius iš Jungtinės Karalystės dabar yra sudėtingesnis uždarbis nei prieš penkerius metus. Nereikia bijoti, tačiau reikia būti pasiruošusiems popieriaus darbams ir išankstiniam planavimui. Neskubėkite ir neklausinėkite kaimyno, kuris važinėja su bulvėmis į Angliją – jis tiesiog nepriims rizikos, o jei priims, gali baigtis liūdnai. Pasitikėkite specialistais, gerai supakuokite ir apsidrauskite. Tada jūsų paveikslas ar skulptūra sažiai atkeliaus į Lietuvą ir galėsite džiaugtis menui, o ne gydyti nervus.