Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos: Vario išlaidos ir logistikos paslaptys

Gyvenimas Anglije dažnai būna laikinas, o sugrįžtant namo, kyla vienas pagrindinis klausimas – kaip viską parsivežti neperleidžiant viso turimo biudžeto? Po beveik dvidešimt metų šioje srityje mačiau viską – nuo žmonių, kurie bandydami sutaupyti, patys vežė sofas „Ford Transit“ bagažinėje, iki tokių, kurie užsisakė pilną konteinerį vienam kavos stalui. Tiesą sakant, kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, nėra jokia rocket science, tai daugiau apie proto naudojimą nei apie magiją. Visgi reikia žinoti, kur galima paspausti, o kur geriau nepaisyti pinigų, kad vėliau nereikėtų gydyti nervų. Brexit viską sukomplikavo, kainos pakilo, bet galimybės vis dar yra, jei žinai, kur ieškoti.

Pradžia: planavimas ir pasirinkimas

Kada pradėti galvoti apie persikraustymą?

Gerai būtų ne prieš pat dieną, o maždaug prieš mėnesį ar du. Žinoma, gyvename chaose, ir dažnai klientai skambina sakydami: „Reikia važiuoti šią savaitę“. Tokiu atveju kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos tampa pavojinga, nes tuojau pat kyla kainos. Jei turi laiko, laukis kolektyvinių krovinių (angliškai – part load). Tada tavo baldai važiuoja su kitų žmonių daiktais, o tu moki tik už vietą. Taip galima sutaupyti net 40–50 proc. Jei skubi, teks mokėti už visą furgoną, o tai jau brangiau.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus Lietuvoje?

Tai classic klausimas. Pirmiausia, pažiūrėk, ką turi. Jei tai kokybiška „M&S“ ar „John Lewis“ spinta, kuri kainavo tūkstantį svarų, vežk ją. Lietuvoje tokios kokybės gali tekti brangiai. Bet jei tai tas pats IKECA stalas, kurį nusipirkai už 50 quid, geriau jį palikti „Gumtree“ ar prie namų su užrašu „free“. Kaina už kubometrią gali viršyti tavo seno baldo vertę. Taigi, kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, pradedama nuo to, ko nevežti. Neapkrauk furgono šiukšlėmis.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Londono ar Midlands?

Painu pasakyti vienu žodžiu, nes kainos šokuoja kaip šventinis Indijos batukas, bet paprastai maždaugiai (tarkim) 1–2 kubometrai kainuos apie 300–500 svarų (priklausomai nuo paimtos vietos). Jei jau kalbame apie pilną furgoną (apie 20 kubų), tai gali nueiti iki 1500–2000 svarų. Taip pat svarbu, kur būna iškrovimas – Vilniuje, Kaune ar kažkur kaime be asfalto. Atsimenu vieną atveją Peterborough’e – klientas sakė, kad „tiesiai prie durų“, o ten buvo takas, kur furgonu nepraeisi. Teko perkrauti į mažesnį. (Nors paskutiniu metu degalai pigiau, bet kainos vis vien nelenda žemyn).

Ar galima susitarti dėl kainos?

Žinoma, galima bandyti. Mes ne turguje, bet esame žmonės. Jei turi fiksuotą biudžetą, tiesiog pasakyk. Kartais įmonėms tinka užpildyti tuščias vietas, jei jau ir taip važiuoja tuo maršrutu. Ypač jei tu lankstus dėl pristatymo datų. Jei gali laukti savaitę-dvi, kol vairuotojas surinks kitus klientus, gali gauti nuolaidą. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – tai ir yra kompromisai. Bet neprašyk 50 proc. nuolaidos, tada tiesiog niekas neatsakys į tavo skambutį.

Kas tiksliai įeina į paskutinelę kainą?

Čia dažnai būna painiava. Kai kuriems įeina viskas: pakavimas, įkėlimas, iškėlimas, muitinės procedūros. Kitiems – tik nuvažiavimas vienas. Būtinai klausk, ar yra „hidden costs“. Pavyzdžiui, ar įeina „long carry“ (nešimas ilgu atstumu, jei furgonai negali privažiuoti prie pat namų). Ar įskaičiuota kėlimo technika? Jei gyvenanti ant penkto aukšto be lifto, tai gali kainuoti papildomai. Geriau viską išsiaiškinti iš karto, nei vėliau gaišti laiką ginčijantis.

Pakavimo niuansai

Ką reikia daryti su didžiąja sofa?

Sofos yra blogiausias daiktas perkraustant. Jos didelės, sunkios, dažnai neturišimai. Jei galima, išmontuok kojas, nuplauk rankenas. Jei sofa „L“ formos, turbūt teks skaldyti (tiek, kiek įmanoma). Vieną kartą teko vežti sofos dalį atskirai, nes klientas nepasakė, kad ji yra „corner sofa“ ir neįeina pro duris Anglijoje. Vairuotojas beveik išprotėjo. Taigi, išmatuok viską du kartus. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – pradedama nuo to, kad nereikia mokėti už vairuotojo laiką, kuris jį stumia pro duris.

Ar būtina išmontuoti spintas?

Labai rekomenduoju. Ne tik dėl vietos, bet ir dėl saugumo. Surinkta spinta gali atsiskirti nuo svorio, o durys gali nukristi. Be to, išmontuota spinta užima mažiau vietos furgone (kubatūra mažesnė). O kai mokame už kubometrus, tai svarbu. Jei nemoki išmontuoti pats, klausk ar gali tai padaryti įmonės darbuotojai – dažnai tai įeina į paslaugą arba kainuoja nedaug.

Kur gauti dėžes nemokamai?

Anglijoje tai lengva. Užsuk į bet kurį „Tesco“ ar „Asda“ ir paklausk apie bananų dėžes. Jos tvirtos, tinka knygoms. Arba pažiūrėk „Facebook Marketplace“ – žmonės po persikraustymo tiesiog duoda dėžes nemokamai, tik atsiimti. Nereikia pirkti naujų dėžių iš pervežėjų, jei nori sutaupyti. Tiesiog pradėk rinkti anksčiau. Vienas klientas surinko per 50 dėžių per mėnesį ir taip sutaupė šimtą svarų.

Ar galiu tiesiog padėti daiktus į furgoną be dėžių?

Gali, bet tai blogas pasirinkimas. Daiktai bus susibręžę, dulkėtos, o kas blogiausia – nebus aišku, kiek vietos jie užims. Kai daiktai neįdėti į dėžes, negali užpildyti tuščių tarpų. Vairuotojai nemėgsta tų „krūvų“, nes sunku užkrauti stabiliai. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – neleidžiant sugadinti turto. Pasirūpink kokybišku popieriumi ir burbuliukine plėvele.

Kaip geriausiai supakuoti indus?

Niekada nedėk indų tiesiai į dėžę. Kiekvienas indas turi būti įvyniotas (popierius, rankšluosčiai, seni laikraščiai). Indų dėžės turi būti pažymėtos „FRAGILE“. Stiklinėms geriausiai tinka specialios skydelių dėžės. Jei nesi tikras, geriau palikti brangų porcelianą Anglijoje ar vežti su savimi lėktuvu (rankiniame bagaže), jei tinka. Žinau, kad skamba keistai, bet stiklo pervežimas furgonu visada yra rizika, nepaisant to, kaip gerai supakuotum.

Ar reikia rašyti inventorinį sąrašą (packing list)?

Absoliučiai taip. Be jo nepraeisi muitinėje. Sąrašas turi būti gana detalus, bet nereikia rašyti „vienas šaukštas“. Rašyk „indų rinkinys, 30 vnt.“. Taip pat pažymėk vertę (nenaudoti, o maždaug kiek tai kainavo). Jei turi kažką labai brangaus (pvz., paveikslą ar vintage gitarą), geriau tai atskirai išvardinti. Tai padeda ne tik muitinei, bet ir draudimui, jei kažkas dingsta kelyje (nors retai, bet būna).

Muitinė, dokumentai ir Brexit

Ar reikia mokėti mokesčius už savo daiktus?

Jeigu persikraustai iš Anglijos į Lietuvą (pakeiti gyvenamąją vietą), daiktai, kuriuos naudojai mažiausiai 6 mėnesius, gali būti įvežti be PVM ir muito. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet turi pateikti įrodymus: sutartį su darbuotoju ar mokykla, banko išrašus, kvietimą į darbą Lietuvoje. Jei tiesiog nusprendži vežti baldus į vasarnamį, gali tekti mokėti PVM (21 proc.). Tai didelė suma, tad kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, geriausiai būtent legaliai naudojantis šia nuostata.

Ką daryti su maistu ir gėrimais?

Tai dažna problema. Žmonės nori vežti viską – nuo miltų iki alaus. Muitinė griežtai žiūri į gyvūninių kilmės produktus (mėsa, sūris, pienas). Geriau jų nevežti visai. Konservai, džiovinti vaisiai – tinka. Alkoholis? Asmeniniam naudojimui galima, bet yra limitai (ne per daug). Vieną kartą teko padaryti apsisukimą, nes klientas bandė vežti dešimt butelių viskio be deklaracijos. Muitininkai to nemėgsta. Neapsikrauk inkaro – maistas Lietuvoje nėra toks brangus, kad verta rizikuoti dėl jo visa siunta.

Ar galiu vežti transporto priemonę?

Taip, galima. Bet čia jau nebe „baldų pervežimas“, o automobilių eksportas. Jei mašina buvo registruota JK, reikės export number iš DVLA. Tai visai paprasta, užtrunka kelias minutes internetu. Tada mašina važiuoja furgono priekyje (jei tai stipruma) arba su traukiniu. Automobilio pervežimas kainuoja papildomai, bet dažnai pigiau nei pirkti naują Lietuvoje, jei turi gerą BMW ar Audi. Tiesa, dėl „Euro 6“ standartų reikės įregistruoti Lietuvoje, tai gali kainuoti.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Gali užstrigti sienoje. Muitinė Lietuvoje (ir JK) dabar labai griežta dėl formalumų po Brexit. Jei trūksta T1 dokumento (arba eksporto deklaracijos), furgonas negali išvažiuoti. Tai kainuoja laiką – vairuotojas stovi ir laukia, o laikas pinigus. Geriausiai visus dokumentus atsiųstė brokeriui iš anksto, kad jis patikrintų. Neklausk „ar tikrai reikia?“, tiesiog daryk.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Jei viskas tvarkoje – kelios valandos. Jei ne – dienų dvi. Geriausiai, kai tarpininkas (brokeris) padaro visą „pre-arrival“ deklaraciją. Tada furgoną tiesiog patikrina ir leidžia toliau. Jei bandysi tai daryti pats be žinių, prarasius dieną galėsi likti be kavos ir nervų. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – nelaikyti vairuotojo stovinčioje eilėje.

Ar galiu vežti daiktus, kurie nėra mano?

Dėl „Transfer of Residence“ turi būti tik tavo daiktai (ir šeimos narių). Negali vežti kaimyno sofos ir sakyti, kad tai dovana ar parduodama. Tai bus laikoma komercine prekyba, ir mokesčiai bus dideli. Vieną kartą bandėme vežti motociklą draugui, teko mokėt visus mokesčius, nes dokumentai buvo ant jo, o ne ant vairuotojo.

Logistika: furgonai, vairuotojai ir traukiniai

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus?

Priklauso nuo paslaugos, kurią užsisakai. Jei tai tik „krovinių pervežimas“, vairuotojas atsakingas tik už vairavimą. Jei užsisakai „kraunamą-iškraunamą“ (men at work), tada jis padės. Bet nereikia laukti, kad jis darys visą sunkų darbą vienas, jei tu penkių aukštų name be lifto. Būna ir taip, kad vairuotojas atsisako krauti, jei daiktai per sunkūs ar pavojingi. Geriau pasirūpinti pagalba iš abiejų pusių.

Kiek dėžių telpa į vidutinę furgono dalį?

Į standartinį 3.5 tonų furgoną (Luton) telpa apie 10–12 kubų. Tai maždaug 30–40 dėžių (standartinio dydžio) ir keletas baldų. Jei turi daugiau, reikės didesnio furgono arba dviejų. Nenukreipk akių, kai žiūri į tuščią furgoną – jis užpildomas greičiau, nei atrodo. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – tiksliai susiskaičiuoti kubatūrą, kad nereikėtų mokėti už antrą važiavimą.

Ar saugu vežti brangius daiktus, paveikslus?

Yra rizika. Nors įmonės turi draudimą (CMR), bet jis dažnai dengia tik ribą (pvz., 10 EUR/kg). Jei veži paveikslą, vertą 5000 EUR, o jis sveria 5 kg, draudimas nieko nebus mokėjęs. Tokius daiktus reikia specialiai aprašyti (deklaruoti vertę). Geriausia tokius daiktus vežti su savimi lėktuve arba užtikrinti, kad jie yra furgono viduje, o ne pririšti iš išorės (kas yra nelegalu ir pavojinga bet kurioje Europos šalyje).

Kas daro, jei fura užstringa kelyje ar sugenda?

Tai gyvenimas. Teko stoti ant M6 kelio dėl padangų plyšimo. Geros įmonės turi pagalbos tarnybą. Jei tai tavo daiktai, jie gali šiek tiek pavėluoti. Jei turi terminą (pvz., turi išsikraustyti iš nuomojamo buto penktadienį), visada palik rezervą 2–3 dienoms. Niekada neplanuok paskutinės dienos kaip galutinės – Anglijoje visada užstringa keliai arba dar kas nors nutinka su technika.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Dauguma dabar turi GPS sekimą. Gali gauti nuorodą ir žiūrėti, kur furgonas važiuoja. Tai ramina nervus, ypač kai važiuoja jūra (traukiniais iš Folkestone į Calais arba iš Harwich į Hook of Holland). Jūros pervežimas trunka apie 4–6 valandas. Tiesiok nukreipk telefoną į „Eurotunnel“ arba „Stena Line“ svetaines ir žiūrėk, ar nėra vėlavimų.

Ką daryti, jei negaliu laukti vairuotojo Lietuvoje?

Geriausia rasti atstovą – giminaitį ar draugą, kuris priims daiktus. Vairuotojai nebus laukti 3 valandas kol tu važiuoji iš darbo. Jie turi grafikus. Jei nieko nėra, gali tekti mokėti už laukimą (po 50–100 EUR/val). Taigi, susitark dėl konkretaus laiko. Dažniausiai vairuotojai skambina prieš valandą ar dvi.

Papildomos rizikos ir patarimai

Kas jei kažkas sulūžo kelyje?

Skambink į įmonę iš karto. Nefotografuok tik sulūžusio daikto, bet ir aplinkinių dėžių – tai įrodymai, kaip buvo krauta. Geriausia padaryti nuotraukas pačiam prieš išvežimą Anglijoje. Tada turi įrodymų, kad dėžė buvo sveika. Draudimo atvejai sprendžiami ne vieną dieną, bet jei viskas tvarkingai – gaus atlyginimą. Būk dėmesingas.

Ar reikia papildomo draudimo?

CMR draudimas yra privalomas, bet minimalus. Jei turi labai brangių daiktų, pasidaryk „All risk“ draudimą. Tai kainuos papildomai, bet suteik ramybės. Ypač jei veži elektroniką, instrumentus ar antikvariatą. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, tai nereiškia sutaupyti ant draudimo, jei turi tūkstančių vertės turtą.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų įmonių?

Vienos įmonės moka vairuotojams „envelope cash“ (maitinimas, nakvynės), kitos viską įskaičiuoja. Taip pat kainos priklauso nuo to, ar tai didelė firma, ar „vienas vyras su furgonu“. Didelės firmos brangesnės, bet užtikrina atsakomybę. Mažos gali būti pigesnės, bet jei susprogs furgono variklis Lietuvoje, gali likti su daiktais kieme be pagalbos. Pasirinkimas tavo, bet aš visada sakau – pigu dažniausiai būna brangiau.

Ar galiu atidėti pristatymą, dar negavęs buto?

Taip, dauguma turi sandėlius Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Galima laikyti daiktus savaitę ar dvi. Tai kainuoja, bet ne taip daug, kaip galvojate. Geriau laikyti sandėlyje, nei skubėti ir nuomoti bet kurį butą tik dėl to, kad būt kur padėti dėžes.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jis neleidžia pasirašyti sutarties, reikalauja visos sumos grynaisiais prieš išvykstant (be sąskaitos), arba jo telefonas niekad neatsiliepia. Taip pat būk atsargus su „Facebook“ grupėse besireklamuojančiais asmenimis be įmonės. Jei įmonė turi svetainę, atsiliepimus ir fiksuotą adresą – tai jau saugiau. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos – reiškia nepasikrauti apgavikų.

Ar galima vežti augalus?

Tai sudėtinga. Dėl fitosanitarinių reikalavimų, augalų šaknys turi būti be žemės. Tai beveik neįmanoma padaryti nejuoddamas augalo. Geriau jiems atsisveikinti. Muitinė dažnai konfiskuoja augalus su žeme. Nenuvilk sau galvos su vazonais – Lietuvoje puikiai auga tie patys geraniumai.

Ar reikia mokėti už parkavimą Anglijoje?

Jei gyveni miesto centre (pvz., London City centre), kur reikia leidimo (permit) arba mokamas parkingas, vairuotojas negali užsistovėti valandą nemokamai. Jeigu turi „loading bay“, gerai. Jei ne, teks mokėti už parkingą arba gatvės mokestį (Congestion charge). Tai dažnai būna papildoma išlaida, apie kurią klientai nepamiršta.

Ką daryti su benzinine žoliapjove ar technika?

Degalus išleidži. Tai būtina. Kuro bakai turi būti beveik tušti, o akumuliatoriai atjungti. Neišleistas benzinas gali pradėti garuoti ir tai ugnies pavojus laive arba traukinyje. Vairuotojai to neleis įkrauti. Taip pat būk tikras, kad technika nėra „dirty“ – per daug purva, gali būti problema su muitine dėl biologinio teršimo.

Ar verta pirkti draudžiamus daiktus Anglijoje ir vežti?

Absoliučiai ne. Ginklai, narkotikai, netinkami vaistai – tai tiesiog draudžiama. Netgi kai kurių vaistų receptais reikia speciali leidimas. Nebandyk savo likimo. Muitinė turi šunis, kurie uosto viską. Kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, nereiškia tapti kontrabandininku.

Ką daryti, jei randu trūkstamą daiktą?

Patikrink inventoriaus sąrašą, kurį pasirašei iškraunant. Jei daikto nėra sąraše, vadinasi, jo nebuvo. Jei buvo – skambink į įmonę. Kartais daiktai nukrenta už furgono galo arba užsiranda tarp kitų dėžių. Geriausiai viską tikrinti vietoje. Jei vairuotojas išvažiavo, tikėkis, kad jis ras tą daiktą savo sandėlyje ir atsiųs kurjeriu (jei tikrai jo ne pavogė).

Galima susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Taip, dažniausiai gausi jo numerį iškrovos dieną. Bet nenaudok jo kaip asmeninio sekso (čia klaida, turėjo būti sekso? Ne, vadinasi asmeninio sekretoriaus... tiesiog nešikis jį smulkiais klausimais). Jis vairuoja, negali visada atsiliepti. Geriau skambinti dispečeriui. Vairuotojų darbas yra stresus, nereikia jį erzinti.

Ar galiu veži savo dviratį?

Taip, dviračiai važiuoja puikiai. Geriausia juos apvynioti, kad nesuteptų kitų daiktų. Jei tai brangus „Specialized“ ar „Scott“, galima nuimti priekinį ratą ir veleną, taip sumažinant vietą. Tiesiog nepamiršk nurodyti sąraše, kad tai dviratis, o ne metalo laužas.

Kodėl svarbu nurodyti tikslią adresą Anglijoje?

Kadangi Anglija ne Lietuva, ten gatvės gali būti vienos pavadinimos, bet skirtingos (pvz., „High Street“ kiekviename mieste). Jei nurodysi tik miestą be pašto kodo (postcode), vairuotojas važiuos į kitą miestą. Pašto kodas JK yra šventas dalykas. Be jo niekas niekur nenuvažiuos tiksliai.

Ar galima vežti gyvūnus?

Ne į baldų furgoną. Gyvūnai turi važiuoti specialiomis trasportavimo firmomis arba su savininku. Furgone bus per karšta ar per šalta, o garsas išgąsdins šunį. Nekenk savo augintiniui.

Paskutinis patarimas – ką daryti prieš išvykstant?

Nueik pasidaryti kavos su vairuotoju Anglijoje, jei turi laiko. Geras santykis su vairuotoju reiškia, kad jis pasirūpins tavo daiktais geriau. Jei esi šaltas ir reikalaujantis, jis taip pat bus šaltas. Tai paprasta psichologija. O kaip sutaupyti perkraustant baldus iš Anglijos, tai ne tik pinigai, bet ir nuotaika.

Išvada

Na, trumpai tariant, sutaupyti galima, bet tai reikalauja darbo. Neapsiribok pigiausiu pasiūlymu „Facebook“ grupėje, nes ten dažniausiai slepiasi didžiausios rizikos. Rask patikimą brokerį, susitark dėl kolektyvinio pervežimo, gerai supakuok ir tiksliai užpildyk dokumentus. Tada tavo persikraustymas iš Anglijos nebus košmaras, o tiesiog dar vienas etapas gyvenime. Sėkmės kelyje ir saugių važiavimų!