Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 greiti mikroautobusai visada

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau nuo maždaug 2003-ųjų. Mašinos keitėsi, sienos keitėsi – ypač po Brexit'o – o klientų klausimai vis tiek lieka daugmaž tie patys. Jei esi čia, tikriausiai ieškai krovinių gabenimo į Angliją 24/7, o gal dar ir greitų mikroautobusų, kurie vežtų visada, kai tik paskambinsi. Šnekėsiu kaip su draugu prie kavos: be tos dirbtinės rinkodaros šypsenos, bet su didele patirtimi reikale. Nes žinau, kad kartais jums reikia ne švento pažado, o tiesiog normalaus paaiškinimo, kaip ten viskas vyksta.

Užsakymas ir planavimas – nuo ko pradėti

Ar galiu paskambinti penktadienio vakarą ir išvykti tą pačią naktį?

Na, teorija taip. Praktiškai retai. Yra firmų, kurios giriasi, kad krovinių gabenimas į Angliją 24/7 yra jų kasdienybė, bet realiai viskas priklauso nuo laisvos mašinos. Būna, kad vairuotojas ką tik grįžo, dar nenusiprausė, o jam jau skambina. Tada pakiša kitą mikroautobusą, bet su priemoka. Aš stengiuosi planuoti bent kelias dienas į priekį, bet suprantu – kartais laiko nėra.

Kiek laiko prieš išvyką reikia užsisakyti pervežimą, kad viskas būtų tvarkinga?

Idealu – savaitė, dvi. Realybė? Kartais žmonės skambina prašydami rytoj. Jei standartinis krovinys, dvi-trys dienos pakankamos. Yra sezonų, pvz., rugsėjis, kai ir su mėnesiu gali nieko gero nerasti. O čia tai jau… Mhm, ką norėjau pasakyti – neužtempk iki paskutinės minutės. Bent jau aš taip stengiuosi daryti su savo klientais.

Ar reikia dabar kažkokių ypatingų dokumentų siuntimui į UK po Brexit?

Brexit viską apsunkino, neneigsiu. Muitinės deklaracijos, EORI numeriai – žmonės tai girdi ir akis išvertą. Bet jei veža normali įmonė, daugumą sutvarko patys. Tu paruoši sąrašą daiktų. Buvo atvejų, kai klientas atnešė netinkamai užpildytus popierius, ir vairuotojas stovi pasienyje tris valandas. Sakau atvirai – visko pasitaiko. Nemeluok muitinei, ką veži – galas bus blogesnis.

Ar transporto įmonė turi vežti iš bet kurios Lietuvos vietos, ar tik iš didžiųjų miestų?

Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten mašinos važinėja kaip troleibusai. Skuode ar Kuršėnuose gali tekti mokėti už privažiavimą. Kartais renkamės susitikimą centre. Buvęs atvejis – klientė iš Vilkaviškio, sutarėm, kad vairuotojas užsuks kitą dieną, nes tądien važiavo į Kauną… ai, ne, Vilnių (taip, iš Vilniaus rajono, atsiprašau). Žodžiu – regionai kainuoja brangiau, bet įmanoma.

Kaina – skaičiai, apie kuriuos niekas nenori šnekėti atvirai

Kiek realiai kainuoja pilnas mikroautobusas į Londoną, jei kraustausi visam?

Priklauso nuo svorio, bet imkime standartinį kambario perkraustymą – dažnai gaunasi tarp 800 ir 1400 eurų. Kai kurie pasiūlo 600, bet tada klausk, ar įskaičiuotas keltas. Buvę ir tokių istorijų, kai žmogus sumokėjo, o vairuotojas pareikalavo dar šimto už degalus. Rimtos įmonės duoda visą sumokamą ant popieriaus. Aš stengiuosi viską rašyti – mokykis iš svetimų klaidų, ne savų.

Ar pigus pervežimas į Angliją visada reiškia prastą paslaugą?

Ne visada, bet dažnai taip. Jauni vairuotojai kartais daro simbolinę kainą, kad pritrauktų klientus. Jie super, arba praranda daiktus, nes nekrauna taisyklingai. Pažįstu vaikiną iš Panevėžio – geras žmogus, bet mikroautobusas atrodo kaip po karų. Jei taupai – žiūrėk į mašiną, ne tik kainą. Sutaupai trisdešimt eurų, o paskui skalbi dūmus iš sofos. Ne visada apsimoka.

Kas atsitinka, jei Anglijoje pasikeičiu pristatymo adresą paskutinę minutę?

Tai brangu. Jei mašina jau nuo Doverio link Birmingemo, o tu pareiški, kad reikia į Braitoną – kilometrai auga kaip ant mielių. Kai kurie ima pusę dienos sumos už tokį nukrypimą. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasakyti apie troleibusų tiltą gatvėje, mikriukas netilpo. Vairuotojas turėjo perkrauti į mažesnę mašiną gatvėje. Chaoso buvo. Sumos irgi.

Ar galiu tiesiog duoti vairuotojui grynuosius ir neturėti jokių popierių?

Ne, nedaryk to. Tai lyg važiuoti be draudimo – kol neatsitiko, viskas lygu. Sąskaita ar kvitas yra tavo apsauga. Mačiau, kai žmogus sumokėjo grynais, mašina neatvažiavo, o telefonas išjungtas – pinigai dūmuose. Kitas dalykas – jei reikia pretenzijos dėl stiklo, be raštiško įrodymo niekas nekalbės. Rašyti sudėtingiau, bet po to rami galva.

Kelias ir mašinos – vaizdas, kurio nerėksi reklamoje

Ar mikroautobusai tikrai važiuoja 24/7 be sustojimo, kaip rašo skelbimai?

Techniškai mašina gali būti kelyje daug valandų, bet vairuotojas yra žmogus. O gal ir robotas, nes kai kurie kolegos taip atrodo. Po 8-9 valandų privaloma pertrauka. Naktinis važiavimas per Prancūziją pavojingesnis, sraigtai ant kelių, žvilgsnis maišosi. 'Greiti mikroautobusai visada' skamba gražiai, bet ribas lemia nuovargis. Nepirk to mito apie nemiegantčius vežėjus.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedsta kur nors Vokietijoje?

Pirmiausia – nesijaudink. Rimtų įmonių mašinos turi techninę pagalbą Europoje. Blogai, jei vežėjas bando remontuoti pats prie autostrados. Buvo istorija – turbūt 2018-aisiais? – kai sugedo generatorius, vairuotojas prarado šaldytuvo turinį. Mes apmokėjome žalą. Bet jei daiktai stovi tris dienas niekur, terminai byra. Kiekvienas stringa kartais.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar gali tiesiog pasibelsti į duris vidury nakties?

Turėtų paskambinti. Netgi privalo, jei laikas tarp 22 ir 6 valandos – vidurnakčio varpelis niekam nepatinka. Deja, būna kitaip. Kartais paskambina iš Doverio, sako 'po trijų valandų', o realiai po penkių. Mobilus ryšys, makaronai ant ausų… karšta, nuovargis. Aš mačiau kolegą, kuris vengė skambučių, nes bijojo konflikto dėl vėlavimo. Ne džentelmeniška, bet žmogiška. Geriau pats pasitikslink.

Koks svorio limitas tokiems reisams ir kas nutinka, jei per daug prisikraunu?

Priklauso nuo mašinos, bet dažnai 1,2–1,5 tonos. Jeigu slapta prikrauni iki dviejų tonų, vairuotojas gali atsisukti ir važiuoti. Buvo atvejis, kai klientas paslėpė generatorių po drabužiais, o svarstyklės parodė viršsvorį. Tada moki baudą arba išmeti daiktą. Aš vis sakau – pasižiūrėk į dokumentus prieš vakarą (turiu omeny prieš išvykimą, ne prieš patį vakarą). Sverti namie pigiau.

Kai duodi mašiną ne tiems – apie problemas, kurias nutyli

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus, kai žiūri skelbimą internete?

Oho, jei žinočiau šimtaprocentinį receptą… Būtų per lengva. Požymių yra: jei kaina tris kartus mažesnė, jei nėra įmonės kodo, jei prašo viso mokėjimo į privatų sąskaitą. Kartais net turi gražią svetainę, bet paskui dingsta. Pažįstu žmogų, kuris neteko dviejų šaldytuvų taip – 'sutaupė' šešis šimtus. Rimtas vežėjas sutinka dalį sumos gauti gavus daiktus. Pasitikrink rekvizitus Registrų centre.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad draudimas yra 'viskas įskaičiuota'?

Tai frazė, kurią jaučiu lyg nagais per lentą. 'Viskas įskaičiuota' dažnai reiškia 'apdrausta iki tam tikros sumos'. Buvo nemalonus atvejis, kai kompiuteris apdraustas dešimčia tūkstančių, o monitoriaus – vos penkiasdešimčia. Rimtas CMR brokeris parodys polisą ir paaiškins. Jei sako 'nesijaudink' – pradėk jaudintis. Aš tokių frazių savo sutartyse nenaudoju, nes paskui save reikia ginti. Rimtai.

Ar visi mikroautobusai, važiuojantys į Angliją, techniškai tvarkingi?

O tu rimtai klausi? Atsakymas – ne. Yra tokių, kurių mašinos važinėja su priklijuotais žibintais ir dvokia dyzeliu salone. Buvęs klientas pasakojo, kad vežėjas atvažiavo su sprūsiančiomis durelėmis, kurias bandė sutvirtinti lipnia juosta. Taip, lipnia juosta. Jei mikroautobusas atrodo kaip po varžybų ralyje, pagalvok, ar verta rizikuoti. Aš ne visada spėju apžiūrėti visų partnerių mašinas, bet stengiuosi atsijoti netinkamus.

Ar galiu pasitikėti žmonėmis, kurie rašo atsiliepimus internete apie pervežimą?

Atsiliepimai internete kaip maisto receptai – vieni geri, kiti rašyti pačios įmonės. Matau, kad dabar perkama po trisdešimt gerų žinučių vienu ypu. Pažiūrėk datas – jei per savaitę dvidešimt komentarų, o prieš tai tyla, kvepia. Ne visi blogi atsiliepimai teisingi; kartais klientas pats nori nemokamai vežtis sofą, o paskui pyksta. Penkios žvaigždutės meluoja dažniau nei sako tiesą.

Anglijoje – pristatymas ir tos smulkios nesąmonės

Ar pristatymas būna tiksliai į namo vidų, ar palieka tik prie durų?

Tai priklauso nuo sutarties. 'Greiti mikroautobusai visada' nereiškia, kad vyrukai nešios tavo spintą į aštuntą aukštą be lifto. Dažniausiai kaina yra iki pirmųjų durų. Buvęs atvejis: klientė Londone trečiame aukšte be lifto tikėjosi, kad vairuotojas vienas persineš šaldytuvą. Mes sakėm – arba eurais, arba draugų rankos. Anglijoje daugelis namų siauri, vingiuoti. Pasitark iš anksto. Nebūna čia stebuklų.

Kiek laiko trunka krovinio pristatymas į Angliją nuo sutarties pasirašymo?

Jei sklandžiai, mašina pajuda ryt ir po dviejų dienų yra prie durų. Realiai – nuo dviejų iki penkių dienų normalu. Yra muitinės patikrinimai, eilės Doverio uoste, o kartais vairuotojas pavargo ir pernakvojo. Nesididžiuoju sakydamas – retkarčiais vakarai stringa, nes zmogus užmiega kabinoje. Čia ne lėktuvas su pamaina. Mikroautobusas ir vienas veidas prie vairo.

Ar reikia mokėti kokius papildomus mokesčius Anglijos pusėje?

Jei daiktai yra asmeniniai, naudoti, ir neatrodo kaip partija prekybai, dažnai importo mokestis netaikomas. Bet čia jau ne toks tikras, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Kartais pareikalauja įrodyti, kad sofa yra tavo. Tada gali prireikti sąskaitos ar deklaracijos. Nėra paprasta. Geriausia – pasikonsultuoti su brokeriu prieš siunčiant ratus ar visiškai naują techniką. Naujiena muitinei atrodo įtartina.

Kas jei vairuotojas negali patekti į Londono centro zoną dėl taršos mokesčių?

Valio, kas paklausė. Londonas turi ULEZ zoną. Mikroautobusas turi atitikti normas, arba mokestis auga. Pažįstamas atvejis: klientas nenorėjo mokėti papildomų svarų, vairuotojas paliko krovinį prie žiedo ir išvažiavo. Ne pats gražiausias, bet ekonomiškas sprendimas. Jei reikia į patį centrą – klausk, ar mašina Euro 6 standarto. Kitu atveju – persikrauni į kitą transportą.

Daiktai, apie kuriuos neužsimena reklaminiai lankstinukai

Kaip reikia supakuoti daiktus, kad jie neišsibyrėtų kelyje?

Dėžės. Daug dėžių. Ir ne tos po apelsinais. Normalios, dvigubos sienelės, su lipnia juosta. Drabužius mesk į maišus, bet be oro – daugelis supakuoja pūkuotas striukes, kad užima pusę mašinos. Kas minkšta – suspausk, kas trapi – į antklodę. Stiklo daiktai be dėžės dažniausiai baigiasi Doverio uoste skiedromis. Po to kalbamės nelinksmais balsais.

Ar galima į tą patį reisą įsimesti ir katę, ir skalbimo mašiną?

Katė geriau skristų lėktuvu, bet jei jau reikia – galima. Turi būti narvas, vakcinacijos, pasas. Gyvūnai bijo, daiktai slenka, katė štrikuoja. Buvo atvejis, kai katinas atidarė narvo dureles ir pasislėpė už šaldytuvo reiso metu. Rado tik Kalėje. Siaubingas stresas. Aš asmeniškai vengiu vežti gyvūnus su baldais, nors finansiškai patogu. Jei keliauji – narvas turi būti F-16 lygio.

Ar galima realiu laiku sužinoti, kur yra mano krovinys?

Krovis? Velns, norėjau pasakyti krovinys. (taip, kai kurie klientai sako 'krovis', bet teisingai yra krovinys). Kai kurios įmonės turi GPS, kai kurios neturi. Tas GPS ne visada veikia, nes signalas dingsta kur nors Alpėse. Vairuotojas gali parašyti žinutę 'esu ties Liūžu'. Aš stengiuosi, kad bent du kartus per dieną praneštų, kur yra. Bet būna, kad telefonas nusėda, arba jie pamiršta įkrauti. Tai nėra Uber Eats, kad matytum kiekvieną posūkį.

Koks yra didžiausias daiktas, kurį realu sutalpinti į standartinį mikroautobusą?

Paprastai dvigulė lova arba kampinė sofa, jei išardoma. Šaldytuvą įkels, bet teks palikti kedus. Buvo toks nutikimas, kai klientas norėjo ping-pong stalo. Sakėm – galim pabandyti, bet malonės nebus. Neisėjo. Stalą palikome Glazge. Išmatavimai prieš perkraustymą – auksas. Daugelis galvoja, kad mikriukas yra Tardis, o viduje 12-14 kubinių metrų. Nepasitikėk žvilgsniu – pasimatuok.

Ar 2024 metais dar reikia pildyti muitinės deklaracijas siunčiant baldus į Angliją?

Taip, reikia. Brexit niekur nedingo. Daiktai turi būti sąraše su vertėmis. Kai kurie rašo 'dėžė su niekučiais' – muitininkai to nemėgsta. Gali pareikalauti atidaryti. Pats ne visada žinau, kaip vertins 2010-ųjų televizorių – ar kaip metalo laužą, ar elektroniką. Būna įvairiai. Taisyklės griežtėja, ypač jei krovinys atrodo komercinis. Nemėgink apgauti – grįžta bumerangu.

Tikrai, krovinių gabenimas į Angliją 24/7 su greitais mikroautobusais skamba kaip paslauga iš reklaminio lankstinuko. Realybėje tai darbas su žmonėmis, mašinomis, eilėmis ir taisyklėmis. Nėra vienodų reisų. Jei ieškai vežėjo – dairykis ne į gražiausias nuotraukas, o į sąžiningą komunikaciją. Aš per tuos dvidešimt metų mačiau visko: ir puikių kelionių, ir tokių, po kurių norisi išgerti. Pasirink protingai, paklausk daug – ir nesitikėk, kad greiti mikroautobusai visada reiškia skrajojančius automobilius. Jie turi ratus, degalą ir vairuotoją, kuris irgi pavargsta.