Kaip sutaupyti kraustantis į Angliją: praktiniai patarimai, kainos ir logistikos subtilybės

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo tada, kai Anglija dar nebuvo taip „užrakinta“ kaip dabar, o muitinės buvo tik formalumas. Per tą laiką mačiau viską – nuo žmonių, siekiančių išvežti visą namų ūkį dviračiu, iki tų, kurie bandydami sutaupyti, pasiekdavo priešingą rezultatą. Sunku tiesiai pasakyti, kiek kartų teko gelbėti situacijas, kai klientas supranta, kad „pigiau“ reiškia ne visada geriau. Kraustymasis į užsienį visada yra stresas, o kaip sutaupyti kraustantis į Angliją beveik visada yra pirmasis klausimas, kurį girdžiu iš jums. Nėra magiško mygtuko, bet yra būdų, kaip neišleisti visos algos tik vienam kelionei. Tiesą sakant, dažniausiai pasidaro taip, kad klaidos kainuoja brangiau nei profesionalios paslaugos, todėl verti apsibrėžti strategiją iš anksto, nes pokyčiai po „Brexit“ padarė savo – dabar viskas trunka ilgiau ir kainuoja daugiau.

Bendri klausimai ir planavimas

Ar tikrai verta vežti senus baldus ar geriau pirkti naujus Anglijoje?

Tai vienas įdomiausių klausimų. Žmonės prisiriša prie senų sofų ar spintų, bet logiškai pagalvojant, jei tų baldų vertė yra mažesnė nei 200–300 svarų, pervežimas gali būti neapsimokantis. Anglijoje naudotų baldų rinka (pvz., „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“) yra pilna, o žmonės dažnai išvežia daiktus beveik nemokamai, tik kad atsikratytų. Jei turite brangią, antikinę ar labai jums brangią meilę baldus, vežkite. Jei tai tiesiog „sofa, kurią tėvai davė“ – geriau palikite ir nusipirkite naują Londono ar Mančesterio parduotuvėse. Taip sutaupysite ne tik pinigus už kubinius metrus, bet ir nervus, nes su senais baldais dažnai būna problemų dėl jų tvirtumo.

Kuo pigiau nuvežti daiktus – savo automobiliu ar pasitelkus pervežėjus?

Jei turite mažą daiktų kiekį, pvz., kelias kales ir dideles krepšys, savo automobilis yra puikus variantas. Tačiau nepamirškite, kad keltų bilietai (povandeninis tunelis ar keltas) dabar yra brangūs, o degalai Anglijoje nėra daug pigesni nei Lietuvoje. Be to, jei tenka važiuoti didesniu automobiliu ar priekaba, pridedamos papildomos rūpesčių – vairuotojo nuovargis, nakvynės, maistas. Jei kalbame apie visą butą ar namus, kaip sutaupyti kraustantis į Angliją su savo automobiliu tiesiog neįmanoma. Reikės nuvažiuoti bent penkis–šešis kartus. Tokiu atveju krovininis automobilis, nors ir atrodo brangiai, iš tiesų išeiga pigiau, kai suskaičiuojate laiką ir kuro sąskaitas. (Nors teko matyti keletą fanatikų, kurie su „VW Transporter“ nuvažiavo tris kartus, bet jie buvo pavargę kaip šunys).

Ar galima susidoroti be tarpininkų ir tiesiog pasamdyti vairuotoją?

Galima, tačiau čia gūžtis slepiasi pavojus. Jei randate vairuotoją „skelbiu“ ar feisbuke, kuris sako: „Atvežiu už 500 eurų“, būkite atsargūs. Dažnai tie žmonės neturi legaliai veikiančios įmonės, draudimo, o jei įvyks avarija arba jis tiesiog „nuskęs“ kitame projekte, jūsų daiktai lieka kur nekur. Profesionalios firmos turi atsakomybės draudimą (CMR insurance), kuris apima krovinį. Jei norite tikrai kaip sutaupyti kraustantis į Angliją ir neprarasti daiktų, pasitikėkite tik patikimais šaltiniais. Pigiausias variantas dažnai tampa brangiausiu, kai reikia pirkti naujus daiktus iš savo kišenės, nes vairuotojas jas prarado ar sugadino. Asmeniškai visada patariu ieškoti ne „pigiausio“, o „saugiausio“ balso.

Ar reikia iš anksto užsakyti pervežimo paslaugas, ar galima paskubinti?

Geriau niekada neskubėkite, ypač dabar, kai tranzitas per Anglijos muitinę (Dover) gali užtrukti valandomis ar net dienomis dėl eilių. Jei skambinate ir sakote: „Reikia nuvežti rytoj“, tai kainos šoka įstrėbus į dangų. Planuokite bent 2–3 savaites iš anksto, o dar geriau – mėnesį. Taip galite susiderėti dėl datos, kai tėvui kurui reikia grįžti tuščia, ir gauti geresnę kainą. Taip pat, jei lankstesni su datais, galite taikytis į „backload“ – tuščio grįžimo reisą. Tai vienas geriausių būdų, kaip sumažinti išlaidas, kurį dažnai pamiršta klientai.

Ką daryti, jei netilptu į planuojamą tūrį?

Tai dažna problema. Žmonės sako: „Aš turiu tik 10 kubų“, o paskui atsisuka, kad dar yra dviračias, sodininko įrankiai ir senų žaislų dėžė. Geriausia įvertinti tūrį realiai. Kai pradedama dėti daiktus į sunkvežimį, paprastai pasirodo, kad vietos trūksta 20–30 %. Jei staiga netilpsite, reikės arba mokėti už papildomą vietą (kas gali būti brangu, jei reikia kitos mašinos), arba atsisakyti daiktų. Žiūrėkite, gal kai ką iš tikrųjų galima parduoti ar paduoti labdarai. Sita klaida pasitaiko dažnai, todėl geriau apsirūpinkite dėžėmis iš anksto ir išmatuokite viską, ką planuojate vežti.

Dokumentai, muitinė ir Brexit nusivylimai

Kas tas ToR01 numeris ir ar jis tikrai būtinas?

Taip, be jokio abejojo. Tai „Transfer of Residence“ numeris, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus į JK be mokesčių (PVM ir muito). Jį gavęs, jūs oficialiai pranešate britams, kad persikeliate gyventi ilgam. Be šio numerio, muitinė gali apmokestinti tą tą seną televizorių ar drabužius kaip naują importą. Procedūra nemokama, bet užtrunka kelias dienas (arba savaites, jei užsikasti). Jei klausiate, kaip sutaupyti kraustantis į Angliją, tai ToR01 gavimas yra pirmas žingsnis, sutaupantis šimtus svarų. Užpildykite formą britų vyriausybės svetainėje ir laukite patvirtinimo. Nekelkite be jo.

Ar galima vežti maistą, pvz., dešras ar sūrį, ar tai draudžiama?

Dėl Brexito taisyklių maisto produktų vežimas dabar yra tikras košmaras. Negalite vežti mėsos ar pieno produktų iš ES (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet muitininkai yra labai griežti). Buvau situacijoje, kur klientui teko suvalgyti pusę didelės dešrės prieš pat patrulę, kad nesukeltų problemų. Sūrio gali vežti šiek tiek, jei jai yra laktozės, bet griežtai tikrai nedarykite tos klaidos įsidėti į dėžę kumpio rūkyto, nes jums jį atims ir gali skirti baudą. Geriau nusipirkti maisto vietos „Tesco“ – tikrai pigiau ir saugiau.

Kiek laiko gali užtrukti muitinės patikra (tikrai)?

Tai tas dalykas, kurio niekas negali tiksliai pasakyti. Anksčiau tai užtrukdavo 10 minučių. Dabar gali užtrukti ir 4 valandas, ir 2 dienas, jei yra klaidų dokumentuose arba jei eilėje yra 500 sunkvežimių. Vienas mano vairuotojas praleido Kalėjas laukdamas beveik parą dėl tam tikros techninės problemos su pasu. Tiesa, dažniausiai, jei viskas tvarkinga, praeina greitai. Bet visada reikia turėti atsargą laiko – nenuvažiuokite į oro uostą tą pačią dieną, kai turi atvykti daiktai, nes gali būti, kad jos vėluos. Tai natūrali šiandienos realybė.

Ar reikia mokėti PVM ar mokesčius už asmeninius daiktus?

Jei turite ToR01 ir galite įrodyti, kad daiktus naudojote bent 6 mėnesius prieš persikeldami (t. y. jie nėra nauji), tai mokesčių nėra. Bet jei nuspręsite atvežti visiškai naują, su etiketėmis, parduotuvėje pirkta skalbimo mašiną, girdėjęs, kad Anglijoje brangiau – tai jums ją apmokestins. Muitininkai pro akis matai, kas yra „dingęs iš dėžės“ ir kas yra nauja prekė. Norėdami kaip sutaupyti kraustantis į Angliją, nedarykite to – nupirkite senesnę arba paslėpkite pirkimo kvitą (nepatarinu, bet žmonės daro). Geriau būti švariu.

Ar sunku susidoruoti su dokumentais, jei nežinai angliškai?

Gali būti sunku, jei susidursite su problema. Dauguma vairuotojų kalba angliškai, bet jie ne muitinės tarpininkai. Jei įvykla klaida dokumentuose (pvz., blogai parašytas adresas ar trūkstamas numeris), angliškai nekalbantis žmogus gali likti „už vartų“. Patariu viską paruošti iš anksto ir pasidaryti vertimus arba pasitikėti firma, kuri užtikrina, kad dokumentai yra tvarkingi. Nekantrumas čia blogiausias priešas – viena klaida rašyme gali kainuoti dienas laiko.

Kainos ir pinigai (kur praslysta didžiausios sumos)

Kiek dabar kainuoja keltų bilietas į Angliją?

Kainos svyruoja kaip lietuviškas oras. Priklausomai nuo sezono, dienos ir to, kiek anksto užsinate, bilietas gali kainuoti nuo 150 iki 400 eurų vienam automobiliui (su vairuotoju). Vasarą ir atostogų metu kainos šokinėja aukštyn. Jei norite kaip sutaupyti kraustantis į Angliją, venkite kelionių penktadieniais ir šeštadieniais – brangiausia diena yra paprastai sekmadienis. Taip pat žiūrėkite, galima rasti „poezijoje“ bilietų, kai keltas naktį, bet tai nepatogu. Apibendrinant – planuokite kelionę vidurio savaitę, jei įmanoma.

Kokia yra dalinio krovinio (part load) principas?

Tai yra vienas iš geriausių sprendimų tiems, kurie turi mažiau daiktų. Tarkime, turite 5–10 kubinių metrų. Firma suranda kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu maršrutu, ir jūsų daiktai keliauja kartu. Jums mokate tik už užimtą vietą. Tai pigiau nei rentuoti visą sunkvežimį. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol surinks pilną mašiną – tai gali užtrukti savaitę-dvi. Bet jei laiko nėra skubėjimas, tai idealus būdas sutaupyti. Be to, tai ekologiškiau, nors niekas to neskaitytoja.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja pusantro karto pigiau?

Klausimas, kurį dažnai girdžiu. Atsakymas paprastas: arba joms negerai su draudimu, arba joms reikia pinigų dabar, arba (kas blogiausia) tai yra „brokeriai“, kurie paima užmokestį ir tada parduoda jūsų krovinį kitai, pigesnei firmai. Kartais tos firmos neturi savo technikos. Žinau vieną atveją, kai žmogus sumokėjo 300 eurų, o vėliau reikėjo mokėti dar 400, kad ištrauktų daiktus iš sandėlio, nes įmonė bankrotavo. Patikimumas brangiau, bet tai ateina su ramybe.

Ar draudimas įeina į kainą ar jį reikia papildomai?

Dauguma firmų į kainą įtraukia pradinį draudimą, bet jis dažnai yra labai mažas – tarkime, 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, verta pasidomėti papildomu draudimu. Ką daryti, jei daiktai sugenda kelyne? Be raštiško draudimo, gausite tik „atsiprašymus“. Geriau iš anksto susidėlioti inventorių su brangiausių daiktų vertėmis ir tai perduoti pervežėjui. Tai vienas iš tų dalykų, kurio niekas nesimato, kol nėra per vėlu.

Ar būtina daryti inventorizacijos sąrašą?

Taip, būtinai. Ne tik dėl draudimo, bet ir dėl savo ramybės. Privažiavus į vietą, labai lengva pamiršti, ką dėjote į 15-ąją dėžę. Parašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra („Virtuvė“, „Drabužiai“, „Knygos“). Tada išsikraunant bus daug lengviau. Be to, jei dėžė dingsta kelyje (visada yra toks mažas tikimybė), turėsite sąrašą. Aš asmeniškai visada liepiu klientams daryti nuotraukas prieš uždarydami dėžes – tai padeda ir vairuotojui suprasti, ką veža.

Kas daryti su specifiniais daiktais

Ar galiu vežti dviračius arba motorolerius?

Galima, bet tai ne taip paprasta kaip įdėti į bagažinę. Jei dviratis nenaudojamas (nenaudotas daugiau kaip 6 mėn.), jis gali būti laikomas asmeniniu daiktu. Jei jis atrodo kaip naujas, gali būti apmokestintas. Taip pat reikia gerai jį supakuoti, nes kelyje gali nukristi detalės arba nužudyti kitus daiktus. Motoroleris ar motociklas jau yra transporto priemonė – čia reikia kitų dokumentų, ir dažnai reikia jį registruoti Anglijoje iškart. Tarkime, kaip sutaupyti kraustantis į Angliją – geriau parduokite seną dviratį čia ir nusipirkite ten, nebent jis yra jums labai brangus.

Ar galima vežti gyvūnus? Kokie reikalavimai?

Tai jautri tema. Gyvūnai galima vežti, tačiau jie turi turėti „pet passport“ – mikročipą, antkapiškių pasą su vakcinacijomis (pasakėjimas nuo pasiutligės būtinas). Be to, jei važiuojate su mašina, tai paprasta, jei su keltu ar lėktuvu – griežtesnės taisyklės. Negalima tiesiog įdėti šuns į dėžę ir pamiršti – jis turi būti pripažintas. Brangiau yra naudoti gyvūnų pervežimo specialistus, kurie rūpinasi visais dokumentais. Nekantrumas šioje srityje gali baigtis labai liūdnai – gyvūną gali tiesiog neįleisti į šalį.

Ar galiu vežti vaistus, kuriuos vartojate?

Asmeniniai vaistai, kurių kiekis neviršija 3 mėnesių vartojimo, dažniausiai leidžiami. Būtina turėti gydytojo išrašą (angliškai arba su vertimu), kuriame matytųsi, kad vaistai skirti jums. Nenaudokite daiktų dėžėms kaip vaistų lentynų – viską turėkite pas save rankinėje lagaminėje arba aiškiai pažymėtoje dėžėje. Muitinė labai atidžiai žiūri į stipriųjų vaistų arba narkotinių medžiagų (net jei tai receptiniai vaistai) pervežimą. Geriau būti perdaug uždaru nei klausinėjamas prieš visus keleivius.

Ar galima vežti augalus ar sodinukus?

Tai viena sudėtingiausių sričių po Brexito. ES augalai turi draudžiamų kenkėjų, todėl Anglija labai griežtai tikrina šaknų sistemos. Negalite tiesiog iškasti rožės iš sodo ir vežti. Turi būti specialios sertifikatos (phytosanitary certificate), kuriuos gaunate iš aplinkos apsaugos. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Dažniausiai klientams sakau: palikite gėles čia, nusipirkite naujų Anglijoje. Bandant išvežti be dokumentų, gausite baudą ir augalus konfiskuos. Nėra verta rizikuoti dėl 5 eurų kainuojančio begonijos.

Ar verta vežti techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Jei technika nauja ir gerai veikia, verta. Jei sena ir energiją vartojanti „dinosaurus“, geriau palikti. Anglijoje elektros kaina yra didelė, todėl senos šaldytuvos gali jums labai brangiai kainuoti eksploatacijoje. Taip pat žiūrėkite į matmenis – angliški namai kartais turi siauresnes duris arba virtuvės kampus, ypač Londono senamuosiuose namuose. Buvo atvejis, kai klientas atvežė milžinišką amerikietišką šaldytuvą, kuris netilpo pro duris. Teko palikti kieme. Tai ne geriausias būdas pradėti gyvenimą.

Ką daryti su alkoholiu, kurį noriu pasidaryti dovanų?

Alkoholio kiekiai, kuriuos galima atvežti be mokesčių, dabar yra griežtai apriboti (nors dažnai muitininkai žiūri pro pirštus, jei tai aiškiai ne prekybai). Tačiau nenaudokite pervežimo mašinos kaip sandėlio degtinei. Jei bus kaimynas, kuris neš dešimtis butelių, ir daiktų suges ar sulūžt, draudimas tai nepadengs. Alkoholas – yra degi ir pavojinga krovinys. Geriausia vežti sau nedidelį kiekį rankinėje bagaže, o ne tarp sofos ir baldų.

Praktiniai patarimai ir pabaigos gaidos

Ar verta pirkti dėžes ar rasti parduotuvių?

Nekalbu apie tą, kad einate į parduotuvę ir prašote dėžių – tai geriems, tvirtiems pervežimui. Kartais parduotuvės (Iki, Maxima) duoda mažas dėžutes, bet jos netinka knygoms ar indams. Geriausia naudoti specialias pervežimo dėžes, kurias kartais galima išsinuomoti iš pačių pervežėjų. Jos tvirtos, turi dangtis ir nesugruma. Jei bandysite kaip sutaupyti kraustantis į Angliją naudodami senas, praplėštas dėžes iš po bulvių, gali likti be indų. Dėžės kaina nėra didelė lyginant su lūžtančio vazos kaina.

Kaip apskaičiuoti tūrį, kai daiktai yra įvairūs?

Yra toks dalykas kaip „kubinis metras“. Paprastai viena standartinė dėžė yra apie 0.05 – 0.1 kubo. Sėdėkite ant dėžės, išmatuokite aukštį, plotį, ilgį ir sudauginkite. Arba tiesiog sukurkite krūvą viduryje kambario ir pamatuokite arba pažiūrėkite į standartinius automobilius (pvz., „Transit“ turi apie 10–12 kubų). Geriau paklausti specialisto, kuris atvažiuos ir pažiūrės akimi – jie tai mato kasdien ir nenuklysta daugiau kaip 10%. O klientai dažnai suskaičiuoja 5 kubus, o iš tiesų yra 10.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje ir negali išsikrauti?

Tai realus scenarijus, ypač su GPS klaidomis arba siaurais Londono gatvėmis. Kartais vairuotojas negali priartėti prie namų arčiau kaip 500 metrų. Tada turi būti planas B. Ar turite kaimyną su priekaba? Ar galite statyti daiktus ant šaligatvio? Anglijoje tai gali būti nelegalu (pažeidžiate tvarką). Todėl visada iš anksto susitarkite su pervežėju apie „paskutinio mygtuko“ vietą – didelė mašina negali važiuoti į kiekvieną uždarą kiemą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Tenkina tokių nėra, jei kalbame apie sąžiningas firmas. Bet gali būti „Wait & Load“ mokesčio (laukimo mokesčis), jei vairuotojas turi laukti, kol jūs ruošiatės. Jei užsibrėžiate valandą, o trukstate tris – pinigai sukasi. Taip pat gali būti mokesčiai už sunkiai pasiekiamą vietą (Londono centras, London Conjestion Charge). Nors dažnai apie tai pasako iš anksto, žmonės užmiršta perskaityti smulkią spausdą. Geriausia klausti: „Ar į kainą įeina viskas, ar bus staigmenų?“.

Kur geriau gyventi, jei norite sutaupyti pragyvenimo?

Jei kalbame ne apie pervežimą, o apie gyvenimą – šiaurė (Šiaurės Anglija, Škotija) yra žymiai pigesnė nei pietūs (Londonas, Oksfordas). Už 300 svarų čia galite išsinuomoti butą, o Londone tik kambarį bendrame bute. Tačiau darbo užmokestis irgi skirtingas. Jei dirbate nuotoliniu būdu, tikrai verta ieškoti toliau nuo sostinės. Nors ir ten kainos šuoliauja aukštyn, bet vis dar ne tiek, kaip pietuose. Tai vienas ilgosios kartos sutaupymo būdas.

Ar galima susiplanuoti maršrutą taip, kad aplankyti pažįstamus?

Galima, bet tai kainuos. Paprastai maršrutas yra taškas A -> taškas B. Jei reikia važiuoti pro Birmingamą pas pažįstamus gerti arbatos, tai bus „deviation“ – nukrypimas, už kurį reikia sumokėti už papildomą valandą ir kuro. Vairuotojai turi grafikus ir negali tinginiauti po Angliją, nebent jums tai labai reikalinga ir esate pasirengęs už tai sumokėti. Geriau susitarti iš anksto, ne kai jau jis sėdi prie jūsų vartų.

Ar verta rūpintis draudžiu, jei turiu tik kelias dėžes?

Net su dviem dėžėmis gali nutikti nelaimė – gali nukristi iš paletpės arba susilieti su kito kliento daiktais (pvz., skysčiais). Minimalus draudimas visada vertas, ypač jei dėžėse yra brangesnių daiktų. Niekas nemano, kad gali užsidegti sunkvežimis, tai taip pat įvyksta. Už keletą dešimčių eurų gausite ramybę. Kaip sako, drąsuolis – tas, kuris baiminasi, o ne tas, kuris nieko nedraudžia.

Ar būtina dalyvauti išsikrovimo metu?

Nebūtina, bet labai rekomenduojama. Vienas dalykas – padėti nurodyti, kur dėti dėžes. Kitas – užtikrinti, kad nieko nedingsta. Kai vairuotojas iškrauna vienas, jis gali tiesiog padėti visą krūvą vienoje kambarioje, o jums teks velkti tą viską po 50 metrų patys. Jei negalite būti ten, pasirūpinkite, kad kažkas (pažįstamas, giminaitis) padėtų priimti daiktus.

Galų gale, kas svarbiausia, norint sutaupyti?

Planavimas ir atidumas. Žinoma, visi nori pigiau, bet jei jums svarbiau užtikrinti, kad tavo tėvų baldai atkeliaus saugiai, tai geriau sumokėti šiek tiek daugiau už patikimą vairuotoją. Nereikia skubėti, reikia skaityti sutartis ir būti sąžiningu su firma apie tai, ką vežate. Kaip sutaupyti kraustantis į Angliją – tai ne apie tai, kaip nenuvesti daiktų, o kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja daugiau nei sutaupyta. Gerai susiplanuokite, ir viskas gerai suksis.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis į Angliją nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių, jeigu tik žinai, ką tiki daryti. Svarbiausia yra suprasti, kad kaip sutaupyti kraustantis į Angliją ne visada reiškia rasti pigiausią kainą sąraše – dažniausiai tai reiškia išvengti papildomų rūpesčių, baudų ir sugadintų daiktų. Naudokitės patarimais, planuokitės ToR01 dokumentus ir nesitikėkite stebuklų iš firmų, kurios siūlo kainas, per kurias net degalus neįmanoma nupirkti. Sėkmės ir saugios kelionės, o su daiktais viskas tvarkosi – matęs esu daugybę sėkmingų persikėlimų, ir jūsų bus vienas iš jų.