Kaip suplanuoti perkraustymą iš UK be jokių problemų? Praktinis vadovas iš vidaus

Perkraustymas visada yra stresas, o kai kalbame apie kelią iš Anglijos ar šiaip Didžiosios Britanijos į Lietuvą, tai galima vadinti tikru išbandymu nervams. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir tas tas, kas anksčiau vykdavo lyg pagal nutylėjimą, dabar reikalauja tikslumo, dokumentų ir daugiau kantrybės. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, matau viską – ir idealiai nuvestus pianinus, ir tą pačią patalpą, kur vairuotojas tiesiog atsisakė važiuoti, nes negalėjo apsisukti. Kaip suplanuoti perkraustymą iš UK be jokių problemų? Galbūt be jokių problemų visai neįmanoma, bet kaip padaryti taip, kad jos būtų mažiau įkyrios – tai jau mūsų reikalas. Toliau kalbėsime tiesiogiai, be „vandens“, kaip tai vyksta iš tikrųjų.

Kai pradėti? Kodėl viskas kainuoja tiek daug ir kada laikyti burną uždarytą?

Kada geriausia pradėti galvoti apie perkraustymą?

Nereikia laukti paskutinės minutės, tikrai. Optimalus laikas yra maždaug mėnesis iki planuojamos kelionės, o jei kalbame apie vasaros mėnesius (birželis–rugpjūtis), tai geriau užsisakyti net dviejų mėnesių advance. Tada vairuotojų darbuotojai dar t laisvų vietų grafikuose, o kainos dar nepakilusios iki dangaus. Pradėkite nuo inventoriaus sąrašo – tai jums padės ne tik vadybininkui paskaičiuoti tūrį, bet ir pačiam suprasti, ką iš tiesų norite vežti. Dažnai žmonės mintyse turi „kelias kedes“, o realiai susidaro beveik pilnas sunkvežimis.

Ar brangiau vežti dalinį krovinį ar pilną sunkvežimį?

Visiškai aišku, kad pilnas sunkvežimis (FTL) yra pigiau vienam kubiniam metrui. Jei turite daiktų už 20–25 kubinius metrus, tikrai verta pagalvoti apie išskirtinį krovinį. Tačiau dažniausiai gyventojai veža mažiau, tada tenka dalinės krovinių gabenimo (LTL) paslaugos. Čia kaina padidėja, nes logistika sudėtingesnė – reikia suderinti kitus klientus, surinkti krovinį į vieną vietą Sandviche ar Londono priestyje. Taigi, jei turite galimybę, pabandykite užpildyti mašiną bent jau 80 procentų, arba susiraskite draugą, kuris taip pat grįžta į Lietuvą.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp skirtingų firmų?

Čia yra klasikinė istorija. Vienos firmos dirba su savo vairuotojais, kitos – su tarpininkais (brokeriais), o trečios – tai tiesiog vienas vairuotojas su „Facebook“ puslapiu, kuriam reikia uždirbti tik vieną kartą. Žemiausia kaina dažnai reiškia, kad draudimas bus formalus, arba kad jūsų daiktai kurs kursą po sandėlius tris savaites. Nereikia šokinėti ant pigiausio pasiūlymo. Patirtis rodo, kad vidutinė kaina yra tas racionaliausias taškas, kurioje įmonė dar moka už degalus ir vairuotojo atostogas. O ta, kas atrodo pernelabai pigiai, gali baigtis tuo, kad pas jus bus neatsiimta siunta be papildomo mokėjimo.

Ar verta sau daryti draudimą?

Be abejo. Kaską? O ne, nebūtinai kaską, bet žinot, kas nutinka, jei vairuotojas užkliudus griovlį išmes jūsų sofą iš krovininės – būtina. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, pvz., 10 svarų už kilogramą. Jei vežate brangia techniką ar antikvariatą, būtinai pasidomėkite papildomu draudimu. Niekada nežinai, kas nutiks „Eurotunely“ arba kai kuris lenkas pirmoje eilutėje staiga nuspręs stabdyti. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau iš pradžių, nei gailėtis vėliau.

Ar reikia mokėti už pakavimą?

Jei esate tingus ar neturite laiko, tai būtina. O jei norite sutaupyti, pakavkite patys. Bet atsimink – tada jums nebus kur „kišti“ jei dėžės suirs kelyje. Profesionalai tai darbo diena, o jums tai savaitgalio praradimas. Be to, kas geriau supaks, jei ne tas, kas kasdien tai daro? (na, nebent jūs pats buvote packer’is). Galvokite apie tai: ar verta sau uždirbti nervus dėl to, kad tėvų porcelianas bus susuktas į laikraščius be puta?

Ar galima tarti, kad daiktų mažiau nei yra iš tikrųjų?

Tai klasika. Klientas sako: „Tik kelios dėžės ir čiužinys“, o atvažiuoja ir pamatome tris lovas ir šimtą dėžių. Negirskite. Tai gali baigtis tuo, kad tiesiog nebesilips į mašiną ir teks palikti daiktus kieme. Vadybininkai turi akis ant galvos, jei atrodote, kad nieko neturite, o iš tikrųjų turite pilną namų ūkį, jie to iš karto neįsileis. Geriau parašykite daugiau ir gausite mažesnę kainą už kubą, nei atvirkščiai.

Dokumentai, muitinė ir tas prakeiktas Brexit

Kas tas Transfer of Residence (ToR01)?

Tai tas svarbiausias dokumentas, jei gyvenote Anglijoje ilgiau kaip 12 mėnesių ir dabar galutinai grįžtate į LT. Leidžia atvežti daiktus be Mokesčio (PVM ir muito). Užpildykite jį „HMRC“ svetainėje, gausite patvirtinimą, o tą perduodate mums. Be šio popieriaus muitinėje Lietuvoje arba Anglijoje (išvykstant) gali būti nemažai rūpesčių. Nepamirškite, kad popieriai turi būti tvarkingi, kitaip galite stovėti pasienie 10 valandų. O tikrai nenorite to patirti po 20 valandų vairavimo.

Ar reikia EORI numerio?

Buvę laikai, kai varysi beveik kaip tarp miestų, jau praėjo. Dabar EORI (Economic Operators Registration and Identification) reikalingas beveik visiems. Nors išimtys yra, ypač jei naudojate ToR01, bet dauguma firmų jūsų klaus. Geriau jį turėti, tai nemokama procedūra internetu. Be jo galiu užstrigti ties anglų dokumentais, o tada nebus kur užvežti. Pasidarykite iš anksto, tai užima penkias minutes.

Ką daryti su mašina, jei ją vežame?

Mašinos – tai atskira istorija. Jose turi būti savininko dokumentai, draudimas (Green Card arba bendras), ir techniškas pasas. Ir jei mašina ne jūsų, būtina įgaliojimas, kad ją pardavinėjate arba pervežate. Muitinė reikalauja tikslumo: jei mašina sena, nenukainosite, bet jei nauja, gali tekti sumokėti PVM ir muitą, net jei grįžtate. Čia teisiniai niuansai, kuriuos geriau aptarti su vadybininkiu iš anksto, o ne tik važiuojant laivu.

Ar galiu vežti maistą?

Negalima (arba labai ribotai). Po Brexit mąžiausia dešrelė, sūris ar obuolys gali baigtis šiukšliadėžėje pas muitininką. Anglija turi griežtas taisykles, ir Lietuva taip pat. Neapsukite galvos, kad parsivešite „tą patį kumpį“, kuris skaniau – greičiausiai jį atims. Ir tada vairuotojas įsibėgės, kad parsivedėte draudžiamų produktų. Geriau viską suvalgykite čia arba dovanokite kaimynams.

Ką daryti su alkoholiu?

Gali vežti, bet tik tam tikrą kiekį kaip asmeninį naudojimą. Jei bandysite įkrauti pilną „Transit“ su viskio buteliais, tai bus klasifikuojama kaip prekyba. Tada gausite didelį sąskaitą faktūrą. Nustatykite sau limitą – pvz., 90 butelių vyno (nors tai daug, bet legalu), o jei daugiau – būtinai praneškite iš anksto, kad reikia importo licencijos. Nekriskite į „gryno dažymo“ istoriją.

Ar turiu būti pristatymo metu?

Pageidautina, bet nebūtina. Jei negalite būti, palikite raktus artimiausiam giminėiui ar draugui. Bet tada vairuotojas negali įkelti daiktų į namus, jei nėra kas juos priima. O jei nėra įtraukimo (liftas), tada gali tekti brangiai papildomai mokėti už nešikų. Geriau susitarti su kaimynu, kuris padės atidaryti duris. Patirtis gero, o kai kas tiesiog palieka raktus po kilimu – tai nevariantas.

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo su vertėmis?

Taip, tai būtina. Muitinė turi žinoti, ką vežate. „Kelios dėžės su drabužėmis“ nebeužtenka. Reikia parašyti: „4 dėžės su drabužėmis, maždaug 50 kg, vertė 50 GBP“. Būkite tikslūs, nes jei užkliūsite apžiūroje, ir sąraše bus parašyta „knygos“, o dėžėje bus televizoriaus dalys, gali būti bauda. Tas pats ir su vertinimu – nerašykite 10 svarų už sofa, tai įtartina.

Ar galiu veži narkotikus (receptinius vaistus)?

Žinoma, jei jie yra jums paskirti. Bet būtinai turi būti originali receptinė išrašymo kortelė (lietuviška arba anglų kalba), kurioje matosi jūsų vardas. Jei būsite be dokumentų, tai bus baudžiama pagrindais. Muitinės šunys neabejingi, ir tada bus didelė šurma. Geriau viską susirasti iš gydytojo iš anksto.

Pakavimas ir paruošiamieji darbai: kas tikrai sugadina nervus

Kokias dėžės naudoti geriausia?

Naudokite standartines judesios dėžės. Jos tvirtos, turi angas nešimui, ir lengvai stumiamos viena ant kitos. Nenaudokite parduotuvės dėžių nuo kiaušinių ar bananų – jos suglis po pirmu suvirinimu. Ir nenaudokite didelių krepšių (pvz., IKEA mėlyno), nes tada neįmanoma nieko užkrauti ir užfiksuoti. Vairuotojas piktins ir gali atmesti taksi krovinį, jei viskas bus ne dėžėse.

Ar verta viską pažymėti?

Būtinai. Parašykite ant kiekvienos dėžės: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Drabužiai“. Lietuvoje atvykus, nebūsite ieškoti šaukštelų penkiose skirtingose dėžėse. Tai taupo laiką ir nervus. Be to, jei dėžė dingliai (kas nutinka retai, bet vis tiek), žinosite, kas ten buvo. Nerašykite tik „Daiktai“ – tai nieko nereiškia.

Kaip su surenkama balda?

Geriausia išardykite kiek įmanoma. Tarkime, lovos galva, stalą, spintą. Tai taupo vietą mašinoje ir sumažina sugadinimo riziką. Nors kai kurie klientai sako: „Jūs suversite“, bet vairuotojams dažniausiai laiko nėra. Jei paliksite susirgtą didelę spintą, gali tekti mokėti už papildomą „jumbo“ vietą arba ji tiesiog neišsipakuos.

Ar galiu krauti pats į sunkvežimį?

Esant daliniam kroviniui, paprastai ne. Vairuotojas turi užpildyti tarpus tarp kitų klientų daiktų, kad jie neišsiristų kelyje. Jei jūsų daiktai bus blogai surūšiuoti ar laisvai stovi, jis gali atsisakyti juos vežti. Jei naudojate pilną mašiną, tai galite daryti ką norite (ir dėl to dažnai gaunate daugiau skausmo vėliau). Mūsų komanda visada pataria: palikite tai profesionalams.

Ką daryti su brangiaisiais daiktais?

Juos vežkite su savim. Grandinės, piniginės, dokumentai, vaistai – tai turi būti jūsų rankinėje bagaže. Niekada nepadėkite jų į dėžę „Biuro reikmenys“ su užrašu. Draudimas to nedengia 100%, o nervai bus neverti. Tą patį pasakykite apie nuotraukas ir atmintines kortas – skaitmeninės atmintys dėžėse gali suirti nuo vibracijos, o atkurti tuos vaizdo įrašus jau neįmanoma.

Ar reikia ištuštinti baldus?

Taip, visiškai. Neišleiskite indų spintos, neišmeskite drabužių iš stalčių (išskyrus jei uždaryti). Pripildyta spinta sveria daugiau, o jos plastikinės pakabos gali perlūžti kelyje. Vairuotojas pastebės, kad spinta staiga tampa „akmeniu“, ir gali atsisakyti pakrauti. Viską ištuštinkite, o tada pakavkite atskirai. Tai paprasta taisyklė, kurią dažnai nepaisoma, ir galų gale baldai tiesiog sužūgia.

Ar galiu vežti pižamas?

Kodėl gi ne? Bet svarbu, kad jos būtų švarios (pažaidžiu). Siaubingiausia yra tas, kai klientas supako neperplautus drabužius, o jie pradeda kvapuoti po dviejų savaičių kelyje. Vairuotojai turi nosias, ir toks „kvapas“ gali užmaskuoti visą mašiną. Geriau viską išplauti iš anksto. O jei dar ir yra kokių senų batų su žole – tai išmeskite, nevežkite.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti įmanoma, bet sunku. Turi būti nenukastos žemės (tikrai), be vabzdžių (irgi tikrai), o kai kurios rūšys – draudžiamos. Jei turite didelį palmę, gali tekti specialus fitosanitarinis pasas. Dažniausiai klientai tiesiog palieka augalus kaimynams arba išveža juos patys asmeniniu automobiliu, kad nebūtų galvos skausmo su muitine. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl kaktuso.

Kelionės eiga ir vairuotojų gyvenimas: kas vyksta užmaruose?

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai nuo jūsų durų iki durų Lietuvoje trunka 3–5 darbo dienas. Priklauso nuo to, kur esate (Londonas ar Škotija) ir ar turi kitus iškrovimus Anglijoje. Nedomėkite, jei vairuotojui reikia dar dienos pora, nes kitas klientas Birmingeme pavėlavo atiduoti raktus. Geriau, kad jis pavėluotų dieną, nei važiuotų per 24 valandas ir pakenktų daiktams.

Kur turi laikytis vairuotojas naktį?

Jie laikosi poilsio aikštelėse, pvz., prie „Ashford“ arba prie „Ferry“. Ten gali ruošti maistą, miegoti (vienoje kabinoje). Kartais praeina pro gyvenvietes, bet jie negali sustoti prie pirmojo kavinės, jei nori iriti į miestą – sunkvežimiai dažnai draudžiami. Todėl ir naktiniai sustojimai yra planuojami specialiai. Jie taip pat turi laikytis laiko apribojimų (tacho grafai), tai ne jų kaltė, jei reikia sustoti.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai retai, bet nutinka. Tuomet kviečiame pagalbą (iš Lietuvos ar Anglijos), pakeičiame padangą arba variklio dalį. Tai gali atidėlioti pristatymą 1–2 dienas. Tokiu atveju mes visada informuojame klientą. Ir prašome kantrybės. Geriau laukt dieną, ir gauti viską sveiką, nei gauti sumuštus daiktus, nes vairuotojas skubėjo.

Ar galiu sekti kur yra mano daiktai?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimų turi GPS stebėjimą. Mes galime pasakyti: „Jis dabar prie Londono vartų“ arba „Jau laivu“. Ir tikrai galime parodyti vietą (prie „Dover“). Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs“. Jis vairuoja, o skambučiai trukdo. Geriau rašykite mums, o mes jus informuosime.

Ar galiu užsiduoti daiktų vairuotojui?

Jeigu jūsų keliavimas kertasi, galite, bet tik jeigu sutiko mūsų vadybininkas ir vairuotojas. Vairuotojas nėra jūsų asmeninis pasiuntinys, jis turi savo grafiką ir kitus krovinius. Jei jūsų maršrutas nėra pagrindinis, tai gali būti nepageidaujama. Pagarba kitų darbo laikui – tai pagrindas. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas priverstas keisti maršrutą dėl to, kad klientas nori atsiimt dėžę Mančesteryje.

Ar vairuotojas gali iškraudinti daiktus ant gatvės?

Tiksliai taip. Jeigu jūsų namuose nėra priėjimo sunkvežimiui (pvz., siaura gatvelė Londono centre arba ribojimas ULEZ zona), tai jis turi palikti mašiną artimiausioje leidžiamoje vietoje. Tada reikia nešti daiktus rankomis arba pasamdyti nešikus. Tai nėra mūsų kaltė, kad miesto planuotojai nesuprato, ką reiškia logistika. Susisiekite su vietos savivaldybe iš anksto dėl leidimo sustoti.

Kas yra „paskutinis minutės“ užsakymas?

Tai kai paskambinate ryte ir sate: „Važiuoju vakar“. Tai įmanoma (jei turite vietą), bet kiekviena tokia situacija kainuoja brangiau. Mums tenka skubiai traukti vairuotoją, keisti jam maršrutą, galbūt atsisakyti kitos kelionės. Todėl brangiau. Planuokite iš anksto, o ne „iš karto“. Nėra jokių problemų suplanuoti perkraustymą iš UK sėkmingai, jei darote tai ne paskutinęją dieną.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet tai mandagu. Anglijoje tai nėra populiaru, bet Lietuvoje vairuotojai vertina. Jei vairuotojas padėjo išnešti dėžę į antrą aukštą be lifto, girkite jį. Tai nedidelis smulkmena, bet pagerina jūsų ryšius. Ir gali būti, kad jis dar pasidarys viską su šypsena, o ne su rūpesčiu.

Ar galiu veži šunį ar katiną?

Taip, galima, bet tai turi būti susitarta iš anksto. Šunys turi būti su čipais, pasais, o kai kurios veislės – ir su specialiais dokumentais. Jie turi kelti laive arba per tunelį tam tikrose būdose. Tai reikalauja daugiau laiko ir planavimo. Nerašykite vakare, kad ryte reikia vežti „Bobiuką“, jeigu nėra pasiruošę dokumentai. Gyvūnų pervežimas – ypatingas atvejis.

Kas nutinka su daiktais, jei jūsų nėra namuose atvykus?

Jeigu negalite susitikti, praneškite iš anksto. Vairuotojas paliks dėžes kieme (jei leidžiama) arba pas kaimyną. Jei nieko nėra, jis negali laukti amžinai, todėl gali turėti važiuoti toliau. Tuomet reikės vėl užsisakyti pristatymą (kas kainuoja). Geriau užtikrinkite, kad kas nors atidarytų duris.

Išvada

Taigi, Kaip suplanuoti perkraustymą iš UK be jokių problemų? Atsakymas paprastas: planuokite anksti, bent jau trumpai sužinokite taisykles ir pasitikėkite savo logistikos partneriu. Naudokitės ToR01, gerai užpildykite inventorių, ir neskubėkite su maistu bei alkoholiu. Nors pasaulyje visada kažkas ne taip – vėluoja laivas, užstringa muitinė arba tiesiog lijo lietus Anglijoje – su gera parengtimi jūsų kelionė gali būti net lengva. Sėkmės kelyje namo, ir tikimės, kad jūsų kavinės puodelis Lietuvoj skonis geriau nei angl�škas tea.