Kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės?

Įvadas

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų mačiau visko: nuo tvarkingų paletų Birmingame iki sandėlių, kur dokumentai gulėjo ant kavos puodelio. Todėl klausimas, kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės, nėra apie gražias formules. Tai apie tai, kad prieš automobilį atvykstant į JK, visi žinotų, kas važiuoja, kiek kainuoja, kur sustos muitinėje ir kas atsakys telefonu. Po „Brexit“ tai ypač svarbu. Nes dabar kiekviena smulkmena gali pridėti dieną ar dvi. Ir taip, kartais problema būna ne vežime, o sąskaitoje, kurioje trūksta trijų žodžių.

DUK: kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės, kai viskas griūva

Ar tikrai reikia žinoti, kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės, prieš užsakant?

Reikia, bet ne kaip magiškos formuluotės. Pervežimas iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“ nebėra tik vairuotojas, adresas ir CMR. Dabar svarbiausi trys punktai – dokumentai, muitinis įforminimas ir realus pasiruošimas paėmimui. Jei šitie trys dalykai sutvarkyti, viskas juda ramiau. Jei ne, net geras vežėjas atsibels į sandėlį ir stovės kaip prieš raudoną šviesoforą. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos; tai apsauga nuo sustojimų, papildomų klausimų ir keistų sąskaitų pabaigoje, kurios niekam nepatinka iš tikrųjų.

Ką daryti, jei pardavėjas sako „rytoj išsiųsim“, o rytojaus nėra?

Čia jau klasikinis JK sandėlių žanras. Aš prašau kliento iškart klausti ne „kada išsiųsite“, o „ar turite prekę fiziškai, ar tik matote ją sistemoje?“. Skirtumas didelis. Buvo atvejis, kai pardavėjas rašė „rytoj“, o po trijų dienų paaiškėjo, kad prekė dar neatvyko iš kito padalinio. Tada geriau turėti rezervinį planą ir nespausti vežėjo, kuris nieko nekaltas. Kitaip visi pradeda kaltinti transportą, nors krovinys dar nė iš vietos nejuda. Tai bjauru, nes laikrodis eina, o informacijos nėra.

Koks skirtumas tarp kurjerio, pašto ir pilno krovinio?

Kurjeris tinka mažoms dėžėms, pašto siunta – mažesnėms ir pigesnėms, bet su mažiau kontrolės. LTL, dalinis krovinys, tinka paletei ar kelioms paletėms. FTL, pilnas automobilis, kai turite apie 13,6 m priekabą arba daug svorio. Konsolidacija yra vidurys: jūsų krovinys susideda su kitais, todėl kaina mažesnė, bet terminas gali šokinėti. Svarbiausia – kas atsakys, kai krovinys įstringa. Kartais geresnis variantas yra šiek tiek brangesnis, bet žmogus ragelyje ir aiškus planas B iš anksto. Tai sutaupo daug nervų.

Ar galima tiesiog duoti adresą ir laukti?

Galima, jei siunta maža, nekombinuota ir be didelių muitinių rizikų. Bet verslo kroviniui iš Jungtinės Karalystės vien adresas yra per mažai. Reikia gavėjo EORI, prekės aprašymo, HS kodo, vertės, svorio, Incoterms sąlygos. Be šių duomenų muitinė gali sustabdyti siuntą, o tada visi klausia, kodėl taip ilgai. Atsakymas paprastas: nes niekas neturėjo pilno vaizdo. Todėl prieš užsakant transportą reikia surinkti ne tik adresą, bet ir pilną krovinio pasą, be jo sunku judėti sklandžiai.

Kas blogiausia, ką galiu pamiršti?

Blogiausia – pamiršti, kad JK dabar yra trečioji šalis ES atžvilgiu. Skamba biurokratiškai, bet praktiškai tai reiškia eksporto deklaraciją JK pusėje ir importo procedūrą ES pusėje. Dar blogiau, kai žmonės painioja siuntą asmeninę su komercine. Pavyzdžiui, atsarginės dalys į autoservisą Kaune nėra „draugo siuntinys“. Tai komercinis krovinys, ir popieriai turi atitikti realybę. Jei tai nebus taip, muitinė gali klausti nebe jūsų, o siuntos. Ir tada prasideda tikras galvos skausmas. Gana nemalonus faktas, bet realus.

Kainos, terminai ir kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės be nereikalingų pervedimų

Ar pigiausias pasiūlymas iš tikrųjų visada geresnis?

Ne. Kartais pigiausias pasiūlymas yra tiesiog nebaigtas pasiūlymas. Vienas sako £320, kitas £430, o skirtumas gali būti tame, kad antrasis įskaičiavo paėmimą, terminalą, muitinį agentą ir normalų atsakymą į telefoną. Yra firmų, kurios pasiima avansą, o po to dingsta arba pradeda „derinti papildomai“. Turiu matyti. Kaina turi būti lyginama su tuo, kas realiai įtraukta, ne su gražia eilute sąmatoje. Užduskite klausimą: kas nutiks, jei krovinys sustos? Ir kas už tai mokės? Tai paprasta patikra prieš sutinkant.

Kiek realiai kainuoja mažas krovinys iš Mančesterio į Vilnių?

Mažam daliniam kroviniui, tarkime 2–4 paletės iš Mančesterio į Vilnių, realiai dažnai matote apie £350–£750, be PVM ir galimų muitinės mokesčių. Jei reikia skubaus kurjerio, kaina gali šokti dvigubai. Pilnas krovinys iš JK į Lietuvą gali būti apie £1 800–£3 000, priklausomai nuo maršruto, kuro, sezono ir laukimo. Tai ne oficialus kainoraštis, o gyvenimiškas rėžis. Skambučio metu visada klauskite, ar į kainą įeina paėmimas, iškrovimas ir muitinės agento darbas. Be šių klausimų kaina gali meluoti.

Kodėl kaina pakyla, kai krovinys „tik truputį didesnis“?

Nes transportas mato ne tik svorį, bet ir vietą. Jei krovinys „tik truputį didesnis“, jis gali užimti visą papildomą paletės vietą arba neleisti sudėti kitų siuntų. Matmenys čia kartais svarbesni už kilogramus. Ypač kai dėžės iškišusios, paletė nestandartinė arba negalima krauti viena ant kitos. Tada vežėjas skaičiuoja riziką ir prarastą vietą, ne jūsų gerus ketinimus. Geriausia nuo pradžių duoti ilgį, plotį, aukštį ir nuotrauką. Net jei ji nėra profesionaliai daryta visai. Nuotrauka kartais sutaupo ilgą laiškų susirašinėjimą.

Per kiek dienų siunta iš Londono ar Birmingamo pasiekia Lietuvą?

Iš Londono ar Birmingamo į Lietuvą dalinis krovinys dažniausiai eina apie 4–7 darbo dienas, jei dokumentai tvarkingi. Kurjeris gali atnešti per 2–4 dienas, bet kaina bus kita. Jūros transportas per Roterdamą ar Zeebrugge gali trukti 8–14 dienų, nors kartais atrodo pigiau, kol suskaičiuoji terminalus. Dover–Calais maršrutas vis dar populiarus, bet eilės ten nėra pasaka. Gali būti ramu, gali būti chaosas. O oras kartais sugadina net gerą planą, tikrai labai greitai. Todėl terminą visada imkite su rezervu.

Kaip išvengti papildomų mokesčių?

Pirmiausia – nebandyti paslėpti vertės. Muitinė nėra kazino, kur visi laimi. Jei prekės aprašymas neryškus, vertė per maža arba sąskaitoje nėra Incoterms, klausimų bus daugiau. Taip pat verta iš anksto žinoti, ar mokėsite PVM, muito mokestį, galbūt antidempingo įmoką tam tikroms prekėms. Aš visada sakau: geriau žinoti nemalonų skaičių prieš išsiunčiant, nei po to ginčytis su agentu. Dar blogiau, kai klaida išlenda jau Lietuvoje, kai prekės reikia vakar iškart. Tai nuobodu, bet veikia dažniausiai.

Dokumentai, muitai ir kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės, kai sąskaita atrodo paprasta

Kodėl dokumentai dažnai atsako į klausimą, kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės greičiau nei vežėjas?

Nes vežėjas tik veža, o dokumentai sako muitinei, kas, kiek, kodėl ir už kiek juda. Jei komercinėje sąskaitoje parašyta „spare parts“ be konkretaus pavadinimo, tai yra kvietimas į papildomus klausimus. Reikia prekės aprašymo, HS kodo, svorio, vertės, kilmės šalies ir Incoterms sąlygos. EORI (tiksliau, EORI, ne EUR1 – EUR1 jau kita tema) taip pat dažnai būtinas. Netvarkingas popierius lėtina visą grandinę. O lėta grandinė reiškia papildomą laiką, papildomus skambučius ir dažnai papildomą sąskaitą.

Ką reiškia HS kodas ir kodėl visi jo klausia?

HS kodas yra prekės klasifikacijos numeris, pagal kurį muitinė supranta, koks mokestis ir kokios taisyklės taikomos. Jis nėra dekoracija sąskaitoje. Jei kodas neteisingas, gali tekti taisyti deklaraciją, mokėti daugiau arba aiškintis. Be produkto specifikacijos ne visada esu 100% tikras, kaip jį parinkti tiksliai. Todėl geriau turėti techninį aprašymą, nuotrauką ir medžiagą. Pavyzdžiui, metalinė detalė, plastikinė detalė ir elektroninis modulis gali turėti skirtingus kelius. Net jei atrodo panašiai. Tai nėra malonu, bet saugiau.

Ar EORI numeris tikrai būtinas?

Verslui, kuris reguliariai importuoja iš JK, EORI praktiškai būtinas. Be jo gali tekti pirkti tarpininko paslaugą arba gaišti daugiau laiko. Fiziniam asmeniui situacija kitokia, bet mes dažniausiai kalbame apie įmones. Jei prekės važiuoja EXW sąlygomis, gavėjas Lietuvoje dažnai turi daugiau pareigų nei atrodo. Čia verta pasitikrinti su savo buhalteriu arba muitinės brokeriu, nes klaida gali kainuoti daugiau nei konsultacija. Ypač jei importuojate ne pirmą kartą ir norite išvengti pasikartojančių klausimų. Vienas patikrinimas iš anksto taupo laiką.

Ką daryti, kai sąskaitoje nėra svorio, matmenų ar prekės aprašymo?

Prašyti taisyti prieš krovinio paėmimą. Štai kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės: dokumentai turi atitikti faktą, o ne „kažką panašaus“. Jei trūksta svorio, matmenų ar aprašymo, vežėjas vis tiek turės tai sužinoti, tik vėliau ir brangiau. Buvo atvejis, kai sąskaitoje buvo „accessories“, o realiai važiavo elektroniniai valdikliai. Skambėjo nekalta, bet muitinei tai jau ne tas pats. Tokios smulkmenos atrodo kvailai, kol sustabdo visą siuntą kelioms dienoms. Smulkmenos greitai tampa didelėmis, labai greitai.

Ar galima pakeisti dokumentus po to, kai krovinys jau keliauja?

Galima, bet ne visada lengva. Jei krovinys dar JK arba terminalo zonoje, dokumentus dar galima koreguoti. Jei jau pradėtas muitinis įforminimas, prasideda taisymai, papildomi laiškai ir nervai. Kai kuriais atvejais reikia naujos sąskaitos, pakavimo lapo ar patikslintos deklaracijos. Todėl geriau du kartus patikrinti prieš išleidžiant, negu po to aiškintis, kodėl vertė turėjo buti kita. Taip, čia trūksta nosinės raidės, bet mintis aiški. Geriau jau dabar būti nuobodu tikslumu nei vėliau. Geriau būti nuobodžiam dabar.

Praktika: pasiruošimas, sandėliai ir maršrutai iš JK į Lietuvą

Kaip pasiruošti paėmimui iš JK sandėlio?

Sandėlis turi žinoti, kada atvyks vairuotojas, kiek vietų, koks svoris ir ar reikia krautuvo. Jei paletė stovi trečiame aukšte be lifto, apie tai reikia pasakyti iš anksto. JK sandėliuose paėmimo langas kartais būna siauras, o vėlavimas gali kainuoti papildomai. Aš visada prašau kontakto asmens telefono, ne tik bendro el. pašto. Kai vairuotojas stovi aikštelėje ir niekas neatsiliepia, diena greitai tampa ilga. O ilga diena transporto versle retai lieka nemokama visiškai. Tai elementaru, bet dažnai pamirštama.

Ką daryti, kai paletė atrodo tvarkinga, bet diržas laisvas?

Stabdyti ir tvarkyti. Laisvas diržas nėra „nieko tokio“. Krovinys gali pasislinkti, įbrėžti kitą siuntą arba apgadinti priekabą. Blogiausia, kai sugadinama ne jūsų, o kito kliento krovinys, ir tada prasideda ginčai dėl atsakomybės. Gera pakuotė nėra grožis, tai apsauga. Jei matote, kad plėvelė laikosi ant sąžiningumo, geriau perdėti plėvelę nei po to aiškinti, kodėl dėžės suplotos. Pakavimas kainuoja mažiau nei pretenzija, ypač kai krovinys važiuoja per kelis terminalus. Tvarkinga pakuotė rodo profesionalumą iš tikrųjų.

Ar verta pačiam nuvežti siuntą iki konsolidacijos sandėlio?

Kartais taip, ypač jei sandėlis toli nuo pagrindinio maršruto arba prašo nepatogaus paėmimo mokesčio. Konsolidacijos sandėlis prie Londono, Mančesterio ar Birmingamo gali sutaupyti, jei siunta maža. Bet reikia skaičiuoti ne tik kelionę, bet ir laiką, kurą, riziką. Nukrypsiu: kartais paprastas pokalbis su žmogumi vietoje išsprendžia daugiau nei dešimt laiškų. Tada taip, verta. Bet jei tai tik siekis sutaupyti keliasdešimt svarų, o vairuotojas praleidžia pusę dienos, stebuklo nebus. Skaičiuokite viską, ne tik sąskaitą.

Koks skirtumas, jei siunta eina per Dover, Calais, Zeebrugge ar Roterdamą?

Dover–Calais yra greitesnis keltas per sąsiaurį, bet jautrus eilėms ir orui. Zeebrugge dažnai naudojamas daliniams ir pilniems kroviniams, Roterdamas – kai maršrutas eina per Olandiją. Skirtumas ne tik geografinis. Kiekvienas uostas turi savo terminalų tvarką, muitinės agentus, laiką ir kaštus. Geras logistas žiūri ne į vieną liniją žemėlapyje, o į visą grandinę iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Todėl maršrutas turi būti parenkamas pagal krovinį, terminą ir riziką, ne pagal gražią liniją.

Kodėl vienas sandėlis atsisako atiduoti krovinį be popieriaus?

Nes be dokumentų jie nežino, ar turi teisę atiduoti krovinį. Kai kuriems sandėliams reikia booking number, CMR, eksporto nurodymų arba patvirtinimo iš siuntėjo. Tai erzina, bet jų pusėje tai kontrolė. Jei dokumentai atkeliauja tik vairuotojui atvykus, prasideda laukimas. Yra sandėlių, kurie dirba tvarkingai, ir yra tokių, kur vienas žmogus žino viską, bet šiandien serga. Todėl popieriai turi būti paruošti anksčiau. Kitaip vairuotojas tampa popieriaus nešiotoju, o tai niekam nepadeda. Tai nėra biurokratija, tai apsauga.

Pasirinkimai ir terminai

Kaip pasirinkti vežėją, kad nereikėtų po to gailėtis?

Žiūrėkite ne tik į kainą, o į atsakymą. Ar jie klausia detalių, ar tik siunčia sąskaitą? Ar aiškiai sako, kas įskaičiuota, kas ne? Ar turi kontaktą problemoms, ne tik bendrą info@ dėžutę? EXW, DAP ir DDP sąlygos taip pat turi būti suprastos, ne tik nukopijuotos. Bloga įmonė gražiai kalba prieš apmokėjimą, o po to dingsta. Turiu matyti ir tokių istorijų. Geras partneris kartais pasakys „nevešiu taip“, ir tai yra geras ženklas.

Ar verta naudoti konsolidaciją mažoms siuntoms?

Mažoms siuntoms – dažniausiai taip. Konsolidacija leidžia sumokėti tik už vietą, o ne už visą automobilį. Bet ji turi savo kainą: krovinys laukia, kol susirinks kiti siuntiniai, tada važiuoja į terminalą, po to į kontinentą. Jei prekė labai skubi arba labai brangi, galima rinktis kurjerį arba oro transportą. Jei kaina svarbiau už greitį, konsolidacija yra normalus sprendimas. Tiesiog nereikia tikėtis rytojaus stebuklo. Ypač prieš šventes, kai terminalai pradeda gyventi savo gyvenimą. Planuokite bent dieną rezervui.

Ką reiškia DAP, DDP, EXW ir kodėl tai nėra gražūs raidžių žaidimai?

Tai Incoterms sąlygos, o ne gražūs raidžių žaidimai. EXW reiškia, kad pirkėjas beveik viską tvarko nuo pardavėjo durų. DAP – pardavėjas atveža iki vietos, bet importas dažniausiai lieka pirkėjui. DDP – pardavėjas bando tvarkyti daugiau, kartais net PVM, nors praktikoje tai ne visada sklandžiai išeina. Jei sąlyga neteisinga, visi ginčijasi, kas mokės muitinę. Todėl ją reikia fiksuoti prieš užsakymą, ne po sąskaitos, kai visi jau pavargę, pikti ir tikrai nelaimingi nuo pradžių. Fiksuokite sąlygas raštu visada.

Kada geriau rinktis oro transportą, o kada jūrą?

Oras tinka, kai laikas dega: atsarginė dalis sustabdė gamybą, klientas laukia, o kiekviena diena kainuoja pinigus. Jūra pigesnė didesniems kroviniams, bet lėtesnė. Kelių transportas iš JK į Lietuvą dažniausiai yra balansas tarp kainos ir greičio. Geležinkelis čia ne visada patogus dėl papildomų perkrovimų. Jei prekė nėra labai skubi, geriau rinktis stabilų kelių arba jūros sprendimą su rezervu laiko. Skubus sprendimas be skaičiavimų kartais kainuoja daugiau nei pati dalis daug. Skubėjimas be plano brangsta greitai.

Trumpai: kaip be panikos sutvarkyti siuntą iš JK?

Pradėkite nuo dokumentų, tada skambinkite vežėjui. Ne atvirkščiai. Turėkite sąskaitą, pakavimo lapą, HS kodus, EORI, tikslius matmenis ir aiškias Incoterms sąlygas. Jei siunta maža, tikrinkite konsolidaciją; jei didelė – dalinį ar pilną krovinį. Ir svarbiausia: neklausinėkite „kiek kainuoja?“ be detalių, nes gausite gražų, bet tuščią skaičių. Geriau klauskite, kas nutiks, jei krovinys sustos muitinėje ir kas tada turės teisę jį paleisti be papildomo chaoso, ramybės iš pradžių visiškai. Detalės iš pradžių gelbsti vėliau.

Išvada

Apibendrinant, kaip supaprastinti siuntinių gabenimą iš Jungtinės Karalystės be panikos? Turėkite tvarkingus dokumentus, realius matmenis, aiškias Incoterms sąlygas ir vežėją, kuris nebijos pasakyti nemalonių dalykų. Pigiausias variantas ne visada yra pigiausias, o greičiausias ne visada protingiausias. Jei viskas paruošta prieš paėmimą, kelias nuo Londono, Mančesterio ar Birmingamo iki Lietuvos tampa daug ramesnis. O jei ne – bus aiškinimų, laukimo ir papildomų sąskaitų.