Pervežimas mikroautobusais į Londoną nuo durų iki durų

Žinai, kad pervežimas mikroautobusais į Londoną nuo durų iki durų skamba daug paprasčiau, nei yra is tikrųjų? Aš šitoje srityje – tarptautiniuose perkraustymuose – sukuosi jau dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti: kiekviena kelionė į Londoną yra nepanaši į ankstesnę. Vieni veža vieną lagaminą, kiti – visą trijų kambarių butą. Vieniems reikia skubiai per savaitę, kiti planuoja du mėnesius į priekį. Šiandien bandysiu paaiškinti, kaip tas durų iki durų principas veikia praktiškai, be gražių brošiūrų ir be tuščių pažadų. Nes realybėje visada atsiranda smulkmenų, kurias verta žinoti prieš atidarydamas savo duris vežėjui.

Pradžia – ką reikia žinoti užsakydamas

Kiek laiko prieš reikia užsisakyti pervežimą į Londoną, jei noriu nuo durų iki durų?

Jei data lanksti, savaitės užtenka. O jei yra konkreti diena, kai privalai išsikraustyti – geriau dvi ar tris savaites į priekį. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas – tada mikroautobusai tiesiog išgraibstomi. Aš turėjau klientą iš Vilniaus, kuris paskambino pirmadienį dėl trečiadienio. Išvežėme, bet kaina buvo aukštesnė, nes teko lankstytis po kitus maršrutus. Išties, geriau planuoti iš anksto. Ramiau yra visiems – ir tau, ir vairuotojui, kuris turi savo grafiką.

Ar tikrai pasiimsite mane iš namų ir nuvešite tiesiai į naują adresą Londone?

Taip, būtent taip ir veikia pervežimas mikroautobusais į Londoną nuo durų iki durų. Bet yra vienas niuansas – kai kurie Londono rajonai, pavyzdžiui, centras prie pat Big Beno, turi eismo apribojimus. Kartais vairuotojas negali sustoti pačioje durų prieigoje, bet atvažiuos kuo arčiau. Kartą vežiau klientą į Noting Hilą, ten buvo privati gatvė – teko įsikrauti per trisdešimt metrų. Būna. Bet taip, pagrindinis principas – paima nuo slenksčio, nuveža iki slenksčio. Pats važiuoji kartu arba ne, kaip susitari.

Ką man reikia paruošti prieš atvažiuojant mikroautobusui?

Daiktai turėtų būti supakuoti. Nebūtinai profesionaliai – aš ir pats matau, kad kartais žmonės pakuoja į maišus iš parduotuvės. Bet svarbu, kad tai būtų tvirti maišai. Baldai – jei yra galimybė – išardyti. O, ir dar vienas dalykas – laiptai. Pasakyk iš anksto, ar yra liftas, ar reikės nešti iš penkto aukšto be lifto. Vieną kartą atvažiavome, o klientas pasakė tik atvažiavęs: „o, liftas sugedęs“. Aš tą kartą keikiausi tyliai. Informacija taupo laiką ir vairuotojo nervus.

Ar galiu vežtis augintinį kartu?

Žinoma, gali. Tik labai prašau – pranešk tai iš anksto. Ne dėl to, kad šuo būtų problema, bet dėl erdvės. Kartą vežiau žmogų su dideliu šunimi, o mikroautobusas (pardon, ne mikroautobusu, o transporteriu – nors pas mus visi sako mikriukas) buvo truputį per mažas, kai šuo paniškai bijo variklio garso. Geriau žinoti iš anksto, kad paruoštume kelionės vietą arba sutvarkytume išdėstymą. Jei važiuoji su kate – dažniausiai vežama narvelyje. Šiaip Londonas augintiniams draugiškas, taip kad viskas ok.

Ar man reikia pačiam padėti kraustytis, ar vairuotojas atiduoda tik raktus?

Paprastai vairuotojas padeda krauti, jei tai nenumatyta kitaip. Bet pagalvok logiškai – vienas žmogus neparsineš šaldytuvo pats. Jei pasirinkai tik pervežimą, tai dažniausiai vairuotojas tik padeda sutvarkyti daiktus salone. Jei nori, kad ir neštų – tai jau paslauga su krovikais, ir kaina kita. Aš asmeniškai visuomet padedu, nes vienas žmogus laiptuose be pagalbos – tai nehumaniška. Bet būna firmų, kur atsiunčia tik vairuotoją ir sako: „aš tik vairuoju.“ Tai aiškinkis iš anksto.

Kainos, laikas ir viskas, kas susiję su pinigais

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną nuo durų iki durų, jei vežu daiktus vienam asmeniui?

Oi, tas klausimas. Šiuo metu maždaug nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų. Priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos kampo išvažiuoji – jei iš Varėnos, kaina nesumažėja, nes vairuotojui ten privažiuoti reikia. Skaičiuojasi kuras, tunelis po Lamanšu (arba keltas), nakvynė jei reikia. Visas išlaidas dengi pats vieni, nes degalų kainą pastaruoju metu labai svyruoja, o mes nenorime dirbti nuostolingai. Dalijiesi su kitu klientu – kaina natūraliai mažesnė. Taip jau yra.

Kada mokama – prieš kelionę ar atvažiavus?

Standartiškai – avansas užsakant, likutis prieš kelionę arba atvykus. Pas mus paprastai trisdešimt prieš, septyniasdešimt pristačius. Aš niekada neimu visos sumos anksti iš anksto, nes taip darom tik blogi verslininkai, kurie paskui dingsta. Ir žinau kelias istorijas, kai žmonės sumokėjo šimtą procentų, o mikroautobuso taip ir nepamatė. Taip kad su mokėjimu būk atsargus. Bankinis pavedimas yra geriau nei grynieji be kvito. Bent jau turi įrodymą. Aš taip darau jau dvidešimt metų – niekas nesiskundė.

Ar kaina keičiasi, jei per kelionę išsiplėtė maršrutas ar prireikė laukti?

Gali keistis, bet tik jei tu pats keiti sąlygas paskutinę minutę. Jei užsakymai ir kilometrai fiksuoti – kaina nekinta. Būna, kad klientas Londone sako: „o gal dar galima į Greenwich apsukti?“ Na, Greenwich nebuvo pakelyje. Papildomi kilometrai Londone – laikas ir benzinas, tad deriname papildomą sumą. O jei vairuotojas laukia tavęs dvi valandas, nes nespėji susitvarkyti popierių – tada gali būti papildomas mokestis. Bet jei vėluojame mes – tai mūsų problema, ne tavo. Sąžiningumas turi būti abipusis.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei turiu labai mažai daiktų?

Gali bandyti derėtis, bet jei daiktų mažai, dažnai netgi atpirkimas nelabai gaunasi, nes kaštai yra kelionė, o ne tik krovinio vieta. Kartais, jei turi vieną lagaminą ir čiužinį, mes sutinkame paimti palei kelią į kitą klientą, tada kaina ženkliai krenta. Bet jei lauki, kad iš Kauno iki Londono atvešime porą lagaminų už du šimtus eurų – tikėtis neverta. Kuras vien kainuoja daugiau nei pusę tos sumos. Buvo atvejis, kai važiuodamas iš Klaipėdos pasiėmiau moterį, kuri turėjo du maišus. Sumokėjo simboliškai, nes tiksliai pagal kelią ėjau. Taip kad klausk – kartais gaunasi.

Ar kainoje jau yra viskas įskaičiuota, ar gali būti paslėptų mokesčių?

Čia labai svarbu. Geros įmonės pasako galutinę kainą iš anksto. Blogos – prideda po kelis šimtus už „muitinės formalumus“ ar „papildomą degalų mokestį“. Aš to nedarau, bet esu girdėjęs. Kai pasiūlai kainą, ji turi būti su kuro mokesčiais, tuneliu, jei per Lamanšą – viskuo. Tik jei tavo daiktams reikalingas laikinas saugojimas – tada gali būti papildomai. Kitu atveju – fiksuotos kainos principas. Rašyk tai sutartyje arba bent el. paštu. Žodžiai telefonu – nežinau, ar turi juridinę galią, bet aš visada patvirtinu laišku.

Daiktai, pakuotė ir draudimas – realybė

Ar mano daiktai yra apdrausti pervežimo metu?

Teoriškai – taip. Praktiškai – draudimas būna skirtingas. Mes turime CMR draudimą, bet jis padengia ne viską, jei tu pats supakavai neprofesionaliai ir suplėšei dėžę. Ypač elektronika – čia reikia specialaus pakavimo. Aš visada sakau: jei nešiojamas kompiuteris – geriau po sėdyne, tankiai apklotą, o ne bagažinėje tarp stalų. Nes dėl vibracijos kartais nukenčia. Buvo atvejis prieš kelerius metus, kai monitorius atvažiavo su įskilimu. Draudimas... na, buvo ginčas. Sprendėme gražiai, bet stresas. Geriau saugoti iš anksto.

Kokių daiktų negalima vežtis mikroautobusu į Londoną?

Na, savaime suprantama – ginklai, narkotikai, sprogmenys. Bet žmonės kartais bando vežti... pavyzdžiui, didelius augalų vazonus su žemėmis. Muitinė gali paklausti dėl augalų. Taip pat pavojingos medžiagos – dažų tirpikliai, dujų balionėliai, degios medžiagos. Vieną kartą klientas norėjo vežti balionėlį su savaiminio įdeginimo putomis. Sakė: „o ką, mažas gi“. Ne, negalima. Mikroautobuse temperatūra karšta, slėgis kinta. Rizika. Tai atiduok draugams arba išmesk. Paskui anglai tikrina pakankamai dažnai, ypač jei ką įtaria.

Ar turiu pats supakuoti viską, ar galite tai padaryti už mane?

Gali pats, bet mes irgi teikiame pakavimą – už papildomą kainą. Žinok, kad kastuvai, drabužiai susiglamžę, o indai be popieriaus – tiesus kelias į duženą. Mes naudojame burbulinę plėvelę, kartono dėžes, kartais specialius spintų antpadžius. Jeigu krovikų neužsakai, tai bent pakavimo medžiagas gali nusipirkti iš mūsų. Sutaupo laiko. (Staiga pagalvojau apie kavą – turbūt per anksti rytas, bet ką jau ten.) Bet rimtai – blogas pakavimas reiškia problemas kelyje, o apie jas stenkitės sužinoti prieš kelionę.

Kaip elgtis, jei aš turiu labai brangią techniką – televizorių, kompiuterį?

Nespausk jų su antklode ir nepamiršk originalių dėžių, jei dar turi. Jei neturi – apvyniok burbuline plėvele keliais sluoksniais. Originalių dėžių retas kuris turi, tai suprantama. Mikroautobuse brangią techniką dažniausiai dedame prie kabinos, kur mažiau trankosi. Dažnai sakau: televizorių – statmenai, ne gulvą ant sėdynės, nes stabdymo metu gali pajudėti. Kartą vežiau 75 colių ekraną. Tilpo, bet teko nuimti koją. Bijojau visą kelią, kad nesuduš – nors vairuoju atsargiai, keliai nelygūs.

Ar galima vežtis dviratį arba riedlentę? Nes mano važiavimas Londone priklauso nuo to.

Žinoma. Dviratis – atsukami ratai ir padėtas tarp baldų arba pritvirtintas. Kartais klientai veža po du, tris dviračius. Riedlentės, paspirtukai – irgi jokių problemų, tik atsargiai su baterijomis, jei elektriniai. Londonas, beje, puikus dviračiams, dalinuosi asmenine nuomone – ten daug takų. O dėl transportavimo – svarbu, kad priemonė neturėtų smėlio ar purvo, nes gali sutepti sofą. Kartą atsivežė dviratį po miško trasą – samanų prikritę. Valėme pusę valandos. Tai nuplauk prieš pakrovimą, jei negražus.

Kelionės detalės – kas vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu nuo Vilniaus iki Londono durų?

Optimistiškai – apie 30 valandų su trumpais sustojimais. Realistiškai – 34–36 valandos. Privažiuoji klientą, krauti, pirmyn per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tunelis arba keltas, tada jau Anglija. Kelias ne trumpėja. Ypač jei lūžta padanga – buvo toks atvejis prieš porą metų, stovėjom brukline duobėje kur nors netoli Hanoverio. Dar JK pusėje eilės pasienyje – kartais greitai, kartais po kelias valandas. Taip kad nesitikėk, kad per pusdienį – ne, mikroautobusas nėra lėktuvas. Nors durų iki durų ir patogu, laikas tas pats.

Ar reikia kažkokių dokumentų muitinei, kai važiuoji mikroautobusu?

Pagrindinis dalykas – tavo asmens dokumentas su galiojančia viza arba leidimu gyventi JK, jei ne ES pilietis... na, dabar jau po Brexit. Jei veži asmeninius daiktus, turėk sąrašą. Kai kurie daiktai, ypač nauji ir neišpakuoti, gali būti apmuitinami. Čia jau muitinės reikalas, ir aš ne visada žinau šimtu procentų, kaip konkrečiam daiktui pasielgs muitininkas (priklauso nuo vertės ir nuo to, ar tai dovana). Geriau turėti sąskaitas faktūras, jei veži naujus baldus. O seni naudoti daiktai – asmeninis turtas, paprastai praleidžiami. Bet pasienis Anglijoje gali būti griežtas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki pat Londono?

Taip, dažniausiai taip ir būna – durų iki durų paslauga reiškia, kad tu esi keleivis. Bet pagalvok: kelionė ilga. Trisdešimt valandų su nepažįstamu žmogum... na, būna įvairiai. Aš per tiek metų pripratau prie visokių pokalbių, tylos, knarkimo (taip, keleiviai knarkia, aš nepykstu, pavargę žmonės). Kartais žmonės sako: „aš miegoju ant galinių sedynių“. Gerai, bet ten nėra patogu kaip lovoje. Yra saugos diržai. Ir dar – jei vežate augintinį, jis sėdi su tavimi. Tai taip, važiuoji kartu, bet tikėkis, kad tai kelionė, o ne limuzinas su baru.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja? Tarkime, dėl blogo oro ar eismo?

Vėlavimai pasitaiko. Tiesioginis maršrutas retai kada būna tiksliai pagal laikrodį. Ypač žiemą per Vokietiją – sniegas, kamščiai, eismo įvykiai. Mes stengiamės perspėti iš anksto telefonu. Blogiausia, kai pavėluojame dėl to, kad prieš tai buvęs klientas nepakėlė telefono ir nebuvo namie. Taip, buvo – atsivežei daiktų, o jo nėra. Tada visas grafikas pasislenka. Bet gamta – sniegas, rūkas – to nepagadinsi. Reikia kantrybės. Aš pats nemėgstu vėluoti, kartais net per anksti atvažiuoju ir pats laukiu kieme.

Ar reikia vairuotojui pasiūlyti nakvynę, kai vyksta tolimoji kelionė?

Ne, neprivalai. Vairuotojas pats rūpinasi nakvyne – mes tai turime įskaičiavę į kainą. Būna klientų, kurie pasiūlo – ir tai labai miela, ypač jei turi kaimo namą pakeliui. Bet standartiškai vairuotojai miega kur nors Belgijoje arba šiaurės Prancūzijoje, ten kur randame vietų per savo žinomas programėles. Tu gali nesijaudinti. Kartais klientai klausia, ar gali nakvoti tame pačiame viešbutyje. Na, tada jau derinam atskirai, bet tai neprivaloma. Vairuotojas dirba, o tu esi keleivis-krovinys.

Londonas ir paskutinis etapas – kas laukia atvykus

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Londone, jei naujas butas yra trečiame aukšte be lifto?

Padės, bet... tarkim taip: jei tai sutarta kaip pervežimas su pagalba, tada taip. Jei tik transportavimas, vairuotojas praveria duris ir laukia. Bet realiai, kuris vairuotojas matys, kaip moteris viena nešia šaldytuvą? Ne, padėsim. Tik su sąlyga, kad laiptai saugūs. Buvo toks atvejis Londone, East Ham rajone – laiptai gana pavojingi, be turėklų. Teko dirbti dviese, kad niekas nenukristų. Tai jei turi tokias sąlygas – būtinai pasakyk. Kitaip visi vargsta, o dar ir traumos gresia. Durų iki durų nereiškia, kad vairuotojas Supermanas.

Ar galiu atsiimti daiktus kitu adresu Londone nei buvau pasakęs iš pradžių?

Būna. Žmonės persikeliami, sandoriai griūva, nuomai ką nors nutinka. Jei adresas keičiasi paskutinę minutę – bendrink su vairuotoju. Jei Londone teks važiuoti per pusę miesto papildomai – degalų išlaidas juk kažkas turi padengti. Kartą klientas sakė, kad adresas Wembley, o paskui paaiškėjo, kad Croydon. Na, Londone tai nemaži atstumai. Teko derėtis dėl papildomo mokesčio. Geriau surenk visą informaciją iš anksto. Nors aš suprantu, ten nuomos rinka kaip ant adatų – šiandien viena kaina, rytoj kita, o trečiadienį jau esi be buto.

Ką daryti, jei gavus daiktus Londone pastebiu, kad kažkas sulūžo?

Pirmiausia – fiksuok iškart. Nuotraukos, vaizdo įrašai. Tada skambink pervežėjui. Jei yra draudimas – bus sprendžiama. Bet pasakyk sąžiningai – ar tai buvo blogas pakavimas, ar mūsų kaltė? Kartais klientai patys sudeda stiklinę lentyną šalia sunkių daiktų, o paskui stebisi, kodėl stiklas trūkinėjęs. Aš nebandau išsisukti, bet tiesa svarbi. Jei tikrai mūsų kaltė – tvarkom. Jei ne – bandau patarti, kaip tai sutaisyti. Žiauru, bet būna ir taip. Svarbu nepulti šaukti "viskas sugadinta", o ramiai įvertinti.

Ar palikti arbatpinigių vairuotojui Londone – ar tai normalu?

Oi, angliškas paprotys... Nebūtina, bet malonu. Aš pats neprašau – man ir taip moka atlyginimą. Bet kai klientas Londono rajone pasiūlo puodelį arbatos arba kelis svarus sterlingų – tai malonus gestas. Ypač jei teko dirbti sunkiau nei tikėtasi. Tai ne paslaugos dalis, o žmogiškumas. Aš kartais atsisakau, jei matau, kad žmogaus biudžetas ribotas. Bet neatsisakau kavos. Anglų kava, beje, stipresnė nei mūsų, ar man tik taip atrodo? (Nukrypimas.) Tai jei nori – palik, jei ne – irgi visai ok.

Kas gali nepasisekti – apie blogas patirtis ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti nepatikimą pervežimą mikroautobusais į Londoną?

Labai žema kaina – pirmas signalas. Jei siūlo durų iki durų pervežimą už penkis šimtus eurų, kai visi kiti sako tūkstantį – klausk, ką ten nepasakė. Ar degalai įskaičiuoti? Ar vairuotojas turi draudimą? Ar tai iš viso realus žmogus, o ne pokalbis Messengeriu su nuotrauka iš interneto? Buvo istorijų, kai žmonės sumokėjo avansą, o numeris pasidarė neprieinamas. Skaudu. Arba atvažiuoja mikroautobusas išrinktas, be navigacijos, ir tu mąstai, ar čia nebus vagystė kelyje. Tikrink atsiliepimus, klausk kodėl pigu.

Išvada

Pervežimas mikroautobusais į Londoną nuo durų iki durų yra, mano manymu, geriausias kompromisas tarp kainos ir patogumo. Per dvidešimt trejus metus mačiau visko – ir puikių kelionių, ir tokių, kai viskas ėjo per galą. Bet jei syki susitarsi atvirai, pasiruoši daiktus ir nesistengsi apgauti savęs rinkdamasis tik kainą – viskas bus gerai. Londonas nėra pasaulio galas, bet jį pasiekti sklandžiausia tada, kai žinai, į ką vistiek eini. Sėkmės kraustantis.