Kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos?

Įvadas

Jeigu klausiate, kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos, aš jums pasakysiu be gražaus verslo teatro: viskas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo informacijos. Per 20 metų mačiau, kaip vienas netikslus HS kodas sustabdo paletes Roterdame, o kita siunta iš Mančesterio į Kauną praskrieja be dramų. Skirtumas paprastas – vieni ruošiasi, kiti tikisi, kad „kažkaip bus“. Žemiau surašau tai, kas realiai veikia, su kainomis, dokumentais, rizikomis ir tais nepatogiais dalykais, apie kuriuos ne visi pasakoja.

DUK: kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos prasideda nuo dokumentų

Ar tikrai žinote, kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos be chaoso?

Taip, bet tik tada, kai kas nors prieš pakrovimą sutvarko popierizmo šaką. (taip, žinau, turėjau omenyje JK, ne vien Angliją, bet klientai sako paprasčiau). Pirmiausia reikia žinoti, kas siunčia, kas importuoja, kokie HS kodai, Incoterms ir ar krovinys eina grupu, ar pilnu automobiliu. Be to, turi būti CMR, sąskaita, pakuočių lapas ir kontaktai. Štai taip atrodo kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos praktiškai – ne stebuklais, o tvarka.

Kokie dokumentai būtini gabenant prekes iš Anglijos į Lietuvą?

Būtini bent keturi dalykai: komercinė sąskaita, pakuočių sąrašas, CMR važtaraštis ir muitinės duomenys eksportui bei importui. Jei prekės reglamentuojamos, gali prireikti leidimų, sertifikato, CO formos ar specifinio paaiškinimo. Sąskaitoje turi matytis pardavėjas, pirkėjas, aprašymas, kiekis, vertė, valiuta ir pristatymo sąlygos. Klaida čia brangi, nes muitinė nemėgsta frazės „naudosime vėliau“. Geriau jau siuntimo dieną turėti švarius dokumentus negu aiškintis penktadienio vakarą.

Ką daryti, jei tiekėjas Londone neduoda tinkamos sąskaitos?

Stabdau krovinį ir sakau tiekėjui: be normalios sąskaitos nevažiuojam. Skamba griežtai, bet taip ir reikia, nes sąskaita yra pagrindas deklaracijai, PVM skaičiavimui ir prekių identifikavimui. Jei Londone tiekėjas atsiunčia „proforma be aprašymo“, o prekės yra automobilių detalės, muitinė gali klausti, kokios detalės, kam skirtos ir kodėl tokia vertė. Tada prasideda telefono žaidimas. Kartais tenka prašyti nuotraukų, specifikacijų ir net katalogo nuorodos.

Kodėl HS kodai taip dažnai viską sugadina?

HS kodai yra kaip adresas muitinei. Jei parašysi netikslų kodą, mokestis gali būti per mažas, per didelis arba visai ne tas. Mačiau situaciją, kai siunta iš Birmingham į Šiaulius stovėjo dėl kodo „kitos plastikinės dalys“, nors tai buvo elektronikos korpusai su laidais. Skirtumas ne kosmetinis. Todėl prieš vežimą reikia patikrinti tarifų eilutę, apribojimus ir galimus antidempingo klausimus. Nes visko aš nežinau 100%, bet kodą tikrinti privaloma.

Ar EORI numeris tikrai reikalingas kiekvienam klientui?

Jei esate importuotojas ES, EORI numeris dažniausiai būtinas. Be jo deklaracijos nepateiksi normaliai, o ekspeditorius negalės jūsų identifikuoti kaip gavėjo. Mažoms siuntoms kartais viskas susitvarko per kurjerio tarpininkavimą, bet reguliariam krovinių gabenimui iš Anglijos į Lietuvą tai silpnas planas. EORI gaunamas per muitinę, paprastai ne per mėnesį, jei duomenys tvarkingi. Patarimas paprastas: užsisakykite jį prieš pirmą realų siuntimą, ne tada, kai sunkvežimis jau Doverio eilėje.

DUK: muitinės deklaracijos, EORI numeriai ir HS kodai

Kas atsakingas už eksporto ir importo deklaracijas?

Čia viskas priklauso nuo Incoterms, o ne nuo to, kas gražiau kalba telefonu. Jei sąlyga EXW, pirkėjas dažniausiai tvarko ir išvežimą, ir eksporto formalumus, nors praktiškai eksportuotojas vis tiek turi duoti duomenis. FCA yra švaresnė versija, kai pardavėjas perduoda krovinį vežėjui Anglijoje. DAP reiškia, kad vežėjas atveža iki adreso, bet importas dažniausiai lieka pirkėjui. Sutartyje tai turi būti parašyta aiškiai, kitaip visi rodys į visus.

Ar galima vežti mažas siuntas iš Birmingham ar Leeds be didelių formalumų?

Mažas siuntas galima vežti grupu, bet „mažas“ nereiškia „be dokumentų“. Net viena paletė iš Leeds į Vilnių turi aprašymą, vertę, svorį ir gavėją. Blogiausia, kai tiekėjas nesuprantą, kad siunčia komercinę prekę, ne dovaną draugui. Grupinis krovinys paprastai važiuoja per terminalą, pvz., Roterdamą ar Zeebrugę, todėl pridėjus dar 2–4 dienas nieko keisto. Jei reikia rytoj ryte, reikia sakyti „express“, o ne „gal greitai“.

Kiek laiko trunka muitinis įforminimas po Brexit?

Jeigu dokumentai geri, eksportas iš JK ir importas ES gali praeiti per kelias valandas. Bet ne visada žinau 100%, kiek muitinė sulaikys konkrečią siuntą, nes tai priklauso ir nuo sistemos, ir nuo patikrinimų. Po Brexit daug kas jau priprato, tačiau Doverio–Kalė srautai vis tiek gali strigti. Paprastai planuoju bent vieną darbo dieną rezervui, o jautrioms prekėms – dvi. Penktadienio siuntos yra pavojingos, ypač jei kažkas pamiršo EORI ar PVM numerį.

Ką reiškia Incoterms EXW, FCA, DAP, ir kodėl jie svarbūs?

Incoterms yra ne gražūs žodžiai sutarties apačioje, o atsakomybės pasidalijimas. EXW atrodo pigus, bet pirkėjui dažniausiai meta daug rūpesčių. FCA man atrodo protingesnis, kai pirkėjas organizuoja transportą iš Anglijos. DAP patogus gavėjui, nes vežėjas atveža iki durų, tik reikia žinoti, kas moka importą ir PVM. Jei Incoterms nesutampa su sąskaita, ekspeditorius pradės klausinėti. O klausimai kelyje kainuoja brangiau negu penkių minučių pokalbis prieš užsakymą.

Kodėl PVM ir muito mokestis kartais pridedamas netikėtai?

PVM ir muito mokestis dažnai nustebina tuos, kurie žiūri tik į vežimo sąskaitą. Prekės vertė, frachtas, draudimas ir kai kurios papildomos išlaidos gali įeiti į muitinę vertę. Jei importuojate į Lietuvą, PVM dažniausiai mokamas deklaruojant, o įmonės jį vėliau susitvarko savo apskaitoje. Fiziniam asmeniui arba mažai įmonei tai gali būti nemalonus siurprizas. Todėl prieš siunčiant verta pasiskaičiuoti ne tik „nuo paletės“, bet ir mokesčius. Šaltas skaičiuotuvas gelbsti.

DUK: maršrutai, terminai ir kainos

Koks maršrutas iš Anglijos į Lietuvą yra greičiausias?

Greičiausias maršrutas dažniausiai eina per Doverį–Kalė, tada Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Jei krovinys iš pietų Anglijos, pavyzdžiui, Southampton, taip ir daroma. Iš šiaurės, kaip Manchester ar Leeds, kartais patogiau važiuoti iki Hull ir kelti į Roterdamą. Skirtumas gali būti kelios valandos arba visa diena. Kai kroviniui svarbu laikas, klausiame ne tik „kiek kainuoja“, bet ir „kur realiai kelsitės“. Žemėlapis kartais meluoja mažiau negu pardavėjas.

Kodėl kaina Londonas–Kaunas gali skirtis 300–700 eurų?

Kaina Londonas–Kaunas gali skirtis dėl paėmimo vietos, laiko lango, krovinio svorio, terminalo mokesčių ir to, ar vežėjas turi atgalinį krovinį. Grupinė paletė gali kainuoti apie 80–180 £, pilnas 13,6 m automobilis – maždaug 1300–2500 €, o skubus reisas gerokai daugiau. Dar būna muitinės tarpininkavimas, 30–80 € už deklaraciją, ir draudimas. Apie tai plačiau maršrutai, terminai ir kainos, bet svarbiausia: mažiausia kaina ne visada reiškia mažiausią galvos skausmą.

Ar verta rinktis grupinį krovinių gabenimą iš Anglijos?

Groupage, arba grupinis gabenimas, tinka paletėms, dėžėms, atsarginėms dalims, prekybai internetu ir mažesniems partijoms. Krovinys važiuoja su kitų klientų prekėmis, todėl terminaluose jis gali būti perkraunamas. Tai pigiau, bet šiek tiek lėčiau. Jei siunčiate 1–4 paletes iš Anglijos į Lietuvą, dažniausiai tai racionaliausias variantas. Jei prekės trapios ar labai sunkios, reikia stipresnio pakavimo ir aiškaus svorio. Ne visada verta mokėti už visą automobilį, kai užtenka vietos bendrame krovinyje.

Kada pilnas sunkvežimis iš Mančesterio ar Southampton tampa pigesnis?

Pilnas sunkvežimis tampa geresnis, kai turite apie 24–33 Europalečių arba krovinį, kurio nenorite maišyti su svetimu. Pavyzdžiui, baldai iš Mančesterio į Kauną arba maisto produktai iš Southampton į Vilnių. Tuomet mažiau rankų, mažiau perkrovimų ir paprasčiau kontroliuoti temperatūrą ar plombas. Kaina atrodo didesnė, bet vienai paletei gali išeiti pigiau negu grupu. Jei prekės eina kas savaitę, pilnas automobilis duoda stabilumą. Tiesiog nereikia jo užsakyti vienai puspaletei, nebent labai skuba.

Ką reiškia, kad vežėjas sako „turėsime langą“?

„Langas“ reiškia, kad vežėjas neturi laisvo automobilio dabar, bet galės pasiimti tam tikru intervalu. Kartais tai yra antradienis 8–14 val., kartais „pirmadienio pabaiga arba antradienio rytas“. Klientams tai erzina, bet logistikoje tai normali kalba. Blogiau, kai niekas nepasako, ar langas tvirtas, ar tik apytikslis. Aš visada prašau patvirtinimo raštu: data, laikas, adresas, kontaktas ir kas moka laukimą. Popierius, net žinutės forma, vėliau labai pravarto.

DUK: kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos renkantis vežėją

Kodėl pigiausias pasiūlymas ne visada padeda supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos?

Ne visada. Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia silpną komunikaciją, vėlyvą paėmimą arba vežėją, kuris tikisi, kad klientas pats išspręs muitinės keblumus. Yra įmonių, kurios paima užsakymą, o tada dingsta iki pirmadienio. Jei norite, kad pigiausias variantas nepadarytų brangiausios problemos, klauskite, kas teikia deklaracijas, kas draudžia, kas informuoja apie vėlavimą. Kartais 100 € brangiau atsieina ramiau. Kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos? Kartais tiesiog neiti į pačią dugno kainą.

Kokių klausimų paklausti vežėją prieš sutikimą?

Paklausčiau: ar turite EORI ir muitinės tarpininką JK bei ES? Ar krovinys važiuos tiesiai, ar per terminalą? Koks realus tranzito laikas nuo Londono, Birmingham ar Mančesterio? Ar kaina apima paėmimą, keltą, muitinės dokumentus, pristatymą iki durų? Ar yra CMR draudimas ir kaip registruojate pretenzijas? Dar svarbu, ar galite duoti vairuotojo kontaktą. Jei į šituos klausimus atsakoma miglotai, aš jau girdžiu varpelius.

Ar reikia nuotraukų, svorio ir pakuočių aprašymo iš anksto?

Taip, reikia. Nuotraukos, svoris, matmenys ir pakuočių aprašymas atrodo kaip biurokratija, kol kažkas nepakyla krautuvu arba neatitelpa į rampą. Jei prekės ant nestandartinių padėklų, sveria po 900 kg arba turi kyšančius kampus, tai reikia sakyti iš anksto. Tada parinks automobilį su šonine rampa, tinkamą krautuvą ar papildomus diržus. Be informacijos vairuotojas atvyksta, pažiūri ir sako: „aš to neimsiu“. Tada visi verkia, bet vėlu.

Kaip sekti krovinį, kai jis kerta Doverį ir Roterdamą?

Normalus vežėjas duoda sekimo nuorodą, CMR numerį, vairuotojo arba dispečerio kontaktą. Kai krovinys eina per Doverį ir Roterdamą, sekimas nėra visada toks gražus kaip siuntinys iš internetinės parduotuvės. Kartais matote tik „in transit“ ir nieko daugiau. Todėl aš prašau bent dviejų atnaujinimų: išvažiavo iš JK, atvyko į ES terminalą, išvyko į Lietuvą. Jei niekas neatsako į prašymą, tai ne technologijų problema, o aptarnavimo problema.

Ką daryti, jei transporto įmonė neatlieka to, ką pažadėjo?

Pirmiausia fiksuojate, kas buvo pažadėta: data, kaina, maršrutas, sąlygos. Tada rašote oficialią pretenziją, ne tik pykstate telefone. Jei vėlavimas sukėlė nuostolį, reikia dokumentų, bet transporto įmonės ne visada moka už jūsų prarastą pardavimą. Blogos patirties nemažai, ypač kai tarp kliento ir vežėjo yra penki tarpininkai. Todėl geriau dirbti su tais, kurie turi savo atsakomybę ir realų adresą. Ne visada reikia kariauti, bet būti naiviu tikrai nereikia.

DUK: nestandartiniai kroviniai, draudimas ir problemų sprendimas

Ką daryti, jei norite supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos, bet krovinys ne standartinis?

Jei krovinys ne standartinis, pirmas žingsnis – neslėpti. Ilgis virš 6 metrų, svoris virš 1500 kg vienai paletei, baterijos, skysčiai, mediena, šaldymas ar trapi įranga keičia viską. Reikia pasakyti, kas tai per prekė, kiek ji sveria, ar turi MSDS, ar paletės atitinka ISPM 15. Kartais užtenka specialaus pakavimo, kartais reikia ADR arba atskiro leidimo. Štai čia kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos tampa ne apie greitį, o apie teisingą planą.

Ar verta drausti krovinius, kai vežama tik kelios paletės?

Mano nuomonė: draudimas visada vertas, ypač kai prekės nėra jūsų pačių „nieko tokio, jei suduš“. CMR atsakomybė egzistuoja, bet ji ribota ir skaičiuojama pagal svorį, ne pagal pardavimo vertę. Jei siunčiate elektroniką, baldus ar mašinų dalis už kelis tūkstančius eurų, draudimas 0,3–0,8% nuo vertės yra protinga kaina. Turi būti nurodyta vertė, pakuotė, pažeidimo aprašymas ir nuotraukos. Be to, draudimas nepadeda, jei prekė supakuota kaip bulvės maiše.

Kaip elgtis su pažeistomis pakuotėmis atvykus į Vilnių ar Klaipėdą?

Jei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje pastebėjote pažeistas dėžes, nefotografuokite tik gražiai šviesoje. Fiksuokite viską: plombą, CMR pastabas, paletės kampą, plėvelę, šlapias vietas. Vairuotojui pageidautina palikti pretenziją ant CMR arba gauti rašytinį patvirtinimą. Daug klientų prašo pagalbos po trijų dienų, kai krovinys jau išpakuotas ir nuotraukų nėra. Tada sunku ginčytis. Dar vienas nepatogus dalykas – jei pirkėjas pasirašo be pastabų, vėliau įrodyti pažeidimą tampa kur kas sunkiau.

Ar baterijos, skysčiai ir mediena reikalauja specialių leidimų?

Taip, kai kurios prekės reikalauja daugiau nei paprasto „užkraunam ir vežam“. Baterijos dažnai turi MSDS ir ADR reikalavimus, skysčiai – sandarumo ir klasifikacijos klausimus, medinės paletės – fumigavimo arba šiluminio apdorojimo žymėjimą. Jei prekės turi alkoholio, tabako, chemijos ar maisto papildų elementų, gali įsikišti papildomos institucijos. Ne visada reikia panikuoti, bet reikia pasakyti tiesą. Melas čia labai greitai tampa muito, saugumo ar draudimo problema. Geriau prieš savaitę klausti negu prie keltų aiškintis.

Kaip pasiruošti pirmam siuntimui, kad kitas vyktų ramiau?

Pirmam siuntimui susidėliokite checklistą: prekės aprašymas, HS kodas, vertė, svoris, matmenys, Incoterms, EORI, gavėjo duomenys, pakavimo nuotraukos. Tada pasirinkite maršrutą ir terminą ne pagal nuotaiką, o pagal riziką. Jei prekės naujos, pradėkite nuo grupinio gabenimo arba nedidelės partijos. Po pirmo reiso užsirašykite, kas strigo, kas vėlavo, kas kainavo daugiau. Kitą kartą bus ramiau. Logistika nėra poezija, ji myli nuobodų pasiruošimą.

Išvada

Trumpai tariant, kaip supaprastinti krovinių gabenimą iš Anglijos? Sutvarkykite dokumentus prieš pakrovimą, žinokite Incoterms, nebijokite klausti, rinkitės vežėją pagal atsakomybę, ne tik kainą, ir palikite laiko muitinei. Jei siunčiate pirmą kartą, pradėkite nuo grupinio krovinių gabenimo arba patikimo ekspeditoriaus. O jei kas nors sako „čia paprasta“ ir neprašo dokumentų – bėkite. Geriau ramus savaitės terminas negu pigus stresas prie Doverio.