perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei klausiate, kaip supakuoti knygas perkraustymui iš Jungtinės Karalystės, pradėčiau ne nuo gražių žodžių, o nuo svarstyklių. Knygos atrodo paprastai, bet realybėje tai vienas sunkiausių krovinių perkraustymo automobilyje. Maža dėžė pilna knygų gali sverti 15–20 kg, o didelė – gerokai daugiau, todėl ji greitai tampa pavojinga ir nugarai, ir kartonui. Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, Latviją ar kitur dažnai reiškia ilgą kelionę, sandėliavimą, keltą, sienas ir kelis perkrovimus. Todėl knygas reikia ruošti taip, kad jos nekristų, nesušlaptų ir nesutraiškytų kitų daiktų.
Geriausiai tinka mažos arba vidutinės dėžės, ne dideli baldiniai kartonai. Žinau, pagunda imti didelę dėžę, nes atrodo, kad bus greičiau, bet knygos greitai pasidaro sunkios. Mažoje dėžėje 15–18 kg yra normalu, vidutinėje geriau nesiekti daugiau kaip 20–22 kg. Jei kraunate iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo buto, mažos dėžės dar patogesnės, nes jas lengviau nešioti laiptais. Didelę knygų dėžę gali tekti kelti dviem žmonėm, o kartais ji tiesiog plyšta per vidurį.
Galima, bet tik kaip papildomą variantą, ne kaip pagrindinį. Lagaminai tinka sunkioms enciklopedijoms, albumams ar vertingoms knygoms, jei vis tiek vežate bagažą automobiliu. Tik nepamirškite, kad lagaminų ratukai ir rankenos nemėgsta per didelio svorio. Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės dažnai apima kelionę iki terminalo, sandėlį, keltą ir galutinį išpakavimą, todėl lagaminas su knygomis gali neatlaikyti. Jei naudojate, dėkite sunkiausias knygas prie ratukų pusės ir nepripildykite iki viršaus.
Mažos dėžės yra saugesnės dėl paprastos priežasties – svorio. Knygos turi tankį, ir kuo daugiau jų sudėsite, tuo greičiau dėžės dugnas pradės linkti. Perkraustymo metu dėžės juda, važiuoja keltu, būna sandėlyje, kartais pastatomos ant kitų dėžių. Didelė dėžė su knygomis gali atrodyti tvarkinga, bet viduje kartonas pradeda dirbti prieš jus. Mažesnė dėžė leidžia kontroliuoti svorį, o tai ypač svarbu, kai kalbame apie perkraustymą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą.
Aš skaičiuoju ne pagal kiekį, o pagal svorį. Jei turite svarstykles, pasverkite dėžę po kiekvienų 10–12 knygų. Paprastai 15 kg yra labai saugi riba, 20 kg jau rimtas svoris, o virš 25 kg pradeda būti kvailystė. Žinoma, jei dėžė maža ir sustiprinta, galima daugiau, bet kam rizikuoti? Ypač kai kelias iki Lietuvos nėra trumpas. Geriau turėti penkias lengvesnes dėžes nei vieną, kurios niekas normaliai negali pakelti.
Specialios knygų dėžės nėra būtinos, bet kartais labai pravartu. Jos dažniausiai būna mažesnės, storesnio kartono, su rankenomis ir tvirtesniu dugnu. Jei vežate daug knygų iš viso namo, verta įsigyti bent kelias. Tik nereikia manyti, kad speciali dėžė išspręs viską. Kartonas vis tiek mirksta, kampai daužosi, o kai kurie žmonės ant viršaus padeda sunkius daiktus. Jei perkate, žiūrėkite ne į gražų užrašą, o į dugno storį ir kraštų tvirtumą.
Reikalingos dėžės, lipni juosta, žymeklis, burbulinė plėvelė, popierius arba senos paklodės. Lipni juosta neturi būti pigi, ta plona, kuri atsiklijuoja po pirmo kampo. Juoskite dėžę kryžmai, ypač dugną ir viršų. Knygų kampams apsaugoti tinka burbulinė plėvelė, o tarp eilučių galima dėti popierių, kad jos nesibraižytų. Jei turite vertingų leidinių, nenaudokite laikraščių – spaudos dažai kartais palieka žymes.
Ne kiekvienai, nebent knygos labai vertingos ar siunčiamos atskirai. Daugumai knygų užtenka tvirtos dėžės, popieriaus tarp eilučių ir geros juostavimo. Burbulinę plėvelę naudokite aplink dėžę, kampams, viršeliams, albumams ir kolekcinėms knygoms. Jei kiekvieną romaną vyniosite atskirai, praleisite vakarą, o nauda ne visada didelė. Bet jei tai pirmasis leidimas, vaikystės albumas ar dovana, tuomet jau kita kalba. Tokių daiktų gaila net po metų.
Pirmiausia nenaudokite dėžių, kurios jau buvo laikomos garaže ar rūsyje. Kartonas gali atrodyti sausas, bet viduje turėti drėgmės. Knygas dėkite į dėžę su švariu popieriumi arba plona plėvele, bet nepakavokite sandariai į plastikinį maišą, jei viduje lieka kondensatas. Jungtinėje Karalystėje oras permainingas, ypač šalia Mančesterio, Liverpulio ar Bristolio. Pervežimo metu dėžės gali patekti į drėgną sandėlį ar keltų zoną. Geriau naudoti kokybišką kartoną ir viršuje dėti apsauginį sluoksnį.
Maišai knygoms netinka, jei norite jas saugiai pervežti. Žinau, kad atrodo greitai: supili, užriši, įdedi į automobilį. Bet maišas neturi formos, knygos susispaudžia, kampai lūžta, o viršus deformuojasi. Be to, maišą sunku nešioti, jį lengva netyčia vilkti per grindis. Perkraustymo automobilyje maišai su knygomis gali pasislinkti ir užgriauti kitas dėžes. Jei jau naudojate, tai tik lengviems, mažai vertingiems leidiniams ir labai trumpam atstumui.
Dažniausia klaida – per didelės dėžės. Antroji – silpna juosta. Trečioji – knygos dedamos ant viršaus kaip užpildas, kai liko vietos. Dar viena bloga mintis – sudėti jas į šiukšlių maišus, nes „tai tik knygoms“. Knygos turi viršelius, kampus, popierių, kartais sentimentalumą, todėl jas reikia laikyti kaip trapų, bet sunkų krovinį. Ne kartą mačiau, kaip žmonės gražiai supakuoja televizorių, o knygas tiesiog sumeta. Po kelionės iš Jungtinės Karalystės tai dažnai baigiasi apgailėtinai.
Senas ir vertingas knygas pakuokite atskirai, ne į bendrą krūvą. Pirmiausia apžiūrėkite, ar nėra trupėjančių viršelių, atlaisvintų nugarėlių ar pelėsio. Jei yra pelėsio kvapas, tokios knygos neturi būti pakuojamos kartu su švariomis. Naudokite burbulinę plėvelę, popierių be rūgšties, jei įmanoma, ir mažą tvirtą dėžę. Vertingas knygas geriau vežti savo automobilyje arba rankiniame bagaže, jei kelionė leidžia. Perkraustymo kompanija gali dirbti sąžiningai, bet krovinys vis tiek juda per kelis etapus.
Enciklopedijos yra tos knygos, kurios atrodo kaip plytos, tik brangesnės. Nedėkite jų visų į vieną dėžę, nes ji taps per sunki. Geriausia dėti po 3–5 tomus mažoje dėžėje, tarp jų įdėti minkšto popieriaus. Jei viršeliai kieti ir aštrūs, apsaugokite kampus. Kartais enciklopedijų komplektą geriau vežti atskirai, ypač jei jis turi sentimentalinę ar rinkos vertę. Žinau žmonių, kurie vežė visą komplektą iš Edinburgo, o paskui pusė nugarėlių buvo įtrūkusi. Ne dėl kelio, o dėl netinkamo svorio paskirstymo.
Taip, kolekcinės knygos turi būti pakuojamos taip, lyg jas reikėtų parodyti draugui po metų be priekaištų. Kiekviena atskirai į ploną popierių arba burbulinę plėvelę, tada į mažą dėžę, be tuščios vietos. Tuščia vieta dėžėje yra pavojinga, nes knyga pradeda „vaikščioti“ kelionės metu. Jei turite komiksų, meno albumų ar limituotų leidinių, nedėkite jų prie virtuvės chemijos ar dažų. Net kvapai gali palikti pėdsakų. Čia geriau per daug atsargumo nei paskui sakyti „na, bent skaitoma“.
Vaikiškos knygos dažnai būna didelio formato, su kietu viršeliu, o kartais ir su sklendėmis. Dėkite jas plokščiai, vieną ant kitos, bet ne per aukštai. Jei knygos su pop-up elementais, tarp jų įdėkite popieriaus, kad vidinės dalys nespaustų. Mažesnes knygeles galima dėti į atskirą dėžutę, pažymėtą „vaikų knygos“. Praktiškai vaikai vis tiek norės jas išpakuoti pirmas, todėl padarykite tą dėžę lengvai prieinamą. Ir neslėpkite mėgstamiausios knygos kažkur giliai, nes tada turėsite naktinę dramą.
Geriau ne. Indai sunkūs, trapūs, o knygos sunkios ir kietos. Jei indai sudaužomi, šukės gali pažeisti knygas, o knygos gali sutraiškyti indus. Yra žmonių, kurie sako: „Aš tarp jų prisidėsiu rankšluosčių, bus gerai.“ Kartais būna, bet perkraustymo iš Jungtinės Karalystės kontekste tai rizikinga. Krovinys važiuoja ilgai, dėžės keičia padėtį, o drėgmė ar spaudimas gali sugadinti abu dalykus. Atskirkite knygas nuo indų, stiklo ir chemijos.
Pirmiausia pastatykite dėžes ten, kur jau rūšiavote knygas, ne atvirkščiai. Pradėkite nuo lentynų, kurios mažiausiai naudojamos. Pažymėkite dėžes ne tik „knygos“, bet ir pagal kambarį ar tipą: virtuvės receptai, vaikų knygos, darbo literatūra, senos knygos. Jei kraunate iš nuomojamo buto Londono centre, laiptinės ir liftai gali būti riboti, todėl mažos dėžės labai padės. Prieš užklijuodami dėžę, nufotografuokite turinį. Tai atrodo smulkmena, bet vėliau labai gelbsti.
Būtinai. Perkraustymas iš Jungtinės Karalystės yra geras momentas atsikratyti to, ko realiai neskaitote. Ne visos knygos vertos kelionės kainos, ypač jei mokama už svorį arba vietą. Padalinkite į tris krūvas: vežame, dovanojame, išmetame arba parduodame. Tik būkite atsargūs su senomis knygų mugėmis ir labdaros dėžėmis – kai kurios organizacijos priima ne viską. Jei knyga pelėsijusi, šlapia ar labai suplyšusi, geriau jos nevežti. Tai nėra sentimentalus sprendimas, tai logistika.
Žymėkite didelėmis raidėmis iš šono ir viršaus, ne tik ant viršaus. Kai dėžės sustatomos sandėlyje ar automobilyje, viršutinio užrašo nematyti. Rašykite: „KNYGOS – SVARBU“, „VAIKŲ KNYGOS“, „VERTINGOS“, „NEANT VIRŠAUS“. Jei turite numeraciją, dėkite numerį ant kiekvienos dėžės ir turėkite sąrašą. Pvz., KNYGOS 1/7, KNYGOS 2/7. Tai skamba biurokratiškai, bet kai ateinate į naujus namus Lietuvoje ir matote 30 dėžių, labai džiaugiatės.
Jei knygų nedaug, nebūtina. Jei vežate visą biblioteką, sąrašas yra protingas dalykas. Nereikia rašyti kiekvieno romano pavadinimo, nebent tai vertingi leidiniai. Užtenka kategorijų ir dėžių numerių. Pavyzdžiui: dėžė 12 – senos lietuvių knygos, dėžė 13 – anglų kalbos literatūra, dėžė 14 – albumai. Jei dirbate su pervežimo įmone, sąrašas padeda tikrinti krovinį prieš ir po iškrovimo. O jei kas nors pasimestų, bent žinosite, kur pradėti ieškoti.
Tada neskubėkite visko kišti į pirmas pasitaikiusias dėžes. Geriau praleisti 20 minučių ir susirasti tinkamas dėžes, nei paskui valandą atstatinėti kampučius. Paskutinė minutė perkraustyme dažnai atrodo kaip filmo finalas – visi kalba vienu metu, kažkas ieško juostos, kažkas sako, kad „dar tik pusė“. Sustokite, surikiuokite knygas pagal formatą ir svorį. Sunkios knygos į mažas dėžes, lengvesnės į didesnes, vertingos atskirai. Atrodo paprasta, bet būtent tada žmonės daro daugiausia kvailų sprendimų.
Kai kelias ilgas, galvokite ne tik apie pakrovimą, bet ir apie visus tarpinius taškus. Knygos keliaus per sandėlį, keltą, galbūt per terminalą, tada į Lietuvos miestą. Todėl dėžės turi būti tvirtos, sausos ir gerai užklijuotos. Negalima palikti tuščių tarpų, nes dėžė gali deformuotis. Viršuje nedėkite sunkių daiktų. Jei klausiate, kaip supakuoti knygas perkraustymui iš Jungtinės Karalystės, tai atsakymas būtų: mažomis dėžėmis, stipriai, su numeracija ir be herojiško svorio.
Taip, bet ne bet kaip. Knygų dėžės turi stovėti ant lygaus paviršiaus, ne ant aštrių kampų ar netvirtų baldų. Jų negalima spausti tarp sofos ir sienos taip, kad kartonas lenktųsi. Sunkvežimyje krovinys juda, nors ir būna pritvirtintas diržais. Baldai turi savo svorį, o knygos turi savo svorį, todėl kartu tai gali tapti sunkiu deriniu. Geriausia knygų dėžes statyti viena šalia kitos, apatinėje eilėje, bet ne pačiame dugne, kur gali patekti drėgmė ar nešvarumai.
Gali, jei dėžės blogai paruoštos. Keltas reiškia drėgmę, temperatūros svyravimus, kondensatą, kartais purvą ir stiprią vibraciją. Todėl dėžės neturi liesti tiesiogiai šlapio grindų paviršiaus ar lauko oro. Jei perkraustymo kompanija veža konteineriu arba uždaru automobiliu, rizika mažesnė, bet vis tiek reali. Nenaudokite dėžių iš parduotuvės, kurios stovėjo lauke. Ir nesakykite vairuotojui „ten tik knygos“, nes knygos yra sunkios, o sunkus krovinys juda kitaip.
Tiksliai pasakyti be krovinio apžiūros negalėčiau. Kaina priklauso nuo vietos – Londonas, Kembridžas, Oksfordas ar šiaurės Škotija nėra tas pats atstumas. Įtakos turi svoris, tūris, ar reikia sandėliavimo, lifto, ilgų nešimų, muitinio formalumo po Brexit. Knygos dažnai atrodo pigios vežti, kol pamatai, kad jų yra 800 kg. Kai kurios įmonės skaičiuoja pagal vietą automobilyje, kitos pagal užimamą kubatūrą. Geriausia prieš užsakant nufotografuoti lentynas ir pasakyti, kad tai būtent knygos, ne „šiek tiek popieriaus“.
Ne visada. Tai nepatogus atsakymas, bet sąžiningas. Jei vežate senus vadovėlius, kurių nenaudojate, suglamžytus romanus ar knygas, kurias pirote tik dėl viršelio, kelionė gali kainuoti daugiau nei jų vertė. Kita vertus, šeimos albumai, vaikystės knygos, retų leidimų kolekcijos ar darbinė literatūra tikrai vertos vežimo. Aš visada sakau klientams: vežkite tai, kas turi vertę jums, ne tai, ką „gal kada nors perskaitysite“. Tas „kada nors“ dažniausiai lieka DUBLIN–CALAIS–KALĖDAI maršrute.
Nustokite krauti į ją knygas. Nebandykite gelbėti situacijos dar vienu sluoksniu juostos, jei dugnas jau linksta. Geriau perskirstyti knygas į dvi dėžes arba įdėti antrą dėžę apačioje kaip atramą. Perkraustymo metu tokia dėžė gali neatlaikyti pakėlimo, ypač jei ją reikia nešti iš trečio aukšto. Jei plyšimas įvyko jau krovininiame automobilyje, dėžę reikia išimti, perkrauti ir sustiprinti. Tai užima laiko, bet pigiau nei rinkti knygas iš po kitų dėžių.
Šlapias knygas reikia išdžiovinti atskirai, ne kišti į uždarą dėžę. Jei jos tik šiek tiek drėgnos, išdėliokite lapus, įdėkite popierių tarp puslapių ir palikite sausai vėdinamoje vietoje. Jei yra pelėsio kvapas, situacija rimtesnė. Tokių knygų negalima pakuoti su kitomis, nes kvapas ir sporos gali persiduoti. Jungtinėje Karalystėje drėgnos sienos, senesni nuomojami butai ir garažai nėra retas reikalas. Jei matote pelėsį, geriau pasikonsultuoti su specialistu, ypač kai knygos vertingos.
Kai kurios įmonės siūlo pakavimo paslaugą, bet ne visos noriai pakuos knygas. Knygos yra sunkios, o darbas lėtas. Be to, gera įmonė jums pasakys, kad dalį knygų geriau rūšiuoti prieš pakavimą. Jei užsakote pilną pakavimą, aiškiai pasakykite, kurios knygos vertingos, kurios kasdienės, kurios skirtos sandėliavimui. Nepasikliaukite vien žodžiu „supakuokite viską“. Yra įmonių, kurios dirba gerai, ir yra tokių, kurios tiesiog greitai užklijuoja dėžes ir važiuoja. Skirtumas matosi iškrovimo dieną.
Pirmiausia tikrinkite dėžių numeraciją ir iškrovimo sąrašą. Jei turėjote sąrašą, lengviau suprasti, ar dėžė tikrai dingo, ar tiesiog pastatyta ne ten. Perkraustymuose dažnai būna taip, kad „pamesta“ dėžė stovi garaže arba sandėlio kampe. Bet būna ir blogesnių atvejų, kai krovinys perskirstomas tarp automobilių ir kažkas nesužymi. Todėl ant dėžių rašykite aiškiai, o vertingas knygas vežkite atskirai. Jei vis dėlto dingsta, nedarykite scenos pirmą minutę – surinkite dokumentus, nuotraukas, sąskaitas.
Pelėsio kvapas nėra smulkmena. Tokias knygas reikia atskirti nuo visų kitų, nes kvapas gali įsigerti į kartoną, audinius ir kitas knygas. Jei pelėsis tik lengvas, galima bandyti džiovinti ir valyti atskirai, bet jei jis stiprus, geriau nevažiuoti su mintimi „kažkaip bus“. Ypač jei kraustotės į naują butą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, kur bus šeima, vaikai ar jautresni žmonės. Kartais sunkiausias sprendimas yra ne kaip supakuoti, o ar vežti.
Taip, jei tai padės greičiau išsikrauti. Knygas iš svetainės, darbo kambario ir vaiko kambario geriau dėti į skirtingas dėžes. Atvykus į naujus namus, jūs nenorėsite ieškoti vaiko mėgstamos knygos tarp senų sąskaitų ir kulinarinių leidinių. Be to, skirtingi kambariai dažnai reiškia skirtingą knygų tipą. Darbo knygos gali būti sunkesnės, vaikų knygos didelio formato, o svetainės knygos dažnai gražesnės ir vertingesnės. Tvarka čia taupo nervus, ne tik laiką.
Geriau ne, nebent tai labai lengvos knygos ir drabužiai tik kaip apsauga. Problema ta, kad drabužių dėžė greitai tampa sunki, o knygos joje gali deformuoti minkštus daiktus arba patiems drabužiams pasislinkus pradeda judėti. Be to, jei drabužiai švarūs, knygos gali būti dulkėtos. Perkraustyme atrodo, kad viską galima sumaišyti, kol nepradedate ieškoti konkrečios knygos ar marškinėlių. Atskirkite kategorijas, ypač kai kraustotės iš nuomojamo būsto Jungtinėje Karalystėje, kur išpakavimas naujoje vietoje ir taip pareikalauja kantrybės.
Sutaupyti vietos galima rūšiuojant, ne spaudžiant. Jei išvežate nereikalingas knygas, turėsite daugiau vietos baldams, buitinei technikai ar asmeniniams daiktams. Jei viską paliekate, dėžių spaudimas tik gadina kampus ir viršelius. Knygas galima statyti kaip plytas, bet ne per aukštai, o tarp eilučių dėti popieriaus. Sunkiausias dėžes dėkite žemiau, lengvesnes viršuje. Kartais geriausias taupymas yra paprastas: palikti 20 kg knygų labdarai ir sutaupyti ne tik vietos, bet ir nervų.
Jei knygos paprastos, dažniausiai pakanka bendro krovinio draudimo sąlygų. Bet jei turite retų, antikvarinių ar labai vertingų leidinių, verta pasiteirauti dėl papildomo draudimo. Tik perskaitykite sąlygas, ne tik pasirašykite. Draudimas ne visada dengia netinkamą pakavimą, pelėsį ar natūralų nusidėvėjimą. Jei knyga verta šimtų ar tūkstančių eurų, turėkite nuotraukas, įvertinimą ar bent aiškų sąrašą. Kitaip po įvykio prasideda tas nemalonus pokalbis: „O kaip įrodysime?“
Pirmą dieną palikite vieną dėžę su knygomis, kurias tikrai naudosite: vaikų mėgstamiausią, maldaknygę, receptų knygą, kelionės dokumentus, gal vieną romaną vakarui. Pažymėkite ją „ATIDARYTI PIRMĄ“. Negalvokite, kad pirmą dieną norėsite ieškoti visko. Po kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dažniausiai norisi dušo, lovos ir ramybės. Jei turite vaikų, jų knyga pirmą vakarą gali būti svarbesnė nei televizorius. Patikėkite, tai ne juokas.
Kaip supakuoti knygas perkraustymui iš Jungtinės Karalystės, geriausiai supranta tas, kas bent kartą nešė dėžę, kuri atrodė „tik su knygom“, o paskui beveik nebegalėjo jos pakelti. Raktas paprastas: mažos dėžės, tvirta juosta, sausumas, numeracija, vertingos knygos atskirai ir be nereikalingo svorio. Nevežkite visko vien todėl, kad gaila išmesti. Gerai supakuotos knygos atkeliauja į Lietuvą tvarkingos, o blogai supakuotos tampa sunkiausia perkraustymo iš Jungtinės Karalystės dalis.