Kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos?

Įvadas

Jeigu ieškote, kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, greitai pasakysiu, ką daryti be gražių pasakų. Per 20 metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau ir puikiai sudėliotų baldų, ir dėžių, kurios pasiekia Vilnių be brūkšnio. Mačiau ir tokių krautuvų, kur televizorius buvo tik uždengtas pledu ir po kelionės priminė mozaiką. Pakavimas yra nuobodus, bet būtent jis taupo pinigus, nervus ir laiką. Ypač kai maršrutas Londonas, Birmingemas ar Mančesteris iki Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių nėra vakarienės pasivaikščiojimas. Žemiau surinkau atsakymus, kuriais dažniausiai dalijuosi su klientais prieš kraustymą iš JK į Lietuvą.

DUK apie pakavimo medžiagas ir kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos saugiai

Ar tikrai reikia pirkti naujas dėžes, kai supakuojate daiktus vežant iš Anglijos?

Ne visada. Naujos dėžės gražu, bet kai kraustotės iš nuomojamo buto, svarbiausia, kad jos būtų sausos, tvirtos ir vienodo dydžio. Per 20 metų tarptautiniuose pervežimuose esu matęs, kaip „geros“ dėžės iš garažo subyra jau prie furgono. Geriausiai tinka dvigubo kartono, su dangčiais, apie 60×40×50 cm. B4 (ne B5, susipainiojau) plastikinės dėžės tinka smulkmenoms, bet užima vietą tuščios. Jei perkate naudotas, patikrinkite kampus ir kvapą; pelėsis keliauja kartu. Nesėkminga dėžė gali sugadinti visą krovinių planą.

Kokia plėvelė geriausia baldams ir čiužiniams?

Stretch wrap, arba streč plėvelė, yra tas pats dalykas, tik Anglijoje visi ją vadina savaip. Baldams imčiau pramoninę, bent 17–20 mikronų, ne tokią ploną, kokią parduoda mažoms siuntoms. Ja pirmiausia apsaugokite kampus, stalčius, dureles, tada apvyniokite visą paviršių. Čiužiniui užtenka storesnio maišo ir plėvelės aplink, kad nepatektų drėgmė. Kaina paprastai būna apie £3–£8 už ruloną, geresnė – brangesnė. Neapvyniokite medžio taip, kad po plėvele liks kondensatas, nes tada kvapas būna labai „malonus“.

Ar senos supermarketų dėžės iš Tesco ar Sainsbury’s tinka?

Tinka, bet ne viskam. Supermarketų dėžės dažniausiai būna geros drabužiams, patalynei, žaislams, lengviems daiktams. Į jas nedėčiau knygų, indų, įrankių ar sunkių technikos dalių, nes dugnas greitai pradeda linkti. Dar svarbu pažiūrėti, ar dėžė nebuvo mirkusi, nes popierius po vandens praranda stiprumą. Kartais iš parduotuvės gauni dėžę su aliejaus ar pieno kvapu, o tada skalbiniai po kelionės kvepia kaip šaldytuvas. Gerai, jei dėžės vienodo formato, nes tada lengviau krauti ant palečių.

Kodėl negalima visko grūsti į didelius maišus?

Galima, bet tik minkštiems daiktams. Patalynė, pledai, žieminiai paltai, pagalvės – taip, maišai tinka. Batų, laidų, įrankių, indų, knygų ar smulkių technikos detalių į vieną maišą kišti nereikėtų. Jie spygliuoja, spaudžia, trinasi, o paskui kažkas randa sulenktą rozetę arba įbrėžtą stalą. Dideli maišai dar blogai kraunasi ant palečių, nes slysta ir keičia formą. Jei jau maišas, tai geriau du mažesni nei vienas milžinas, kurio niekas normaliai nepakelia. Patikėkit, vairuotojai tai mato iš karto.

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos Anglijoje ir ar verta pirkti Lietuvoje?

Anglijoje B&M, Home Bargains, eBay ar Amazon galima rasti dėžių, lipnios juostos, burbulinės plėvelės ir žymeklių. Mažam butui medžiagoms lengvai išeina £30–£70, didesniam – daugiau. Jei važiuojate į Lietuvą automobiliu, kartais verta pasiimti vietos ir pirkti čia, bet ne visada. Dėžės užima vietą, o vieta reiškia kainą. Streč plėvelę ir juostą geriau pirkti Anglijoje, nes jos lengvos ir tikrai prireiks. Tiesa, kartais žmonės perka per daug ir paskui dėžės per sunku nėsė.

DUK apie drabužius, indus, knygas ir smulkius daiktus

Kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, kai kraustotės patys?

Pirmiausia susidėliokite ne pagal kambarius, o pagal svorį ir trapumą. Sunkūs daiktai į mažas dėžes, lengvi – į dideles. Drabužius galima dėti į lagaminus, vakuuminius maišus ar dėžes, bet dokumentus, vaistus ir vertingus daiktus vežkitės su savimi. Indus statykite vertikaliai, ne krūva kaip lėkštes viena ant kitos. Kiekvienai dėžei duokite numerį ir užrašykite, kas viduje. Šiaip ne apie pakavimą, bet prieš kraustymą dar pasidarykite kavos, nes be jos viskas atrodo chaotiškiau.

Ar vakuuminius maišus galima naudoti be baimės?

Gali naudoti, tik nepersistenkite. Patalynė, antklodės, paltai ir megztiniai vakuuminiuose maišuose yra puikus dalykas, nes taupote vietą. Bet jei suspausite kaip plytą, paskui tos „plytos“ sunkiai dedasi į dėžes ir dar sunkiau jas iškrauti. Pūkines pagalves geriau palikti šiek tiek oro, kitaip jos ilgai atsistato. Ant maišų užrašykite turinį, nes po savaitės visi atrodo vienodai. Jei maišas pradeda leistis orą, apvyniokite jį plėvele arba dėkite į didesnę dėžę.

Kaip saugiai supakuoti indus vežant iš Anglijos?

Indai nemėgsta tuščios erdvės, bet nemėgsta ir per didelio spaudimo. Lėkštes statykite vertikaliai, tarp jų dėkite burbulinę plėvelę arba popierių. Puodelius apvyniokite atskirai, o rankenas saugokite ypač atsargiai, nes jos lūžta pirmos. Dėžės dugną išklokite dvigubu popieriaus sluoksniu, tada užpildykite tuščias kišenes minkštais daiktais. Nerašykite tik „indai“, rašykite „indai, trapu, virtuvė, dėžė 12“. Tai skamba kaip smulkmena, bet iškraunant Kaune ar Klaipėdoje tokie užrašai labai gelbsti.

Ką daryti su knygomis, kad dėžė neplyštų kelyje?

Knygos yra klastingos. Mažos atrodo nekaltos, o po dešimties minučių turite dėžę, kurios niekas nebegali pakelti. Dėkite jas į mažas dėžes, ne didesnes kaip 40×30×30 cm, ir nepripildykite iki viršaus. Tarp knygų galite dėti drabužius, rankšluosčius ar patalynę, taip svoris pasiskirsto geriau. Brangias, senas ar sentimentalias knygas pakuokite atskirai nuo virtuvės chemijos ir skysčių. Jei dėžė pradeda deformuotis, sustokite. Geriau dvi pusės dėžės nei viena, kuri plyšta prie Durhamo.

Kaip pakuoti smulkius daiktus: laidus, įrankius, dokumentus?

Smulkmenas rinkite į mažas dėžutes, maišelius su užsegimu arba plastikinius indus. Laidus suriškite gumytėmis ir nufotografuokite, kaip jie buvo prijungti prie televizoriaus, kompiuterio ar garso sistemos. Įrankius dėkite į tvirtą įrankių dėžę, aštrius galus apvyniokite. Dokumentus, paso kopijas, nuomos sutartis, mokyklų pažymas ir medicininius popierius vežkite su savimi, ne krovininėje dalyje. Nuotraukas ir smulkius atsiminimus geriau sudėti į vieną „neprarasti“ dėžę. Tada niekas neieško vaiko piešinio tarp grąžtų.

DUK apie baldus, buitinę techniką ir automobilių daiktus

Kaip paruošti sofą ar lovą prieš gabenimą į Lietuvą?

Sofą pirmiausia nuvalykite, tada nuimkite kojeles, jei jos atsiskiria. Kojas sudėkite į maišelį, priklijuokite prie rėmo arba įdėkite į dėžę su užrašu. Sėdynes ir pagalves dėkite į didelius maišus, bet ne palikite jų laisvų. Streč plėvelė apsaugo nuo dulkių ir drėgmės, tačiau audiniui geriau naudoti kvėpuojantį maišą, jei kelionė ilgesnė. Lovos rėmą išardyti būtina, jei jis didelis. Nufotografuokite sujungimus prieš išardydami, nes vakare po 11 valandos visi „puikiai atsimena“, kaip buvo.

Ar verta vežti IKEA baldus iš Londono į Kauną?

Kartais taip, kartais ne, ir čia nėra gražaus atsakymo. IKEA baldai, ypač surinkti ir išardyti kelis kartus, ne visada atlaiko ilgą tarptautinį pervežimą. Kallax tipo lentynos, stalčiai, stalviršiai ir plonos nugarėlės dažnai kenčia labiausiai. Jei baldas pigus, o pervežimas kainuoja nemažai, gal verta parduoti Anglijoje ir pirkti naują Lietuvoje. Jei baldas sentimentalus arba geros būklės, tada išardyti, sunumeruoti varžtus, apsaugoti kampus. Jei svarstote rimtesnį variantą, pažiūrėkite kraustymo paslaugas iš Anglijos į Lietuvą, bet klausinėkite konkrečiai apie baldų tvirtinimą.

Kaip supakuoti buitinę techniką vežant iš Anglijos?

Skalbyklę reikia fiksuoti transportiniais varžtais, jei juos dar turite. Jei neturite, pasakykite pervežėjui iš anksto, nes be jų būgnas gali gauti smūgį. Šaldytuvą ir šaldiklį būtina atšildyti, išdžiovinti ir palikti praviras duris bent 12–24 valandoms. Orkaitę, indaplovę ir mikrobangę tvirtai pritvirtinkite dėžėje, kad nejuda. Prie technikos pridėkite nuotrauką ir modelio numerį. Ir prašau, neišvežkite skalbyklės su vandeniu viduje, nes tada ji tampa ne technika, o mažu baseinu ant ratukų.

Ar galima vežti dujinę viryklę ar balioną?

Dujų balioną – ne. Net neklausinėkite, nes normalus pervežėjas jo neveš. Dujinę viryklę galima vežti tik tada, kai ji saugiai atjungta, išvalyta ir be dujų likučių sistemoje. Geriausia, kad atjungtų kvalifikuotas žmogus, ne kaimynas su atsuktuvu ir pasitikėjimu savimi. Jei jaučiate dujų kvapą, nieko nekraukite. Dokumentuose ir draudime tokie dalykai gali sukelti problemų, nes tai jau ne paprastas baldas. Beje, elektros instaliacijos skirtumai tarp UK ir Lietuvos taip pat gali kai ką nustebinti.

Ką daryti su automobilių dalimis, padangomis ir ratlankiais?

Padangas galima vežti, bet jos užima vietą ir dažnai purvina viską aplink. Ratlankius apvyniokite, kad nesubraižytų baldų. Akumuliatoriai, tepalai, dažai, kuras ir kai kurios cheminės medžiagos gali būti ribojami dėl ADR taisyklių. Jei vežate tik kelias detales, viską išvalykite, sudėkite į dėžes ir pažymėkite. Jei vežate variklį ar sunkias dalis, reikės kalbėti apie palečių svorį ir kėlimo galimybes. Kartais pigiau parduoti dalis Anglijoje, ypač jei grįžtate į Panevėžį su vienu automobiliu.

DUK apie etiketes, inventorizaciją, muitinę ir draudimą

Kaip žymėti dėžes vežant iš Anglijos į Lietuvą?

Žymėkite dviem vietomis: šone ir viršuje. Užrašas turi būti paprastas – kambarys, numeris, trumpas turinys, trapu ar nekelti. Pavyzdžiui: „Virtuvė 08, indai, trapu“ arba „Miegamasis 03, patalynė“. Nenaudokite kodų, kuriuos po mėnesio patys pamiršite. Spalvoti lipdukai labai padeda, ypač kai iškraunama greitai ir visi pavargę. Ant kiekvienos dėžės palikite vietos papildomam užrašui. Ir nerašykite „viskas“, nes tai nepadeda niekam, net jums pačiam.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo, kai kraustotės iš UK?

Taip, reikia, net jei atrodo kaip biurokratijos žaidimas. Sąrašas padeda draudimui, pervežėjui ir jums pačiam. Rašykite ne romaną, o aiškiai: dėžė 1 – drabužiai, dėžė 2 – knygos, baldai, televizorius, skalbyklė. Brangesniems daiktams pridėkite modelius, pirkimo datas ir apytikslę vertę. Jei kraustotės gyventi į Lietuvą, toks sąrašas gali būti naudingas ir muitinei. Po kraustymo jį galima papildyti pastabomis, kas atvažiavo sveika. Tai užtrunka, bet paskui sutaupo daug ginčų.

Kokius dokumentus gali prašyti muitinė po Brexit?

Po Brexit taisyklės pasikeitė, todėl čia aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno atvejo be konkrečių dokumentų. Dažniausiai gali prašyti paso ar ID, įrodymo, kad gyvenote JK, ir sąrašo asmeninių daiktų. Kartais reikia Transfer of Residence arba panašaus muitinio aiškinimo, ypač kai vežama daugiau nei įprasti keli lagaminai. Nauji pirkiniai su PVM čekiais taip pat gali būti klausiama. Geriausia prieš kelionę pasitikrinti su pervežėju, muitinės brokeriu arba oficialiais šaltiniais, nes taisyklės keičiasi. Ne visada tas, kuris „vieną vežė“, žino dabartį.

Kodėl svarbu fotografuoti daiktus prieš pakavimą?

Nuotraukos yra paprastas draudimas nuo „aš taip nepamenu“ situacijos. Nufotografuokite baldus iš kelių pusių, televizorių, techniką, indų komplektus, meno kūrinius. Jei daiktas jau buvo įbrėžtas, nuotrauka tai parodys. Vienas klientas iš Mančesterio turėjo seną komodą, kurią visi laikė paprasta, o iškraunant Vilniuje paaiškėjo, kad ji šeimos istorija. Be nuotraukų būtų buvę sunku suprasti, kas įvyko. Telefonas čia geriau nei atmintis, nes atmintis po kraustymo dirba labai keistai.

Kada verta rinktis draudimą, o ne tik standartinę atsakomybę?

Jei krovinys vertas daugiau nei keli šimtai svarų, kalbėkite apie draudimą rimtai. Standartinė pervežėjo atsakomybė dažnai dengia ne tikrąją vertę, o kažką pagal svorį arba labai ribotą sumą. Yra firmų, kurios sako „viskas įskaičiuota“, bet popieriuje tas „viskas“ reiškia labai mažai. Jei pakuojate patys, kai kurie draudikai gali taikyti išimtis, todėl klauskite prieš, ne po. Jei svarstote automobilių gabenimą iš Anglijos arba didesnį kraustymą, prašykite sąlygų raštu. Pigiausias pasiūlymas ne visada yra pigiausias, kai reikia mokėti už žalą.

DUK apie realias problemas ir kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos be panikos

Ką daryti, kai nežinote, kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, o medžiagų nėra?

Tada klausimas, kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, tampa ne teorija, o greita gelbėjimo operacija. Pirmiausia nueikite į parduotuvę ir nusipirkite dėžių, juostos, streč plėvelės, žymeklio. Nepradėkite nuo spintos, pradėkite nuo virtuvės ir trapiausių daiktų. Drabužius dėkite į lagaminus ir šiukšlių maišus, baldus apsaugokite antklodėmis, tada plėvele. Viena šeima iš Luton atvažiavo su 14 maišų ir mintimi, kad „kažkaip bus“. Buvo, bet iškraunant Klaipėdoje visi verkė ne iš jausmų. Geriau pirkti medžiagas per anksti nei per vėlai.

Kaip elgtis, kai draugas sako: „viską tiesiog įmesk į konteinerį“?

Mandagiai padėkokite ir darykite kitaip. Konteineris ar furgonas neatleidžia nuo tvarkos, priešingai – netvarka ten dauginasi. Sunkūs daiktai apačioje, trapūs viršuje, baldai pritvirtinti, dėžės neslysta. Jei viską tiesiog įmesite, kelionės metu viskas judės, trinsis ir ras savo silpną vietą. Esu matęs televizorių, apdengtą tik pledu, o po kelionės jis buvo geras tik filmui apie katastrofas. Konteineris nėra šiukšliadėžė, nors kartais atrodo, kad kai kurie taip galvoja. Tvarkingai sukrautas krovinys – tai ne grožis, tai saugumas.

Kiek laiko užtrunka supakuoti butą vežant iš Anglijos?

Studio tipo butą galima supakuoti per vieną ilgą dieną, jei turite medžiagų ir neskaičiuojate kiekvieno šaukšto. Vieno miegamojo butui dažniausiai reikia 1–2 dienų, dviejų–trijų miegamųjų – 2–4 dienų. Bet čia priklauso nuo žmonių, daiktų kiekio ir nuo to, ar kas nors nuolat kla „ar tikrai tą vežam?“. Virtuvė visada užtrunka ilgiau, nei atrodo. Geriausia pradėti nuo retai naudojamų daiktų, o paskutiniai palikti drabužius, batus ir higienos reikmenis. Jei pakuojate vakarais po darbo, pridėkite dar vieną dieną, nes čia jau psichologija.

Ką palikti Anglijoje, o ką tikrai vežti į Lietuvą?

Vežkite tai, kas turi vertę, sentimentą arba ko Lietuvoje pirkti būtų brangu. Drabužius rūšiuokite negailestingai, nes daugelis mūsų vežame metus nenešiotus paltus kaip nacionalinį turtą. Baldus vertinkite pagal būklę, ne pagal tai, kad „dar geras“. Techniką tikrinkite dėl įtampų, kištukų ir garantijos. Knygas, dokumentus, įrankius, vaikų daiktus ir asmeninius prisiminimus dažniausiai verta vežti. Jei daiktas Anglijoje kainuoja £10, o pervežimas jam kainuoja £30, matematikai nepatiksi. Sunku, bet kartais palikti yra protingiau.

Kokie dažniausi pakavimo nusižengimai, kurie kainuoja brangiai?

Kai klausiama, kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, atsakymas dažnai prasideda nuo klaidų sąrašo. Dažniausia klaida – per sunkios dėžės. Antra – trapūs daiktai be tarpų. Trečia – baldai nepritvirtinti. Ketvirta – nėra sąrašo. Penkta – žmonės tiki pažadais „nebijokite, mes profesionalai“, nors kompanija neturi normalaus draudimo. Blogos įmonės mėgsta pigią kainą prieš užsakymą ir staigmenas po pakrovimo. Todėl viską fiksuokite: nuotraukas, sąrašus, susirašinėjimus, sąlygas. Pakavimas nėra grožis, bet jis parodo, kas iš tikrųjų saugo jūsų daiktus.

Išvada

Jeigu viską sutrauksiu į vieną mintį: kaip supakuoti daiktus vežant iš Anglijos, tai ne apie gražų sandėlį, o apie kontrolę. Pakuokite lengvai sunku, sunkiai lengvai, viską žymėkite, darykite nuotraukas, turėkite sąrašą ir nesigėdykite klausti pervežėjo prieš pakraudami. Ne kiekvienas daiktas vertas kelionės į Lietuvą, bet kai jau nusprendžiate vežti, tegu jis keliauja taip, kad Jums nereikėtų keikti savo buvusio garažo Klaipėdoje ar Vilniuje.