Kaip sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas efektyviai?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – perkraustymas iš JK (United Kingdom) niekada nebuvo paprastas, o po Breksito jis tapo tiesioggi šokiruojantis. Kas antras klientas skambina išsigandęs, kad kainos pasuko į dangų, o terminai atrodo neįmanomi. Iš tiesų, viskas yra valdoma, jei žinai, kur ieškoti ir ką daryti. Šiame straipsnyje nekalbėsime apie sausas teorijas, o tiesiogiai apie tai, kaip išvengti tų paprastų, bet skaudžių klaidų, kurios kainuoja brangiai. Nors kartais ir pats susiginčiju su savo vairuotojais dėl kelių, tai tiesiog reikia suprasti sistemos esmę. Jei klausiate, kaip sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas efektyviai, turite būti pasiruošę ne tik pinigams, bet ir kančiai su dokumentais.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie kainas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Tai dažniausias klausimas, ir labai nemalonau atsakau – tai priklauso. Bet jei imtume standartinį vieno buto turinį, be didelių baldų, sakykim, 15 kubinių metrų, tai dabar tai kainuoja nuo 1200 iki 1800 svarų sterlingų. Prieš porą metų būtų buvę mažiau, bet kuro kainos ir muitinės procedūros pasikeitė. Reikėtų atsižvelgti į tai, ar reikalinga pakavimo paslauga, ar darysite patys. Taip pat, jei butas yra penktame aukšte be lifto, tai pridės dar 100-200 svarų už nešimą. Taigi, kaip sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas efektyviai? Pirmiausia, atsikratykite nereikalingų daiktų dar Lietuvoje.

Ar verta rinktis dalių krovinią (part load)?

Kai turiu mažiau daiktų, visada sakau – laukite. Dalinė krovinys gabenimo kaina yra mažesnė, bet jūs privalote būti lankstūs dėl datos. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris laukė savaitę, kol surinkome pilną furgoną, ir taip sutaupė 40 procentų. Tačiau rizika ta, kad jei jums reikia dalykų rytoj, tai neveiks. Mane dažnai kaltina delsimu, bet aš tiesiog negaliu važiuoti tuščiu furgonu per visą Europą dėl vienos sofos. Jei leidžia laikas, tai geriausias būdas sumažinti išlaidas.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai tarp firmų?

Čia yra didžiausia painiava. Viena firma siūlo 500 svarų, kita 1500. Skirtis dažnai slepiasi ne kokybėje, o rizikoje. Pigios firmos dažnai neturi draudimo, dirba „juodai“ arba naudoja senus furgonus, kurie gali sugesti pusiaukelėje. Buvau atvejų, kai furgonas užstrigo Belgijoje, o vairuotojas neturėjo pinigų remontui. Todėl, norint efektyviai sumažinti perkraustymo iš UK riziką, nesiūlyčiau tiketi per daug pigiems pasiūlymams. Kartais pigiau yra sumokėti daugiau iš karto, nei vėliau gelbėti savo daiktus iš arenos.

Ar galima kaip nors sutaupyti ant paties pakavimo?

Žinoma, padarykite tai patys. Dėžės kainuoja ne taip brangiai, o jei turite kaimynus, kurie ką nors perkelia, paklauskite jų. Vienas klientas Piterborough‘e susirado dėžių iš buitinės technikos parduotuvės nemokamai. Tai sutaupė jam šimtus. Bet būkite atsargūs su lūžtančiais daiktais – jei blogai užpakuosite porcelianą, jis susilugins. Ir nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės, kitaip čia bus chaosas, kai atvyksite į Lietuvą.

Kas darbiau brangina – kėdės ar spintos?

Spintos ir sofos yra pavojingiausi. Ne tiek dėl brangumo, kiek dėl vietos. Jei turite didelę sieninę spintą, ji gali užimti pusę furgono. Kartais geriau palikti ją Anglijoje arba parduoti „Facebook“ grupėse „Lietuviai Londoną“ ar panašiose. Vieną kartą nevežėme didelės sofos, nes jos išmontavimas užtruko 4 valandas, o klientas mokėjo už laiką. Verta pagalvoti, ar šis daiktas vertas tiek triūso.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Daugelis firmų, įskaitant ir mūsų (nors aš ne visada sprendžiu), reikalauja avanso. Jei neturite pinigų dabar, tai problema. Ypač kai reikia sumokėti už keltą. Tačiau, jei esate reguliarus klientas arba turite patikimo žmogų Lietuvoje, kuris gali užtikrinti mokėjimą, galima bandyti kalbėtis. Bet neskubėkite meluoti apie savo finansinę padėtį, matėme viską.

Kokia situacija su depozitais?

Depozitai – tai standartinis dalykas, kadangi vairuotojai turi turėti pinigus degalui ir grįžimui. Taip pat, jei pasikeičia krovinio tūris, kaina gali pasikeisti. Nerekomenduoju daryti be sutarties, nes jei kas nors negerai, nebus į ką kreiptis. Žinau, kad atrodo paprasta pasakyti „padėk pinigus į rankas“, bet tai didelė rizika abiem pusėms.

Ar kainuoja daugiau, jei reikalinga kėlimo technika?

Taip, keltuvas arba kranas yra brangus malonumas. Jei gyvenate name, kur nėra lifto, o stalčius sveria 200 kilogramų, tikrai reikės nešiklių. O jei reikia įkelti pro langą – tai dar brangiau. Vieną kartą teko vadinti ugniagesius, kad išlaisvintų sofos, kuri užstrigo laiptinėje. Tai kainavo klientui papildomai 250 svarų. Geriau išmatuoti viską iš anksto.

Breksitas, muitinė ir dokumentacija (ką visi nemėgsta)

Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?

Atrodo kvailai, bet taip. Nuo Breksito JK tapo trečioji šalis. Jei turi naują televizorių su kvitu, gali tekti mokėti PVM ir muito. Naudoti daiktai (naudoti daugiau kaip 6 mėnesių) paprastai atvežami be mokesčių, bet reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą. Jei pamiršite tai padaryti, muitinėje Lioubekuje ar Kaliningrade gali užstrigti valandoms. Kaip sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas efektyviai? Turėkite dokumentus tvarkingai.

Kas nutinka, jei pamiršu kvitą?

Tai problema. Jei daiktas atrodo kaip naujas, muitininkas gali įvertinti jo vertę pagal savo sąrašus. O jų vertės dažnai būna aukštesnės nei rinktinės. Vienas klientas nekvito, už ką gavo baudą už nelegalų importą (nors tiesiog pamiršo). Geriau turėkite nuotraukas su data arba el. parduotuvės sąskaitas (jei nėra popierinės).

Ar greitai išsprendžiamos muitinės problemos?

Kartais taip, kartais ne. Jei trūksta vieno parašo, vairuotojas gali laukti iki ryto. O laukimas furgone prie muitinės reiškia prarasytą darbo laiką. Aš asmeniškai nekenčiu tas procedūras, nes jos visada pasirodo tada, kai skubame. Neteisingai užpildytas dokumentas gali kainuoti brangiau nei patys perkraustymo darbai. Beje, štai čia esu tikras 99 proc., bet gali būt ir keletas išimčių, kai muitininkai būna labai „malonūs“.

Ką daryti su transporto priemonėmis (automobiliais)?

Automobiliai – atskira istorija. Jums reikės importo deklaracijos, mokėti PVM Lietuvoje (jei mažiau nei 6 mėn. naudota), ir technišką apžiūrą praleisti. Tai kainuoja. Daugelis klientų palieka mašinas Anglijoje arba parduoda, nes procedūros kainuoja apie 500-1000 eurų (priklausomai nuo automobilio). Verta suskaičiuoti, ar verta.

Ar reikia speciali draudimas?

Standartinis draudimas dažnai nedengia „jėgos majoro“ atvejų (pavyzdžiui, jei furgonas užsidega arba paskenda). Tarkime, jei gabenate labai brangų paveikslą, pasidarykite ypatingą draudimo polisą. Nusipirkau draudimą vienai kelionei, kai vežėm antikvarinius rėmus, tai ramybės vertė.

Kokius dokumentus tikrai reikia turįs su savimi?

Asmens tapatybės dokumentą (pasą arba vairuotojo pažymėjimą), CMR krovinio kvitą (kurį duoda vairuotojas), inventoriaus sąrašą. Jeigu esate ne Europos Sąjungos pilietis, dar vizą arba leidimą gyventi. Be to, jei perkraustote dėl darbo, gali prireikti sutarties. Geriau turėkite visus popierius vienoje byloje, o ne po kišenėmis.

Ar galima kaip apeiti muitinę?

Negalima. Buvau atvejų, kai žmonės bandydavo įslėpti alkoholį tarp drabužių. Rezultatas – konfiskacija ir bauda. Muitinės turi skenerius, kurie mato viską. Tai nėra verta rizikos. Norite efektyviai sumažinti perkraustymo iš UK riziką? Nedarykite kvailų dalykų. Taip, girdėjau istorijas, kad kažką prasibraunė, bet tai tik laiko klausimas.

Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) numeris?

Tai magiškas numeris, kuris leidžia atvežti asmeninius daiktus be mokesčių. Jį gavote iš JK mokesčių tarnybos (HMRC). Be jo, jei daiktai atrodo kaip prekės, privalėsite mokėti. Užpildyti paraišką internetu nėra sunku, tai trunka apie 20 minučių. Nepamirškite tai padaryti likus mažiausiai savaitei iki išvykimo, nors gali užeiti ir ilgiau (nors paprastai gaunate greitai).

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš principo ne, jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir ketinate gyventi Lietuvooje ilgiau nei 12 mėnesių. Jei tik važiuojate vasarai gyventi, tai jums jo nereikia (ir mokesčių nepasieksite). Tikėkis, kad jis klausys įvairių klausimų apie jūsų gyvenamąją vietą. (Čia tikrai gali būt klaida, gali reikėt ilgesnio laikotarpio, patikrinkite oficialioje svetainėje, nes taisyklės keičiasi).

Logistika, laikas ir keliai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei važiuojame tiesiai, tai 3-4 dienos. Bet jei reikia pakrauti keletą klientų (dalies krovinio), tai gali užtrukti iki savaitės. O jei užstrigsite prie sienos dėl dokumentų, tai dar kelios dienos. Vieną kartą važiavome per sniegą Vokietijoje ir užtrukome dvi dienos ilgiau. Laikas yra tai, ko negalima užtikrinti 100 proc.

Ar saugu duoti daiktus paštu arba kurjeriu?

Mažiems dalykams – taip. Bet jei turite brangų kompiuterį arba juvelyrinius dirbinius, geriau ne. Pašto sistemos dėžės kartai būna gudriai „prarandamos“ (tai yra mano asmeninė nuomonė, bet girdėjau daug istorijų). Asmeninių daiktų perkraustymas turi būti vykdomas su fiksuotu maršrutu.

Kas vyksta, jei furgonas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Turime draudimą, bet jums gali tekti laukti, kol atvyks kitas furgonas arba remonto komanda. Kartais mes išsiunčiame kitą furgoną su dalimis. Esu matęs, kaip vairuotojas prarado transmisiją Prancūzijoje, teko iškrauti viską į laikiną sandėlį. Tai didelia stresas ir rizika.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Daugelis firmų dabar siūlo GPS sekimą. Mes stengiamės tai daryti, bet kartais signalas dingsta tuneliuose arba kalnuose. Geriau tiesiog turėkite vairuotojo numerį ir skambinkite jam. Nereikia šaudyti pranešimų kas valandą, vairuotojas turi važiuoti, o ne rašyti atsakymus.

Kur dažniausiai užstrigstama?

Prie Lietuvos sienos arba Belgijos/Olandijos uostuose. Ten eilės gali būti šimtų furgonų. Ypač jei yra atostogos arba sandoriai „Brexit“. Planuokite savo atvykimą su atsarga. Jei jums reikalingi daiktai sekmadienį ryte, nesiūlykau rinktis atvykimo penktadienį vakare.

Ar reikia būti Lietuvoje, kai atvyksta daiktai?

Ne visada, bet geriau taip. Jei kas nors trūksta arba yra sužalota, galite tai pastebėti iš karto. Jei jūsų nėra, vairuotojas iškraus daiktus į garažą ir išvažiuos. O tuomet, surasdau sulaužytą vazą, nebus į ką kreiptis.

Kaip vežti gyvūnus?

Gyvūnai turi būti vežami specialiomis sąlygomis, su mikročipu, pasu (Gyvūnų pasas). Šuo ar katinas negali būti tik uždarytas furgone su baldais (nors kai kas bando taip daryti – tai nelegalu ir pavojinga). Reikia specialios transporto paslaugos arba vykti kartu su gyvūnu.

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Naudoti maisto produktai (ne pakuotėse, o jau atidaryti arba virti) draudžiami. Mėsa, pieno produktai – ne. Vyno ar alaus buteliai – taip, bet ribotu kiekiu (kaip asmeniniam naudojimui). Jei bandysite vežti dešrelių rūšį, jas konfiskuos. Muitinės labai griežtos dėl sanitarijos taisyklių po Breksito.

Smulkmenos ir patarimai iš praktikos

Ką daryti su dėžėmis, kurios netilps?

Niekada nepilkite visko į vieną didelę dėžę. 50 kilogramų dėžė su knygomis yra bloga idėja – ji plyš arba ją neįmanoma nešti. Geriau daugiau mažesnių dėžių. Naudokite „bubble wrap“ (plėvelę) daiktams, kurie gali susidaužyti. Pieno bakalėjinių dėžės nėra tokios stiprios.

Ar verta rūpintis draudžiamaisiais daiktais?

Negalima vežti ginklų (be leidimo), narkotikų, pavojingų medžiagų (dažai, benzinas – nebūtinai), kai kurių augalų. Vieną kartą klientas bandė vežti didelį auginamąjį žemę su augalais – nesėkmė. Fitosanitarinė kontrolė sustabdė visą furgoną. Taigi, palikite augalus kaimynams.

Kaip elgtis su nešikliais?

Jei samdote nešiklius Anglijoje, įsitikinkite, kad jie žino, ką daro. Nereikia, kad jie lūžtų ir tada reikalautų kompensacijos. Geriau pasamdyti firmą, kurioje nešikliai yra draudžiami. Mažos žalos (plyštas sienelė) atveju, dažnai sprendžiama derybomis.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežimą?

Taip, būtinai. Muitinė arba vairuotojas gali atmasti nešvarius baldus (ypač, jei yra vabzdžiai). Vieną kartą teko grąžinti sofą atgal, nes ji buvo purvina ir smirdė. Niekas nenori vežti šiukšlių.

Kas daryti, jei klientas pakeičia planą paskutinę minutę?

Tai kasdienybė. Jei atšaukiate kelionę dieną prieš, gali tekti mokėti baudą, nes mes jau planavome maršrutą ir galbūt atsisakėme kitų klientų. Būkite atsargūs ir praneškite iš anksto. Geriausios firmos yra kantrios, bet ne begalinės.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, dviračiai populiari. Geriau juos išmontuoti (nuimti ratus) arba uždėti į specialią dėžę, kad nešoktų ir nebraižytų kitų daiktų. Vienas klientas įdėjo dviratį kaip yra, ir jis užbraižė visus kitus baldus furgone.

Kokias knygas skaityti apie tai? (Juokingas klausimas, bet girdėjau)

Sąžiningai, nėra knygų, kurios padėtų sumažinti perkraustymo iš UK riziką efektyviai geriau nei praktika. Tik patarimai iš forumų. Geriausia skaityti „Lietuviai Anglijoje“ grupes, ten žmonės dalinasi realiomis patirtimis.

Ar verta pirkti naujus daiktus Lietuvoje vietoj vežimo?

Sunku pasakyti. Jei turite seną sofoną, kuri jums brangiai kainuos vežti (vietos furgone), galbūt pigiau nusipirkti naują Lietuvoje. Tačiau didelių investicijų daiktus (pienas, šaldytuvas) verti vežti, jei jie dar geros būklės. Sutaupyti 100 svarų vežant gali būti nesąžininga, jei prarasite 500 eurų pirkdami naują.

Kaip apmokėti paslaugą?

Banko pavedimas yra saugiausias. Grynaisiais pinigais vairuotojui – ne. Nė viena rimta firma neprašys grynųjų rankose. Yra taisyklės apie pinigų plovimą, todėl viskas turi eiti per sąskaitas.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Galbūt už laukimą (jei jūs pavėluojate), už didelius daiktus, už neįprastą iškrovimą. Už keltą ir kelių mokesčius paprastai moka firma, bet kartais įskaičiuojama į galutinę sumą. Visada klauskite, ar kaina yra „galutinė“ (all inclusive).

Ką daryti, jei daiktai atvykta sužaloti?

Rašykite pretenziją (protokolą) iš karto, dar prieš vairuotojo išvykimą. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko nepadarysite. Turite nuotraukas iš pakavimo momento. Tai pagrindas, kaip sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas efektyviai (draudimas padengs žalą).

Ar galima vežti medicininius preparatus?

Tik su receptais ir originaliomis pakuotėmis. Narkotinius vaistus (pvz., stiprų skausmo malšintuvus) reikia deklaruoti ypatingai. Geriau turėti gydytojo pažymą. Kitaip – bauda arba kalėjimas (toks atvejis buvo prieš metus).

Paskutinis patarimas – kada pradėti rinkti firmą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Geriausios firmos turi užimtas datas mėnesiais iš anksto (ypač vasarą). Jei skambinate savaitę prieš išvykimą, rizikuojate gauti brangiausią variantą arba suktylę. Planavimas – pusė sėkmės.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į paprastą tiesą – gerai pasiruoškite ir nebūkite godūs. Norint efektyviai sumažinti perkraustymo iš UK riziką ir išlaidas, reikia ne tik ieškoti pigiausio pasiūlymo, bet ir tikrinti reputaciją bei suprasti dokumentus. Niekada nežinai, ką parodys diena, bet su tvarka sąsiuvininyje galite miegoti ramiau. Sėkmės kelyje ir linkiu, kad viskas atvyktų sausai ir sveika – nereikia to streso, kurį mačiau su kai kuriais savo klientais. O ir taip jau ten per daug problemų su tuo anglišku oru.