Siuntų pristatymas į Stoke-on-Trentą: saugu ir greita

Jau, na, gal dvidešimt ketvirti metai eina kaip vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją. Stoke-on-Trentas – viena tų vietų, kur siuntos važiuoja nuolat. Žmonės ten kraustosi, studentai mokosi, darbo yra. Aš šitą miestą žinau be žemėlapio: senosios keramikos gamyklos, tuneliai, ir tie rajonai prie New Castle-under-Lyme (nors tai jau kitas miestelis, bet šalia). Siuntų pristatymas į Stoke-on-Trentą dažniausiai vyksta sklandžiai, bet, tiesą pasakius, ne visada. Būna ir pūdymų sandėliuose, ir sulaužytų dėžių. Tiesiog parašysiu tai, ko klausia klientai kas savaitę. Jei ketini siųsti siuntą į tą Anglijos kampelį, nuoširdžiai pasakysiu, kaip yra, be saldžių pažadų.

Kas pirmiausia krenta į akis

Kiek dienų užtrunka siunta į Stoke?

Žiūrėk, jei veža tiesiogiai per Olandiją ir tada per Leatherhead ar kur ten jų centras būna, dažniausiai keturios-penkios darbo dienos. Bet aš esu matęs atvejį, kai dėžė su žieminiais batais keliavo devynias dienas, nes užstrigo tam tikrame sandėlyje. Kodėl? Nežinau, gal etiketė atšoko. Stoke-on-Trentas nėra Londono šerdis, bet ir ne užkampis. Todėl terminas tikrai nebus toks ilgas kaip į Škotijos kaimą, kur pas kurjerį reikia valandą važiuoti nuo artimiausios gyvenvietės. Jei skubi – rinkis express, bet mokėsi gerokai brangiau, tai faktas.

Kiek maždaug reikės mokėti už vidutinę dėžę?

Na, čia tas klausimas, kur visi nori girdėti konkrečią sumą, bet aš tiksliai negaliu pasakyti nežinodamas svorio. Jei tai standartinė persikraustymo dėžė – apie trisdešimt kilogramų, metro ilgio – gali saugotis šimto dvidešimt–šimto penkiasdešimt eurų. Kartais pigiau, jei keliauja kartu su kitais kroviniais. Kartais brangiau, jei esi vienas toks kvailys, kuris nori, kad atvažiuotų specialiai. Praeitą vasarą vienas klientas vežė dviratį. Apvyniojau jį, bet kaina vis tiek kone dviguba, nes forma keista. Mokėk už tūrį, ne tik kilogramus.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus, jei gavėjas – mano vaikas, kuris ten studijuoja?

Taip, gali. Tik nerašyk, kad tai verslo siunta, nes tada kitaip muitininkai žiūri. Studento daiktai – drabužiai, knygos, senos ausinės – tai normalu. Aš pats praėjusią rugsėjį siunčiau tris dėžes į Stoke, Longton rajoną, ten koks kolegijos bendrabutis. Viskas atėjo. Svarbu, kad gavėjo adresas būtų tikslus su pašto kodu. O ir nuomos sutartis šalia nepakenks, jei muitai paklaus. Nors… šiuo atveju, jei tai tik siuntinys, o ne visas konteineris, paprastai jie nesiknaisioja giliai.

Kur geriau kreiptis – į didelę kurjerių įmonę ar pas tuos mažesnius tarpininkus?

Didelės įmonės – DHL, FedEx – saugiau, bet brangiau. Mažesni tarpininkai pigiau, bet čia jau loterija. Būna gerų, būna tokių, kurie pasiima tavo siuntą ir dvi savaites niekas nežino, kur ji yra. Aš dirbu su keliais patikimais partneriais, bet net jie kartais papuola kamščiuose. Jei renkiesi mažąją įmonę – google jų vardą su žodžiu „atsiliepimai“. Jei matai tik penkias žvaigždutes – abejok, greičiausiai tiesiog nėra realių įvertinimų. Ne kartą teko gelbėti žmonių daiktus iš tokių „biurų“.

Gal žinai, ar reikia dabar kokių popierių siunčiant į Angliją po visų tų pasikeitimų?

Hmm, čia aš ne visada iš karto atsakau, nes taisyklės post-Brexit taip šokinėja. Kiek žinau, jei siuntai asmeninius daiktus iki keturiasdešimt keturių svarų vertės (ai, atsiprašau, tai buvo senai – dabar jau šešiasdešimt, regis? Nors, ne, būkime atsargūs, tiksliai nežinau kiekvieno atnaujinimo). Geriausiai parašyk sąrašą angliškai, su vertėmis, ir pridėk sąskaitą arba deklaraciją. Jei tai dovana – taip pat turi būti aiškus aprašymas. Kitaip muitininkai gali sulaikyti. Atsimenu, kad iš Lietuvos į UK dabar reikia CN22 arba CN23 formos. Bet jei abejoji – klausk manęs prieš siunčiant, pasitikslinsiu.

Pakavimas – dažnai neteisingai suprantama dalis

Kaip supakuoti, kad daiktai ištvertų kelionę iki Stoke?

Kartono dėžės pigios, bet jei dedi ką nors trapią – dvigubas sluoksnis. Aš visada sakau: spausk ranka ant dėžės šono. Jei lenkiasi – vešime dvigubą. Popierius, burbulinę plėvelę naudok beprotiškai daugiau nei galvoji. Prieš trejus metus siunčiau dėžę į Fentoną – Stoke rajoną – ten buvo porcelianinis vazonas. Klientas supakavo su trupučiu laikraščio. Atėjo trupiniai. Nuo to laiko aš reikalauju, kad kiekvienas indas būtų apsuktas mažiausiai šešiais sluoksniais. Taip, šešiais. Nes krovininiai liftai ir rankos nesiskiria.

Ar daiktai dėžėje bus metomi?

Taip. Nebent moki už baltų pirštinių paslaugą, kur nė viena dėžė nepasiekia žemės. Standartinėje logistikoje siuntos kraunamos, iškraunamos, stumdomos. Žmonės, kurie pakuoja – skuba. Kartais lyja, kartais dėžę pakiša ant kampo. Dėl to aš ir sakau – pakuotė turi atlaikyti šešių metrų aukščio kritimą. Gal ir perdedu, bet geriau taip negu verkti vėliau. Jei siunti elektroniką – originalią dėžę dažnai užtenka, bet pridėk amortizuojančios medžiagos dugne. Ir nepamiršk – lipni juosta turi būti ta geroji, ruda, ne rašiklių skyriui iš parduotuvės.

Ką daryti jei pristatymo metu matau, kad dėžė sulūžusi?

Nepasirašyk už sklypą nepasižiūrėjęs į vidų. Kartais kurjeris skuba, spaudžia rašyti. Sakyk – atidarysiu, tada pasirašysiu. Jei viduje brokas, fiksuok telefonu nuotraukas iš karto: dėžę iš visų pusių, turinį, lipduką su numeriu. Rašyk skundą per dvidešimt keturias valandas, geriausia per kelias. Vėluoji – tavo bėda. Aš turiu tokį atvejį atmintyje: ponia iš Hanley patikėjo pašto darbuotojui, pasirašė. Atsidarė – Bluetooth kolonėlės šukes. Kompanija atsisakė mokėti, nes parašas buvo „be priekaištų“. Tai dabar visiems kartoju: laikas – pinigai, bet čia sekundės lemia tūkstantį.

Ar verta pirkti draudimą siuntai į Angliją?

Čia toks klausimas, į kurį atsakau priklausomai nuo nuotaikos. Nu, juokauju. Draudimas vertas dėmesio, jei veži brangią elektroniką arba antikvarinius niekučius. O jei ten seni džinsai ir puodų rinkinys – ne, neverta. Draudimo kainos sužvilgs tave – paprastai trys–penki procentai nuo vertės. Bet skaityk smulkųjį šriftą. Kartais jie nekompensuoja netinkamai supakuotų daiktų, kartais – tik gamyklinių defektų. Aš asmeniškai draudžiu tik tada, kai siuntos vertė viršija keturis šimtus eurų. Mažiau – rizikuoju pats. Gal kvaila, bet tiek to.

Kokio svorio siuntą dar galima vadinti normalia?

Na, dvidešimt–trisdešimt kilogramų – tai toks standartas. Penkiasdešimt jau pasidaro pavojinga kelti vienam. Aš turėjau klientą, kuris bandė supakuoti knygas į vieną dėžę. Dvi šimtai kilogramų. Kurjeris atsisuko ir pasiuvo. Aišku, galiausiai perskirstėm į keturias, bet laiko praradom. Stoke pristatymo tarnybos irgi turi savo taisykles – dažniausiai iki trisdešimt penkių kilogramų vienam asmeniui pakelti. Jei daugiau – reikia keltuvo arba papildomų rankų. O tai kainuoja. Viskas grįžta prie kainos, visada.

Kelyje – kaip viskas atrodo iš vidaus

Ar mano siunta važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Stoke?

Retai. Dažniausiai surenkama Vilniuje arba Kaune, tada važiuoja į Lenkiją arba Olandiją, ten rūšiuojama, po to į Doverį ar Folkestone, ir tik tada į Midlandą. Stoke-on-Trentas yra Staffordshire grafystėje, žemyninėje dalyje. Kartais paketas nukeliauja į Birminghamo didelį hubą – ten milžiniškas centras, aš pats buvau, kai dirbau su partneriais. Iš ten jau vietinis kurjeris. Kartais kelias atrodo absurdiškai ilgas, bet taip veikia optimaliai. Nebent samdaisi tiesioginį furgoną – tada taip, be sustojimų. Bet ar tam tūkstančio eurų verta?

Kodėl perkraustymų siuntos kartais keliauja per Vokietiją?

Logistikos grandinės keičiasi pagal srautus. Jei šią savaitę iš Lietuvos į UK vyksta trys vilkikai ir jie pakraunami per vieną kaupiką Hamburge – tavo daiktai ten ir atsidurs. Nėra taip, kad kiekvienas vairuotojas atskirai važiuoja į Klaipėdą. Ne, todėl ir vadiname tai grupiniu kroviniu. Aš kartais pats nustembu, kai klientas parodo stebėjimą, kur rašo Kolnas. Sako – ar ne į Angliją siunčiau? Siunčiai, bet tarptautinis pristatymas į Stoke-on-Trentą vyksta per daug rankų. Suprask taip: jei pigu, nebus tiesiai.

Ką reiškia kai stebėjime parašyta „Out for delivery“, bet niekas neatvažiuoja?

Oho, tai klasika. Anglijoje ypač. Kartais sistemoje parašo ryte, bet vairuotojas turi dar šešiasdešimt kitų paketų. Atvažiuos po pietų, kartais septintą vakaro. Kartais net kitą dieną, nes nepasiekė, o sistema automatiškai taip parašė. Aš patarčiau nepulsti telefonu nuo pat devynių ryto. Palauk iki keturių. Jei iki šešių nieko – skambink. Būna, kad adresas netikslus ir jie bandė pristatyti kitur. Dar būna, kad gavėjas gyvena Longton rajone, o vairuotojas spėlioja, kur galėtų būti toks namo numeris. Sausakimši miesteliai, gatvės painios.

Ar galiu pats atsiimti iš sandėlio Stoke vietoj to, kad laučiau kurjerio?

Šitą reikia derinti iš anksto. Jei siunta keliauja per universalų paštą – Royal Mail, tada gali eiti į jų skyrių su pranešimu. Jei per privatų kurjerį – retai. Kartais jų sandėliai užmiestyje, be vizito galimybės. Geriausia iš karto, kai siunti, nurodyti palikti pas kaimyną arba saugioje vietoje. Aš žinau vieno kliento istoriją – jo pasiuntinys gulėjo depo netoli Newcastle-under-Lyme, o jis negalėjo pasiimti, nes savaitgalis. Pirmadienį išdalino kitur. Skambina, nervuojasi. Geriau nurodyti aiškias instrukcijas iš pat pradžių.

Pristato savaitgaliais į Stoke?

Ne. Tikrai ne. Nedirba. Šeštadienį – gal retas atvejis, bet ne 100%. Sekmadienį – pamiršk. Aš neturiu partnerių, kurie reguliariai taip dirbtų. Jei tau reikia, kad gavėjas gautų iki penktadienio – siųsk antradienį–ketvirtadienį. Tada turi rezervą. Vieną kartą nutiko – klientas skubėjo, siuntė penktadienio vakarą. Aišku, paketas įkrito į savaitgalio tuštumą. Pirmadienis – šventė. Atsipirkimas – ketvirtadienis. Savaitė po kieme. Savaitgaliai yra miręs laikas siuntoms. Planuok aplink tai.

Popieriai, mokesčiai ir tie dalykai, kurių niekas nenori pildyti

Ar reikia mokėti muito mokestį siunčiant siuntą į Stoke 2024 metais?

Brexit viską apvertė aukštyn kojom. Dabar, kai siunti iš ES į JK, taisyklės kitokios. Jei tai dovana mažesnė nei keturiasdešimt svarų – gal ir ne, bet tu privalai įrodyti, kad dovana. Jei asmeniniai daiktai, naudoti – teoriškai neturėtų būti muito, bet kartais muitininkai įžiūri komercinę vertę. Aš prieš metus siunčiau į Tunstall (tai Stoke rajonas) dėžę su įrankiais. Gavėjas mokėjo... na, aš jau nebepamenu, gal dvidešimt svarų muito. Buvo nesmagu. Tai geriau pasiruošk, kad gali tekti. (Taip, nebe eurai, o sterlingai – pats dar pratinuosi galvoti svarais, o ne senais pinigais.)

Ką rašyti sąraše ant siuntos, kad nekiltų nemalonumų?

Būk konkretus. Nerasinėk „keletas rakandų“. Rašyk: „naudoti drabužiai – du megztiniai, viena striukė, vienos sportbačiai“. Vertė – maždaug tiksli, pvz., penkiasdešimt eurų. Jei elektronika – modelis ir serijos numeris. Aš matau, kaip žmonės rašo „stuff“ arba „personal things“. Tada muitininkas atidaro. O atidarinėjimas kainuoja laiką. Kartais ir pinigus, jei jie samdo patikrą. Aišku, jei siunti senus dokumentus ar nuotraukas – nurodyk. Gerai, kad angliškai būtų. Nes tikrai ne kiekvienas muitininkas Tunstall supranta lietuvišką „megztinį“.

Galima siųsti maisto produktų į Angliją?

Štai čia aš visada sakau: geriau ne. Ypač mėsos, pieno, kiaušinių. JK turi griežtas veterinarines taisykles. Šokoladą, sausainius – galima, bet pakuotė turi būti originali. Aš turėjau klientę, kuri siuntė šakotį. Sulaikė. Gulėjo muitinėje. Galiausiai suvalgė, ko gero, darbuotojai. Nuostoliai. Jei labai reikia lietuviško maisto – yra parduotuvių Stoke, kuriose nusipirksi. Rimtai, Fenton gatvėje ir prie Hanley centro yra rytų europe parduotuvių. Tikriausiai. Bent jau Birminghe tikrai yra, o Stoke netoli. Tai kam rizikuoti su muitine?

Ką daryti jei muitininkai sulaiko mano siuntą?

Pirmiausia – nespaudyk manęs aštuoniolika kartų per valandą, aš nieko nepadarysiu greičiau. Skambink tam kurjeriui, kurio numeris ant lipduko. Jie atsiųs laišką, ką trūksta – paprastai sąskaitos arba geresnio aprašymo. Parašyk, atsiųsk. Kartais reikia sutikimo, kad jie atidarytų. Jei siuntos pristatymas į Stoke-on-Trentą kainavo nemažai, tai dar ir muito mokestis gali užmauti antrą kartą. Būna, kad siunta sulaikoma dėl vieno neaiškaus daikto. Tada gali paprašyti grąžinti siuntėjui, bet tai irgi kainuoja.

Jei rašau, kad dovana – ar tikrai nereikės mokėti?

Draugėli, muitininkai nekvaili. Jei dėžėje – naujas iPhone dėžutė, dvidešimt porų naujų kojinių ir laikrodis – niekas netiki, kad tai tavo senelės atminimai. Dovana turi būti logiška, naudota ir nekomercinė. Aš mačiau, kaip žmonės bando taip sutaupyti. Rezultatas – bauda arba tarifas. Jei jau rašai dovana – turi būti gavėjo gimtadienis arba konkreti proga. Kartais prašo įrodymo, pvz., laiško kopijos. Nors ir tai aš nežinau, ar tikrai prašo (gal perdedu). Bet saugiau rašyti tiesą. Turi pinigų muitui – puiku. Neturi – svarstyk, ar verta siųsti.

Kai viskas stringa – ką tada?

Ką daryti jei gavėjas namie nėra?

Kurjeris palieka raštelį, kitą dieną bando dar kartą. Kartais palieka pas kaimyną, jei taip nurodyta. Kartais – grąžina į depą. Bėda, jei gavėjas gyvena daugiabutyje Stoke rajone, kur nėra durininko. Tada pristatymas į butą – misija. Aš siūlau iškart rašyti instrukciją: „palikti prie durų“ arba „palikti pas parduotuvę apačioje“. Kartais jie paskambina. Kartais – ne, nes turi per daug reisų. Buvo toks keistas atvejis – paliko prie durų, bet lijo dvi dienas. Dėžė šlapia. Elektronika išgyveno, bet lipdukai nuplauk. Geriau rūsyje arba su kaimynais.

Ar verta taupyti ir rinktis pigiausią tarifą?

Žiūrėk, aš dirbu dvidešimt metų ir mačiau. Pigiausia – dažniausia blogiausia. Ne visada, bet dažnai. Yra tokių kompanijų, kurios renka siuntas, žada penkias dienas, o po trijų savaičių negali rasti tavo dėžės jų sandėlyje. Kartais dings visam laikui. Kartais atsiųs sulamdyta. Kodėl? Nes perparduoda paslaugą tris kartus. Tu moki jiems šimtą, jie moka kitam devyniasdešimt, tas moka trečiam… ir galų gale veža kažkoks vaikinas su rūdijančiu furgonu. Rimtai. Jeigu tau tas daiktas brangus – nepagailėk dvidešimties eurų daugiau. Tai draudimas nuo galvos skausmo. Aš asmeniškai vengiu tokių „super pasiūlymų“.

Būna, kad pristatymas vėluoja mėnesį?

Būna. Labai retai, bet būna. Dažniausiai dėl to, kad siunta užstrigo muitinėje arba buvo supainiota su kita etikete. Kartais vilkikas sugenda. Kartais karas arba streikai uoste – praėjusiais metais Doverio uoste buvo velniava. Tada visos siuntos į Staffordshire ir kitas vietas atsistojo. Bet mėnesis – tai jau ekstremalus atvejis. Savaitė ar dvi – dažnesnis vėlavimas. Jei lauki ilgiau nei tris savaites – kreipkis. Nes tikriausiai kažkur įkrito į plyšį. Ir nebijok bartis. Klientas turi teisę žinoti, kur daiktai.

Kur kreiptis jei mano siunta visiškai dingo?

Pirmiausia – rašyk tam, kuriam mokėjai. Jei tai aš – rūpinsiuosi. Jei internetinė platforma – jų palaikymo tarnyba. Reikalausk stebėjimo numerio patikslinimo. Jei stebėjimas sustojo paskutiniame taške – skambink tam kurjeriui JK. Kartais jie sako „delivered“, bet dėžė guli sandėlyje. Aš turėjau bylą, kai vienos kliento siunta buvo pristatyta į kitą gatvę – panašus numeris, kitas rajonas. Radom per savaitę. Reikia kantrybės. Ir laiškų. Dažnai laiškai efektyvesni nei skambučiai, nes lieka įrašas. Eilutė po eilutės, be emocijų.

Ar galiu keisti gavėjo adresą, kai siunta jau kelyje?

Kartais taip, bet vėluoji. Jei dar Lietuvoje – galima. Jei jau JK – brangu ir keblu. Reikia skambinti operuojančiam vežėjui, mokėti administracijos mokestį – dažnai dvidešimt svarų. Ir tada laukti dar savaitę, kol perskirstys. Aš stengiuosi, kad klientai iškart rašytų tikslų adresą su pašto kodu. Stoke turi keletą rajonų – Burslem, Hanley, Fenton, Longton, Trentham. Pašto kodai skiriasi. Kartais viena raidė ir pakišą į kitą miestą. Tai jei darai pakeitimą – būk tikras dėl pašto kodo. Aš nepamenu tiksliai, bet Longton kodas prasideda ST3… ar ST4? Ne, gal ST3. Geriau pasitikrink pats.

Kaip suprasti, kad siunta tikrai saugiai atkeliavo į Stoke?

Gavėjas parašys žinutę. Arba neparašys, bet pasakys per skambutį. Jei esi siuntėjas – paprašyk nuotraukos su dėže prie durų. Aš taip darau visada. Gavėjas išsiunčia selfie su paketu – juokinga, bet veikia. Jei siunta pristatyta kurjeriui pasirašius – sistemoje matysis „delivered“ su parašu. Būna, kad parašas būna „Covid-safe“ – tada tiksliai nežinai, kas ėmė, bet taip jau yra JK sistemoje. Stoke-on-Trento siuntų pristatymas dažniausiai baigiasi sėkmingai. Šimtai dėžių nukeliauja be problemų. Tiesiog ta viena, bloga, įstringa atmintyje labiau nei šimtas gerų.

O pabaigai

Taip, siuntų pristatymas į Stoke-on-Trentą yra saugus ir greitas, jei žinai kelias taisykles. Supakuoji gerai, užrašai teisingai, nesitiki stebuklo už trisdešimt eurų. Aš per dvidešimt metų esu matęs visko – ir ašarų, ir džiaugsmo, kai atsidaro dėžė ir viskas sveika. Jei abejoji – rašyk. Geriau paklausti prieš, negu gailestis po. Stoke laukia tavo daiktai. Tegul kelionė būna glidi, o ne duobėta kaip tie Šiaurės Staffordšyro keliukai.