perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai brangsta ne nuo kilometrų, o nuo netvarkos. Vėluojate surinkti daiktus, dokumentai neišsiveža kaip planuota, konteineris laukia, vairuotojas keičia grafiką – ir galiausiai sąmata šauna į viršų. Klausimas, kaip sumažinti perkraustymo iš Anglijos kainą ir laiką, nėra tik apie pigesnį vežėją. Tai apie pakuočių skaičių, išankstinį planavimą, Londono, Manchesterio, Birmingham ar Leeds adresų logistiką, muitinės popierizmą po Brexit ir realų supratimą, kas jūsų daiktams nutiks kelyje. Aš tai matau kasdien.
Pirmiausia sumažinkite tūrį, ne derėkitės agresyviai dėl vežimo. Jeigu iš Londono ar Bristolio vežate 18 kubų vietoj 12, kaina kils ne tik už vietą, bet ir už darbo valandas. Daugelis žmonių bando pirkti pigesnį paslaugos paketą, o tada paaiškėja, kad sofa netelpa, dviračiai liko garaže, o dokumentai dar nesutvarkyti. Geriausias būdas – išsivežti tik tai, kas tikrai verta kelionės. Kartais pigiau nusipirkti naują komodą Lietuvoje, nei mokėti už jos vietą, pakuotę ir riziką.
Labai apytiksliai, dalinis perkraustymas iš Anglijos gali kainuoti nuo 600–1200 svarų, jei turite kelias dešimtis dėžių ir baldų. Pilnas krovinys, tarkim, 20–30 kubų, dažnai svyruoja apie 1800–3500 svarų, priklausomai nuo miesto, sezono ir paslaugų. Londonas beveik visada brangesnis, nes stovėjimas, leidimai, eismas ir laukimas tiesiog kainuoja. Jeigu gyvenate šalia Birmingham, Coventry ar Nottingham, logistika paprastesnė. Kainos keičiasi, ir aš nenoriu meluoti, kad žinau viską 100%, bet šitie skaičiai rinkoje atrodo realūs.
Nes „pigiai“ kartais reiškia, kad firma pasiima pinigus, o paskui pradeda aiškinti, kas nebuvo įskaičiuota. Pakrovimas, iškrovimas, dėžės, apsauginė plėvelė, laikymas sandėlyje, laukimas prie adreso – viskas gali tapti papildomu priedu. Esu matęs situacijų, kai klientas iš Manchestero sutaupė 250 svarų, bet po mėnesio mokėjo už daiktų saugojimą, nes vežėjas „pateko į grafiką“. Blogos įmonės mėgsta slėpti problemas po žodžiu „standartinė procedūra“. Todėl klauskite ne tik kainos, bet ir kas joje nėra.
Jeigu perkraustymas iš Anglijos pigiausias pasiūlymas yra labai žemiau rinkos, aš elgčiausi atsargiai. Gali būti, kad žmogus tiesiog nori užsipildyti automobilį, bet gali būti ir taip, kad jis neturi draudimo, neturi realaus grafiko ar neturi kur laikyti daiktų. Pervežimuose maža kaina dažnai reiškia mažą rezervą problemoms spręsti. O problemų būna – vėlavimai Doverio uoste, Brexit dokumentų tikrinimai, neteisingas adresas, sugedęs keltuvas. Geresnis variantas – ne pats pigiausias, o aiškiausias pasiūlymas.
Turėkite rašytinį sąrašą: kiek dėžių, kokie baldai, ar reikia išrinkti lovą, ar yra pianinas, ar reikia lifto. Kai klientas sako „na, dar bus šioks toks spintelės kampas“, tas kampas vėliau tampa papildomu darbu ir pinigais. Prieš sutikdami kainą, nusiųskite nuotraukas ir vaizdo įrašą. Ypač jei kraustotės iš Londono buto, kur sunku privažiuoti. Kaina nekils taip lengvai, kai abi pusės mato tą patį krovinį. Netvarkingumas čia labai brangus.
Pradėkite nuo tų daiktų, kurių nenaudojate. Drabužiai, knygos, indai, sezoninė technika – viskas turi būti supakuota iki pasirašytos datos. Jeigu vežėjas atvažiuoja 8:00, o jūs dar ieškote dėžių, laikas tirpsta. Kiekviena valanda gali tapti papildomas mokestis arba grafiko griūtis. Aš visada sakau: geriau per anksti paruošti 90% daiktų, nei paskutinę naktį blaškytis po butą. Ir nesivežkite virtuvės prietaisų, kurių Lietuvoje nepanaudosite.
Palikite pigius baldus, senus čiužinius, sunkias knygas dalimis ir tuos daiktus, kuriuos pigiau nusipirkti naujus. Pavyzdžiui, IKEA stalas už 40 svarų kartais nevertas 80–150 svarų vežimo rizikos. Dviračiai, sporto įranga, vonios baldai ir stiklinės vitrinos dažnai „suvalgo“ daug vietos. Jeigu kraustotės iš Leeds ar Sheffield į mažesnį butą Vilniuje, labai greitai pamatysite, kad erdvės trūksta. Geriau parduoti per Facebook Marketplace prieš išvykstant. Tikras klausimas ne „ar galiu išsivežti“, o „ar verta“.
Turi labai didelę. Netinkamos dėžės plyšta, daiktai kraunami lėčiau, o vairuotojams tenka perdirbinėti darbą. Naudokite vienodo dydžio kartonines dėžes, maždaug 60x40x50 cm, sunkiems daiktams imkite mažesnes. Knygas dėkite į mažas dėžes, nes didelė pilna knygų dėžė yra košmaras nugarai ir laikui. Vakuuminiai maišai drabužiams tikrai padeda, bet jų nepersistenkite, nes jie sudaro keistus gabaritus. Aiškiai žymėkite kambarius. Tai atrodo smulkmena, bet iškrovimo metu sutaupo ne vieną valandą.
Indus pakuokite atskirai, ne „kaip pakliuvo“. Kiekviena lėkštė į popierių arba burbulinę plėvelę, puodeliai taip pat atskirai, o dėžės viduje neturi likti tuščios erdvės. Jeigu turite seną servizą iš močiutės, geriau jį vežti su savimi automobiliu, ne bendrame krovinyje. Per 1000–1200 kilometrų nuo Londono iki Kauno visko pasitaiko – stabdymai, posūkiai, keltai, sandėliavimas. Draudimas padeda, bet nuotaikos neatkuria. Ir dar, nedėkite indų į tas pačias dėžes su drabužiais, taip daro tik žmonės, kurie niekada nekraustėsi rimtai.
Ne visada. Naujos dėžės atrodo gražiai, bet kartais per brangu, ypač kai krovinys didelis. Galite naudoti tvirtas panaudotas dėžes, tik be drėgmės, pelėsio ir kvapų. Apsauginė plėvelė, kampukai, burbulinė plėvelė ir lipni juosta – šitų dalykų geriau nepirkti pačių pigiausių. Esu matęs, kaip baldažymės apdaužomos dėl plonos plėvelės, o tada ginčijamasi, kas kaltas. Pirkite medžiagas iš anksto, ne tą pačią dieną. Pakavimas nėra romantiškas darbas, bet jis tiesiogiai veikia galutinę sąskaitą.
Pigiau dažniausiai būna ne vasaros viduryje ir ne mėnesio pabaigoje. Daugelis žmonių kraustosi penktadieniais, savaitgaliais, liepą, rugpjūtį arba prieš mokslo metus. Tada vietos furgonuose ir konteineriuose brangsta. Jeigu galite rinktis laiką, imkite antradienį–ketvirtadienį, rudenį ar žiemos pradžioje. Bet žiemą irgi yra spąstų – oro sąlygos, trumpesnės dienos, vėlavimai. Iš manęs patirties, geriausias variantas yra turėti 4–6 savaičių rezervą. Skubus perkraustymas iš Anglijos beveik visada kainuoja daugiau.
Dažniausiai taip, bet ne visada. Jeigu vežėjas tuo metu grįžta į Lietuvą tuščiu automobiliu, galite gauti gerą kainą net ir greitai. Kita vertus, jeigu reikia atskiro reiso, tik jūsų kroviniui, kaina šoks. Daliniai kroviniai pigesni, bet jie laukia, kol susirenka kiti klientai. Čia atsiranda kompromisas: norite pigiau – galite laukti; norite greičiau – mokėsite daugiau. Iš Liverpool ar Newcastle iki Vilniaus tiesioginio reiso ne visada pataikysite. Grafikai gyvena savo gyvenimą, ypač kai uoste stringa eilės.
Jeigu viskas gerai, dalinis krovinys gali važiuoti 5–10 darbo dienų. Pilnas krovinys dažnai greitesnis, kartais 3–6 dienos nuo pakrovimo iki iškrovimo, jei maršrutas tiesus. Bet realybėje būna Doverio eilių, dokumentų patikrinimų, vairuotojų darbo laiko ribojimų, oro sąlygų. Kartais krovinys iš Southamptono stovi sandėlyje dvi dienas, nes laukia pilno konteinerio. Todėl klausimas „kiek trunka“ nėra toks paprastas. Aš klientams sakau planuoti ne tik kelionę, bet ir gyvenimą be kai kurių daiktų.
Galima, jei nesukuriate trukdžių patys. Paruošti daiktai, tikslus adresas, parkavimo leidimas, iškraunantys žmonės vietoje – tai labai pagreitina darbą. Jeigu Anglijoje gyvenate name be privažiavimo, o baldai nešami per siaurą koridorių, laikas ilgėja. Tas pats Lietuvoje: jei iškrovimo dieną niekas neatidaro durų arba liftas neveikia, vairuotojas nelauks nemokamai. Norint sumažinti laiką, reikia sutvarkyti ne tik daiktus, bet ir žmones aplink procesą. Skamba paprastai, bet praktikoje visada kas nors pamiršta raktus.
Londonas turi viską, kas logistikai nepatinka: kamščiai, brangus stovėjimas, congestion charge, sunku rasti vietą furgonui, daug aukštų pastatų be krovininio lifto. Jeigu jūsų adresas yra centrinėje zonoje, vežėjai dažnai skaičiuoja ne tik kilometrus, bet ir riziką. Prieš perkraustymą iš Anglijos, ypač iš Londono, reikia pasitikrinti, ar reikia leidimo furgonui, ar galima sustoti prie namo, kiek laiko užtruks pakrovimas. Kartais 20 minučių pėsčiomis iki pagrindinės gatvės sutaupo šimtą svarų. Ne visada patogiai, bet realu.
Dažniausiai žiema būna ramesnė, todėl kainos gali būti šiek tiek mažesnės. Bet žieminis perkraustymas iš Anglijos turi savo kainų spąstus. Sniegas, ledas, trumpa diena, vėluojantys keltai – viskas gali sulėtinti procesą. Jei kraunatės lauke, daiktai gali sušlapti, todėl reikia daugiau pakavimo medžiagų. Kita vertus, vežėjai žiemą neturi tokio didelio spaudimo kaip vasarą. Jeigu galite derėtis ramiai ir turite lankstų laiką, žiema kartais tikrai geresnė. Tik nesitikėkite, kad bus lengva kaip liepos rytą.
Po Brexit asmeninių daiktų vežimas iš Anglijos į Lietuvą nebėra toks paprastas kaip anksčiau. Dažniausiai reikia paso arba ID kortelės, adresų, inventorizacijos sąrašo, transporto dokumentų, kartais deklaracijos ar patvirtinimo, kad daiktai naudoti. Jei vežate naujus daiktus, komercines prekes ar didesnį kiekį technikos, gali atsirasti papildomų klausimų. Aš ne muitinės brokeris, todėl čia visada rekomenduoju pasitikrinti su vežėju ar specialistu. Blogiausia, ką galima padaryti – manyti, kad „kažkaip pravažiuos“. Ne visada pravažiuoja.
Gali prireikti, ypač jei krovinys didelis arba jame yra naujų daiktų, vertingos technikos, automobilių detalių ar komercinio pobūdžio prekių. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai keliauja paprasčiau, bet popieriai vis tiek turi būti tvarkingi. Vežėjas gali prašyti inventorizacijos sąrašo anglų ir lietuvių kalba. Jame nurodoma, kas vežama: drabužiai, baldai, virtuvės reikmenys, knygos ir panašiai. Jei sąrašas atrodo keistai arba per bendras, muitinėje gali užduoti papildomų klausimų. Geriau vargti popieriais iš anksto, nei aiškintis uoste.
Inventorizacijos sąrašas padeda ne tik muitinei, bet ir jums pačiems. Kai viskas surašyta, lengviau pastebėti, ko nereikia vežti. Sąrašas taip pat pagreitina pakrovimą ir iškrovimą, nes vairuotojai mato, kas yra trapi, kas sunku, kas turi būti sandėlyje. Jeigu krovinys dingsta ar sugenda, dokumentai padeda tvarkyti draudimo klausimus. Be sąrašo viskas tampa „na, buvo tokia dėžė su daiktais“. Tai skamba juokingai, kol neatėjo laikas ieškoti kaltų. Tvarkingas sąrašas – vienas iš tų nuobodžių dalykų, kuris gelbsti.
Asmeninėms reikmėms galima vežti tam tikrus kiekius, bet čia reikia būti labai atsargiam. Jeigu vežate kelias butelius vyno ar porą pakelių, situacija paprastesnė. Bet jei vežate kelias dėžes alkoholio ar cigaretėmis apkrautą bagažinę, tai jau gali atrodyti kaip komercinis gabenimas. Muitinė žiūri ne tik į kiekį, bet ir į aplinkybes. Per perkraustymą iš Anglijos geriau nerizikuoti su dideliais kiekiais, nes sutaupyti pinigai gali virsti baudomis ir laiko praradimu. Be to, stikliniai buteliai sunkūs ir trapūs. Tikrai ne pirmas dalykas, kurį aš rekomenduočiau vežti.
Automobilio gabenimas iš Anglijos į Lietuvą yra atskira istorija. Jis gali būti patogus, jei iš tiesų jo reikia, bet kainos, registracija, techninė apžiūra ir dokumentai gali sugadinti visą planą. Kartais pigiau parduoti automobilį Anglijoje ir nusipirkti Lietuvoje, ypač jei automobilis senesnis. Reikia įvertinti V5C registracijos dokumentą, draudimą, kelionę iki uosto, mokestį, paruošimą. Esu matęs žmonių, kurie vežė seną mašiną „sentimentaliai“, o paskui remontas kainavo daugiau nei vertė. Čia reikia skaičiuoti šaltai.
Paslauga turi atitikti jūsų krovinį, ne gražų reklamą. Jeigu turite kelias dėžes, nereikia viso konteinerio. Jeigu turite namo kraustymą su baldais, buitine technika ir pianinu, vien „furgonas iki durų“ gali būti per mažai. Kai kurie klientai renkasi tik transportą, kiti nori pakavimo, išrinkimo, surinkimo ir iškrovimo. Kuo daugiau paslaugų, tuo brangiau, bet kartais tai sutaupo nervų. Svarbiausia, kad pasiūlyme būtų parašyta, kas įeina ir kas neįeina. Neaiškumas pervežimuose visada brangus.
Draudimas nėra tik formalumas, ypač kai krovinys keliauja per kelias šalis. Klauskite, koks draudimas galioja: ar tik transporto priemonės, ar ir jūsų daiktai. Kai kurios įmonės siūlo bazinį draudimą, kuris dengia tik dalį vertės. Jei vežate brangią techniką, antikvarinius baldus ar muzikos instrumentus, reikalingas aiškesnis susitarimas. Nuotraukos prieš pakrovimą labai padeda. Draudimas negarantuoja, kad viskas bus gerai, bet be jo galite likti vienas prieš vieną su problema. Ir taip, popieriai turi būti perskaityti, ne tik pasirašyti.
Baldus reikia apsaugoti ne tik estetškai, bet ir konstrukciškai. Stalai, spintos, lovos turi būti apvynioti plėvele, kampai sutvirtinti, stalčiai išimti arba užfiksuoti. Jeigu baldas iš medžio drožlių plokštės, jis netoleruoja daugkartinio išrinkimo ir surinkimo. Todėl kartais geriau neardyti, jei konstrukcija leidžia. Prieš priimdami sprendimą, pasitarkite su žmonėmis, kurie realiai kraus, ne tik su vadybininku telefonu. Esu matęs, kaip „lengvai išardomas“ baldas tampa problema, nes trūksta varžtų arba plokštės kraštai subyrėjo.
Dažniausiai verta, jei neturite pakankamai žmonių. Vairuotojas nėra įpareigotas nešioti visko į penktą aukštą be lifto, nebent tai sutarta. Jeigu sutarta iškrovimo paslauga, viskas vyksta greičiau ir tvarkingiau. Jeigu tikimės, kad atvykę giminaičiai „kažkaip padės“, o jie neatvyksta, prasideda chaosas. Per perkraustymą iš Anglijos į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą galutinė vieta taip pat svarbi. Senamiestis, kiemas, aukštas, liftas, parkavimas – viskas turi būti pasakyta iš anksto. Kitaip vėliau kas nors pasakys, kad „to neplanavome“.
Pirma, nefotografuokite tik pykčio, fotografuokite žalą. Antra, nedelsdami praneškite vežėjui raštu. Trečia, turėkite nuotraukas prieš pakrovimą, sąrašą, sąskaitą, draudimo sąlygas. Be dokumentų ginčai virsta „jis sakė – ji sakė“. Kai kurios įmonės elgiasi sąžiningai, kitos bando išsisukti, kol klientas pavargsta. Tai nemalonu, bet tokia realybė. Jeigu žala didelė, reikėtų kreiptis į draudiką arba teisinę pagalbą. Bet geriausia apsauga – normalus pakavimas, normalus draudimas ir normalus pasiūlymas.
Derėkitės ne kaip „duokit pigiau“, o kaip žmogus, kuris supranta darbą. Pasakykite, kad daiktai paruošti, adresas patogus, iškraus greitai, galite priimti krovinį darbo dieną. Tai veikia geriau nei bandymas nuleisti kainą per pusę. Vežėjai mato, kas kalba rimtai, o kas tiesiog ieško pigiausio varianto internete. Jeigu turite lankstų laiką, pasakykite tai. Jeigu galite atiduoti dalį daiktų anksčiau, irgi gali būti naudinga. Bet nesiųskite 40 žinučių su „paskutinė kaina“ – tai tik erzina.
Verta, jei mokate tai daryti saugiai ir greitai. Pakavimas, dėžių žymėjimas, baldų paruošimas – čia tikrai galite sutaupyti. Bet sunkių daiktų nešiojimas, technikos atjungimas, pianino judinimas ar stiklinių vitrinų gabenimas nėra žaidimas. Vienas neteisingas kampas, ir taupymas virsta nuostoliu. Jei samdoma komanda pakrauna pati, ji dažniausiai atsako už savo darbą. Jei pakrovėte patys, o vėliau kažkas sugedo, bus sunkiau įrodyti, kur prasidėjo problema. Todėl dalį darbų darykite patys, bet ne viską.
Pasirinkite datą pagal realybę, ne pagal norą. Patikrinkite buto išlaikymo datas, dokumentus, vaikus, mokyklą, darbą, automobilio registraciją. Tada derinkite su vežėju. Geriausia turėti 2–3 galimas datas, nes transporto grafikai keičiasi. Jei kraustotės iš nuomojamo būsto Anglijoje, nepalikite pakrovimo paskutinei dienai. Įvyksta visko: užsikerta spyna, kaimynas užstojo kiemą, furgonas vėluoja. Aš pats esu matęs, kaip „viskas sutarta“ griūva dėl vieno rakto. Todėl rezervinė diena nėra paranoja.
Augalus gabenti galima, bet ne visada verta. Reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus, augalo būklę, kelionės trukmę ir temperatūrą. Dideli vazonai sunkūs, žemė teršia, lapai lūžta. Jeigu augalas sentimentalus, geriau vežti jį su savimi automobiliu ir pasirūpinti šviesa bei drėgme. Jeigu tai paprastas augalas, kurį Lietuvoje nusipirksite už 10 eurų, gal nereikia komplikuoti. Po Brexit augalų gabenimas gali sukelti papildomų klausimų. Čia aš elgčiausi konservatyviai – vežti tik tai, kas tikrai svarbu.
Prieš rinkdamiesi paslaugą, paskaitykite ne tik kainą, bet ir sąlygas. Geros įmonės dažnai turi informaciją apie pakavimą, draudimą, automobilių gabenimą, sandėliavimą ar dalinius krovinius. Vidinės nuorodos svetainėje nėra dekoracija – jos padeda suprasti, ar įmonė iš tiesų dirba su perkraustymais, ar tik surenka užklausas. Jeigu niekur nėra aiškios informacijos, o tik „skambinkite dėl kainos“, būkite atsargesni. Perkraustymas iš Anglijos nėra vienos žinutės sandoris. Kuo daugiau skaidrumo, tuo mažiau staigmenų.
Patikimas vežėjas užduoda daug klausimų. Jam rūpi adresas, aukštas, liftas, krovinio tūris, data, dokumentai, kas iškraus. Jei žmogus iškart sako „bet koks kiekis, bet kuri data, viskas bus super“, aš šiek tiek įtariau. Gera įmonė neturi stebuklingų atsakymų į viską, ji tikrina detales. Patikrinkite atsiliepimus, bet ne tik penkių žvaigždučių. Skaitykite, kaip jie atsako į problemas. Pervežimuose problemų pasitaiko visiems, skirtumas tas, ar jas sprendžia, ar dingsta.
Geriausiai veikia paprastas planas: sąrašas, datos, pakavimas, dokumentai, draudimas, aiškus pasiūlymas. Ne herojiškas planas, ne „susitvarkysim vietoj“. Prieš 2–3 savaites pradėkite krauti retai naudojamus daiktus. Prieš savaitę patikrinkite adresus, telefonus, parkavimą, dokumentus. Prieš dieną palikite tik būtiniausius daiktus. Iškrovimo vietoje Lietuvoje turi būti žmonės ir vieta furgonui. Jeigu laikotės šio plano, perkraustymas iš Anglijos bus ramesnis. Ne visada idealus, bet ramesnis.
Norint sumažinti perkraustymo iš Anglijos kainą ir laiką, reikia ne tik ieškoti pigesnio vežėjo, bet ir tvarkyti visą procesą nuo pirmos dėžės. Mažinkite tūrį, planuokite datos rezervą, ruoškite dokumentus, žymėkite krovinį ir neslėpkite detalių nuo vežėjo. Klausimas, kaip sumažinti perkraustymo iš Anglijos kainą ir laiką, išsprendžiamas paprastai: mažiau chaoso, daugiau aiškumo. Geriausia kaina atsiranda tada, kai daiktai paruošti, maršrutas suprantamas, o abi pusės mato tą patį planą.