Kaip siųsti asmeninius daiktus iš Londono: Realus vadovas be saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo tada, kai Didžioji Britanija dar buvo Europos Sąjungos dalimi, o sienos buvo tik žemėlapyje. Dabar situacija pasikeitė, ir kas antras klientas skambina klaudamas, kaip siųsti asmeninius daiktus iš Londono be didelių galvos skausmų. Tiesą pasakius, niekas negarantuoja, kad viskas nueis lygiai taip, kaip planavote – muitinė gaišta laiką, keliai užstrigsta, arba kurjeris tiesiog nusprendžia, kad jis per pavargęs. Vis dėlto, jei žinote pagrindus, galite išvengti dauguma bėdų. Štai mano, gana nesubręžtas, bet kažką žinantis, žvilgsnis į tai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, kai reikia parvežti daiktus iš Anglijos.

Na, pradedant nuo to, ką išvis galima siųsti (ir kada būna bėdų)

Ar galiu siųsti maistą ir vaistus iš Londono?

Tai yra pavojinga teritorija, žinote. Maisto produktų siuntimas iš trečiosios šalies dabar yra tikras košmaras dėl veterinarinių reikalavimų. Jei tai uždaryta fabriko pakuotė ir ingredientai augaliniai, galbūt praeis, bet jei bandysite siųsti kumpio riekelę ar sūrį, muitinės pareigūnas jį konfiskuos oj ir galbūt baudžia. Vaistai taip pat ne lengvi – reikės gydytojo recepto kopijos, o jei vaistas yra kontroliuojamas, nieko nebeiseis (tikrai nebandykite). Geriau nesperėkoti tokio riziko, neverta tas kelias eurus taip prarasti.

Ką daryti, jei noriu siųsti brangius daiktus, pvz., kompiuterį ar telefoną?

Siunčiant techniką, būtinai reikia apdrausti siuntą, o tai paprastai kainuoja papildomai apie 2–3 proc. nuo vertės. Tačiau problema ta, kad dauguma kurjerių (ypač pigiųjų) tiesiog nepriima atsakomybės už elektroniką, jei ji neįpakavota originalioje pakuotėje. Turiu omenyje, jei dėklas įbrėžtas, jis jau nebeoriginalus, ir jums bus atmestas prašymas dėl išmokėjimo. Geriau susimokėti už ypatingą apsaugą ir ant dėžės užklijuoti didelę lipduką "FRAGILE", nors vairuotojai dažnai to ignoruoja.

Ar galiu įdėti daiktus, kurie yra naudoti, bet atrodo kaip nauji?

O čia dažna problema. Muitinės sistemos mato "naudotas prekes" kaip komercinį importą, jei atrodo pernelyg gerai. Jei siunčiate, tarkime, drabužius, geriau juos pasiryti ar įdėti į paštu dėžę be etikečių, kad neprimintų parduotuvės prekės. Buvo atvejis, kai klientas siuntė savo seną žiūrėjimo aparatą (televizorių), o muitinė jį vertino kaip prekybinį krovinį, nes buvo visos instrukcijos ir polietileninis įvyniojimas. Teko mokėti mokesčius kaip už naują prekę (bijau, kad taip ir yra tiesa).

Kaip elgtis su baldais? Ar juos verta vežti?

Baldų siuntimas iš Londono – tai brangia malonė. Ne, kad neįmanoma, bet logistika kainuoja daugiau nei patys baldai. Reikės arba paletių, arba dalinio krovinio (angliškai "part load"), kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais vienu sunkvežimiu. Tai gali užtrukti savaitę-dvi, kol vairuotojas surinks viską. Jei baldai seni, pervežimo kaina gali viršyti jų vertę, todėl vertuvokite, ar nerašyčiau geriau čia nusipirkti naujų.

Ar galiu siųsti daiktus, kurių negaliu pats vežti lėktuvu?

Žinoma, tai mes darome kasdien. Chemikalus, ašalias medžiagas, aštrius daiktus – visa tai eina kaip "hazardous" arba pavojingas siuntos. Bet čia jau kaina šuoliais didėja. Tarkime, aštrus peilis turi būti įdėtas į medinę dėžę ir uždengtas taip, kad niekas neatsitiktų sužeistų. Jei pamatysite pasiūlymą labai pigiai, abejokite – greičiausiai jis tiesiog nelegaliai įkišamas į vidų ir tada gali būti baisios problemos su muitine arba policija.

Ar saugu siųsti paveikslus ar meno kūrinius?

Meno kūriniams reikalingas ne tik įpakavimas, bet ir speciali deklaracija. Jei paveikslas yra brangus (tūkstančiai svarų), nepamirškite gerti draudimo, kuris dengia "meno kūrinių praradimą". Įprastas draudimas nedengia tokių dalykų. Be to, jei tai senas paveikslas, gali kilti klausimų dėl kultūros vertybių išvežimo iš šalies, nors asmeniniai daiktai paprastai toleruojami (geriau tikrinti).

O jei aš noriu siųsti vaikišką kėdutę?

Tai neproblem, jei kėdutė nėra per daug didelė ir telpa į standartinę dėžę. Jei tai didelė lovytė, tai vėlgi baldų istorija. Vien klientas bandė išsiųsti vaikišką automobilėlio sėdynę, tiesiog apvyniojęs ją plastikine plėvele. Vairuotojas atsisakė ją paimti, nes buvo saugumo sumetimų (neprikabinama). Taigi, privaloma dėžė arba klijų juosta, kad viskas uždaryta.

Ar galiu siųsti daiktus, kuriuos aš pats nupirkau internete (pvz., Amazon)?

Taip, bet tuomet Jūs tapsite importuotoju. Reikės mokėti PVM ir verytinus muitus, jei vertė viršija 150 eurų (bent jau taip buvo prieš kelis mėnesius, tikriausiai tai dar galioja). Dauguma žmonių mano, kad kadangi jie nupirko asmeniškai, tai tai ne prekyba, bet muitinei visiškai nesvarbu – jei pirkote naują prekę iš parduotuvės, tai vadinasi importas. Pasirūpinkite PIN kodo (Importinės procedūros identifikavimo numeris) gavimu ištinai.

Pasidark su popieriais, arba kodėl brokeris nieko nepadaro laiku

Ar man tikrai reikalingas muitinės brokeris?

Jei siuntate vieną dėžę su drabžiais, tikriausiai išsiversite be jo, nes dabar dauguma kurjerių (DHL, UPS, FedEx) turi savo vidinius brokerius, kurie "išspręs" viską už jus (už didelę kainą). Tačiau jei dėžių yra daugiau arba jos yra ant paletės, brokeris būtinas. Jūsų pačių bandymas kalbėti su muitine lietuviškai ar angliškai galiausiai baigsis tuo, kad siunta stovės sandėlyje mėnesį ir kasdien brangs. Tiesiog pasamdykite žmogų, kuris žino šiuos "LTG" kodus.

Kokius dokumentus reikia pildyti, kad nebutų mokesčių?

Kad nemokėtumėte muyų (tik PVM), reikia užpildyti TRL (Transfer of Residence) dokumentus arba pateikti deklaraciją, kad tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Jei pirkote daiktą prieš savaitę ir norite atvežti nemokamai – tai neveiks. Muitinė tikrina pasus, jei reikia. Buvo atvejis, kai klientas bandė įleisti visai naują dviratį kaip seną, tiesiog jį nešiojęs du kartus kieme. Nepasileido.

Kas yra PIN kodas ir kodėl visi jo klauso?

PIN kodas – tai Jūsų identifikavimo numeris Lietuvos muitinėje. Be jo, niekas neišleis siuntos į Lietuvą. Jį gaunate per "Muitinės informacinę sistemą" (MIS) ir tai užtrunka vieną darbo dieną (arba tris, jei sistema strigta). Tikrai nusimano kiekvieną kartą, kai klientas sako: "O, aš nemanėu, kad man to reikia". Be PIN – nėra praeinimo. Tai dabar privaloma kaip pasas.

Ką daryti, jei brokeris pareiškia, kad trūksta dokumento?

Nepanikuokite, dažniausiai reikia tik paprasto sąrašo (Packing List), kur pateikiate daiktų pavadinimus, svorį ir vertę. Nereikia rašyti romanų, tiesiog "5 vnt. drabužių, 50 EUR". Problemos kyla, kai žmonės rašo "įvairūs daiktai" – tai iškart įtariantina. Rašykite konkretiai, net jei tai atrodo kvailai: "3 vnt. šlepetės, 2 vnt. indai". Taip bus mažiau klausimų.

Ar galima pateikti dokumentus po to, kai siunta jau išvyko?

Galima, bet tai vadinasi "vėlavimas". Jei dokumentai nėra pateikti iki tos dienos, kai siunta pasiekia Lietuvos sieną, ji bus sustabdyta ir uždėta į laukimo zoną. Kiekviena diena ten kaista. Geriau viską nusiųsti brokeriui iš anksto, vokeliu, kad jis turėtų laiko susidėlioti. Nesiųskite brangios siuntos be informacijos, tai neprofesionalu.

Kuo skiriasi komercinė deklaracija nuo asmeninės?

Komercinė reiškia, kad pirkote prekę parduodant (arba daug tokių pačių). Asmeninė – tai kai atvežate savo nuosavybę, kurią naudojote. Muitinė gali uždėti mokesčius ant komercinės deklaracijos (PVM + muitai), o asmeninėje (su TRL) – nulis (tik PVM, jeigu nėra TRL, o TRL nėra visiems). Pasistenkite pateikti kaip asmeninę, jei tik įmanoma.

Kas yra EORI numeris ir ar jis reikalingas paprastam žmogui?

EORI reikalingas, jei registruojate verslą arba importuojate dažnai. Paprastam žmogui, siunčiančiam vieną kartą daiktus į save, jis nereikalingas (jis naudojamas tik tarp kompanijų). Bet jei nuspręsite steigti firmą Londoną ir siųti prekes į Lietuvą, tuomet be jo niekur neisieisite. Neapkraukite galvos tuo dabar, nebent planuojate didelį verslą.

Ar galima pataisyti deklaraciją, jei padariau klaidą?

Taip, galima, bet tai kainuoja pinigus ir laiką. Muitinės taisyklės leidžia pateikti "pataisymą" ("correction"), už kurį brokeris paprastai ima atskirą mokestį. Geriau patikrinti du kartus prieš siunčiant. Vieną kartą klientas parašė, kad siunta verta 10 000 EUR, nors tikrai verta tik 500. Dėl to išaugo draudimo mokesčiai ir muitinės prievolės. Turėjo visa tai keisti.

Pinigai, pinigai... ir vėl pinigai

Kiek apytiksliai kainuoja siunta iš Londono iki Vilniaus?

Kainos šokinėja kaip šuo ant ugnies. Už mažą 5 kg dėžę gali tekti sumokėti nuo 30 iki 60 eurų, priklausomai nuo to, ką pasirinksite. Už 100 kg jau kalbame apie 300–400 eurų. O jei norite "door to door" su įkėlimu kėlimu, geriau pasidėkite mažiau (galbūt apie 500-600 EUR). Tikslios kainos pasakyti negaliu, nes priklauso nuo degalų kainos ir euro kurso, bet toks siauras.

Kodėl kaina taip skiriasi tarp skirtingų kompanijų?

Vienos kompanijos imasi viską: imk, paryšk, pristatyk. Kitos tik veža iš sandėlio iki sandėlio. Pigiausios paslaugos dažnai reiškia, kad Jūs turite vežti savo daiktus į jų depą Londono pakraštyje (pavyzdžiui, į Slough ar Northampton), o tai kainuoja laiką ir pinigus (benzinas). Brangesnios kompanijos atvažiuoja patys į Jūsų namus. Pasidarykite skaičiavimus, kas Jums pigiau.

Ar yra kokios nors paslėptos mokesčiai, apie kuriuos niekas nesako?

O, tai mėgstamiausia dalis. "Terminal handling charges" – tai mokestis už tai, kaip sandėlis liečia Jūsų dėžę. "Fuel surcharge" – kai benzinas brangesnis. Ir visada yra "admin fee", jei reikia ką nors pakeisti adreso. Geriausiai visada klauskite: "Ar ši kaina galutinė?". Dažnai atsakymas bus: "Ne, plius 20 proc. PVM". Būkite budrūs.

Ar verta drausti siuntą, jei ji nėra labai brangi?

Jei siunta verta, tarkime, 200 eurų, o draudimas kainuoja 10 eurų, girdžiu, kad verta. Jei dėžėje tik seni drabužiai, verti 20 eurų, draudimas nereikalingas. Bet atsiminkite, jei dėžė dings (o tai nutinka), gausite 0 eurų. Aš visada patariu drausti bent minimalią vertę, kad nejaustumėte visiško praradimo. Bent jau tiek, kad nusipirktumėt naują dėžę.

Kaip sumokėti už siuntą – kortele ar grynaisiais?

Grynaisiais Londonas jau beveik miręs (ypač siuntimo punktuose), tad tik kortele arba bankiniu pavedimu. Dauguma brokerių dirba tik su išankstinio mokėjimo sąskaitomis. Nesiųskite pinigų vokeliu su siunta – tai draudžiama ir gali būti laikoma kyšininkavimu arba pinigų plovimu (tikrai nebandykite, niekam nereikia problemų).

Ar galiu susiderėti dėl kainos, jei siunčiu daug dalykų?

Visada galima pabandyti. Jei turite 10 dėžių, paklauskite apie "volume discount". Reti kurjeriai sako ne, jei mato, kad tai bus nuolatinis klientas arba didelis vienkartinis užsakymas. Bet nedarykite to per telefoną, rašykite el. paštu, kad turėtumėt įrodymų. Kartais galiu nupjauti 10 proc., jei įmonė nori užeiti į rinką (kažkas panašaus).

Ką daryti, jei brokeris praneša apie papildomą mokesčį, kurio nebuvo pradžioje?

Reikia klausti, kodėl. Jei tai "unexpected customs fee", tuomet gali būti, kad Jūsų prekė pateko į kitą kategoriją. Jei tai jų klaida, galite reikalauti nuolaidos arba atsisakyti mokėti (bet siunta tada grįš atgal). Visada reikia įsitikinti, ar tai ne jų bandymas uždirbti papildomai. Prieš priimdami, prašykite detalaus aprašymo.

Ar PVM mokamas už siuntos iš Londono paslaugas?

Jei Jūsų įmonė yra PVM mokėtoja Lietuvoje, galite taikyti "atvirkštinį apmokestinimą" (reverse charge), t.y. nemokėti PVM Lietuvoje, o apskaičiuoti jį savo apskaitoje. Jei esate fizinis asmuo, dažniausiai PVM jau įskaičiuotas į galutinę sąskaitą. Londono tiekėjai dažnai siunčia sąskaitas be PVM (0%), nes tai eksportas, o Lietuvoje PVM pridedamas vėliau.

Kas gi negerai? (Tikros situacijos)

Kas nutinka, jei siunta dingsta?

Pradedamas "tracing" procesas. Tai truko nuo 5 iki 30 dienų. Jei per tą laiką randama, gerai. Jei ne, pradedama draudimo išmoka, kuri gali trukti mėnesį. Buvo atvejis, kai siunta nuvyko ne į Vilniaus, o į Talino sandėlą. Niekas nesuprato, kodėl. Viskas nutiko dėl to, kad buvo nupaisyta viena skaitmenį indekse. Atkreipkite dėmesį į adresą (tikrai patikrinkite du kartus).

O jei daiktai atvyksta sulaužyti?

Tuomet reikia padaryti nuotraukas iš karto, kol dar esat sandėlyje arba prie vairuotojo. Be nuotraukų draudimas nieko neperduos. Vieną kartą klientas parsivežė vitriną, o ji buvo sulaužyta pusiau. Jis pasirašė dokumentus, kad "viskas gerai", tik namie pastebėjau. Draudimas atsisakė mokėti, nes buvo pasirašyta. Visada atidžiai žiūrėkite, ką gaunate (ypač jei tai yra jautrus daiktai).

Ar vairuotojas tikrai padės man padėti dėžes į automobilį?

Priklauso nuo to, ką užsisakėte. "Curbside delivery" reiškia, jis padės ant kelkraščio ir važiuoja toliau. Jei norite, kad nuneštų į butą antrame auke, turi užsisakyti "white glove" paslaugą, kuri kainuoja du kartus brangiau. Nereikia pykti ant vairuotojo, kad jis nekelia sunkių dėžių, jei tai nėra jo darbo apraše.

Kas daryti, jei siunta užstrigo tam tikroje vietoje ir nejudėja?

Pirmiausia sužinokite tracking numerį ir pažiūrėkite, kurioje vietoje jis stovėjo paskutinį kartą. Jei tai Didžiojoje Britanijoje, skambinkite ten. Jei Lietuvoje – čia. Kartais užstrigsta ties patikra (x-ray). Gali būti, kažkas atrodo įtartama. Geriausiai tiesiog laukti ir niekur nedžiuginti. Kantrybė čia svarbiausia.

Ar būna, kad siunta pavėluoja ilgiau nei buvo žadėta?

Visada būna. Yra tokie dalykai kaip "force majeure" – blogas oras, perkėla, streikai (ir jų Anglijoje dažnai). Jei Jums buvo pažadėta 5 dienos, o galite užtrukti 7, tai yra normalu. Jei užtrunka 3 savaites be jokio paaiškinimo, tuomet reikia skambinti ir reikalauti atsakymo. Nesikreipkite į mane, jei pasirinkote pigiausią variantą.

Ar galiu padaryti pretenziją, jei nieko neprasidėjo taip kaip norėjau?

Galima, bet ar verta? Jei įmonė netiko į terminus, galite gauti nedidelę nuolaidą kitam kartui. Jei dingo daiktai, tada jau teismas (bet tai ilga istorija). Dažniausiai įmonės stengiasi išspręsti ramiai, nes nenori blogos reputacijos. Būkite tvirti, bet mandagūs.

Londono džiunglės ir specifiniai dalykai

Kaip susidoroti su Londono ULEZ zona?

Tai baisus dalykas tiems, kurie važiuoja senais sunkvežimiais. Jei kurjeris važiuoja ne euro 6 standarto mašina, jis turi sumokėti 100 GBP kasdien už važiavimą į centrą. Tai gali būti įskaičiuota į Jūsų sąskaitą. Jei gyvenate centrime, pasirūpinkite, kad vežėjas žino apie ULEZ (Low Emission Zone), kitaip jis gali tiesiog atsisakyti važiuoti.

Ar sunku rasti vietą automobiliui prie namų Londono centre?

Labai sunku. Dauguma vairuotojų nevažiuoja į "Congestion Charge" zoną be papildomo mokesčio. Jei galite, susitinkite juos už miesto ribų arba artimiausioje stotyje. Priešingu atveju gali tekti mokėti už stovėjimą (kuris brangus) už tai, kad jis tiesiog paliks daiktus ant šaligatvio.

Ar galiu išsiųsti daiktus iš pašto skyriaus (Post Office)?

Taip, bet tik mažas dėžutes iki 2 kg (arba iki 30 kg, jei tai "Parcelforce" paslauga, bet tada teks nešti iki skyriaus). Didelių daiktų paštas nepriima. Be to, draudimas ten paprastai ribotas. Jei turite 20 kg dėžę, geriau iškviesti kurjerį į namus, nei traukti ją per visą Londoną autobusu (tikrai nerekomenduoju).

Ar yra kokia nors konkreti vieta, iš kur geriau siųsti?

Nėra idealios. West London dažniau aptarnaujamas, bet ten daugiau eismo rūpestis. East London turi daug sandėlių, bet toli. Tiesiog pasirinkite tai, kas Jums patogu. Neikite į gilius kaimus, kur nevažiuoja kurjeriai, jie tiesiog atsisakys rasti Jūsų namą.

Ar reikia bijoti vogimo iš namų prieš pat išvežimą?

Londonas nėra saugiausia vieta palikti dėžes prie namų lauke. Jei turite kiemą, uždarykite vartus. Jei laukiate gatvėje, stenkite būti ten. Vagysčių nėra daug, bet jos yra. Ypač jei dėžėse parašyta "LG", "Samsung" ar panašiai. Geriau netgi neužrašinėti kas viduje.

Kaip greitai reikia suruošti daiktus, kad kurjeris juos surastų?

Kurjeriai atvyksta tiksliai laiku, jei nėra eismo. Jie negali laukti valandą, kol Jūs surinkite dėžes. Turi būti pasiruošta iš anksto. Jei dėžių nėra, jis išvažiuos ir parašys "not ready", o tuomet teks mokėti už pakartotiną išvažiavimą (tai paprastai 20–30 svarų).

Ar galima siųsti dėžes be etikečių (adreso)?

Jokių būdų. Be etiketės su tracking numeriu ir adresu, siunta eina į "lost and found" arba išmetama. Nerašykite adreso tiesiog popieriaus lapeliu ir klijais, jis nukris ant kelio. Naudokite profesionalią etiketę arba užklijuokite aiškiai, kad niekur nenukristų.

Gavimas Lietuvoje ir pabaigos

Kokios yra galimybės gauti siuntą Vilniuje ar Kaune?

Dauguma kurjerių pristato tiesiai į namus (door to door). Taip pat galima pasirinkti pristatymą į paštomatą (pvz., Omniva ar LP Express), bet tada dėžė turi būti maža. Didesnių siuntų į paštomatus neišsiųsite. Reikės nuvažiuoti į jų terminalą kuris yra miesto pakraštyje (pavyzdžiui, Vilniuje, Mockavoje).

Ar galiu gauti siuntą savo darbo vietoje?

Taip, dažniausiai netgi geriau, nes ten yra kasnėkas arba administratorius, kuris gali priimti. Bet pasirūpinkite, kad adresas būtų tikslus, o įmonė leidžia priimti asmeninius siuntas. Kai kurios firmos draudžia tai. Geriau sutikti su vairuotoju anksčiau.

Kas nutinka, jei nieko nėra namuose, kai atvažiuoja kurjeris?

Jis paliks pranešimą ("calling card") su nuoroda, kur galite atsiimti siuntą (dažniausai artimiausioje pašto skyriuje arba jų terminaloje). Po 3-5 dienų, jei nepasiimsite, ji bus grąžinta atgal siuntėjui. Tai kainuoja pinigų (grąžinimo mokestis). Nežaiskite su tuo.

Ar reikia mokėti PVM Lietuvoje už gautą siuntą?

Jei tai asmeniniai daiktai ir vertė maža, ne. Jei tai naujos prekes ir vertė viršija 150 eurų, taip, mokėsite 21 proc. PVM (arba dabartinę tarifą). Pinigus reikia sumokėti kurjeriui arba brokeriui prieš išleidžiant siuntą. Be mokėjimo – nėra siuntos.

Ką daryti, jei gavau ne mano siuntą?

Skambinkite į kurjerių tarnybą iš karto. Jie atsiųs vairuotoją paimti tai atgal. Neatsidarykite kitų žmonių siuntų, tai yra nelegalu (iš tikrųjų). Kartais tiesiog užklijuojamas neteisingas etiketė ant dėžės. Tai gali būti tiesiog žmogiška klaida.

Ar galiu užsisakyti siuntos iš Londono į Lietuvą atgal (grąžinimą)?

Taip, procesas panašus, tik atvirkščiai. Reikės vėl deklaracijos ir galbūt mokesčių Anglijoje (jei vertė didelė). Grąžinimo prekės dažnai pigiau nei naujo importo (galbūt dėl to, kad tai "returns"). Patikrinkite parduotuvės taisykles, ar jos apmoka siuntimą (dažnai taip).

Ar verta viską daryti paties ar pasitikėti profesionalais?

Jei turite laiko ir norite sužinoti, kaip veikia sistema, darykite patys. Jei norite, kas nors numirėtų už Jūsų nervus, pasamdykite brokerį. Esu šioje srityje 20 metų ir vis dar kartais susiduriau su keistais dalykais. Sėkmės su siuntimu, tikrai prireiks (o, atsiprašau, prireiks).

---

Taigi, kaip matote, klausimas apie tai, kaip siųsti asmeninius daiktus iš Londono, neturi vieno paprasto atsakymo. Viskas priklauso nuo to, ką siunčiate, koks Jūsų biudžetas ir kiek laiko turite. Brexitai ir muitinės padarė savo darbą, tad dabar reikia daugiau dokumentų ir kantrybės. Nenuvertinkite smulkių detalių, kaip kad teisingas adresas arba dėžės kokybė – dažniausiai būtent ten paslėpta problema. Geriausia patirtis – pasiruošti iš anksto ir laukti nenumatytų nenumatymų.