Kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos: vadovas nuo logistiko, kuris peržiūrėjo daugiau nei „sustojęs“ vairuotojas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir jei galiau pasakyti vieną dalyką tikrai, tai tas, kad susidurti su kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos iššūkiais nėra paprasta net ir profesionalams. Dirbame su Jungtine Karalyste kasdien, o po Breksito visa situacija pasidarė ganėtinai chaotiška, ypač kai kalbame apie dailiasios keramikos, stiklo ar antikvariatų pervežimą. Daugelis klientų mano, kad pakelti dėžę į sunkvežimį užtenka, bet realybėje – tai tik pirmas žingsnis. Turiu omenyje, kad kelyje laukia kelios dienos vibracijos, kelios pervežimo perkrovos ir kartais netgi neprofesionali vairuotojų elgsena. Taigi, kaip čia viskas vyksta iš vidinio pusės, ir ką iš tikrųjų reikia daryti, kad jūsų turtas atkeliautų sveikas? Pasistengsiu paaiškinti paprastai, be tų visų marketingo apsiaustų, kurie matosi internete.

Apie tai, kaip viskas prasideda ir baigiasi (Pakavimas ir pasiruošimas)

Ar užtenka įpakuoti dalykus į burbulinius popierius?

Žmonės visiems meta tą patį klausimą. Čia ne taip paprasta. Sąžiningai sakant, vienas burbulinis popierius – tai ne sprendimas, o tik papildomas apsauginis sluoksnis. Jeigu keliaujate su porcelianinės lėkėmis, jose būtinai turi būti ne tik tarpinis tarpusavio užpildas, bet ir kietos dėžės sienelės. Girdėjau istoriją, kai vienas klientas įsipakavo brangų šampano rinkinį į tiesiogiai popierių be dėžės, ir atėjo laikas, kai vairuotojas staigiai stabdėje prieš Rytų Anglijos spąstus (apie juos vėliau). Rezultatas – viskas smulkiais fragmentais. Taigi, naudokite kietas dėžes, geriausia dvigubos sienelės.

Kokia dėžė geriausiai tinka trapiems daiktams?

Labiausiai rekomenduoju dvigubos karterio (double wall) dėžes. Jos suteikia tam tikrą standumą, kurio nėra paprastose. Esant galimybę, raskite „specializuotą“ dėžę, pvz., vyno butelių dėžę, jei pervežate ilgus, siaurus daiktus. Kartais netgi pačios dėžės kokybės nusipelno daugiau dėmesio nei nešiojamas turinys. Jeigu dėžė minkšta, vos per ją uždėsite ranką – jau prasideda problema. Stai, paskubėjau (kaip ir visada), bet tiesa tokia: kietas įpakavimas yra pusė sėkmės.

Ar reikia naudoti polistireną (putas)?

Absoliučiai taip. Tai tas dalykas, kuris sugeria visus smūgius. Tiesiog užpilkite tuščias vietas tarp daiktų ir dėžės sienelių. Žinau, kad tai daro dulkes ir nėra labai malonu, bet geriau dulnės namuose, negu stiklo žirklių vėliava vairuotojo kabinete. Ir nepamirškite uždengti viršaus – dažnai žmonės palieka atvirą viršų许多 tik todėl, kad „taip patogiau uždaryti“. Nedarykite taip.

Ką daryti su labai dideliais trapiais daiktais (pvz., vitrina)?

Dideli daiktai – tai didelė bėda. Čia nebe dėžės padės. Reikės suremti ant paletės (jei telpa) arba ypatingai sukonstruoto rėmo. Viena kartą pervežinėjome senovinę veidrodžio vitriną iš Mančesterio. Vairuotojas bandė ją uždėti ant galo, ir... na, staiga atsirado įbrėžimas viršuje. Geriau užsisakykite profesionalų medinį karkasą (crate), kuris bus pritvirtintas prie padėklo. Tai brangu, bet pigiau nei nupirkti naują vitriną.

Ar verta naudoti paslaugas „Packing service“ Anglijoje?

Jei jūsų daiktas vertas daugiau nei 1000 eurų – taip. Anglijoje yra companijos, kurios specializuojasi tik būtent šioje srityje. Jos žino, kaip kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos padaryti be jokių nuostolių. Jie naudoja ne tik popierių, bet ir specialias putas. Žinoma, tai kainuoja, bet jūs perkate ramybę. Jei bandysite tai daryti patys prieš pat vairuotojo atvykimą (o jis gali vėluoti dėl britų eismo), bus panika.

Ar galima pervežti paveikslus be rėmų?

Negalima. Paveikslas be rėmo yra kaip bekaulė žuvis. Jis susisuka, susilanko, o tapyba gali subyri. Turi būti įdėtas į specialų krepšį arba sukeltas ant rulono (tik jei tai leidžia dailininkas), bet ne tiesiogia iškeliautas į sunkvežimį. Vienas客户 (klientas) taip padarė, ir paveikslas atvyko „išraižytas“ kabelių.

Kiek reikia lipdukų „Šiukšlės“?

Kiek daugiau. Juos reikia klijuoti ne tik ant vienos pusės. O, ir dar dėmesio: ne visi vairuotojai moka anglų kalbą taip gerai, kad suprastų subtilias užrašus. Geriau naudokite standartinius „Fragile“ lipdukus su rodyklėmis į viršų. Niekada nepakelkite dėžės su užrašu „aukštyn žemyn“ – vairuotojas gali tiesiogiai nuspresti, kad tai juokas (aš taip padariau kartą, atsiprašau).

Pasikeitimai po Breksito (Dokumentai ir muitinė)

Ar reikia kažką ypčiaus daryti su dokumentais dėl trapaus krovinio?

Dokumentai visiems tokie patys, bet čia svarbi vertės deklaracija. Įrašykite tikrąją vertę! Jeigu dėžė su stiklo indais kainuoja 500, ir jūs parašote 50, kad išvengtumėte PVM (arba kažkurio kito mokesčio), ir ją sulaužysite – draudimas sumokės tik 50. (Nors dabar, tiesa sakant, britai yra griežtesni, ir gali patikrinti faktinę vertę internete). Sąžiningumas čia sumokėja.

Kas su EORI kodu?

Jei esate fizinis asmuo ir siunčiate dovaną arba pervežiate savo daiktus į Lietuvą, EORI kodas jums nėra būtinas gavėjui (Lietuvoje), bet siuntėjui (Anglijoje) – taip. Bet jūs galite naudotis tarpininko kodu, jei pasirinksite pervežimo kompaniją, kuri tai daro. Viskas priklauso nuo to, ar tai prekyba, ar asmeninis krovinys.

Ar Anglijos muitinė tikrina trapius krovinius dažniau?

Ne, jie tikrina viską atsitiktinai. Bet jeigu jūsų krovinys atrodo įtartai (pvz., dėžės paženklintos kaip „keramika“, bet sveria kaip sunkus metalas) – tikrai sustos. Toliau, jeigu jie priverčia atidaryti dėžę, kad patikrintų turinį... tada įvyksta kasdieniai žlugimai. Muitininkai nėra krovėjai. Jie tiesiog „užmečia“ dangtelį. Todėl būtinai užpildykite vidų taip, kad net jeigu dangtis atsisuktų, niekas neišristų.

Ar galima vengti muitinės, siunčiant kaip „grąžinamąjį turtą“?

Galima, jeigu tikrai tai yra turtas, kuris anksčiau buvo išvežtas iš ES. Reikės turėti dokumentus (pirkimo kvitą, eksporto deklaraciją). Jeigu bandysite apgauti, parašydami „dovanos“ ant brangių stiklo indų, kurie yra nauji – gausite baudą. Britai dabar turi sistemą, kuri „užkabina“ tokius dalykus labai greitai.

Ar vairuotojas gali spręsti dėl dokumentų?

Jis gali tik perduoti. Jis nėra brokeris. Jeigu trūksta dokumento, pvz., EX1 arba koks nors kitas importo šablonas, vairuotojas tiesiog stovės pasienio punkte ir lauks. Tas laukimas gali trukti iki paros. O jeigu stovi karšta diena ir vairuotojas palieka variklį sujungtą (kad įjungtų kondicionierių) – tai gali sukelti vibraciją, kurią trapi daiktai jaučia netgi stovint.

Kas vyksta, jeigu krovinys užstringa Folkestone’e arba Dover’e?

Stringant tūkstančiams sunkvežimių (kas įvyko praėjusią vasarą), vairuotojai gali būti priversti išlipti iš mašinos, kilti į keltą ir palikti krovinį. Keltų įgula gali judinti sunkvežimius (stumti juos) vienas prie kito. Čia, aišku, smūgiai būna dideli. Jeigu dėžės blogai pritvirtintos ant paletės, gali nukristi. Tai reali grėsmė, ne teorinė.

Kelionės eiga ir vairuotojai (Kas vyksta kelyje)

Ar vairuotojai tikrai yra taip „negirdi“?

Dauguma yra geri ir atsakingi. Bet yra ir tokių, kuriems svarbiau atvykti laiku, nei saugoti jūsų vazas. Yra vairuotojai (ypač iš Rytų Europos), kurie dirba po 14 valandų per dieną. Jie pavargę, jie nori miego. Staigus stabdymas prieš „smart motorway“ Anglijoje (kur greitis staiga krenta nuo 70 iki 0) – tai katastrofa trapiems daiktams.

Ar galima prašyti vairuotojo nevežti ant grindų?

Galima prašyti. Jis gali pasakyti „taip“, bet kai įkels 15 tonų kitų krovinių virš jūsų, tai niekas nepasikeis. Jeigu kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos yra prioritetas, užsakykite vietą viršuje arba užsisakykite pilną mašiną (FTL). Groupage (dalinis krovinys) visada yra rizikingesnis.

Ką daryti, jeigu vairuotojas praneša, kad dėžė „drizgsta“?

Tai blogas ženklas. Reikalaukite, kad jums nufotografuotų būklę prieš išvažiuodamas iš sandėlio Anglijoje ir prieš pat atvykdamas į Lietuvą. Jeigu jis sako „ką čia dabar darysime“, tai reiškia, kad jau kažkas nutiko. Tada skambinkite mums (brokeriams) nedelsiant.

Ar būna, kad vairuotojas praranda krovinį?

Labai retai. GPS stebėjimas dabar yra visur. Bet buvo atvejų (prieš 5 metus), kai krovinys buvo paliktas stovėti neapsaugotoje aikštelėje prieš uostą, ir kažkas „pasiėmė“ keletą dėžių. Tai taisyklių pažeidimas, bet jis įvyko. Dabar kompanijos atsakingesnės, bet rizika visada yra, kai keičiamos transporto priemonės.

Ar reikia biudžeti papildomą laiką?

Taip. Priskaičiuokite savaites, ne dienas. Pervežimas iš Anglijos gali užtrukti 3-5 dienas, bet jeigu pasitaiko problemų su dokumentais, tai gali būti ir dvi savaites. Ilgiau laikantis vienoje vietoje (pvz., sandėlyje), didėja tikimybė, kad kažkas bus pastumta ar nukrito.

Ar vairuotojai padeda pakrauti/iškrauti?

Jeigu tai „kranas“ arba „palečių keltuvas“, vairuotojas tik stovi ir valdo. Jeigu rankinės įkrova, jis gali padėti, bet ne visada. O jeigu jis padeda su trapiomis dėžėmis, būkite ten stovėję ir vadovaukite. Nemanau, kad jis žino, kur yra „viršus“ ant jūsų abstraktaus skulptūros.

Draudimas ir problemų sprendimas (Kas daromi, kai jau nutiko)

Ar standartinis draudimas apima trapius daiktus?

Standartinis draudimas dažniausiai apima „viską“, bet yra išimčių stiklui ir keramikai, jei jis nebuvo profesionaliai supakuotas. Skaitykite savo sutartį (CMR draudimo sąlygas). Dažnai parašyta: „Draudimas negalioja, jeigu krovinys buvo netinkamai supakuotas siuntėjo“. Tai mums logistikams labai dažnų ginčų priežastis.

Ką daryti, kai daiktas atvyko sulūžęs?

Niekada nepasirašykite pristatymo dokumento be komentarų! Parašykite ant CMR: „vienos dėžės pažeistos, nulūžusios 3 vėriniai“. Jeigu pasirašysite „gerai“, vėliau niekas nesuteiks jums jokių pinigų. Sukraukite nuotraukas iš karto. Skambinkite draudimo agentui.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Jūs galite nusipirkti „All Risk“ draudimą. Jis apima ir trapius daiktus, net jeigu jie buvo blogai supakuoti (dalis draudimo kompanijų tai daro). Bet tai kainuoja papildomai. Verta, jeigu vertė viršija kelių tūkstančių eurų. Žinau, niekas nenorės išleisti 50 eurų draudimui, bet kai nutiko žala tūkstančio vertės, tada visi gailisi.

Kaip nustatyti kaltę?

Tai sunku. Jeigu dėžė atvyko su įbrėžimu iš išorės – kaltė transporto. Jeigu dėžė lygi, o viduje viskas susmulkinę – kaltė pakavimas. Kartais sunku įrodyti, kad vibracija pervežimo metu sulaužė tą kristalą. Ten reikalingas ekspertas.

Ar galiu ieškoti atlyginimo tiesiog iš vairuotojo?

Negalite. Jis dirba kompanijai. Teisinai jis yra atsakingas (CMR konvencija), bet praktiškai jis neturi tų pinigų. Reikia kreiptis į jo darbdavio draudiką. Ir būkite kantrūs – draudimo išmokos gali užtrukti iki mėnesio.

Kas nutinka su sugadintu kroviniumi?

Jei jis nereikalaujamas grąžinti, jis likus jums (sugriautas). Jeigu reikia jį grąžinti (nors retai atsitinka su stiklu), turite sumokėti už pervežimą atgal. Geriau sutvarkyti vietoj – išmesti arba taisyti.

Kainos ir smulkmenos (Kas verta pinigų?)

Ar pervežimas trapių krovinių kainuoja brangiau?

Pats pervežimo tarifas toks pat. Bet jeigu reikia specialios įrangos (kranas, liftas), arba jeigu reikia didesnio draudimo – kainos kyla. Taip pat, jeigu jūsų krovinys užima daugiau vietos (nes supakuotas į dideles dėžes), mokėsite už tūrį (CBM).

Ar galima sutaupyti ant pakavimo medžiagų?

Galima rasti nemokamų dėžių prie parduotuvių. Bet ar jos tinkamos? Dėžė po bananų netinka stiklui. Ji stipriai kvapo (beje, vėliau kvapas bus ir ant jūsų daiktų) ir yra daugiau mažiau suglebęs. Užsisakykite naujas dėžes iš parduotuvės arba pasiklauskite mūsų – mes galime pasiūlyti tiekėjus.

Ar reikia mokėti už užstatą (deposit)?

Kai kurios mažos kompanijos gali reikalauti užstato, ypač jeigu tai jų pirmasis kartas su jumis. Stambios logistikos kompanijos to paprastai nedaro. (Beje, galiu čia klysti, paskutiniais metais dėl padidėjusios kainų kai kurie pradėjo imti pirmąjį mokėjimą iš karto).

Ar taip brangu dėl degalų?

Degalų kainos Anglijoje svyruoja. Taip, kainos augo, bet ne tokia milžiniška dalis, kad sukeltų dvigubą brangumo padidėjimą. Daugiau įtakos turi darbo jėgos trūkumas vairuotojams. Už taikų vairuotoją dabar moka daug, tad ir kaina aukštesnė.

Ar verta laukti, kol susirinks pilna mašyna?

Jūsų krovinys gali laikyti sandėlyje 2-3 savaites, laukiant, kol susiranks kitų krovinių į tą pačią mašiną. Tai pigiau. Jeigu skubate – mokėkite už dalinį užsakymą arba greitąjį pervežimą. Nėra būdo taupyti laiką ir pinigus vienu metu.

Asmeninės patirties istorijos ir patarimai (Finaliai)

Ar buvai matęs, kažką labai keisto?

Taip, vienas klientas bandė pervežti didelį akvariumą su vandeniu ir žuvytėmis. Jis uždėjo dangtelį. Kas galite pasakyti? Vairuotojas staigiai pasuko, o vanduo (apie 200 litrų) tiesiog išsiliejo ir sudraskė visas kitas dėžes greta. Niekada neneškite skysčių ne hermetiškose talpyklose.

O gal buvo atvejis, kai visko išvengta?

Buvo. Vienas dailininkas siuntė savo paveikslą. Jis užsakė specialų medinį karkasą su termometru viduje. Paėmėme jį iš Londono, atvežėme į Vilnių. Termometras parodė, kad temperatūra neviršijo 20 laipsnių. Paveikslas kaip naujas. Taip – tai kainavo, bet tai buvo gerai atlikta.

Ką daryti, jeigu tiesiog bijai?

Jei biji, kad kažkas nutiks – nedaryk to patys. Paduok viską profesionalams, ir užsidėk ausines. Nuolat stebėti kur eina mašina „live“ – tik nervins. Pasitikėkite patikima kompanija (tokia kaip mūsų, galima pasigirti, kad dirbame jau 20+ metų).

Ar žinau ką nors, ko nežino klientai?

Žinau, kad Anglijos plentai yra blogesni, nei Lietuvoje (gyventojų požiūriu). Daug daugiau „vėžių“, gumbų, staigių posūkių. Tai nulemia daugybę vibracijų. Todėl kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos turit omenyje, kad kelias čia – ne visos problemos šaltinis, bet labai svarbus elementas.

Ar visada galima pasitiki tuo, ką sakoma?

Ne. Yra „brokerų“, kurie pasako, kad „mes turime savo vairuotojus“, nors iš tikrųjų jie tiesiog perka vietą kitų rinkoje. Užklauskite, ar jie turi savo transportą ar tik organizuoja. (Čia galiu būti šiek tiek pasakyta per aštriai, bet aš matęs esu kaip tai veikia).

Ar galiu susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Dauguma kompanijų to draudžia. Vairuotojas neturi laiko kalbėti su kiekvieno dėžės savininku. Jis vairuoja. Skambinkite dispečeriui – jis yra tas, kuris žino viską.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai tarptautinė vežimo sutartis. Be to dokumento neišvažiuosite nei iš Anglijos, nei neįvažiuosite į Lietuvą. Čia rašoma visa informacija apie krovinių kiekį, svorį, rūšį. Tas dokumentas yra jūsų draudimas, jeigu kas nutiks. Pasirašykite jį atidžiai.

Ar galiu atsiimti krovinį pats uoste?

Negalite. Kroviniams skirti sandėliai yra uždaros zonose. Reikia leidimų, registracijos. Geriau, kad vairuotojas jį pristatytų į jūsų namų arba į sandėlį Lietuvoje.

O jeigu aš noriu nusiųsti tik vieną mažą dėžę?

Tuomet tai nebe „tarpininkavimas“, o kurjerio paslauga (DHL, UPS). Mūsų paslauga (pervežimas sunkvežimiu) atsiperka tik tada, kai krovinių yra daug arba jie yra labai dideli/sunkūs. Vienos dėžės pervežimas kainuos brangiau nei kurjeris.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną indą atskirai?

Ne, deklaruojama bendra vertė. Jeigu tai yra vienas rinkinys (pvz., 6 puodukų vienoje dėžėje), rašoma rinkinio vertė. Bet jei vienoje dėžėje yra ir skulptūra, ir stiklas – geriau išskirti, kad butų aišku.

Ką daryti jeigu dėžės viršus buvo atvertas ir uždarytas kitaip?

Tai ne pagunda, o signalas. Tikrinkite turinį su vairuotoju vietoje. Jeigu trūksta kažko – rašykite įpareigojimą CMR. Neleiskite jam išvažiuoti, kol neįsitikinote.

Ar verta rūpintis draudimu Lietuvoje ar Anglijoje?

Geriau Lietuvoje. Jeigu nutiks problemos, teisinį procesą lengviau vesti savo kalba ir savo jurisdikcijoje. Angliški draudikai gali būti... tarkime, lėtesni.

Galutinis patarimas?

Neklausinėkite „ar atvežiu?“, o klauskite „kaip supakuoti?“. Tada tikrai viskas nueis geriau.

---

Galiausiai, noriu tik pasakyti, kad logistika – ne gamyba, čia visada yra žmogiškojo faktoriaus ir atsitiktinumo elementas. Nors žinau, kaip kaip saugiai transportuoti trapius krovinius iš Anglijos atlikti geriausiai, niekas negali garantuoti 100% saugumo, jeigu pats siuntėjas neprisidės prie to kruopščiu įpakavimu. Sėkmės jūsų siuntoms, ir tikimės, kad jūsų turtas atvyks sveikas. O jeigu reikės pagalbos – žinome, kur mus rasti. Būkite kantrūs, nes tarp Anglijos ir Lietuvos – keli šimtai kilometrų ir daugybė pavojų.