Kaip rasti patikimus perkraustytojus iš Londono ir nenukentėti piniginės

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti vieną – perkraustymas yra vienas stipriausių stresų, kurį tik gali patirti žmogus. Ypač kai kalbame apie kelionę iš Londono atgal į Lietuvą arba priešingai. Miestas milžiniškas, eismas chaotiškas, o pasiūla – tiesiog begalinė. Dažnai žmonės skambina man ir klausa: „kaip rasti perkraustytojus iš Londono, kad nebūtų baisu?“. Tiesą sakant, atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia ne tik paspausti „ieškoti“ Google’e, bet ir suprasti, kas vyksta užkulisiuose. Ten, kur vairuotojai dirba po 14 valandų, o kuro kainos kyla kas savaitę. Štai trumpas vadovas, kaip išsirinkti tiek kainą, tiek, kas svarbiau, saugumą.

Kaip pradėti ieškoti ir ką tikrinti

Kur geriausia ieškoti perkraustytojų iš Londono?

Nebūtinai reikia ieškoti tas įmones, kurios sumoka už reklamą viršuje. Dažniausiai geriausiai dirba mažesnės, bet patikimos lietuvių komandos, kurios veikia jau ilgiau kaip dešimtmetį. Patikrinkite „Facebook“ grupes, kuriose dalinamasi patirtimi – ten dažniausiai būna tikri atsiliepimai, o ne nupirkti. Taip pat, jei ieškote perkraustytojų iš Londono, atminkite, kad vietinės britų firmos kainuos gerokai brangiau dėl vietos darbo jų sąnaudų. Geriausiai susisiekti su keliais skirtingais vežėjais ir paklausti, ką jie gali pasiūlyti.

Ar verta klasti draugų rekomendacijų?

Be abejo, tai vienas geriausių būdų. Jei draugas sako, kad perkraustėsi su „Veliava“ ar „Transitas“ (pavardžiuosiu sąlygiškai) ir viskas buvo gerai, tai jau yra kažkas. Bet nepamirškite – kiekvienas turi skirtingus lūkesčius. Vienam svarbu, kad baldai neatkeliauti sulaužyti, kitam – kad vairuotojas būtų mandagus. Asmeniškai visada klausiu ne tik „ar buvo gerai“, bet ir „kas nepatiko“. Tada išgirsti tikrąją paveikslėlį. Rekomendacijos yra geros, bet visada tikrinkite ir patys, nes kartais draugai gali būti per daug tolerantiški dėl to, kad buvo pigu.

Ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?

Būtina patikrinti, ar įmonė turi validų draudimą. Ne tik tas, kurias jie rašo svetainėje, bet ir pasitikrinkite numerį. Be to, pažiūrėkite, ar jie turi fizinį adresą Londone ar jo apylinkėse. Jei adresas yra kažkur industrial zone prie Lutono, tai gali reikšti, kad jie netgi neturi patalpų. Taip pat svarbu CMR draudimas – jis privalomas kiekvienam tarptautiniam pervežimui. Jei vairuotojas negali parodyti CMR draudimo poliso, tuomet nedarykite verslo. Tai kaip važiuoti automobiliu be techninės apžiūros – galima, bet rizikuojate.

Kaip suprasti, ar įmonė nėra „skrajūnė“?

Tai sudėtinga, bet yra ženklų. Jei telefonu atsiliepia kažkas, kas kalba labai neaiškiai arba nesugeba įvardyti bendrovės pavadinimo, tai blogas ženklas. Taip pat, jei jie reikalauja visą sumą iš karto grynaisiais prieš išvykstant, būkite atsargūs. Normalios perkraustytojų iš Londono įmonės paprastai prašo avansą (depozitą), o likusią dalį – atidavus daiktus. Dar vienas dalykas – jei kaina atrodo per mažai, pvz., 300 svarų už viską iš Londono į Vilnių, tai tikrai apgavystė. Kuras kainuoja daugiau.

Ar verta pasitikėti „Google“ atsiliepimais?

Google atsiliepimai gali būti ir nupirkti, tai paslaptis ne viena. Tačiau jei matote, kad įmonė turi 4.8 balo iš 200 atsiliepimų, tai dažniausiai reiškia, kad darbas atliekamas tvarkingai. Svarbiausia – skaitykite ne tik penkių žvaigždučių komentarus. Susidomėkite tuo vienu žvaigždučių įvertinimu. Ten žmonės dažniausiai rašo, kas tikrai išėjo ne taip. Galbūt buvo pavėluota, sulaužyta stalviršis arba vairuotojas buvo negerai nusiteikęs. Tai duos jums pilną vaizdą.

Ką daryti, jei įmonė neatsiliepia į skambutį?

Tai gali būti dviejų dalykų priežastis. Arba jie labai užsiėmę (kas yra gerai, reiškia, darbo yra), arba tai blogai. Aš asmeniškai rekomenduoju siųsti žinutę. Jei per 24 valandas nėra jokio atsakymo, ieškokite kitų. Patikimas perkraustytojas iš Londono turi sugebėti bent trumpai parašyti „dirbu, susisieksiu vėliau“. Jei jie ignoriuoja potencialų klientą, tai kaip jie elgsis su jūsų daiktais? Pasakyčiau, taip elgiasi tik tie, kurie nesusivokia vadyboje.

Ar turi būti didelė įmonė?

Nebūtinai. Didelės korporacijos dažnai turi standartizuotas kainas, kurios nėra lankstios. O maža, bet patikima komanda gali siūlyti individualų požiūrį. Pavyzdžiui, jei reikia paimti daiktą iš šešto aukšto be lifto, didelė įmonė gali paprašyti papildomų 200 svarų už kėlimo keltuvą. O maži lietuvių vežėjai tiesiog pakels rankomis, jei nebus per daug sunku. Taigi, dydis nėra viskas, svarbu patirtis ir požiūris.

Kainodara: ką tikrai reikia žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono?

Kainos šokiruoja. Už pilną furgoną (apie 20 kubinių metrų) reikėtų pasidėti nuo 1200 iki 2000 svarų, priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau, žiemą pigiau. Jei vežate tik kelias dėžes ar kelis baldus (pajungimas), tai gali tekti nuo 300 iki 600 svarų. Atsimenu vieną klientą, kuris norėjo nuvežti vieną sofą iš Londono centro į Kauną, tai jam teko mokėti beveik 400 svarų, nes vairuotojas turėjo važiuoti tuščiai atgal ( nors jis ten vis tiek važiavo... tai tiesiog papildomas krovimas).

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo Londono zonos?

Taip, tikrai. Jei gyvenate centre (Zone 1), prieš „The Shard“ ar „London Eye“, vairuotojas negali tiesiog sustoti. Reikia mokėti už ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir dažnai už stovėjimo leidimą. Tai visi pridės prie galutinės sumos. Jei gyvenate pramoniniame rajone priešais „Wembley“ ar toliau „M25“ žiedauto, bus pigiau. Perkraustytojai iš Londono visada klausia adreso, nes jie turi skaičiuoti kuro sąnaudas ir laiką, praleistą spūstyse.

Kas dar gali padidinti kainą?

Papildomi krovimo darbai, jei jūsų nebuvite namie. Jeigu reikia laukti valandą prieš rūsius, laukimas taip pat mokamas. Taip pat, jei daiktai telpa ne į vieną furgoną. Kartais žmonės sako „tai tik keletas dėžių“, o paskui atsiranda didelis šaldytuvas, kurio nebuvo sąraše. Tada vairuotojas turi skambinti ir ieškoti sprendimo. Ir žinokite, sprendimai visada kainuoja. Turėkite sąrašą iš anksto, taip išvengsite nesutarimų.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Ypač jei jūsų datos lankstios. Jei vairuotojui reikalingas krovimas į tą patį furgoną grįžtant atgal (t.y. tuščiam furgonui reikia krovio), jis gali nuolaidinti 10-15 proc. Užduokite tiesiogiai klausimą: „Ar turite kurį nors furgoną, važiuojantį į Lietuvą šią savaitę?“. Tai vienas efektyviausių būdų sutaupyti pinigų ieškant perkraustytojų iš Londono. Bet neprašykite per daug, nes kuras nėra nemokamas.

Koks yra avanso dydis?

Įprasta yra 10-30 proc. avansas. Jei įmonė prašo 50 proc. ar daugiau, tai įtartina. Avansas užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, palikdami vairuotoją tuščią. Jei atsisakote prieš 2-3 dienas, avansas dažniausiai negrąžinamas, nes jie jau atsisakė kitų klientų. Tai normali praktika. Tik dėmesio – mokėkite į sąskaitą, ne į vairuotojo asmeninę banko kortelę.

Ar į kainą įeina daiktų išpakavimas?

Paprasčiausiame variante – ne. Į kainą įeina pakrovimas Londono pusėje, pervežimas ir iškrovimas prie jūsų namų Lietuvoje. Jei reikia nešti į butą antrame aukšte be lifto arba surinkti baldus, tai papildomai paslauga. Vieną kartą važiavome su draugu, kuris sakė, kad „iškrovimas įeina“, bet klientai laukė, kad mes surinksime lovas. Buvo nemaža konfliktuota situacija, todėl visada rašykite sudėtį.

Ar mokesčiai už kelią įskaičiuojami?

Taip, visada. Keltas Dover-Calais ar Dover-Dunkirk, kuras, maitinimas vairuotojui – tai visa įskaičiuota į jūsų pasiūlymo kainą. Nereikia bijoti, kad vairuotojas sustos prie kelių ir prašys pinigų už degalus. Bent jau su pagarbiomis perkraustytojų iš Londono komandomis taip nėra. Jei kas nors taip daro, skambinkite į policiją (šiaip juokauju, bet tiesiog skambinkite į biurą).

Ar galima mokėti po atidavimo?

Yra komandų, kurios leidžia mokėti tik gavus daiktus. Tai vartotojui labai saugu. Bet dauguma mažų vežėjų negali dirbti taip, nes jiems reikia pinigų degalams prieš išvykstant. Todėl avansas yra būtinas evilas. Jei reikalaujama 100% iš karto – bėkite. Tai greičiausiai apgavystė, ir po to jūsų numeris bus blokuojamas.

Londono specifika ir logistika

Ar sunku privažiuoti prie namų Londono centre?

Labai sunku. Londono centras (Westminster, City of London) yra pilnas siaurų gatvių, vienkrypčių takų ir apribojimų. Didelis 3.5 tonų furgonas tiesiog negali važiuoti kai kuriais tiltais. Vairuotojai dažnai turi palikti furgoną toliau ir daiktus pernešti rankomis arba mažesniu transportu. Tai vėl papildomi laiko kaštai. Jei gyvenate centre, pasirūpinkite vietos stovėjimui iš anksto.

Kas yra ULEZ ir LEZ zonos?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) dabar apima beveik visą Londoną. Jei furgonas neatitinka standartų (Euro 6), mokestis gali būti baisus – kasdien 100 svarų ar daugiau. Geri perkraustytojai iš Londono turi naujus furgonus, todėl jų nedomina. Bet jei pasamdote „mėgėjų“ su sena „Transit“ vaza, mokestis gali būti pridėtas prie jūsų sąskaitos. Patikrinkite, ar jų transportas atitinka standartus.

Ar galima laikyti daiktus prieš išvykstant?

Kai kurios komandos turi sandėlius Londono priemiesčiuose, pvz., prie „Tottenham“ ar „Ilford“. Jei išsikraustote iš buto rytoj, o furgonas važiuoja tik po savaitės, galite laikyti daiktus pas juos. Tai paprastai kainuoja kelias dešimtis svarų už savaitę. Patogu, kai parduodate namą ir datos nesikeis. Tik patikrinkite, ar sandėlis yra saugus (ar yra vaizdo kameros).

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Tai priklauso nuo įmonės politikos ir draudimo. Dauguma sako „ne“, nes tai didina riziką ir atsakomybę. Bet kai kurie leidžia, jei yra vietos (pvz., kabinos keleivio vieta). Asmeniškai mažai kas nori važiuoti 30 valandų su vairuotoju, kuris miego tik 4 valandas (kaip taisyklėse nurodyta). Geriau skristi lėktuvu ir laukti Vilniuje. (Nors kartais žmonės sako, kad nori pasitikrinti, ar vairuotojas nevažiuoja į pubą).

Kas daryti, jei namuose nėra lifto?

Reikia kelti rankomis. Ir tai nėra nemokama. Jei butas yra penktame aukšte be lifto, tai papildomas mokestis. Dažnai klientai mano, kad tai įeina į kainą. Ne, neįeina. Kėlimas laiptais yra sunkus darbas, kurį reikia apmokėti. Už kiekvieną aukštą gali būti paimama po 10-20 svarų priklausomai nuo svorio. Pasirašykite tai sąraše, kad nesusidurtumėte su staigmena prieš rūsius.

Ar jie duoda dėžes?

Kai kurios įmonės siūlo dėžes nemokamai (kaip bonusą), kitos parduoda. Geros pervežimo įmonės Londono srityje gali atvežti dėžes prieš kelias dienas. Verta pasidomėti, nes dėžių įsigijimas „Ikea“ ar „Homebase“ kainuoja brangiai. O naudotos dėžės gali būti netinkamos dėl drėgmės arba būti per silpnos sunkiems knygoms.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet yra rizika. Muitinė gali patikrinti šaknų žemę, ir jei ten bus kenkėjų, augalus gali konfiskuoti. Be to, augalai furgone gali užšalti žiemos metu arba perdegti vasarą. Vairuotojas už tai neatsako. Jei labai brangus augalas, geriau vežti jį su savimi mažame automobilyje (jei važiuojate patys). Nemanau, kad verta rizikuoti su 10 metų senumo fikusu.

Ar veža dviračius?

Taip, dviračius veža dažnai. Jie uždedami ant furgono galo arba užkalamos viduje. Tiesa, reikia nurodyti, ar tai brangus „Specialized“ ar paprastas „Brompton“. Už brangius dviračius verta papildomai užsirašyti draudime. Kartais žmonės pamiršta pasakyti apie dviračius stoge, ir tada ten netelpa daiktų dėžės. Planuokite erdvę iš anksto.

Muitinė, dokumentai ir rizikos

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Jei persikeliate gyventi visam laikui (pakeitus registraciją), daiktus galite atvežti be muito (Transfer of Residence). Bet reikia užpildyti deklaraciją ir parodyti dokumentus, kad gyvenote UK ne mažiau kaip 12 mėnesių. Jei tiesiog vežate baldus į vasarnamį, tada gali tekti mokėti PVM ir muitą, jei daiktai yra nauji. Tai svarbu suprasti. Muitinė Lietuvoje dabar labai griežta tikrina.

Kas nutinka, jei pamiršu dokumentus?

Jeigu vairuotojas važiuoja be jūsų (t.y. tuščiu furgonu grįžta), tai nėra problema. Jeigu važiuoja su jūsų daiktais, o jūsų nėra, turi būti notaruota power of attorney (galiojantis įgaliojimas). Be to, kiekvienas daiktas turi būti sąraše. Jei sąraše nėra „televizorius“, o jis rastas furgone – gali būti bauda arba konfiskavimas. Būkite tikslūs, rašykite viską, net mažus indus.

Ar turi būti TIR karnetas?

Tik tada, jei furgonas yra didesnis nei 3.5 tonos. Paprasti perkraustytojai iš Londono dažniausiai važiuoja 3.5t furgonais (pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter), tad jiems TIR nereikia. Jie važiuoja kaip privatūs asmenys su daiktais (bet su verslo draudimu). Jei darbas didelis ir reikia sunkvežimio, tuomet viskas įdomiau ir brangiau.

Ką daryti, jei buvo sulaužyta koja nuo baldų?

Skubiai praneškite vairuotojui. Jis turi užpildyti „damage report“ (žalos aktą) vietoje. Nufotografuokite žalą. Jei vairuotojas sako „vėliau išspręsim“, nedarykite taip. Rašykite į biurą. Geri perkraustytojai iš Londono turi draudimą, kuris padengia žalą iki 10 tūkst. eurų (ar daugiau). Bet tik tada, jei žala užfiksuota iš karto. Po savaitės jie gali sakyti, kad jūs patys sulaužėte.

Ar draudžiama vežti maistą?

Leidžiama vežti tik uždarytą, gamybinės pakuotės maistą. Neleidžiama vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Tai yra sanitarijos taisyklės. Jei furgone bus rasta kiaulienos, viskas gali būti sunaikinta muitinėje. Vieną kartą girdėjau, kažkas mėgino vežti dešras naminius būdus... blogai baigėsis. Geriau suvalgyk viską čia.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas ne pavogs?

Nieko 100 procentų nėra. Bet jei pasirašote sutartį su oficialia įmone, o ne su „žmogumi iš gatvės“, rizika maža. Patikrinkite vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybės kortelę (jei jis leidžia). Dažniausiai vagystės atsitinka, kai žmonės pasitiki „pigiuliais“ iš skelbimų, kurie neturi nei sandėlio, nei sutarties. Pasiduokite instinktui – jei kažkas atrodo įtartai, tikrinite dar kartą.

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu?

Dauguma šiuolaikinių furgonų turi GPS stebėjimą. Prašykite nuorodos iš vadybininko. Galėsite matyti, kur furgonas stovi, ar jau perėjo keltą. Tai suteikia ramybės. Ypač jei važiuojate su brangiais daiktais. Nors kartais GPS signalas dingsta tuneliuose arba Prancūzijos provincijoje (ten ryšys kartais prastas), tačiau bendrai vaizdas matyti.

Ką daryti, jei furgonas sugenda?

Tai reali situacija. Furgonai sensta, varikliai gedasi. Geras įmonės turi planą „B“. Jie pasamdo kitą furgoną arba perkrauna daiktus. Gali šiek tiek pavėluoti, bet daiktai pasieks vietą. Jei įmonė sako „mes nežinome, ką daryti“, tuomet tai didžiausia raudonoji vėliava. Pasirinkite tiek perkraustytojus iš Londono, kurie turi ne vieną furgoną savo parke.

Ar reikia mokėti už kelią Prancūzijoje?

Nėra, jei važiuojate pagrindiniais keliais. Bet jei vairuotojas nuklysta į kelią su mokesčiais (péage), tai jis moka pats, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Dažniausiai jie vengia mokėtų kelių ir važiuoja „ nacionaliniais“ (greičiau nemokamais). Tai gali truputį užtrukti ilgiau, bet kainą išlaiko žemesnę. Galite pasakyti, jei norite, kad važiuotų greituoju keliu, bet tada gali tekti pridėti pinigų.

Ką daryti su alkoholiu?

Galima vežti ribotą kiekį asmeniniam naudojimui (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus). Jei vežate daugiau, tai laikoma prekyba ir bus apmokestinta. Muitinės pareigūnai mėgsta tikrinti bagažus dėl cigaretės ir alkoholio. Geriau nedaryti problemų ir nebandyti vežti dešimtelių degtukinių butelių, nebent tikrai žinai, ką darai.

Perkraustymo diena: kas vyksta iš tikrųjų

Kiek laiko trunka pakrovimas?

Priklausomai nuo kiekio. Vienam butui (1-2 kambariai) pakanka 2-3 valandų. Jei tai didelis namas su garažu, gali užtrukti visą dieną. Svarbiausia – viskas turi būti surenkta. Jei vairuotojas turi laukti, kol jūs surinkiate paskutinę dėžę, laikmatis braukia. Pasirūpinkite, kad kai jis atvyksta, viskas būtų pasiruošę. Tai pagerina jūsų reputaciją ir vairuotojo nuotaiką.

Ar reikia padėti vairuotojui?

Jei galite, padėkite. Nors jie turi padėjėjų (paprastai du vairuotojai viename furgone), labai padeda, jei kas nors nurodo, ką vežti. Bet nebandykite nešti per sunkų dalykus, jei nesijaučiate stiprūs. Sužeisti nugarą prieš išvykstant į Lietuvą – tai pats blogiausias scenarijus. Palikkite sunkųjį darbą jiems, jie už tai gauna algą.

Kas daryti, jei pavėluoja?

Eismas Londono yra neprognozuojamas. Gali užstrigti „North Circular“ (A406) dėl avarijos. Jei pavėluoja 30-60 minučių, būkite kantrūs. Skambinkite ir paklauskite, kas vyksta. Jei pavėluoja kelias valandas ir nesiskambina, tai jau problema. Nustatykite taisykles – jei vėluoja daugiau kaip 2 valandas, turi būti kompensacija (pvz., nemokamas dėžių pristatymas ar nuolaida).

Ar galima pakeisti išvykimo datą?

Galima, bet ne paskutinę minutę. Jei pakeičiate datą savaitę iki išvykimo, dažniausiai tai nemokama. Jei pakeičiate dieną prieš pat išvykimą, gali prarasti avansą. Planuokite tvarkingai. Aš žinau, kad gyvenimas chaotiškas, bet su logistika reikia būti konkrečiam. Furgono tvarkaraštis – tai kaip dantų ratas, vienas pasikeitimas sukelia chaosą.

Ar reikia išvalyti butą prieš išvykstant?

Nebūtinai, bet tai mandagu. Ypač jei nuomojate butą. Dažnai perkraustytojai gali išvežti ir šiukšles, jei juos surinksite į atskiras maišus. Už tai gali paimti nedidelį mokestį (10-20 svarų). Geriau palikti butą švarų negu kilti su savininku dėl neva išmestų daiktų. (Nors kartais savininkai ir taip randa, kuo pikti).

Kaip apsisaugoti nuo „dingusių“ daiktų?

Fotografuokite turinį prieš uždarydami furgono duris. Skaičiuokite dėžes. Pasakykite vairuotojui: „Čia yra 45 dėžės“. Kai atvyksite į Lietuvą, skaičiuokite vėl. Jei trūksta vienos, ieškokite iš karto. Dažniausiai jos pasislieps po kitų dėžių arba atsiras vairuotojo kabinėje. Nedarykite scenos, tik aiškiai nurodykite trūkstamų dalykų sąrašą.

Ar turiu būti prieš rūsius Lietuvoje?

Privaloma. Arba kas nors iš šeimos. Vairuotojas negali atiduoti daiktų pažįstamam žmogui be jūsų leidimo. Jis turi užtikrinti, kad daiktai pasiekia teisėtą savininką. Jei negalite būti, duokite raštišką įgaliojimą tą patį asmenį. Be to, reikės parodyti paso ar asmens kopo duomenis (jei reikia muitinei).

Kas daryti su nešiojamuoju kompiuteriu?

Gerai, kad paklausėte. Brangią elektroniką (nešiojami kompiuteriai, telefonai, piniginės, dokumentai) geriausia nešti su savimi. Nors furgonai yra užrakinti ir stebimi, rizika visada egzistuoja. Jei dingsta nešiojamas kompiuteris su darbu, draudimas tai padengia, bet duomenų negrąžins. Imkite svarbiausius dalykus į rankinį bagažą. Tai mano kaip profesionalo patarimas.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet labai vertinama. Jei du vyrų dirbo sunkiai, nešė sofas į penktą aukštą be lifto ir buvo mandagūs, 10-20 svarų arbatpinigių kiekvienam padarys dieną. Lietuviškai sakant – „duokite uz gerą darbą“. Tai užtikrina, kad jei vėl reikės perkraustymo, jums padės su malonumu.

Išvada

Na, štai ir viskas. Rasti tinkamus perkraustytojus iš Londono nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio. Pasitikrinkite dokumentus, nebijokite klausti klausimų ir, svarbiausia, pasiklausykite savo intuicijos. Jei kažkas skamba per taip gerai, kad būtų tiesiog neįmanoma, greičiausiai taip ir yra. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę nei taupyti ir galvoti apie tai, kur dingsta jūsų baldai tarp Londono ir Lietuvos. Sėkmės perkraustyme ir saugaus kelio!