Kaip rasti patikimą partnerį perkraustant į Londoną ir neišprotėti nuo kainų?

Perkraustymas į Londoną visada buvo dalykas, kurį žmonėms baimindamasi uždelsia iki paskutinės minutės. Po Brexit’o ši situacija tik padėjojo, nes dabar reikia ne tik pavogti kelią per Lamanšą, bet ir išsiaiškinti su muitinės dokumentais, kuriuos dažnai net patys vairuotojai visiškai nesupranta. Per 20 metų šioje srityje mačiau viską – nuo tų, kurie vežia visus gyvenimus dėžėje „IKEA“, iki tų, kurie pamiršta pavogti patį vairuotoją. Svarbiausia yra tai, kad patikimas partneris perkraustant į Londoną nėra tas, kas siūlo pigiausią kainą „skambučio metu“, o tas, kas atsakys į telefoną, kai sunkvežimis stringa Doverio uoste su prarastu CMR dokumentu. Štai trumpas ir nedailus vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Kaip vyksta procesas ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka tas važiavimas į Londoną?

Visada sakau klientams, kad standartiškai tai yra 3–4 dienos, jei viskas eina kaip paieškoje. Bet realybėje jei vairuotojas išvažiuoja pirmadienį, tu gali tikėtis daiktų ketvirtadienį ar penktadienį. Taip yra dėl to, kad tą kelionę sudaro ne tik vairavimas, bet ir ilgos eilės į keltus, pasienio kontrolės, kurios dabar yra griežtesnės, ir paties Londono susisiekimo problemos. Jei kas nors nuošaliau, tai užtrunka ilgiau, todėl geriau niekada nesakyk savo bosui, kad atkelksi į darbą antradienį ryte.

Ar galima nupirkti bilietus vairuotojui ar jie patys išsprendžia?

Gerai, kad paklausėt, nes čia dažnai būna painiova. Paprastai pervežimo imonės turi savo biuro darbuotojus, kurie užsisako bilietus, o kaina jau įskaičiuota. Bet jeigu tu esi savarankiškas ir nuomoji sunkvežimį, tada turi pats rasti vietą „Eurotunnel“ arba keltuose. Tiesą sakant, kainos ten šokinėja kaip šuo ant uodegos, todėl rezervuoti reikia iš anksto, kitaip gali tekti stovėti kelias valandas ir mokėti dvigubai.

Ar reikia dalyvauti paties siuntėjui ar galiu atiduoti raktus?

Gali būti taip, kad tereikia atiduoti raktus tėvams ar draugams, o pats skrisi lėktuvu. Patikimas partneris perkraustant į Londoną visada sugebos susitvarkyti su raktų perdavimu, jei tik įrašysi juos į sutartį. Kartais vairuotojai gali būti piktai nusiteikę, jei nieko nėra namuose, kai jie atvyksta, todėl pranešk jiems iš anksto. Žinoma, jei turi brangiausių daiktų, geriau būti ten, kad nenukentėtų tavo sąžinė.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelio darbuose ar avarijoje?

Tai yra baisiausia scenarijų, bet jis įvyksta. Jei įvyksta avarija, turi žinoti, kad turtas yra apdraudžiamas (jei įmonė normali). Vairuotojas privalo pranešti displačeriams, o jie turi rasti kitą transportą arba remonto paslaugas. Kartais tai gali užtrukti dieną ar dvi. Buvau atvejų, kai dėl pandžių viršijimo vairuotojai buvo priversti stovėti poilsio aikštelėse, o klientai Londoną laukė nervinami.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai realiu laiku?

Daugelis sako, kad taip, turi GPS stebėjimą, bet dažniausiai tai yra tik pasakojimai. Esąs patikimas partneris perkraustant į Londoną turėtų bent jau kas valandą ar dvi atsiųsti žinutę su padėtimi. Stabilus GPS sistemoje būna retai, nes dauguma veža senais sunkvežimiais. Tačiau gali visada paprašyti vairuotojo, kad jis nusifotografuotų su savo telefonu prie vietinio baro, kad žinotum, jis dar gyvas.

Ar įmanoma atvežti daiktus į Londoną savaitgaliu?

Teoriškai įmanoma, bet praktiškai – tai nuobodus darbas. Londono centras savaitgaliais uždaromas daugeliui sunkvežimių dėl „Low Emission Zone“ taisyklių arba tiesiog dėl eismo. Vairuotojai nemėgsta važiuoti ten šeštadieniais, nes jie taip pat turi gyventi. Jei labai reikia, reikės mokėti papildomai už viršvalandžius, o kaina gali išaugti gerokai. Geriau derėtis su darbo diena.

Kiek dažnai vyksta tie reisai į UK?

Dabar, po Brekšito, reisų skaičius šiek tiek sumažėjo, nes dauguma vairuotojų atsisako važiuoti į Angliją dėl biurokratijos. Anksčiau buvo taip, kad kasdien išvykdavo po dešimt sunkvežimių, dabar – gal po tris. Taigi, jei planuoji perkraustymą, pranešk apie tai bent savaitei (geriau dviem) anksčiau, kad Jums surastume laisvą vietą.

Anglijos realybės: Brexit, muitinė ir dokumentai

Ar tikrai reikia taip daug dokumentų dabar?

Deja, taip. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos viskas pasikeitė. Dabar reikia ne tik CMR konosamento, bet ir prekių deklaracijos, jei ne asmeniniai daiktai. Patikimas partneris perkraustant į Londoną turi turėti savo muitinės brokerį, kuris viską užpildo. Jei bandysi tai daryti pats, tikrai pasiklysi tais kodais.

Kas yra tas „Transit“ režimas ir ar jis mums reikalingas?

Tai vienas iš tų dalykų, kurį sunku paaiškinti paprastai. Transit režimas reikalingas, jei daiktai važiuoja per Angliją, pavyzdžiui, į Airiją, bet jei tu gyveni Londoną, tai tau nereikalingas. Tu esi galutinis vartotojas. Kai kada įmonės bando užsidirbti už šį dokumentą, nors jis nereikalingas, todėl būk atidus.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet tik tam tikrą kiekį ir tam tikrus rūšis. Negali vežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių iš ES į UK, jei tai komercinė siunta. Asmeniniai kiekiai leidžiami, bet jei turi dešimt kilogramų dešros, muitininkai ją konfiskuos. Žinau vieną vyrą, kuriam atėmė visą riešutų atsargą, nes buvo viršytas leidžiamas kiekis. Būk tikras, ką dedi į kuprinę.

Kas daryti, jei neturiu paso ar jo galiojimas baigiasi?

Be galiojančio paso ar asmens kortelės į Angliją nepraeisi. Vairuotojas taip pat negali važiuoti be dokumentų. Jei pasas dingsta, reikia skubiai kreiptis į policiją ir ambasadą, o tai užtruks. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl reisai atšaukiami paskutinę minutę. Todėl patikrink dokumentus dar prieš mėnesį.

Ar turi mokėti mokesčius už daiktus (PVM, muito)?

Asmeniniai daiktai, kuriuos tu naudojai ilgiau kaip 6 mėnesius, yra be mokesčių. Jei veži naujus baldus, kurius nusipirkai prieš savaitę, gali tekti mokėti PVM arba muitą (nors dažnai asmeniniam naudojimui tai atleidžiama). Čia labai svarbi sąvoka „perkelimas gyvenamosios vietos“, kurią turi įrodyti (nuomos sutartis ir pan.).

Kas yra „Entry Summary Declaration“?

Tai toks dokumentukas, kurį reikia pateikti iki paties įvažiavimo į UK uostą. Jei jo nėra, sunkvežimis nebus įleistas. Dažnai dėl to gaunami dideli baudos. Geriausia, kad tai darytų brokeris, o ne tu. Aš asmeniškai su jais niekad nedirbu, nes per daug sudėtinga.

Ar draudimas covers Brexit problemas?

Dauguma draudimų neapima „biurokratinių nesklandumų“, tai reiškia, jei daiktai stringa dėl trūkstamo popieriaus, draudimas neišmokės kompensacijos. Tikrai tikrink draudimo sąlyras (polisą). Patikimas partneris perkraustant į Londoną turi aiškiai pasakyti, kas apdrausta, o kas ne. Nelabai smagu sužinoti, kad tūkstančius verti daiktai stovi uoste ir niekas už tai neatsako.

Ar reikia deklaruoti elektroninius prietaisus?

Taip, ypač jei turi daug nešiojamų kompiuterių ar telefonų. Muitinė gali manyti, kad tai verslas. Asmeniškai rekomenduoju turėti originalias pirkimo kvitus arba bent jau nuotraukas, kad įrodytum, kad tai tavo seni daiktai, o ne prekybai skirta siunta.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kainos toks skirtingos?

Nes kaina priklauso nuo to, ką tiksliai nori vežti. Jei tai tik kelios dėžės, tai gali atvažiuoti furgonas, jei visa buto apyvarta – reikia sunkvežimio. Taip pat įeina kuro kaina, kuri dabar didelė, ir mokesčiai už keltus. Pigiausi variantai dažnai būna „paketiniai“, kai tavo daiktai važiuoja su kieno nors kitų, bet tai trunka ilgiau.

Ar galiu gauti nuolaidą, jei turiu nedaik daiktų?

Galima bandyti derėtis, bet tiesiogiai su vairuotoju daryti tai neverta – jis nedarys nuolaidos. Geriau kalbėti su dispečeriu. Jei turi tik kelis baldus, gali įsigyti vietą „daliniame krovininyje“. Tai būna pigiau, bet turi laukti, kol surinks pilną mašiną. Kartais laukimas trunka ir savaitę.

Kokius papildomus mokesčius galiu tikėtis Londono mieste?

Londonas yra pavojingas piniginės atžvilgiu. Yra „Congestion Charge“ (mokestis už spūstį centre), kuris kainuoja apie 15 svarų per dieną. Taip pat „ULEZ“ (ultra žemos emisijos zona), kuri gali kainuoti dar 100 svarų, jei sunkvežimis nebeatitinka standartų. Patikimas partneris perkraustant į Londoną visada įskaičiuoja tai į sąskaitą, bet tikrinau, kad nenukentėtum.

Ar reikia mokėti už iškrovimą ir pakrovimą?

Paprastai kaina yra „nuo durų iki durų“, tai reiškia, kad abi pusės įskaičiuotos. Bet jei turi labai daikštų (pavyzdžiui, pianinas), arba gyveni 5 aukšte be lifto, gali tekti papildomai mokėti už „rankų darbą“. Vairuotojai nekenčia nešti daiktų laiptais, jei tai nėra susitarta.

Kada reikia apmokėti paslaugas?

Standartiškai reikalaujama 30% avanso, o likutį – atlikus darbą. Jei kas kas prašo 100% iš karto – bėk. Nėra viena įmonė, kuriai labai reikėtu pinigų prieš darbą, nebent jie nusipirks kuro (kas yra įmanoma). Aš visada sakau – mokėk, kai daiktai jau pas tave bute.

Ar mokesčiai gali pasikeisti įpusėjus kelionei?

Jie neturėtų, jei turi rašytą sutartį. Bet jei tu pats nuspręsi pridėti daugiau daiktų, arba pakeisti adresą (pavyzdžiui, iš Westminster į Barkingą), kaina gali pasikeisti. Taip pat, jei kuro kaina staiga šoktų aukštyn (kas dabar nutinka dažnai), kurjeriai gali prašyti priedo, nors tai nelegalu be sutarties.

Ką daryti, jei man pateikė per didelę sąskaitą?

Nesišok į lubas. Skambink į biurą ir klausk kiekvieno punkto. Užklausk, kodėl tiek brangu. Kartais įmonės įrašo „muitinės tarpininko mokestį“, kuris yra fiktyvus. Jei jie negali paaiškinti, turi teisę nesumokėti dalies (bet geriau tai padaryti prieš pradedant darbą).

Ar verta rizikuoti su nelegaliais vežėjais?

Absoliučiai ne. Jei juos sustabdo britų policija, sunkvežimis bus konfiskuotas su tavo daiktais viduje. Tu negausi nieko. Nors jie siūlo pusę kainos, rizika per didelė. Legali įmonė turi turėti licenciją ir draudimą.

Apie dėžes, baldus ir pavojingus daiktus

Ar geriau pirkti dėžes pas įmonę ar rasti pats?

Gali rasti parduotuvėse nemokamai, bet jos dažnai būna sujauktos ar drėgnos. Pervežėjai parduoda stiprias, naujas dėžes, kurios nesugriūva. Jei turi knygų, imk mažesnes dėžes, jei vatai – didesnes. Patikimas partneris perkraustant į Londoną gali atvežti tau dėžių iš anksto už nedidelį mokestį.

Kaip supakuoti lūžtančius daiktus?

Naudok burbuliukinę plėvelę. Daug. Kiekvieną stiklą turi apklijuoti atskirai. Buvau matęs, kaip vaza buvo įdėta į dėžę su viena šluoste – žinote, kas nutiko. Taip pat užpildyk tuščias vietas dėžėje (pvz., su senais laikraščiais), kad daiktai nešoktų.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ne per daug. Yra limitai (pavyzdžiui, 18 litrų vyno, 9 litrai stipriųjų gėrimų). Jei veži daugiau, tai laikoma prekyba. Muitinė tikrai patikrins, jei įtars, kad tu ne į vakarėlį važiuoji, o o prekybą.

Kas nutinka su baldais, jei jie netilps į liftą?

Tai klasika. Londono senosiuose namuose liftų dažnai nėra arba jie miniatiūriniai. Tada reikia nešti laiptais. Jei turi sofos, kurią neįmanoma įnešti pro duris, ji gali tekti išmontuoti (o tai kaina). Iš anksto pasakyk apie tai vairuotojui, kad jis neštų nešimo juostas.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet turi būti tikrinami dėl kenkėjų. Britai labai bijo vabzdžių, todėl šaknys turi būti be žemės (arba speciali žemė). Jei turi didelį palmę, gali būti problema, bet mažus gėles įleis be problemų.

Kodėl negalima vežti aerozolių ir dažų?

Tai yra pavojingos kategorijos (ADR). Jos gali sprogti arba užsidegti kelyje, jei bus karšta. Vairuotojai gali būti bausti, jei rastų tokių daiktų be deklaracijos. Geriau tokias dalykus palikti čia arba vežti savo automobiliu (jei turi).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Paprastai taip, ypač didelius spinteles ir lovas. Neišmontuotas baldas užima daugiau vietos (ir brangiau kainuoja) bei gali sužaloti. Beje, jei pats nesi montuotojas, geriau pasamdyti tą patį pervežėją, kad jis vėl viską susuktų (nors jie dažnai skųstasi, kad varžtai dingsta).

Vairuotojai, sunkvežimiai ir Londono gyvenimas

Ar vairuotojai kalba lietuviškai ar angliškai?

Dauguma yra lietuviai, lenkai arba rytų europiečiai, tad su lietuvių kalba problema nėra. Bet su britų pareigūnais jie turi kalbėti angliškai. Kartais būna, kad vairuotojas nemoka angliškai ir tada gali kilti nesklandumų pasienyje. Geriau klausti, ar vairuotojas patirtis.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?

Taip, jei tai įrašyta į sutartį. Paprastai yra vienas vairuotojas. Jei turi labai daug sunkių daiktų, gali tekti mokėti už darbininką (pavyzdžiui, studentą iš Londono). Nepirkite paslaugos „vienas vairuotojas“, jei turite pianiną – jis tiesiog atsisaks.

Ką daryti, jei gatvėje negalima stovėti sunkvežimiui?

Londonas yra šūdas dėl stovėjimo. Reikia iš anksto gauti leidimą stovėjimui (parking permit) iš savivaldybės (council). Jei to nepadarysi, sunkvežimis gali būti nutemptas, o tai kainuoja šimtus svarų. Patikimas partneris perkraustant į Londoną turi apie tai pagalvoti už tave, bet patikrink.

Ar vairuotojai turi poilsio laiko?

Taip, jie negali vairuoti 24 valandas. Jie turi taisykles (tachografas). Jei jie pavargę, turi sustoti. Nekreipk spaudimo į juos, jei sako, kad turi ilsėtis. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje. Geriau palaukti dieną ilgiau nei gauti dovanų į ligoninę.

Kas daryti, jei vairuotojas praranda raktus?

Tai nutinka dažniau nei manotum. Tada reikia šaukti meistrą, kuris atidarys duris, o tai kainuoja. Jei įmonė atsakinga, ji sumokės. Jei dėl tavo kaltės (pvz., raktai palikti dėžėje) – mokėsi tu. Visada pasilik sau kopiją.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dažniausiai ne, dėl draudimo ir saugumo taisyklių. Bet kai kurios mažos įmonės leidžia, jei yra vietos. Tačiau važiuoti 10 valandų sunkvežyje nėra joks pramogas. Jis būna garsus, jis vibruoja. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvui arba traukiniui.

Ar sunkvežimiai turi įrangą stebėti kameras?

Dauguma dabar turi „Dashcams“, kurios fiksuoja kelią ir įvykius. Tai gali padėti, jei įvyksta avarija. Taip pat yra kameros, kurios stebi kabiną (vairuotojo darbą). Tai gali būti naudinga ginčų atveju, jei tavo daiktai buvo pažeisti ne dėl vairuotojo kaltės.

Kas daryti, jei kažkas nepavyksta (Problemos)

Kas daryti, jei daiktai atkeliau sužaloti?

Pirmiausia nufotografuok pažeidimus dar prieš vairuotojo akimis. Parašyk pažeidimų aktą (protokolą) ir pasirašyk abu. Tada skambink į draudimo įmonę. Be to, nebus jokios kompensacijos. Geriau būti pernelyg įkyriam nei ramiam.

Ką daryti, jei įmonė dingsta ir neatsiliepia?

Tai blogiausias scenarijus. Jei sumokėjai avansą, o jie nebeatsiliepia, rašyk pareiškimą policijai ir vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT). Tikriausiai pinigų nebeatsigausi, bet bent sustabdysi juos. Tikrink įmonės rekvizitus prieš mokant.

Ar galiu atšaukti perkraustymą paskutinę minutę?

Gali, bet prarasi avansą arba turi mokėti baudą, nes jie jau galėjo rezervuoti keltą arba kelią. Įmonės nemėgsta, kai darbas atšaukiamas, nes jie praranda uždarbį. Sakyk apie tai kuo anksčiau.

Jei mane apgavo, kur skųstis?

Jei įmonė registruota Lietuvoje – skųstis VTAT. Jei registruota UK – tada reikia ieškoti jų vartotojų teisių institucijų (bet ten sudėtingiau). Taip pat gali rašyti atsiliepimus „Google Maps“ ar „Facebook“, kad kiti neišsigultų.

Ar verta imti draudžiančiąją bylą?

Jei nuostolis didelis (tūkstančiai), tai verta. Jei sudaužė puoduką – tai neapsimoka. Teismas kainuoja ir trunka. Geriau derėtis taikiai. Paprastai įmonės nori išvengti skandalų ir sutinka sumokėti dalį.

Kaip elgtis, jei vairuotojas reikalauja papildomo pinigo prieš namus?

Nedaryk to. Tai yra šantažas. Skambink į biurą ir pasakyk, kad vairuotojas jį „prikalba“. Jei biuras nepadedu, skambink policijai. Tai nelegalu. Tokie dalykai reti, bet kartais nutinka su nenukaltais vairuotojais.

Ar galiu patikėti savo automobilį pervežėjui?

Yra specialios paslaugos automobilių pervežimui (autovežiai). Paprastai perkraustymo firmos nenaudoja savo sunkvežimių mašinoms nešti, neb tai atskira priekaba. Geriau pasinaudoti specializuota firma, nes jei nukrenta nuo priekabos – draudimas nedengia.

Išvada

Viso šio proceso centras yra ne kaina, o ramybė. Rasti patikimą partnerį perkraustant į Londoną reiškia rasti žmogų, kuris nebelieja tave, kad jo sunkvežimis su jūsų sofa nebuvo konfiskuotas Doverio uoste. Nors viskas atrodo sudėtinga – dokumentai, Brexit, Londono zonos – viskas įmanoma, jei pasirinksi ne pigiausią variantą o patikimesnį. Pasidomėk draudimu, pasitikėk savo intuicija ir, svarbiausia, nedaryk spaudimo vairuotojui, kai jis jau pavargęs po 1000 km. Sėkmės naujajame gyvenime Anglijoje.