Kaip veikia krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Turiu bičiulį Martyną, kuris prieš metus persikraustė iš Kauno į Česterį. Jis galvojo, kad krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais veikia kaip taksi – paskambinai, sutarei ir atvažiuoja. Realybė kiek kitokia. Per tuos dvidešimt kelerių metų mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki biuro kėdžių, kurias klientas tiesiog išmetė į mikroautobuso galą be jokio popieriaus. Jei dabar mėgini išsiaiškinti, kaip nuvežti daiktus į Londoną ar Birmingemą pirmą kartą, tikriausiai esi užtvindytas skirtingos informacijos. Noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be saldžių brošiūrų. Galbūt kažkas iš šių atsakymų sutaupys nervų ir pinigų.

Iš pradžių – kas iš viso vyksta ten viduje

Kas iš viso yra krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Tai nėra raketų mokslas, bet ir ne pašto siuntimas. Įsivaizduok krovininį mikroautobusą – dažnai Mercedes Sprinter ar panašų – kuris suka per Europą nešdamas keleto žmonių daiktus. Vienas veža stalą į Londoną, kitas – dėžes į Mančesterį. Vežėjas sudaro maršrutą, surenka krovinius Lietuvoje ir varo per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, o paskui pro Doverį arba Eurotunelį. Skamba paprastai, bet post-brexit prisideda popieriai, kurių anksčiau nebuvo. Kartais maršrutas apsiverčia, nes priklauso nuo to, kiek dar klientų prisijungs pakeliui.

Kiek maždaug kainuoja nuvežti kelias dėžes į Londoną?

Čia visada būna "nuo... iki". Jeigu turi, tarkim, penkias standartines dėžes ir nėra ten skubi siunta, gali tikėtis rakto nuo 300 iki 600 eurų. Bet jei tai pilnas perkraustymas su sofa, šaldytuvu ir dvidešimt dėžių, tada kalba jau eina apie 1200–1800. Tiesą sakant, praėjusį mėnesį vežiau į Braitoną – klientas turėjo aštuonias dėžes ir dviratį – sumokėjo 450 eurų. Tačiau jei skambinsi gruodį prieš Kalėdas, kainos šokteli beveik dvigubai, nes visi nori iškart. Taip veikia rinka ir paklausa. Planuok atsargiai.

Ar galiu siųsti vidutinį fotelį, ar jau reikia didesnio transporto?

Vidutinis fotelis tikrai telpa į krovininį mikroautobusą, jei tik nevežiojam kartu pilno buto. Problema dažniausiai ne dydis, o svoris ir forma – jei neturi nuimamų kojų, užima daugiau vietos nei trys lagaminai. Aš mėgstu, kai klientas išmatuoja ir nufotografuoja – tada galiu pasakyti, ar tilps. Būna, kad žmonės sako "mažas foteliukas", o pasirodo – trys vietų kampas. Tada jau reikia planuoti atskirą vietą arba derinti su kitu klientu, kuris turi mažiau daiktų. Geriau pasakyti tiesą iš karto, nei slėpti.

Kokia reali apimtis telpa į standartinį krovininį mikroautobusą?

Į didelį Sprinterį, jei išnaudoji aukštį, telpa apie 15–17 kubinių metrų. Bet realiai, kai sudėlioji daiktus saugiai, kad nesisuktų, gaunasi galbūt 12–14 kubų efektyvaus tūrio. Aš dažnai lyginu su standartiniu europalečių skaičiumi – jei turi daugiau nei 8–9 paletes, jau verta galvoti apie du mikroautobusus arba mažą sunkvežimį. Kartais klientai atsineša daiktus sugalvoję, kad "užpilsim kaip Tetris", bet pamiršta, kad daiktai gali sulūžti. Taigi erdvė yra didelė, bet ne begalinė. Reikia proto, ne tik noro.

Ar galiu vežtis ir asmeninius daiktus, ir maisto produktus?

Asmeniniai daiktai – taip, tai pagrindinis dalykas. O maistas... čia jau lipam ant ledo. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų, pieno, kiaušinių. Jei tai džiovyti makaronai ar kava – problema mažesnė, bet šviežia dešra gali baigtis muitinės šiukšlių konteineryje. Buvo atvejis, kai klientė bandė gabenti šaldyto kumpio – muitinė Dovere konfiskavo, nors ji piktinosi. Aš tada pasakiau – geriau ne. Jei jau labai reikia, reikia veterinarinių sertifikatų, bet mikroautobusais tokie dalykai tiesiog nepraeina. Neapsimesk.

Kai jau kalbam apie popierius ir taisykles

Kokie popieriai reikalingi muitinei post-brexit laikais?

Dabar reikia CMR važtaraščio – tai pagrindinis dokumentas su informacija, kas vežioja, kas siunčia ir kas gauna. Taip pat reikalingas krovinio aprašymas anglų kalba, su verte. Jei siunti asmeninius daiktus, dažnai prašo packing list – ką tiksliai dedi. Buvę atvejų, kai klientas surašė labai apytiksliai, o muitininkas pradėjo klausinėti, ar čia ne prekyba. Nuo 2022 viskas griežčiau. Kartais paklausia EORI numerio, nors asmeniniam siuntimui techniškai nereikia, bet muitininkai turi teisę parašyti papildomą užklausą. Geriau turėti po ranka viską, ką gali.

Ar privaloma daryti krovinio aprašą, ar užtenka burnos žodžio?

Deja, burnos žodžio visiškai neužtenka. Aš žinau, kad seniau būdavo paprasčiau – pakalbėdavai telefonu, sutardavai, vairuotojas pasiimdavo. Dabar muitinė nori rašto. Kita vertus, packing list nereiikia būt notariškai patvirtintas – gali ir paties surašytas popierius su sąrašu: "dėžė su knygom, dėžė su indais". Svarbu, kad sąrašas atitiktų tikrovę. Kartais klientai man sako: "nu jo, parašysiu ką nors". Tada Doverio muitinėje atidarę dėžę randa ką nors visai kito ir prasideda žaidimai. Rašyk sąžiningai, sutaupysi laiko.

Ar vežimas į Angliją mikroautobusais dar įmanomas be jokių muitų?

Ne, taip jau nebėra. Jei siunti daiktus, kurie nėra asmeniniai naudoti, gali tekti mokėti muito mokestį. Asmeniniams daiktams, jei gali įrodyti, kad jie naudoti mažiausiai 6 mėnesius ir perveži dėl persikraustymo, dažnai taikoma išimtis. Bet čia jau muitininko diskrecija. Prieš porą metų vienas vyras vežė elektrinį dviratį – muitininkas nusprendė, kad tai nauja prekė, ir teko mokėti. (Skubos correction – ten buvo ne dviratis, o elektrinis paspirtukas, bet principas tas pats.) Taigi visada planuok papildomas išlaidas ir nesitikėk, kad praeisi nemokamai.

Ar vis tiek reikia EORI numerio siuntiniams?

Jeigu tai asmeniniai persikraustymo daiktai – oficialiai ne. Bet praktiškai, jei muitinėje susiduri su formalumais, kartais EORI numerį įrašo kaip identifikatorių. Aš asmeniškai ne visada įsitikinęs, kaip ten tiksliai viduje sujungta sistema, nes ES ir JK muitinės programos kartais nesusikalba. Vienu atveju be EORI laisvai praleido, kitą kartą to paties vežėjo krovinys užstrigo dėl "missing trader" problemos. Tiesą sakant, jei siunti kaip fizinis asmuo, patarimas paprastas – pasitikrink su vežėju. Jei jis patyręs, jis pasirūpins. Jei nežino, kas tai – rinkis kitą.

Realūs pinigai, laikas ir viskas, kas stringa

Kaip dažnai važiuoja surinkti kroviniai į Angliją?

Jeigu dirbi su normalia įmone, maršrutai būna kas savaitę ar kas dvi. O jei su laisvu vežėju, jis gali laukti, kol surinks pilną mašiną. Kartais tai reiškia, kad tavo daiktai stovi sandėlyje penkias dienas, nors buvo pažadėta "kitą savaitę". Aš mėgstu rinktis datas, kai žinau, kad mašina tikrai išvažiuoja, net jei mano daiktai neužims pusės mikroautobuso. Geriau palaukti dieną kitą, bet išvažiuoti garantiškai. Taip pat žiūrėk orų prognozes žiemą – perkūnijos per Lamanšą stabdo keltus, o tada vėlgi viskas stringa ir slenka.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus į Birmingemą su daiktų pervežimu mikroautobusu?

Grynai ant ratų – jei važiuoji be sustojimų – apie 26–28 valandas. Bet realiai su pakrovimais, muitine, poilsio laikmučiu ir keltu iš Calais į Doverį, gaunasi apie 2–3 dienas. Jei vežėjas dar turi numesti krovinį Briuselyje, gali užtrukti ir keturias. Vieną kartą važiavome į Birmingemą – turėjo būti 2 dienos, bet French customs uždarė juostą ir prasėdėjom 6 valandas. Klientas galvojo, kad aš meluoju apie atvykimo laiką, kol nepasiunčiau nuotraukos iš eilės. Taip kad geriau nesižvalgyk pagal idealų scenarijų.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą be problemų?

Tik jei atitinka ULEZ standartus. Daugelis modernių krovinių mikroautobusų (Euro 5 ir aukščiau) gali važiuoti, bet senesni dyzeliai – moka taršos mokestį kas dieną. Aš pats naktimis vengiu centro, nors šlapio asfalto ten gražu. (Beje, šlapio asfalto čia visai ne prie ko, tiesiog prisiminiau Londoną.) Vairuotojai dažnai palieka mašiną zonos riboje ir neša daiktus paskutinį kvartalą rankomis, jei tai kelios dėžės. Jei perkraustai visą butą, reikia derinti išankstinį leidimą arba rinktis savaitgalį, kai kai kurios taisyklės kiek silpnesnės nei įprastai.

Kodėl vienas žmogus sako 800, o kitas 1400 eurų už tą patį?

Nes "tas pats" retai būna tikrai tas pats. 800 gali būti tik kaina už vietą mišriame krovyje, bet be pakrovimo, be iškrovimo, be muitinės dokumentų. Arba tai žmogus, kuris dar neturi pilnos mašinos ir meta kainą, kad tik pritrauktų. O 1400 gali būti su viskuo: draudimu, pakrovimu iš penkto aukšto, su garantuota data. Būna ir tokių, kurie pasiūlo 600, pasiima avansą ir dingsta. Esu mačius feisbuke – žmonės rašo, kad vairuotojas neatvažiavo ir neišėmė skambučio. Patikrinęs pasirodo, kad numerio išvis nebėra. Skaudu žiūrėti.

Ar vairuotojas padės iškrauti, jei pats esu vienas?

Paprastai taip, bet negalėsi reikalauti kaip iš samdytų krovikų. Daugelis vairuotojų – normalūs vyrukai, jie padeda, jei mato, kad esi vienas arba daiktas ne dviejų šimtų kilogramų. Buvo atvekių, kai klientas vyriokas, sveikas kaip ridikas, stovi rankas kišenėn ir žiūri, kaip penkiasdešimtmetis vairuotojas velka šaldytuvą. Tada aš (kai skambina mano klientai) sakau – pasikviesk bent kaimyną. Tai tavo daiktai. Pagalba – sutartinis dalykas, ne pareiga, nors daugelis neatsisako. Tik pasakyk iš anksto, jei žinai, kad prireiks dviejų porų rankų laiptinėje.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negalėsiu būti vietoje?

Turi iš anksto pranešti. Negali tiesiog parašyti ryte "oi, neatvyksiu". Mikroautobusai retai važinėja tuščiom – jei vairuotojas atvažiuoja į sutartą adresą ir niekas neatidaro, jis turi problemą. Kartais galima palikti raktus kaimynui arba suderėti dėl saugojimo sandėlyje vietoje – bet tai kainuoja papildomai, kartais po 20–30 eurų per dieną. Buvę atvejis, kai klientas nepasirodė, o butas buvo penkiamečio name be lifto. Vairuotojas turėjo laukti tris valandas, kol atsirado žmona. Nuo to laiko aš visuomet prašau atsarginio numerio. Nežaidžiam.

Daiktai, draudimai ir praktiniai triukai

Ar daiktai draudžiami pervežimo metu?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą – tai standartas. Bet CMR dengia tik pagal tarifą, kuris dažnai būna apie 8–10 eurų už kilogramą. Jei vežioji senelės porcelianines lėles ar kompiuterį, kurio vertė didelė, geriau pasidaryti papildomą draudimą. Aš asmeniškai patariu klientams fotografuoti vertingus daiktus prieš pakrovimą. Buvo atvejų, kai dėl blogo Lietuvos kelio dėžėje atsirado įskilimas – CMR kompensavo tik dalį. Daugelis mažų vežėjų neturi net KASKO pačiam mikroautobusui, tai jau ne apie krovinio draudimą kalbam. Rinkis patikrintą įmonę, ne tik gražų skelbimą.

Kokia situacija su muitais dabar, kai viskas pasikeitė?

Po 2021 sausio viskas tapo sudėtingiau. Gyventojams, kurie persikrausto, taikomos tam tikros lengvatos, bet reikia įrodyti, kad daiktai naudoti ir kad keliesi gyventi. Kitaip taikomi standartiniai importo muitai ir PVM. Tarifai priklauso nuo prekės kodo. Aš ne pasienio veterinaras (ai, čia visai ne į temą – nesusivaldžiau), bet žinau, kad drabužiai ir buities daiktai dažniausiai praleidžiami lengviau nei elektronika. Kartais vairuotojai pasiima popierius, o muitinėje paaiškėja, kad trūksta vieno parašo. Ir grįžti atgal jau nebegali, nes keltas nuplaukė.

Ar saugu vežti dokumentus ir vertingus daiktus mikroautobusu?

Dokumentai – taip, jei gerai supakuoti ir žinai kur. Brangūs daiktai, papuošalai, didelės grynųjų sumos – ne. Aš tiesiog sakau – ne. Mikroautobusas yra transporto priemonė, o ne seifas. Nors vairuotojas atsakingas, per naktines stoteles Italijoje ar Prancūzijoje gali nutikti įsilaužimų. Geriau vertingus daiktus siųsk saugiau, o dokumentus – gerai įpakavus ir nepamirštant, kur padėjai. Kartais klientai prašo "lepsnėj padėti", bet kai mašinoje penkiolika skirtingų krovinių, lengva pasimesti tarp svetimų dėžių. Nepavesk visko vienam vairuotojui be garantijų.

Ar galima derinti perkraustymą su svetimo krovinio vežimu?

Žinoma, taip ir vyksta bendri reisai. Tavo daiktai važiuoja kartu su zmogaus sofa ar verslo siunta. Tai leidžia sutaupyti, nes kuras pasidalinamas. Bet turi suprasti, kad tavo daiktai bus kraunami ir iškraunami tarp kitų. Jei turi labai subtilų stiklą ar meno kūrinį, galbūt verta rinktis atskirą reisą. Bendrame mikroautobuse prioritetas turi saugumas, bet vis tiek būna judėjimo. Aš pats mėgstu atskirti perkraustymus nuo verslo krovinių, kad mažiau rizikos, bet čia jau mano keista profesinė paranoja. Klientui svarbiausia žinoti tiesą.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neiškristų per Doverį?

Kartoninės dėžės – numeris vienas. Plastikiniai maišai iš parduotuvės – neatlaikys, patikėk. Doverio keltuose būna bangų, o Prancūzijos keliai... na, žinai. Kiekviena dėžė turi būti su lipnia juosta – ir apačioj, ir viršuj. Lūžtantys daiktai – į vyniojamą popierių, tarpus užpildyk drabužiais. Aš vis dar pamenu, kai klientas supakavo lėkštes tiesiog į laikraštį – Doverio pusėje radau tris šukes. Dabar pagalvojau, gal tai galėjo būti ir mano kaltė, kad nepakalbinau, bet... ne, jis sakė "stipriai suvyniojau". Pakuok taip, lyg mašina krits į duobę.

Ar galima mokėti grynaisiais rankoje vairuotojui?

Kai kurie taip dirba, bet aš nerekomenduočiau. Grynieji be sutarties – rizika tau. Jei kas nutiks, nėra jokio įrašo. Kartais vežėjas prašo pusę sumos avansu į sąskaitą, pusę grynaisiais – tada lyg ir aišku. Bet buvo atvejų, kai žmonės atsiskaitė grynaisiais prie Anglijos krantų, o paskui dėl sugadinto daikto nieko nebesusigrąžino. Aš uždarbiu taip, kad pinigai eina per įmonės sąskaitą, bet suprantu, kad kai kurie senos mokyklos vežėjai mėgsta grynus. Svarbu gauti paslaugos aktą arba važtaraštį su parašu. Kitaip lyg ir nebūtum niekam mokėjęs.

Ką reiškia "durų iki durų" paslauga iš tikrųjų?

Teoriškai – vežėjas pasiima iš tavo senojo adreso ir atveža į naująjį. Praktiškai "durys" gali reikšti laiptinę, o ne butą. Jei gyveni 7-ame aukšte be lifto, vairuotojas nebūtinai kels daiktus iki buto – ten jau reikia derėtis atskirai. Aš visada sakau klientams: durų iki durų = gatvės lygyje. Jei reikia į vidų, klausk konkrečiai. Mano draugas Martynas (tas iš įvado) sakė, kad jam atvežė į kiemą, paskui lijo, o jis pats tempė dėžes 40 metrų. Tai buvo jo interpretacija "iki durų". Visada patikslink, ko tikiesi.

Kaip atsirinkti tinkamą vežėją iš visų skelbimų internete?

Žiūrėk ne į gražią svetainę, o į atsiliepimus. Paskambink – jei žmogus kalba per daug kategoriškai ir pigiai, bent jau suabejok. Patikrink, ar turi licenciją – JK pusėje tai svarbu. Aš asmeniškai renkuosi tuos, kurie paaiškina, kas gali nepasisekti, o ne tuos, kurie žada auksą ant palmės. Būna, kad skelbimuose šviečia "per 48 valandas", o realybė – savaitė. Kai kurie net nėra vežėjai, o tarpininkai, kurie parduoda tavo daiktą trečiam. Pasidomėk, ar mašina su jų logotipu, ar su svetimu. Smulkmena, bet daug pasako apie verslo atvirumą.

Ar mikroautobusai tikrina temperatūrą jautriems daiktams?

Paprastai ne – standartiniai mikroautobusai neturi šaldymo kameros. Jei vežioji meno kūrinį, senovinį instrumentą ar vaistus, reikės specialaus transporto. Žiemą mašinoje gali būti šalta, kai stovi perkraustymui, o vasarą per Lenkiją viduje kaip orkaitėje. Aš vežiojau kartą vaškines skulptūras... baisu prisiminti. Gerai, kad klientė įspėjo – dėjom į dėžę su termoizoliacija. Bet tai buvo išimtis. Jei turi jautrių daiktų, geriau klausk iš karto, nes beveik niekas pats nepasiūlys. Daugelis tiesiog sako "važiuoja su greičiu", o temperatūra – tavo problemą.

Ką svarbiausia žinoti prieš pirmą kartą siunčiant krovinį?

Kad viskas užtruks ilgiau, nei norėtumsi. Ir kainuos brangiau, nei galvojai. Ir kad komunikacija su vežėju svarbesnė už bet kokį popierių. Jei jis atsako į žinutes per dieną – jis tinkamas. Jei tik skambina, kai reikia pinigų – greičiausiai bus nemalonių staigmenų. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais veikia paprastai: pasiima, nuveža, atiduoda. Bet tarp tų trijų žodžių yra visas pasaulis muitinių, eilių, supakavimo klaidų ir geros valios. Pasitikrink du kartus. Ir nepamiršk pasakyti, jei turi gyvūną – nors tai jau visai kita pasaka.

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais – tai gyvas procesas su žmonėmis, o ne tik mygtukas internete. Reikia kantrybės, gerų klausimų ir šiek tiek popierinės kruopstumo. Nevisada viskas eina pagal planą, bet jei turi patikimą vežėją ir realius lūkesčius, daiktai pasieks tikslą. Jei kažkas iš čia perskaityta atrodo per sudėtinga – tai todėl, kad tiesiog nenoriu, kad nudegtum pas neaiškų middleman'ą. Skambink, klausk, lygink. Sėkmės kraustantis.