Kaip rasti patikimą daiktų transportavimo įmonę iš Anglijos? Patirtis be kaukių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, per kuriuos mačiau viską – nuo puikių, operatyvių vežėjų iki tokių istorijų, kai norėtųsi akis uždaryti. Rasti gerąjį tarp tų visų dabar yra ypatingai sudėtinga, nes rinka pasikeitė. Po Brexito, kainų šuolių ir to, kad kiekvienas antras vadina save „logistikos ekspertu“, klientui labai lengva suklysti. Todėl šiame straipsnyje nebus sausų oficialių frazių, o tiesiog praktiniai patarimai iš kasdieninio gyvenimo. Jei klausiate, kaip rasti patikimą daiktų transportavimo įmonę iš Anglijos, turite žinoti, kad tai nuolatinių paieškų ir patikrinimų darbas, o ne vienkartinis spustelėjimas internete. Čia pasakysiu tiesą apie kainas, rizikas ir tas smulkmenas, kurios dažnai lieka už maržų.

Bendrosios paieškos ir pradžios žingsniai

Kur tikrai reikia ieškoti tos įmonės?

Nemažai žmonių pradeda nuo paieškos sistemos ir pasirenka pirmąjį pasiūlymą, tačiau tai didelė klaida. Geriausia dirbti su rekomendacijomis – paklauskite draugų, kurie jau siuntė daiktus iš Londono ar Mančesterio. Jei jų neturite, žiūrėkite ne tik į reklamą, bet ir į forumus, kur žmonės dalinasi realia patirtimi. Taip pat atminkite, kad didelės ir žinomos prekės ženklai ne visada užtikrina geriausią aptarnavimą mažiems siuntimams, o mažos, lokalinės firmos dažnai dirba atidžiau.

Ar brangiau reiškia kokybiškiau?

Ne visada, tačiau per dažnai irgi ne. Rinkoje yra įmonių, kurios įkainuoja savo „vardą“, o ne tikrovę. Jei mataite kainą, kuri žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai greičiausiai apgavystė arba paslėpti mokesčiai. Vieną kartą klientas pasirinko pigiausią variantą ir jo sofos pusę metų laukė Sandviche (Anglijoje), nes vežėjas pavogė depozitą. Taigi, jei kainos atrodo per geros, kad būtų tiesos, jos greičiausiai tokios ir nėra.

Kodėl tiek daug skirtingų pasiūlymų?

Viskas priklauso nuo to, kaip įmonė organizuoja darbą. Kai kurie veža „iš durų į duris“, kiti tik iki terminalo, dar kiti sukaupo po 10 klientų viename vone. Be to, įtakos turi kuro kaina, kuri šiuo metu, kažkodėl (gal dėl tos geopolitikos), lekia kaip įprotis. Taip pat svarbu, ar tai yra tiesioginis vairuotojas, ar tarpininkas, kuris niekur nevažiuoja, o tik perka paslaugas iš kitų.

Kaip suprasti, ar įmonė egzistuoja iš tikrųjų?

Patikrinkite jų puslapį – ar ten yra realus adresas, telefonas, ne tik „Viber“ ar „WhatsApp“ mygtukas. Užsukite į „Google Maps“ ir pažiūrėkite, ar tas adresas atrodo kaip sandėlis ar biuras, o ne gyvenamasis namas (nors ir tie gali būti). Taip pat verta paieškoti kompanijos pavadinimo rejestruose, pvz., JK ar Lietuvoje. Jei nieko nerandate ir jie atsako tik naktį, tai didelė raudona vėliava.

Ar verta klausti dėl draudimo?

Būtina. Ir ne tik paklausti „ar turite“, bet prašyti nusiųsti sąlynas. Turi būti ne tik vairuotojo draudimas (CMR), bet ir galimybį apdrausti patį turtą. Vienas mano klientas neteko vertingų paveikslų, nes pasirašė, kad turtas nėra jų draudimo apimtyje (tai buvo seniau, dabar jau daugiau žiūri). Gerai, kai įmonė siūlo komercinį draudimą, o ne tik minimalų privalomąjį.

Kiek laiko užtrunka tas paieška?

Jei skubate, tai blogas ženklas. Normaliam paieškai reikia bent dienos-dviejų. Reikia susirašinėti, palyginti sąlynas, paklausti papildomų klausimų. Jei atsiuntei užklausą ryte, o jie tą pačią dieną reikalauja mokėjimo, kad „užfiksuotų vietą“, geriau atsitraukti. Patikimi vežėjai turi tvarkaraštį ir supranta, kad sprendimas priimamas ne iš karto.

Dokumentai, muitinė ir „biurokratinis siaubas“

Kas tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris patvirtina sandorį tarp jūsų ir vežėjo. Be jo, jei dingsta krovinys, neturite ko rodyti policijai ar teisme. Turi būti užpildytas tiksliai: kiek daiktų, kokia buklė, jų vertė. Negalima tiesiog parašyti „baldai“, reikia išvardyti, kas ten yra, nes kitaip draudimas neveiks.

Kaip dabar vyksta muitinės procedūros po Brexito?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tiesiog važiavai pro sankryžą – dabar yra košmaras. Reikia deklaruoti daiktus, pateikti sąrašus (invoicą). Jei tai ne asmeniniai daiktai (perkeliant gyvenamąją vietą), o pirkimas, gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius. Geriausia, kai transportavimo įmonė padeda su „customs“ deklaravimu, kitaip gali tekti stovėti pasienyje valandą.

Ar galiu vežti senus daiktus be mokesčių?

Jei tai jūsų asmeniniai, naudoti daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius Anglijoje, ir perkeliate gyvenamąją vietą į Lietuvą (transfer of residence), tai dažniausiai mokesčių nėra. Bet reikia tai įrodyti – parodyti nuomos sutartį, mokesčių deklaracijas. Jei nežinote, kaip tai padaryti, klauskite brokerio, nes muitininkai nebus linksmai nusiteikę, jei pamatys naujus žymeklius ant sofos.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Geriausia jų neturėti. Jei trūksta pvz., techninės apžiūros ar ką nors panašaus (nors tai ne tiek daiktams, kiek automobiliams), gali tekti brangiai išsipirkti. Bet kalbant apie baldus, svarbiausias yra inventorius sąrašas. Vieną kartą teko gaišti tris dienas Lietuvoje, kol klientas surado sąskaitą už kompiuterį, kad ne mokėtų mokesčio. Taip, buvo nervuota.

Ar turiu pats deklaruoti ar tai daro įmonė?

Tai priklauso nuo paslaugos rūšies. Jei įsigyjate „iš durų į duris“ su muitinės aptarnavimu, juos darbią įmonės partneriai ar brokeriai. Jei vežate patys arba be pilno paketo, turite rasti brokerį patys. Siūlau niekada nebandyti tai daryti pats, jei nesuprantate tų kodų (HS codes), nes klaidos kainuoja brangiai.

Kas nutinka su maistu ar augalais?

Griežtai draudžiama arba labai apribota. Negalima vežti mėsos, pieno produktų (išskyrus kai kuriuos dalykus bet geriau ne), vaisių su žeme. Augalus reikia turėti fitosanitarinius pažymėjimus. Žinau, kad daugelis nori nunešti „grybų sūrio“ ar „kiaulienos desros“, bet jei sulaiko muitinė, viskas bus sunaikinta vietoje, o gali būti ir bauda.

Ar reikalingas TIR karnetas?

Paprastam daiktų transportavimui iš Anglijos į Lietuvą TIR karnetas nereikalingas, tai daugiau sunkvežimiams su prekėmis. Jūsų atveju užtenka CMR ir galimai eksporto/importo deklaracijos. Neapsukite galvos dėl to, nebent jums patys sako, kad reikia (tai gali būti signalas, kad jie kažką neaiškiai aiškina).

Kainos ir mokėjimai: kur pinigai dingsta?

Kodėl kaina svyruoja taip stipriai?

Anglijoje labai didelę įtaką turi kuro kainos ir keltų bilietų (Dover-Calais arba Hull-Roterdamas) kaina. Jei kuro kaina pakyla 10 centų, vežėjai keliamą kainą 5-10%. Be to, svaro kursas prieš eurą taip pat daro savo. Taip pat, jei reikia kelti daiktus į 4-ą aukštą be lifto, kaina bus didesnė. Viskas turi savo kainą.

Ar saugu mokėti iš karto?

Niekada nemokėkite 100% iš karto. Standartinė praktika yra 30-50% avansas, likutį – atidavus daiktus arba prieš išvežant iš sandėlio. Jei reikalauja pilno mokėjino į banko sąskaitą užsienio bankui prieš pradedant darbus, tai labai pavojinga. Gali būti, kad daiktai niek neišvyks.

Kas yra „palikimo mokestis“?

Tai mokesčis, jei reikia palikti daiktus ilgesniam laikui sandėlyje, pvz., Anglijoje, kol laukia kito krovinio į Lietuvą. Dažnai pigūs pasiūlymai slepia šią sąlyją – jie gali laikyti jūsų dėžę savaitę ir tada paimti 100 svarų už saugojimą. Visada klauskite, ar sandėlio mokestis įskaičiuotas.

Ar gali kaina pasikeisti kelionės metu?

Neturėtų, jei sudaryta fiksuota sutartis. Bet jei jūsų daiktai atsidurs sunkiau pasiekiamoje vietoje (pvz., Londono centre, kur reikia mokėti už įvažiavimą į zoną ULEZ), tai gali būti pridėta. ULEZ Londone dabar yra gan didelė bėda, jei sunkvežimis neatitinka standartų. Geriau tai išsiaiškinti iš anksto.

Kokia vidutinė kaina už kubą?

Sunku pasakyti vienu žodžiu, bet orientuokitės, kad vieno kubo (1m3) transportavimas iš Anglijos gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai esate. Jei esate Škotijoje, bus brangiau nei pietų Anglijoje. Neapsukite galvos, jei pasakys 200, jei tai greitas pristatymas.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą?

Taip, jei aiškiai parašyta, kas įskaičiuota. Kartais „viskas įskaičiuota“ reiškia tik vežimą iki terminalo, o ne iki jūsų namų. Reikia tiksliai klausti: „Ar tai kaina iki mano namų durų Vilniuje?“. Žinau atvejų, kai žmonės atvažiuodavo į terminalą Kaune ir nešinėsi dėžes taksi.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei turite didelį kiekį daiktų arba lankstumas datais. Jei sutinkate laukti savaitę-dvi, kol jems susiformuos pilna mašina, gali gauti nuolaidą. Bet nereikia derėtis iki to, kad tampa įtartai pigu.

Logistika, pakavimas ir realybė kelyje

Kaip geriausia supakuoti daiktus?

Naudokite stiprias dėžes, o ne maišus. Knygas – į mažas dėžes, kad neperšoktų svorio, drabužius – į didesnes. Stiklo daiktus – į burbulus. Vienas klientas buvo supakavęs vazą į rankinę su vienu lapeliu laikraščio... nemanau, kad reikia pasakyti, kas atvyko. Geriau daugiau scotč juostos (juosta visada praverčia).

Ar turiu padėti krauti?

Priklausys nuo paslaugos. Jei įsigyjate „kraunamą“ paslaugą, vairuotojai arba krautojai tai padarys. Jei tik mašinos nuoma, turite krauti patys. Anglijoje dažnai dirba po du žmones, todėl greičiau, bet Lietuvoje gali būti vienas vairuotojas, kuris reikalauja pagalbos (tai jis turi pagalbą, bet kartais tingi).

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Tai įvyksta. Prognozės Anglijoje keičiasi kas valandą (kaip ten sako, keturios metų laikai per vieną dieną). Jei dėl sniego ar uraganų vėluoja, įmonė turi informuoti. Jei tylėja 3 dienas – skambinkite policijai (ne, šipuoliauju, bet skambinkite jiems ir reikalaukite atsakymo). Turėau atvejį, kai mašina užstrigo Anglijoje dėl techninių priežiūros, ir teko siųsti kitą.

Ar galiu siųsti dalį daiktų (dalinis krovinys)?

Taip, tai dažniausiai pasitaikantis variantas. Jūsų dėžės keliauja su kitų žmonių daiktais vienoje mašinoje. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipildo. Gali užeiti ir savaite, ir tris. Jei skubate, ieškokite ekspresinio siuntimo.

Kaip saugu yra mano daiktai mašinoje?

Mašinos dažnai turi GPS ir būna uždarytos. Tačiau nėra 100% apsaugos nuo vagysčių, ypač jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje prie kelio. Geriausia, jei įmonė siūlo „sealą“ – plombą, kurią uždaro užpakalinėse durys. Atiduodant daiktus, patikrinkite, ar plomba nėra pažeista.

Ar galiu vežti dviratį ar mopedą?

Galima, bet reikia specialiai tai užfiksuoti, nes tai yra ne įprastas bagažas. Dviratis gali būti pakrautas ant rėmų arba viduje (jei telpa). Mopedas jau sudėtingesnis dėl kuro (negali būti su pilnu baku). Būtinai pasakykite apie tai iš anksto.

Kas daryti, jei daiktai sugadinti atvykus?

Kartu su vairuotoju turite patikrinti būklę. Jei matau dėžę su skyle, užrašykite tai į CMR protokolą (pažymą). Nufotografuokite. Be šio užrašo draudimas nieko neatsakys. Nereikia būti gudriam ir manyti, kad vėliau įrodysit – neįrodysit be vairuotojo parašo.

Raudonos vėliavos ir problemų sprendimai

Kodėl telefonas neatsiliepia?

Jeigu skambinate į įmonę, o ten atsakinia robotas arba niekas neatsiliepia valandą, tai blogas ženklas. Logistikoje gali būti avarinės situacijos, kai vairuotojas negali kalbėti, bet dispečeris turi būti prie telefono. Jei jie niekur nesigaudo, neskubėkite mokėti.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Būkite skeptiški. Peržiūrėkite, ar atsiliepimai natūralūs, ar ne vienodi. Jei visi parašyta viena diena ir vienodu stiliumi – tai pirkti. Ieškokite komentarų, kurie kalba apie vėlavimus ar problemas, kaip jas išsprendė. Gerai įmonė vertinama ne pagal tai, kad niekas nebuvo negerai, o pagal tai, kaip ji išsprendė klaidą.

Kas yra „subrangovai“ ir kodėl jie pavojingi?

Tai firmos, kurios pačios nevežia, o o perleidžia užsakymą kitiems, dažnai pigesniams ir ne patikimiems vežėjams. Jūsų sutartis su jais, bet mašina atvažiuoja iš kitos firmos, apie kurią nieko nežinote. Tokiu atveju problemų sprendimas tampa „žaidimu“ – kieno kaltė?

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galima, bet tikriausiai prarasite avansą arba turėsite sumokėti baudą, jei atšaukiate paskutinę minutę. Mašina jau gali būti kelyje. Svarbu apie tai kalbėti sutartyje. Niekas nemėgsta, kai pasakai „ačiū, nebereikia“, kai jie jau supakavo dėžes.

Ką daryti, jei atvykta mašina per maža?

Tai klasika. Užsisakote 20 kubų, o atvažiuoja 15 kubų „Transporteris“. Reikalaujite, kad atvyktų kita mašina jų sąskaita. Jei jie stumia, kad „taip telpa“, nenusileiskite. Neleiskite jums spausti dėžių viršuje, kad jos lūžtų.

Ar įmonė turi turėti fizinį biurą Lietuvoje?

Labai pageidautina. Jei kils problemų ir reikės bylinėtis, kur kreipsis? į adresą „Klaipėdos g. 10, Londonas“? Teismas Lietuvoje neims bylos, jei įmonė neregistruota čia. Tai vienas svarbiausių dalykų, kaip rasti patikimą daiktų transportavimo įmonę iš Anglijos – žiūrėkite registraciją.

Kodėl vairuotojas gali būti piktas?

Nes jis pavargęs. Kelionė iš Anglijos trunka 24-30 valandų su sustojimais. Jis ne vairuoja taksį, o sunkvežimį. Jei jums nereikia jo šypsenos, o tik kad jūsų daiktai atvyktų sausai, tai nereikia į tai žiūrėti. Bet jei jis agresyvus arba reikalauja pinigų „gėrimui“, skambinkite į dispečerinę.

Ar verta rūpintis apdraudimu patiems?

Jei įmonės draudimas atrodo abejotinas (pvz., tik 100 eurų atlyginimas už kilogramą), o vežate brangius dalykus, gerkite papildomą draudimą pas savo brokerą. Geriau permokėti už draudimą, nei gailėtis dėl išnykusio turtą.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki vieno – pasitikėjimo. Nėra tobulo algoritmo, 100% garantuojančio sėkmę, bet jei atidžiai perskaitysite sutartį, patikrinsite dokumentus ir klausinsite „kvailų“ klausimų, tikimybė nukentėti smarkiai sumažėja. Ne visada brangiausia yra geriausia, o pigiausia – dažniausiai baigiasi liūdnai. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią kainą internete, o rasti partnerį, kuriam rūpi jūsų daiktai tiek kiek rūpi jums patys. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis teko susidurti man ir mano klientams per šiuos ilgus metus. Sėkmės rasti savo vairuotoją!