Kaip rasti gerą biuro perkraustymo paslaugą į UK? Patyrusio logisto patarimai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – biuro perkraustymas į UK (Jungtinę Karalystę) niekada nebuvo paprastas, o po „Brexit“ jis tapo dar sudėtingesnis. Kas antras klientas skambina išsigandęs, kad jų kėdės ar serveriai nebuvo praleisti pro sieną, o kitiams tiesiog pasakytos kainos atrodo absurdiškos. Rasti patikimą pervežėją, kuris ne tik pažada auksinius kalnus, bet ir tikrai išveža jūsų turinį be pažeidimų, yra tikras menas. Turiu žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kadangi rinka pilna „vėjo galvių“, kurie nupirka vieną vandenį ir vadina save tarptautine bendrove. Šiandien kalbėsime tiesiai be jokio „marketingo“ cukraus, kaip išvengti tų bėdų ir rasti tikrą profesionalą, kuris iš tiesų supranta, ką reiškia biuro perkraustymas į UK.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ nerealumai

Ar tikrai reikia muitinio brokerio?

Be abejo, reikia, ir tai yra pirmasis dalykas, kurį dauguma įmonių pamiršta. Nemanau, kad dabar jau galima tiesiog taip važiuoti pro sieną kaip anksčiau. Muitininkai Dovere yra labai griežti, jei neturite teisingai užpildytos deklaracijos, jūsų vairuotojas gali pristoti ten ir dieną, ir dvi. Geriausia, kai pervežėjas turi savo brokerį, tada jums nereikia galvoti apie tuos visus IE001 ar kitus formos kodus, kurie sukelia miglą.

Kas dėl EORI kodo, ar jis būtinas?

Taip, jis būtinas be jokios abejonės. Jei jūsų įmonė jis turite, puiku, bet jei ne – jo gavimas gali užtrukti kelias dienas (ar net savaitę, jei pasiduosite). Esu matęs atvejų, kai krovinys stovėjo sandėlyje, nes klientas pagalvojo, kad „kažkas įsispręs“. Tiesą sakant, gerai, kai biuro perkraustymo paslaugą į UK teikiantis specialistas patikrina šiuos dalykus iš anksto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi prie užkardos.

Ar galima vežti naudotus baldus be PVM?

Dažniausiai taip, jei pateikiate eksporto dokumentus ir tai yra įmonės turto perkėlimas, ne prekyba. Bet čia yra viena „bet“ – viską turi būti aiškiai užrašyta sąraše (inventoriuje). Vienas kartą klientas bandė įrašyti „biuro baldai“ viena eilute, ir tai sukėlė didžiulius klausimus. Muitininkai mėgsta detales, todėl reikia nurodyti, kiek yra stalų, kėdžių ir t.t. (tikiuosi, taip rašoma).

Kas bus, jei trūks kokių nors dokumentų?

Tada bus bauda ir, blogiausiu atveju, krovinio konfiskavimas arba grąžinimas atgal (kur kainos dubliuojasi). Nereguliarūs pervežėjai dažnai sako, kad „kažkaip įsispręs“, bet pasitikėti jais neverta. Geriau pasidaryti viską kasdien prieš kelionę. Aš asmeniškai visada patariu darysi kopijas visų dokumentų ir duoti vairuotojui su savimi, ne tik siųsti el. paštu, nes ten ryšys gali dingti.

Ar saugu vežti elektroniką be specialių leidimų?

Kompiuteriai ir serveriai paprastai nekelia problemų, jei tai nėra specialios paskirties technika (pvz., karinė ar medicininė). Bet vistiek reikia būti atsargiems su serijiniais numeriais, kadangi gali būti klausimų dėl kilmės. Geriausia turėti pirkimo dokumentus, nors jau ir senus. (Na, bent jau jų kopijas).

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovinius į UK?

Nes jiems tiesiog neapsimoka smulkiai gyventi su visais šiais muitinės procedural. Jei turite tik penkias dėžes, sunku rasti kažką, kas vyktu specialiai del jūsų, tenka ieškoti dalinių krovinių (consolidation). O tai reiškia, kad jūsų daiktai gali šokioti tarp sandėlių. Tiesa, geras biuro perkraustymas į UK organizatorius sugeba susitvarkyti ir su tuo.

Kainos: kodėl brangu ir kur slėpti pinigai?

Kas lemia galutinę kainą?

Degalų kaina (kuri, kaip žinome, šokinėja), kelių mokesčiai Prancūzijoje (juokingai brangūs), ir darbo rankos UK. Nemanau, kad galima rasti pigiau nei 1000-1500 eurų už mažą biurą, jei norite normalios paslaugos. Jei kas pasiūlo 300 eurų – bėkite tolyn, tai būtent ta apgaulė.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš pats išpakuosiu?

Priklauso, bet ne taip stipriai kaip nuo atstumo. Vairuotojo darbas užsibrėžiamas pagal valandas arba dienas. Jei jis turi laukti, kol jūs montuojate lentynas, tai laikas eina, o laikas – tai pinigai. Geriau susitarti dėl „fixed rate“ (fiksuotos kainos), kad nebūtų staigmenų pabaigoje.

Kas dėl užstato arba avanso?

Dauguma rimtų firmų dabar reikalauja bent 30-50 % avanso, ypač kai reikia užsakyti keltą arba muitinės brokerio paslaugas. Tai ne kasdien įvyksta. Jei kas nors sako, kad mokėsite tik atvykus, tai jau įtartina. Nebent jūs esat didelis korporacinis klientas su sutartimi.

Ar gali kaina pasikeisti kelionės metu?

Gali, jei pasikeiks kuro kaina labai drastiškai (taip yra parašyta daugumoje sutarčių), arba jei jūsų krovinys iš tiesų bus didesnis nei planavote (t.y. daugiau kubinių metrų). Esu matęs, kai klientas sako „turim kelias dėžes“, o atvažiuoja pilnas sunkvežimis. Tada aišku, vairuotojas nebeįstings ir reikės antrono.

Ar verta rinktis brangesnį variantą?

Kartais tikrai verta. Pigių pervežėjų pavojingiausia tai, kad jie dažnai neturi draudimo, o jei turi – tai tik pagal CMR konvenciją, kuri apmoka vos keletą eurų už kilogramą. Kai kalbame apie brangų biuro techniką, biuro perkraustymas į UK turi būti visiškai apdraustas.

Kas yra „palaidos“ išlaidos?

Tai gali būti mokesčiai už sunkvežimio stovėjimą sandėlyje, už kelių mokesčius (tolerance), kuriuos vairuotojas moka grynaisiais, arba už įkrovą/iškrovą, jei nėra liftų. Visada klauskite „ar į kainą įskaičiuotas viskas?“, o ne tik „kiek kainuoja vežti?“.

Pakavimas, technika ir „gyvybiškai svarbi“ sistemos

Ar reikia išpakuoti visus kompiuterius?

Ne visada, bet rekomenduojama. Jei tai ne serveriai, o paprasti darbo stacionarūs kompiuteriai, pakanka uždengti monitorius ir užfiksuoti juos. Bet jei ten yra kietieji diskai su svarbiais duomenimis – geriau juos išimti ir vežti su savimi rankinis bagaže (kai kurios firmos tai net draudžia dėl atsakomybės, bet tai ginčytina).

Kaip apsaugoti stalus nuo įbrėžimų?

Buvo atvejis, kai viena firma tiesiog sumetė stalus vieną ant kito be tarpinės – rezultatas visai graudus. Reikia naudoti specialias „bubble wrap“ plėveles ir kartono. Neklausinėkite, ar galima tiesiog uždengi antklode – ne, negalima, vibracija sukelia įbrėžimus.

Ką daryti su serveriais?

Tai yra jautriausia dalis. Geriausia, jei jūsų IT specialistas išjungia juos pažymėjus kabelius (nuotraukas padarius). Pervežėjas nėra IT inžinierius, jis tik fizinį pernešimą daro. Aš asmeniškai visada įspėju klientus – uždarykite serverius tinkamai, nes vibracija gali sugadinti diskus, jei jie suktis.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet į UK turi griežtas fitosanitarinius reikalavimus. Turi būti specialios licencijos ir žemės turi būti nuplautos nuo šaknų (kad nevežtumė parazitų). Dažniausiai paprasčiau nupirkti naujus augalus Londone, nei gydyti juos per sieną. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl kaktuso.

Kaip vežti seifus?

Jei seifas mažas – įdedamas į dėžę. Jei didelis – reikia specialių keltuvų. O svarbiausia – kodas ar raktai turi būti pasiekiama, bet ne ant seifo (nepamirškite kodo pats prieš užrakindami!). Buvo, kad teko skambinti meistrui laužyti seifą UK, nes niekas nežinojo kombinacijos.

Ar reikia sudaryti inventoriaus sąrašą?

Būtina. Be jo nepraeisite muitinės, be jo gaudote draudimo atlyginimą, ir be jo neįmanoma suskaičiuoti kainos. Sąrašas turi būti detalus: „medinis stalas 120x60“, o ne tiesiog „baldai“.

Kelionės procesas: kas vyksta tarp Lietuvos ir Anglijos?

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai 3-4 dienos, jei viskas gerai. Tačiau jei „Eurotunelio“ laikas nesusilieja arba yra eilės į keltą, gali užtrukti ir savaitę. Vengiu pažadėti „rytoj atvešiu“, nes nuo to priklauso pervežimo įmonės reputacija, o ne mano. Geriau sakyti „penkiadienį“ ir atvežti antradienį, nei atvirkščiai.

Kas vyksta Dovere (Dover)?

Čia yra pagrindinė „goria“. Muitinės patikra. Jei vairuotojas pasirodo įtartinas arba dokumentai ne taip, gali būti nukreiptas į „red lane“ (raudoną juostą). Ten tikrina kiekvieną dėžę. Tai užtrunka valandas. Gerai, kai pervežėjas žino, ką kalbėti su muitininkais.

Ar vairuotojas pasirūpina iškrovimu?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į sutartį. Bet yra firmų, kurios vežia tik „iki durų“ (curbside delivery). Tada jūs turite rasti savo stipruoliai UK, kas gali būti brangu (ten darbo rankos kainos ne iš pigiausių). Patikrinkite šį dalyką prieš pasirašant.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Dabar dauguma turi GPS stebėjimą. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matosi, kur yra sunkvežimis. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas valandą, kai jis vairuoja Prancūzijoje – tai nelegalu ir erzina. Tikrai nereikia daryti to.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai reta, bet įvyksta. Tada turi būti pagalbinis automobilis. Jeigu įmonė gerai organizuota, tai jie turi partnerių tinklą visoje Europoje. Jei ne – jūsų daiktai gali stovėti prie kelio šalies. Pasirinkimas biuro perkraustymo paslaugą į UK turi omenyje ir šią saugumo grandinę.

Ar vežia per savaitgalius?

Keltai ir tuneliai dirba, bet kai kur sandėliai UK nedirba sekmadieniais. Taigi, jei atvykstate šeštadienį vakare, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Visada reikia derinti laiką su gavėju, kad kas nors būtų pasiruošęs priimti prekes.

Rizikos, draudimas ir nepatogios tiesos

Ką daryti, jei kažkas susilaužo?

Pirmiausia – nufotografuoti vietą ir pažeidimą dar prieš vairuotoją išvažiuojant. Tada rašyti pretenziją el. paštu per 24-48 valandas. Jei parašysite po mėnesio, niekas nesumokės. Draudimo kompanijos mėgsta detalę informaciją.

Ar visos įmonės turi draudimą?

Teigiama, kad turi, bet ne visos. Yra „vėjo galvių“, kurios veža be jokio CMR draudimo. Jei jums pasako „mes neatsakome už jūsų daiktus, jei jūs nepakavote“ – tai signalas. Normali įmonė turi „all risk“ draudimą, kuris dengia ir vairuotojo kaltę.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Pagal tai, kaip jis kalba. Jei jis garantuoja 100 %, kad niekas nebus sulaužyta – meluoja. Jei atsisako duoti sutarties raštu – bėkite. Jei pageidauja mokėjimo į asmeninę sąskaitą (ne įmonės) – tai tiesiog pavojinga.

Ar gali būti, kad mano daiktai pateks į kitą krovinį?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu. Jei jūsų biuras mažas, jūsų dėžės gali būti sukrautos su kitų klientų daiktais. Jei dėžės nepažymėtos, gali nuklysti į Dubliną vietoj Londono. Žymekite viską ryškiai.

Kas dėl atsakomybės už vėlavimą?

Dauguma sutarčių riboja atsakomybę, jei vėlavimas dėl „jėgos majeure“ (užgriūva sniegas, karas, pandemija). Bet jei tiesiog pavėlavė, nes pamiršo raktus – tada galima reikalauti baudos, bet jos dydis dažnai simbolinis.

Kodėl kai kurie vengia vežti į Škotiją?

Nes tai dar 500-600 km į šiaurę nuo Londono. Degalai ir vairuotojo laikas. Dauguma biuro perkraustymo į UK paslaugų yra orientuotos į Londoną arba pietus. Jei reikia į Edinburgą, tai gali kainuoti gerokiau.

Ar verta pasitikėti atsiliepimais internete?

Neklauskit man, bet dauguma teigiamų atsiliepimų gali būti pirkti. Geriau klausti pažįstamų, kurie jau perkraustė. O jei ieškote internete, žiūrėkite, ne tiek atsiliepimus, kiek tai, kaip įmonė atsako į neigiamus komentarus.

Kas nutinka su pakuojimo medžiagomis?

Kai kurios įmonės juos surenka ir grąžina, kitos – palieka jums. Jei UK turite vietos, kur išmesti kartoną, tai puiku. Jei ne – klauskite ar atvež juos atgal (dažnai už papildomą mokestį).

Galutinis patarimas rinktis?

Pasitikėkite savo intuicija. Jei skambinant įmonėj jaučiate, kad jie neįsiklauso į jūsų poreikius, o tik spaudžia pasirašyti, ieškokite kitos. Ši sritis remiasi pasitikėjimu, o ne tik kaina.

Išvada

Viskas apie biuro perkraustymą į UK atrodo sudėtinga tik tol, kol neturite gerų partnerių. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią variantą, o tą, kuris nesugadins jūsų verslo procesų ir atvežs kompiuterius vietoje metalo laužo. Pasidomėkite dokumentais, draudimu ir būkite atviri apie savo lūkesčius. Nors dažnai pasitaiko nesklandumų su muitinės ar keliais, profesionalas visada sugebes išspręsti problemą, o ne mesti rankų. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis susiduriau aš ir mano klientai per šiuos dvidešimt metų. Sėkmės perkraustant!