Kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių?

Įvadas

Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą nėra tik didelė furgono kelionė. Tai datos, nuomos pabaiga, draudimas, krovėjų laikas, muitinė, vaikai, sena spinta ir tas jausmas, kad kažką vis tiek pamiršai. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau 20+ metų ir matau: ramiausiai viskas praeina tada, kai žmogus nešokinėja nuo pasiūlymo prie pasiūlymo, o susidėlioja tvarkaraštį. Jeigu klausiate, kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių, pradėkite nuo realybės: kiek daiktų turite, kada reikia išsikraustyti ir kas jus pasitiks Lietuvoje. Tai ne grožinė knyga, o logistika su žmonėmis vidury.

DUK – Kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių: pirmas planas ir datos

Kiek laiko prieš kelionę pradėti ruoštis?

Pradėčiau ne nuo dėžių, o nuo datos. Idealu turėti bent 4–6 savaites, jei kraunate butą ar mažą namą; pilnai šeimai kartais reikia ir 8 savaičių. Pirmiausia užsirašykite išsikraustymo dieną, nuomos pabaigą, krovėjų langą ir kada pervežėjas gali pasiimti daiktus. Po to eina pakavimas, dokumentai, adreso keitimas. Žinau, skamba sausai, bet kai grafikas guli ant popieriaus, mažiau bėgate paskutinę naktį. Be to, nereikia manyti, kad viskas bus kaip reklamoje – dažniausiai būna smulkių trikdžių.

Ar tikrai reikia viską iš anksto susidėlioti?

Reikia, bet ne taip, kaip kariuomenėje prieš paradą. Tikrai nereikia kiekvieno šaukšto aprašinėti, nebent turite daug vertingų daiktų. Užtenka sąrašo: baldai, dėžės, prietaisai, dviračiai, dokumentai, kas keliauja su jumis automobiliu. Aš visada prašau klientų nufotografuoti brangesnius daiktus prieš pakavimą. Tai atrodo kaip biurokratija, kol kažkas dingsta arba sudūžta. (Tiksliau – inventorinis sąrašas, ne šiaip užrašas ant servetėlės.) Tada bent žinote, kas turėjo atvykti į Kauną, o kas ne.

Kuri diena geriausia krautis – savaitgalis ar darbo diena?

Jeigu galite, rinkitės darbo dieną ryte. Tada mažesnė tikimybė, kad kaimynai miega, liftas užimtas arba nuomotojas laksto po butą. Savaitgalis patogus emociškai, bet praktiškai dažnai brangesnis ir chaotiškesnis. Ypač Londono rajonuose, kur sunku pasistatyti, o krovėjai laukia gatvėje. Buvo atvejis, kai šeima norėjo krautis šeštadienį, bet liftui reikėjo rezervacijos, o ji baigėsi penktadienį. Tokias smulkmenas reikia tikrinti anksčiau. Pamiršau paminėti kavą – ji irgi svarbi, bet ne planui.

Ką daryti, jei nuomoju kambarį, ne namą?

Jeigu nuomojatės kambarį Anglijoje, viskas paprasčiau, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai problema ne daiktai, o laikas: bendra virtuvė, siauras koridorius, kaimynų automobilis prie išėjimo. Sutarkite su nuomotoju, kada galite nešti dėžes, kur palikti šiukšles, ar reikia grąžinti raktus tą pačią dieną. Jei turite tik kelias dėžes ir lagaminus, kartais pigiau naudoti kurjerinę paslaugą, ne visą perkraustymo automobilį. Bet jei yra baldas, verta skaičiuoti, ar jis vertas kelionės.

Ar verta pirkti dėžes iš karto?

Taip, bet nepirkite šimto dėžių iškart. Pradžiai užtenka 20–30 vidutinių dėžių, lipnios juostos, žymeklio ir plėvelės. Po savaitės pamatysite, ar reikia daugiau, ar per daug prisigalvojote. Aš mėgstu dideles dėžes naudoti lengviems daiktams – pagalvėms, patalynei, drabužiams. Sunkius daiktus, knygas, indus dėkite į mažesnes, nes kitaip krovėjai jų nekenčia, ir teisingai. Dėžių kaina svyruoja, bet geriau pirkti kokybiškas nei tokias, kurios atsiskleidžia furgone.

DUK – dokumentai, muitinė ir adresas

Kokie dokumentai reikalingi grįžtant iš Anglijos į Lietuvą?

Dažniausiai reikia paso arba ID kortelės, pervežimo užsakymo, CMR važtaraščio, pakuočių sąrašo ir įrodymo, kad grįžtate gyventi į Lietuvą. Gali prašyti nuomos sutarties, deklaracijos apie gyvenamąją vietą ar darbo pažymos, jei taip susiklostė. Ne visada tas pats sąrašas, nes muitinės brokeriai dirba skirtingai. (Tiksliau – inventorinis sąrašas, ne šiaip užrašas ant servetėlės.) Jei vežate automobilį, dokumentų jau visai kita tema. Todėl prieš išvykimą parašykite pervežėjui: „Kokių popierių tiksliai reikia man?“

Ar po Brexit reikia pildyti muitinės deklaraciją?

Taip, po Brexit daugeliu atvejų reikia muitinės procedūros, net jei vežate tik savo senus daiktus. Geros įmonės tai sutvarko per brokerį, jums dažniausiai reikia tik parašų ir dokumentų kopijų. Bloga žinia: kai kurie „pigūs variantai“ apie tai tyli iki paskutinės dienos. Nežinau 100%, kaip kiekvienas brokeris elgiasi su grįžtančiais lietuviais, nes praktika šiek tiek keičiasi, bet taisyklė paprasta – klauskite raštu. Jei atsako tik „nebus problemų“, man jau truputį neramu.

Ką reiškia EORI ir ar man jo reikia?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo identifikacinis numeris muitinėje. Paprastam žmogui, kuris grįžta su savo baldais, jo dažniausiai nereikia asmeniškai. Jį turi arba pervežėjas, arba muitinės brokeris, kuris tvarko deklaraciją. Kai kas painioja EORI su įmonės kodu ar PVM mokėtoju, bet tai ne tas pats. Jei pervežėjas sako, kad jums būtina registruotis EORI, paprašykite paaiškinti kodėl. Gali būti, kad jie tiesiog nori perkelti darbą ant jūsų pečių.

Ar galiu vežtis senus baldus be PVM?

Paprastai taip, senus asmeninius baldus galima vežti be PVM ir muito, jei jie buvo jūsų naudojami ir grįžtate gyventi į ES. Bet sąlygos turi sutapti: daiktai nėra nauji, nėra parduodami, o kelionė susijusi su gyvenamosios vietos keitimu. Jei vežate penkias naujas televizorių dėžes iš Amazon, muitinė tikrai pakels antakį. Turėkite inventorinį sąrašą ir senesnes nuotraukas, jei daiktas atrodo vertingas. Aš esu matęs, kad dėl vieno kompiuterio ar dviračio užtrunkama ilgiau, nors formaliai viskas tvarkinga.

Ką daryti, jei pervežėjas prašo pasirašyti kažką nesuprantamo?

Nieko nepasirašinėkite aklai. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus darbas. Jei popierius anglų arba lietuvių kalba nesuprantamas, paprašykite paaiškinimo raštu: kas atsakingas už krovinį, kas draudimas, kas nutiks vėlavimo atveju. Blogos įmonės mėgsta spausti: „Greitai, greitai, mašina jau važiuoja.“ Tai blogas ženklas. Normalus pervežėjas ramiai paaiškina, net jei jam nepatinka, kad jūs skaitote. Geriau praleisti 10 minučių dabar nei ginčytis po mėnesio.

DUK – krovinių rūšiavimas ir pakavimas

Kaip nuspręsti, ką vežtis, o ką palikti?

Padalinkite daiktus į tris krūvas: vežame, dovanojame/parduodame, išmetame. Ir būkite brutalūs su ketvirta krūva – „gal kada nors prireiks“. Prireiks, bet ne Lietuvai, o sandėliui, kuris valgys pinigus. Jei baldas pigus, sunkus ir netelpa į naują butą, palikite. Jei daiktas emocinis, bet mažas, vežkite. Prieš porą metų klientas iš Birmingamo vežėsi seną sofos dalį „atminimui“, o paskui prašė vietos Kaune. Tokių istorijų būna.

Ar galima vežtis buitinius prietaisus iš Anglijos?

Taip, galima, bet reikia patikrinti įtampą, kištukus ir amžių. Angliški prietaisai dažnai turi kitokius kištukus, todėl reikės adapterių arba keitimo. Senas šaldytuvas gali būti sunkus, užimti daug vietos ir neatnešti jokios naudos, jei Lietuvoje naujas kainuoja 250–400 eurų. Skalbyklę vežtis verta, jei ji gera ir turite vietos. Oro kaita, vibracija, krovimas – visa tai nėra kurortas buitinei technikai. Prieš kraunant išjunkite, išdžiovinkite, užfiksuokite būklę.

Kaip saugiai supakuoti televizorių ir kompiuterį?

Televizorių geriausia krauti originalioje dėžėje. Jei jos nėra, reikia daug minkšto sluoksnio, kampų apsaugos ir pozicijos „stovėti“, ne gulėti po sunkiomis dėžėmis. Kompiuterį geriau vežtis pačiam automobiliu, ypač stalinį – monitorius dar pakentėtų, bet korpusas ir komponentai kenčia nuo trūkčiojimo. Prieš išvežant išimkite diskus, jei turite, nufotografuokite laidus. Dėl vaizdo plokštės nejuokauju – ji gali atsijungti nuo vibracijos. Tai smulkmena, bet skaudžiai išlenda vėliau.

Ką daryti su drabužiais, kurių nebereikia?

Drabužius galima parduoti Vinted, atiduoti charity shop, draugams arba tiesiog išmesti, jei jie tikrai nebetinka. Bet nepamirškite, kad Lietuvoje konteineriai ne visada reiškia, jog daiktas bus panaudotas. Jei turite daug sezoninių striukių, vežimas gali atsipirkti. Jei 40 marškinėlių už 5 svarus, geriau palikti. Dar viena praktiška mintis: dėžė drabužių sveria mažiau, nei atrodo, bet užima vietą. Vietos furgone visada pritrūksta tada, kai jau nebeturite kur dėti.

Ar verta dėžes numeruoti spalvomis?

Verta, ypač jei iškrausite ne jūs, o krovėjai ar giminės. Spalvos greitai parodo, kur virtuvė, kur miegamasis, kur vonia. Bet numeracija vis tiek svarbesnė už spalvą. Pvz., „Miegamasis 3“ yra aiškiau nei tik mėlyna dėžė. Ant šono užrašykite ne tik kambarį, bet ir kas viduje: „patynė, žieminiai batai, dokumentai“. Ne, dokumentų į bendrą dėžę nedėkite. Tai atskiras lagaminas arba kuprinė, kuri keliauja su jumis.

DUK – Kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių: kainos, pasiūlymai ir pervežėjas

Kodėl pasiūlymai taip skiriasi – 600, 900 ar 1500 eurų?

Kainos skiriasi dėl tūrio, kilometražo, datos, draudimo, pakavimo, muitinės ir to, ar mašina važiuoja pilna, ar dalinai. Mažam kroviniui iš Lutono į Vilnių galite matyti 500–800 eurų, vienam butui 900–1400 eurų, šeimai su baldais 1600–2500 eurų ar daugiau. Todėl, kai žmonės klausia, kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių, aš sakau: lyginkite ne tik sumą. Prieš porą metų klientas pasirinko pigesnį variantą, o paskui mokėjo už sandėlį, nes mašina neatvyko laiku. Tokia „nuolaida“ greitai tampa brangi.

Ką turi būti pasiūlyme, kad nebūtų nemalonumų?

Pasiūlyme turi būti adresas, data, krovinio aprašymas, tūris arba ilgis, kaina, ką ji apima, draudimas, iškrovimo sąlygos ir kontaktai. Jei rašo tik „pervežimas Anglija–Lietuva 700 eurų“, tai ne pasiūlymas, o kabliukas. Normalu, kad kai kurie punktai paaiškės vėliau, bet pagrindai turi būti aiškūs. Pažiūrėkite ir perkraustymo paslaugas iš Anglijos į Lietuvą, kad matytumėte, kaip atrodo normalus aprašymas. Ir prašykite viską gauti el. paštu, ne tik žinutėje.

Ar pigus pervežėjas iš Facebook visada blogas pasirinkimas?

Ne visada. Aš mačiau labai tvarkingų mažų pervežėjų, kurie pradėjo nuo Facebook ir dabar dirba švariai. Mačiau ir „firmų“ su logotipu, kurios dingsta po avanso. Skirtumas ne platformoje, o komunikacijoje. Paprašykite įmonės duomenų, draudimo, ankstesnių klientų atsiliepimų, nuotraukų iš realių reisų. Jei žmogus piktinasi, kad klausi, tai jau pusė atsakymo. Pigiau nebūtinai blogiau, bet „tik šiandien kaina galioja“ beveik visada kvepia nemalonumais.

Kada reikia mokėti avansą pervežėjui?

Avansas dažnai mokamas rezervacijai, ypač sezonui – gegužę, birželį, rugpjūtį, prieš Kalėdas. Normalu, kad jis būna 10–20%, kartais šiek tiek daugiau, jei užsakomas visas automobilis. Bet pinigai turi eiti į sąskaitą arba mokėjimo sistemą, ne į „pusbrolio draugo“ kortelę. Paprašykite sąskaitos faktūros arba bent rašytinio patvirtinimo. Jei pervežėjas sako, kad dokumentai bus vėliau, visada bus vėliau. Geriau tvarkingai iš pradžių.

Ką daryti, jei prieš pat išvykimą kaina pakyla?

Čia jau raudona vėliava, nebent tikrai pasikeitė krovinio apimtis. Pavyzdžiui, sakėte 12 m³, o po pakavimo gavosi 22 m³ – tada kaina galėtu kilti. Bet jei viskas tas pats, o jie staiga „degalai pabrango“, ginčykitės ramiai. Turėkite pasiūlymą raštu. Geros įmonės laikosi sutartos kainos, nes joms rūpi vardas. Blogos tikisi, kad jūs būsite pavargę ir sutiksite. Jei kainos pakėlimas absurdiškas, ieškokite kito varianto, net jei skamba baisiai paskutinę savaitę.

DUK – maršrutas, atvykimas ir realios problemos

Kiek trunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Iš Londono iki Doverio galima važiuoti 2–3 valandas, jei nėra spūsčių, o tada keltas arba tunelis. Per Lamanšą dažniausiai praeina 1,5–2 valandos su laukimu. Toliau per Europą iki Lietuvos realiai reikia 24–36 valandų vairavimo ir administracinių sustojimų. Visas maršrutas nuo Londono iki Vilniaus dažnai užtrunka 3–5 dienas, priklausomai nuo grafiko ir muitinės. Jei kraunate iš Manchesterio ar Edinburgh, pridėkite dar laiko. Vairuotojai nėra robotai, nors kartais elgiasi taip.

Kas vyksta Doverio uoste?

Doverio uoste vyksta tas pats chaosas, kurį rodo per televizorių, tik be dramatiškos muzikos. Pirmiausia tikrinamas bilietas kelto arba tunelio rezervacijai, tada dokumentai, kartais krovinio aprašymas. Jei viskas tvarkinga, pravažiuojate gana greitai. Jei muitinė nori papildomų klausimų, galima sustabdyti ilgiau. Pervežėjas paprastai tvarko popierius, bet jūsų inventorinis sąrašas turi būti pasiekiamas. Aš visada sakau: dokumentus laikykite ne giliai dėžėje, o aplanke, kuris keliauja su vairuotoju ar jumis.

Ką daryti, jei vėluoja keltas ar tunelis?

Jei vėluoja keltas, tunelis arba sunkvežimis prie sienos, pirmiausia reikia žinoti, ar tai keičia iškrovimo dieną Lietuvoje. Geras pervežėjas praneša, kai tik mato problemą. Blogas praneša tada, kai jūs jau laukiate prie tuščio buto. Turėkite rezervinį planą: kas priims daiktus, kur palikti automobilį, ar galima iškrauti kitą dieną. Vieną kartą Doverio eilėje klientai praleido beveik visą dieną, o Lietuvoje žmonės turėjo grįžti į darbą. Tokios situacijos erzina, bet jas galima suvaldyti.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais?

Taip, kai kurie pervežėjai leidžia važiuoti kartu, ypač jei lieka vietos keleiviui, bet tai ne visada draudžiama. Problema ta, kad draudimas, darbo laikas ir muitinės procedūros gali būti kitokie. Vairuotojas negali sėdėti 30 valandų be pertraukų, net jei jums atrodo, kad taip greičiau. Jei važiuojate su vaikais ar augintiniais, geriau planuoti atskirai. Daiktai furgone, žmonės automobilyje – švariau, ramiau ir saugiau. Be to, augintiniams reikia savo dokumentų, tai jau atskira istorija.

Kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių, kai šeima ir daiktai yra skirtinguose miestuose?

Čia reikia vieno pagrindinio žmogaus, kuris mato visą paveikslą. Jei vyras Londono rajone, žmona dirba Manchesteryje, o baldai pas tėvus Notingame, planas turi būti vienas, ne trys žinučių srautai. Sudėliokite, kas kada prieina prie daiktų, kas pasirašo dokumentus, kas moka, kas pasitinka Lietuvoje. Tada klausimas, kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių, tampa mažiau chaotiškas. Būna, kad šeima susitaria žodžiu, o paskui paaiškėja: niekas neužsakė krovėjų. Todėl viską fiksuokite raštu.

Ar reikia būti namuose iškrovimo dieną?

Taip, kažkas turi būti vietoje ir priimti krovinį. Jei negalite jūs, turi būti patikimas žmogus su įgaliojimu arba bent aiškiu susitarimu. Iškraunant reikia patikrinti dėžių skaičių, didelių daiktų būklę, ar neatvyko šlapias krovinys, ar nėra akivaizdžių įbrėžimų. Nuotraukos labai padeda. Jei randate žalos, fiksuokite iškart ir rašykite pervežėjui tą pačią dieną. Pirmą savaitę neatidėliokite pretenzijų – kuo vėliau, tuo sunkiau įrodyti, kad tai ne jūsų „interjero sprendimas“.

Išvada

Perkraustymas iš Anglijos be rūpesčių nereiškia, kad niekas nevyks ne pagal planą. Reiškia, kad planas bus toks tvirtas, jog smulkios problemos jūsų nenugalės. Turėkite datas, dokumentus, sąrašus, pasiūlymą raštu ir žmogų, kuris priims daiktus Lietuvoje. Jei viską darote paskutinę savaitę, rizika auga. Jeigu vis dėlto ieškote, kaip planuoti perkraustymą iš Anglijos be rūpesčių, pradėkite nuo paprasto klausimo: ką tikrai reikia vežtis, kas tuo rūpinsis ir kas atsakys, jei kas nors nepavyks.