Kaip veža baldus į South Normanton: tiesa apie pervežimus iš Lietuvos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir turbūt mačiau viską. Kasdien susiduriu su tais patiais klausimais, tais pačiais nerimais ir, deja, tais pačiais nesusipratimais. Žmonės visada klausto, kaip tai veikia iš tikrųjų, kai reikia persikelti ar nusiųsti daiktų į Angliją. Ypač dažnai gaunu užklausas apie konkrečius regionus, pavyzdžiui, kai reikia veža baldus į South Normanton. Tai ne toks paprastas reikalas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dabar, kai pasaulis pasikeitė. Čia ne tik apie vairuotoją, kuris sėdi ir vairuoja, tai apie dokumentus, muitines, vėlavimus ir tą žmogiškąjį faktorių, kuris visada pasirodo blogiausiu metu. Tau nereikės mokslininko, kad suprastum, bet gali prireikti kantrybės.

Kainos ir laiko klausimai

Kiek kainuoja baldų pervežimas į South Normanton?

Tai, žinoma, pirmasis dalykas, kurio kiekvienas klausa, ir tai logiška. Bet atsakymas niekada nėra paprastas „kiek“. Viskas priklauso nuo to, kiek tų baldų tikrai yra. Ar tai viena sofa ir stalas, ar visa konteinerinė siunta namams? Jei kalbame apie dalinį krovininį kelią, kai veža baldus į South Normanton kartu su kitų žmonių daiktais, tai gali kainuoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų už kubinį metrą. Visgi, jei tu nori ekskursinio krovinio, kai visa fura skirta tik tau, skaičiuok didesnes sumas – štai ten kainos šuoliauja aukštyn, nes degus yra brangus, o okeanijos pervežimai daro savo. Turiu omenyje, kad kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, tai geriau skambinti ir klausti dabar, o ne remtis senais informatoriais.

Kiek laiko užtrunka kelionė iki South Normanton?

Anksčiau, prieš „Brexitą“ ir visas šias naujas kontrolės, buvo paprasčiau – sėdi ir važiuoji. Dabar? Tai loterija. Techniškai kelias nuo Vilniaus iki Pietų Normantonio (South Normanton) užtrunka apie 24–30 valandų nuolatinio vairavimo, bet tai teorija. Praktiškai vairuotojai turi poilsio laikus, o svarbiausia – muitinės. Oksbridže ar Doveriuje eilės gali būti tokios, kad stovi po dvi paras. Taigi, jei tave sakau, kad prekės atvyks per savaitę, tai geriau tikėkis savaitės ir pusę, o jei atvyks anksčiau – būsi maloniai nustebintas. Nereikia derėtis su vadybininkais dėl dienų, nes jie nėra vairuotojų galvoje.

Ar galima gauti tikslų atvykimo laiką?

Noriu būti sąžiningas – ne, negali. Ir jei kas nors tau pasako „rytoj 12:00“ su šimtu procentų garantija, jis meluoja arba yra labai jaunas šioje srityje. Yra per daug veiksnių: variklio gedimas, eismo įvykiai (kurie, deja, dažni Anglijoje), blogas oras, ar net toks paprastas dalykas kaip tai, kad vairuotojas tiesiog užmigo. Kartais veža baldus į South Normanton ir dėl to, kad paskutinis klientas vėlavo pakuotis, visa grandinė pasisuka. Geriausia, ką gali padaryti, tai sekti savo siuntą per GPS sistemą, jei tokia suteikiama, ir būti namuose tada, kai vairuotojas skambina ir sako, kad jis artėja.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Tai ekonominis dalykas, kurį daugelis nesupranta. Vasarą visi nori vykti į atostogas ar vežti vaikus į universitetus, todėl vietų furose trūksta. Tada kainos šokinėja. Žiemą, ypač sausį-vasarį, yra ramiau, todėl galima gauti geriausią pasiūlymą. Be to, reikia prisiminti apie šventes – Kalėdos ar Velykas yra baisūs laikai logistikoje. Tada ne tik brangiau, bet ir sunkiau užsakyti. Jei turi lankstumo, planuok kelionę ne šventinėmis dienomis, taip taupysi nemažai pinigų, kurius gali išleisti geriau įrengiant naujus namus Anglijoje.

Ar taip, kad pigiau, jei aš pats pakuosi?

Taip, ir ne. Pigu bus, jei tu pats pakuosi į dėžes, o mums duosi tik gabenti. Bet čia yra pavojinga zona. Jei tu blogai sufixuosi sofa arba neįreiškai lūžimo, ji gali nukristi kelyje (kaip tai buvo viename atvejui prieš metus, kai vairuotojas stabdė, o stalas nulėkė ant grindų). Mes paprastai siūlome pakavimo paslaugas, tai kainuoja, bet duoda ramybės. Jei esi tikras savo sugebėjimu, tai gerai, tačiau įsidėmėk – jei dėžės sutrupa dėl blogo kokybės kartono, draudimas tai nedengia. Taigi, čia reikia pasverti, ar tau svarbiau pinigai, ar saugumas.

Ką daryti, jei man pasiūlo per pigiai?

Bėkite. Vokiškai sakoma „Billig ist teuer“ – pigu yra brangu. Jei kas nors siūlo pervežti visus tavo namus į Angliją už kainą, kuri atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai tai yra firmos be draudimo, su senais sunkvežimiais arba su vairuotojais, kurie dirba „juodai“. (Arba tiesiog paims tavo pinigus ir išnyks). Ypač kai reikia veža baldus į South Normanton, kur yra daug sandėlių ir logistikos centrų, ten susirenka visokie „lapės“. Geriau mokėti šiek tiek daugiau patikimam brokeriui, nei vėliau raudoti prieš tuščią furgoną.

Dokumentai ir muitinės

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Čia prasideda nuobodžiausia, bet svarbiausia dalis. Tau reikės daiktų sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti tikslus. T.y., jei rašai „sofa“, nurodyk, kokia sena, ar yra įbrėžimų. Taip pat reikės asmens dokumento kopijos. Jei perkate naujus baldus iš parduotuvės ir siunčiate į Angliją, reikės PVM sąskaitos faktūros. Be to, jei veža baldus į South Normanton kaip perkraustymas (Transfer of Residence), yra speciali forma, kuri leidžia atsiskaityti be muito ir PVM. Bet tam reikia įrodyti, kad gyvenai Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių.

Kas tai yra Transfer of Residence (ToR) dokumentas?

Tai, kadangi Lietuva ir Anglija dabar yra skirtingos muitinės zonos (nepaisant to, kad abi ES... ne, Anglija nebe ES), tai tavo asmeniniai daiktai gali būti apmokestini. ToR numeris – tai leidimas iš Anglijos muitinės, kuris sako, kad tu nesi prekeivis, o tik persikeli gyventi. Jis gaunamas nemokamai, bet reikia laiko, kad jį patvirtintų. Be šio numerio fura gali būti sulaikyta muitinėje, ir tu gali mokėti didelius mokesčius už savo seną spintą. Tai būtina, jei nori veža baldus į South Normanton be papildomų rūpesčių.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Sunku tiems, kurie nemoka anglų kalbos arba nemoka užpildyti formų internetu. Pati procedūra yra elektroninė, reikia užpildyti paraišką HMRC (britų mokesčių tarnybos) svetainėje. Kartais jiems užtrunka savaitę, kartais dvi. Esu matęs atvejų, kai žmonėms atmetė paraišką dėl klaidingos datos arba neaiškaus adreso. Geriau šitą dalyką padaryti iš anksto, kai tik žinai, kad išvykstate. Nereikia laukti, kol vairuotojas jau stovi prie namų.

Kas vyksta, jei neturiu ToR, o noriu vežti?

Tu gali vežti, bet tada tai laikoma importu prekių. Turi mokėti PVM ir galbūt muito, priklausomai nuo prekių kilmės. Pavyzdžiui, jei tu perki naujus baldus Lenkijoje ir veži į savo namus Anglijoje, tai yra prekyba. (Tikriausiai taip, jei tai darysi reguliariai). Bet jei tai vienkartinis dalykas be dokumento, muitinės pareigūnas gali nuspręsti, kad tai importas, ir pridėti mokesčius. Nėra tiesioginio atsakymo, viskas priklauso nuo to, ką pamatys inspektorius. Geriau nedaryti ložių ir gauti dokumentą.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Ir ne tik todėl, kad aš jį siūlau. Žinote, kiek furgonų užsidega Anglijoje kasmet? Arba kiek jų apvagia stovėdami poilsio aikštelėse? (Ypač priešais „Welcome Break“ servisus). Jei turi brangų baldų, turi juos apdrausti. Standartinis draudimas paprastai dengia 3-5 EUR už kilogramą, bet jei turi ką nors labai vertingo, turi tai paminėti iš anksto. Be to, jei pats pakuoji ir dėžė sutrupa, draudimo niekas neduos. Tai svarbu suprasti.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?

Tada prasideda siaubas. Fura gali būti uždaryta muitinėje tol, kol viskas neišsiaiškins. Yra buvę atvejų, kai dėl klaidingo svorio ar prekės kodo (HS kodo) siunta stovėjo penkias dienas. Tas laikas kainuoja pinigus, nes vairuotojas turi būti mokamas už stovėjimą, o fura negali važiuoti toliau. Todėl visada patikrink sąrašus du kartus. Vienas klientas rašė „mediniai daiktai“, o ten buvo brangios antikvarinės knygos – tai sukėlė papildomą patikriną.

Pakavimas ir krovimas

Kaip geriausia supakuoti baldus?

Jeigu kalbame apie sofą ar minkštus baldus, tai būtinai reikia plėvelės (stretch film). Ne vienas kartą mačiau, kaip atvažiuoja švara, o ant sofos purvo ar drėgmės dėmės, nes buvo neįvyniota. Stalus ir spintas reikia demontuoti, jei įmanoma, tai taupo vietą furoje. (Kartais net neįsivaizduoju, kaip jie įlenda per duris, jei neišsuksite kojų). Dėžės turi būti stiprios, nenaudokite senų maisto dėžių su riebalais, jos gali sutepti kitus daiktus.

Ar galiu įkrauti dėžių į baldų viršų?

Taip, tai yra būdas, kaip taupyti vietą ir pinigus. Bet turi būti protingas. Negali uždėti sunkių knygų dėžės ant stiklinės vitrinos. Vairuotojai, kurie veža baldus į South Normanton, paprastai yra patirti ir užtikrins, kad krūva neiškristų, bet jie ne stikliniai. Jei tu pats užkrauni, būk atsakingas. Aš mačiau, kaip vienas klientas užkrovė dviratį ant sofos, ir važiuojant per duobę dviratis pradėjo „gręžti“ sofą. Nebūk toks klientas.

Ar reikia išimti turinį iš spintų ir stalčių?

Idealiai – taip. Stalčiai su daiktais gali tapti per sunkių, o jų bėgeliai gali nulūžti važiuojant nelygiu keliu Anglijoje (o ten yra kur nelygu). Ypač jei ten yra knygos ar indai. Tačiau, jei tai lengvi drabužiai, dažnai paliekama, tiesiog užfiksuojama juos juosta arba sriegiu, kad neiššoktų. Bet rizikuoji, kad stalčius užstrigs. Geriau išimti ir padėti į dėžę – taip saugiau.

Kas dėl stiklo ir veidrodžių?

Tai pati pavojingiausia dalis. Stiklas turi būti supakuotas į specialią pūstučią plėvelę (bubble wrap) ir sustiprintas kartonu. Be to, reikia pažymėti „SHATTERPROOF“ arba „STIKLAS“. Jei tu turi didelį veidrodį, geriau jį padaryti specialią dėžę arba uždėti medinį rėmą.