Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę? Praktinis vadimas iš vidaus
Sveiki, tiesiog šiukšliadėžę. Na, šiaip sakant, ne šiukšliadėžę, o kasdienybę. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, maždaug nuo tada, kai sienos tarp šalių buvo tik žemėlapyje, o ne realybėje. Dabar, kai kalbame apie tai, kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę, situacija pasikeitė nerealiai. Brexit viską sugriežtino, kainos pakilo, o klientų poreikis liktas tas pats – norima pigiai, greitai ir saugiai. Tiesą sakant, dažniausiai tenka išsirinkti dvi iš trijų, bet aš stengiuosi paaiškinti, kur yra realios galimybės sutaupyti. Štai kas vyksta užkulisiuose ir ką reikia žinoti, kad nenukentėtų jūsų piniginė ir nugarą.
Bendras supratimas ir planavimas
Ar tikrai verta vežti senus baldus į Angliją?
Dažnai gaunu tokį klausimą. Žmonės turi seną, bet „brangų“ jų širdims sofabą ar spintą ir klausia, ar verta. Sąžiningai sakant, dažniausiai ne. Jei baldų rinkos vertė mažesnė nei 500 eurų, o pervežimas su muitine kainuos dvigubai daugiau, tai logiškiau nusipirkti naujus. Bet jei tai tėvo rankų darbas ar vintage radinys, tai kita kalba. Tada kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę tampa antro plano klausimu, svarbiau yra saugumas. Tačiau apskritai, skaičiuokite: sandėliavimas, kėlimas, kuras. Kartais išeiga, kad pigiau tiesiog užduoti tiems baldams ant „Gumtree“ ir nusipirkti naujus Londono ar Mančesterio parduotuvėse.
Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?
Niekas negali pasakyti tiksliai, nes... (čia viskas priklauso nuo laiko). Paprastai, jei tai dalinis krovinys, t.y. jūsų baldai važiuoja kartu su kitų klientų daiktais dideliame sunkvežimyje, tai užtrunka nuo savaitės iki trijų. Vairuotojas turi surinkti viską, nuvažiuoti į uostą, išlikti eilėje, keltais perplauktią Lamanšą, o ten – muitinė. Esu matęs atvejus, kai krovinys užstringa Doverio uoste dėl vieno trūkstamo dokumento ir stovi tris dienas. Taip, tai įtakoja galutinę kainą, bet jei planuojate iš anksto, tai ne taip skauda.
Ar galiu patiems vežti mažomis vagonėlėmis?
Žinoma, tai vienas pigiausių būdų. Jei turite priekabą ar nuomajatę mažą vagonėlę „U-Haul“ tipo, tai kainos bus tik kuras ir keltų bilietai. Bet čia yra gudrybė – po Brexito jums reikės tardyti prekes (t. y. savus baldus) kaip eksportą, o vėliau – importą į JK. Jei nesate pasiruošę praleisti pusės dienos prie muitinės pareigūno, kuris klausins, kokia yra sofos medžiaga, tai gali būti nervuojanti. Tačiau jei turite laiko ir norite taupyti, tai variantas „kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę“ tikrai tinkamas.
Kas dėl tobulų dėžių? Ar būtinos?
Mano praktika rodo, kad kuo labiau bandote taupyti ant pakuotės, tuo daugiau rizikuojate. Vieną kartą klientas norėjo taupyti ir neįsiseno minkštų baldų į streč-filmą, o tik uždėjo ant juos seną pledą. Atvykus į Londoną, buvo pilnas purvo ir įbrėžimų. Geriau investuoti šimtą eurų į geras dėžes arba specialias baldų uždangas. Tai nepadidins pervežimo kainos žymiai, bet išsaugos nervus. Ir ne, senos „Lietuvos pašto“ dėžės netinka, jei jose sveria 50 kilogramų.
Ar galima susirasti ką nors „Facebook“ grupėse?
Taip, yra daug grupių, kurioje vairuotojai siūlo savo paslaugas „iš rankos į ranką“. Tai gali būti tikrai pigu. Bet čia yra didžiausia rizika. Jūs neturite jokios sutarties, jokio draudimo. Vairuotojas gali nusivilti keliu ar pasiimti geresnį užsakymą kelyje ir jūsų baldai pradingsta. Esu matęs, kaip žmonės verkia dėl prarastų antikvarinių veidrodžių. Jei renkatės šį variantą, bent jau reikalaukite asmens kodą ir sutarties pasirašymo.
Kada geriausia planuoti pervežimą?
Idealiai – ne vasarą ir ne prieš šventes. Tada keltų kainos šuoliais aukštyn, o vairuotojų trūksta. Geriausia rasti laiką tarp sezono, pavasarį ar rudenį. Tada įmonės lengviau sutinka nuolaidžiauti, nes nori užpildyti mašinas. Taip, aš žinau, kad perkant butą negalima laukti, bet jei galite pastumti datą savaitę ar dvi, padarysite didelę įtakai tai, kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę.
Kainos ir mokesčiai
Kiek apytiksliai kainuoja vienas kubinis metras?
Tai klausimas, į kurį neatsakysiu taip paprastai. Vidutiniškai, dalinio krovinio atveju (kai dalijatės mašina), tai kainuoja nuo 80 iki 150 eurų už kubą. Tačiau tai tik pervežimas prie durų (arba prie artimiausio taško). Jei reikia kelti į trečią aukštą be lifto, pridės dar kiekvieną aukštą po 50 eurų. Ir nepamirškite, kad Londono centre dažnai reikia mokėti už važiavimo zoną (ULEZ), jei mašina ne ekologiška. Tai smulkmenos, bet jos susumuojasi.
Ar brangiau vežti į Škotiją nei į Londoną?
Paprastai taip. Londonas yra pagrindinis kryžkelės taškas, ten važiuoja beveik visi sunkvežimiai. Jei reikia vežti į Glazgą ar Edinburgą, tenka važiuoti šiaurėn, o atgal grįžti tuščia... na, tikiuosi, ne tuščia, bet kartais būna sunku surasti grįžtamą krovinį. Todėl kainos šiaurės kryptimi gali būti didesnės maždaug 10–15 procentų. Bet vėlgi, jei susitvarkote su didesne grupe, galima derėtis.
Kas darbiau: keltas ar tunelis?
Keltas (iš Kalkės ar Duisburgo) dažniau būna pigesnis, kai kalbame apie didelius sunkvežimius, nes ten yra daugiau konkursų. Tunelis „Eurotunnel“ greitesnis, bet brangesnis. Jei jums skubėjimas nėra pirmasis prioritetas, keltas yra geriausias pasirinkimas taupyti. Be to, keltuose vairuotojai gali pailsėti, kas svarbu saugumui. O tunelis – tai tik pervažiavimas, be jokio komforto.
Ar tikrai taip brangu kuras dabar?
Nebent gyvenate po akmeniu. Kuro kainos smarkiai paveikė pervežimo įmonių maržas. Anksčiau galėjome suteikti didesnes nuolaidas, dabar tenka skaičiuoti kiekvieną kilometrą. Taigi, jei koks brokeris pasiūlo kainą, kuri atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai jis sutaupo ant kuro kokybės (kas neįmanoma) arba ant vairuotojo atlyginimo. O tai reiškia – vairuotojas bus pavargęs. Pasakykiau, geriau mokėti šiek tiek daugiau už garantiją.
Ar galima kažkaip apeiti PVM?
Jei esate fizinis asmuo ir vežate asmeninius daiktus (t. y. judėjate gyventi), tai galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ reliefo. Tai leidžia apeiti PVM ir muito mokesčius JK. Tai didelė taupykla! Reikia tik užpildyti formą C105A ir parodyti, kad gyvenojote ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Dažnai apie tai žmonės net nesužino, o būtų taupyta šimtus.
Ką daryti, jei įmonė reikalauja 100% avanso?
Bėkite. Seriozios pervežimo įmonės paprastai ima apie 30–50 proc. avansą, likutį – atlikus darbą. Jei reikalauja visų pinigų iš karto, tai labai didelė rizika, kad jūsų tiesiog apguls. Ypač jei radote šią įmonę „Google“ paieškoje prieš pusę valandos ir ji neturi normalios svetainės ar atsiliepimų. Patikrinkite „Companies House“ duomenis, jei tai JK įmonė.
Ar verta laukti „paskutinės minutės“ pasiūlymų?
Kartais tai išeina, bet dažniausiai – ne. Jei laukiate, kol mašina bus pilna, galite gauti nuolaidą, bet ir rizikuojate likti be pervežimo, jei netikėtai atsiras didesnis klientas. Mano patirtis rodo, kad užsisakyti 2–3 savaites iš anksto yra auksinis vidurkis. Tada įmonės jau turi planus, bet dar gali priderinti jus prie maršruto.
Muitinė ir dokumentai
Ar labai sudėtinga su muitinės dokumentais dabar?
Po 2021 metų – taip. Anksčiau tiesiog užvažiuodavai ir važiuodavai toliau. Dabar reikia pateikti eksporto deklaraciją iš Lietuvos (ar kitos ES šalies) ir importo deklaraciją į Jungtinę Karalystę. Gerai, kad dauguma įmonių tai darba už jus, bet jei vežate patys, turite susitvarkyti su „Customs Declaration Service“ sistemoje. Ji lėta, sudėtinga ir dažnai stringa. Mano nuomone, verta mokėti brokeriui, kad jis tai padarytų.
Kas nutinka, jei pamiršiu nurodyti vieną daiktą?
Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą. Jei deklaracijoje rašote „baldai“, o randa dviratį, tai gali būti laikoma mėginimu apeiti mokesčius. Galite gauti baudą arba priversti atidaryti visą sunkvežimį. O atidaryti mašiną Dvemyje uoste – tai brangu ir ilgai. Geriau parašyti viską, netgi tą seną žvakidę, kurią nebežinote kur dėti. (Nors, tiesą sakant, žvakidėms dažnai nereikia jokios deklaracijos, bet esu matęs, kai klausinėjo apie net vaikių žaislus).
Ar turiu mokėti mokesčius už senus daiktus?
Jei tai asmeniniai daiktai ir naudojami (ne nauji su etiketėmis), tai paprastai ne. JK yra nulis PVM ir nulis muitai importuojant naudojamus asmeninius daiktus, jei taikoma „Transfer of Residence“ taisyklė. Bet jei atvežate 10 naujų sofų, kurias nupirkote čia ir planuojate parduoti ten, tai jau komercinė veikla. Ten reikės mokėti ir PVM (20 proc.), ir muitus.
Kas yra EORI numeris ir ar jis man reikalingas?
Jei esate verslas – taip, būtinai. Jei esate fizinis asmuo, dažnai galima apsieiti be jo, naudojant tarpininką (pervežėją). Bet jei planuojate daugiau vežti ar prekiauti, gausite EORI numerą beveik automatiškai. Be jo sistema tiesiog neleis užregistruoti deklaracijos. Tai kaip asmens kodas muitinei.
Ar galiu vežti maistą kartu su baldais?
Dėl maisto produkto griežtai nerekomenduoju. Galite atvežti sausą maistą savo poreikiams (kaip makaronus ar džemą) dėl asmeninio vartojimo, bet jei randa mėsos ar pieno produktų, viską konfiskuos be jokios gailesčio. JK turi labai griežtas taisykles dėl gyvūninių produktų iš ES. Nė nebandykite paslėpti dešros tarp sofos pagalvių – neverta.
Ką daryti, jei dokumentai neteisingi?
Tada laukiatė. Vieną kartą turėjome klientą, kuris padarė klaidą prekės kode (HS kode). Mašina stovėjo 4 dienas, kol ištaisėme. Tas laikas kainavo daugiau nei pati pervežimo paslauga. Dabar visada patikrinu dokumentus du kartus (ar net tris) prieš išvykstant. Jei neesite tikri dėl kodo, klauskite brokerio, geriau klausineti per daug.
Ar reikia draudimo nuo muitinės baudų?
Standartinis draudimas paprastai nedenga baudų už neteisingus dokumentus. Yra specialios draudimo rūšys, bet jos brangios. Geriausia užtikrinti, kad dokumentai būtų teisingi. Dirbant su patikimais ekspeditieriais, rizika maža, nes jie tems atsakingi už deklaraciją (tiek teoriškai, praktikoje viskas priklauso nuo sutarties).
Rizikos, draudimas ir praktiniai patarimai
Ar būtina apdrausti baldus?
Mano nuomone, taip. Niekas nesako, kad vairuotojas blogas, bet kelyje gali būti ir kitas vairuotojas, kuris neblaivus arba tiesiog nepastebėjo. Be to, jūsų baldai gali nukristi pakrovimo metu. Standartinis draudimas paprastai apmoka apie 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius baldus, tikrinkite šią sumą. Galbūt verta padidinti draudimo limitą.
Kas nutinka, jei sofa neįeina į laiptus?
Tai klasika. Klientas sako: „įeis, matėau“. Vairuotojas atvyksta, o sofa per 5 cm per didelė. Tada turite spręsti: ar išmontuoti langą, ar išsinešti per balkoną (jei yra), ar... na, grąžinti atgal. Už laukimą reikės mokėti. Prieš vežiant, išmatuokite ne tik baldus, bet ir laiptinę, ir įėjimus į liftą (jei jis telpa). Tai taupo daugiau nei pinigus – taupo jūsų nervus.
Ar galiu patikėti baldus kaimynui, kuris važiuoja ten?
Tas pats rizikingas variantas kaip ir „Facebook“ grupės. Nors jį ir pažįstate, bet ar jis turi tinkamą transportą? Ar jis uždės pledą, jei lietus? Kas bus, jei jo mašina suges? Draudimo tikriausiai nebus. Patirtis rodo, kad draugystės dėl pinigų ir baldų dažnai baigiasi... (čia noriu pasakyti, prastai). Geriau pasamdyti profesionalą, nors ir brangiau.
Kaip atpažinti blogą pervežimo įmonę?
Jei jie nekalba apie muitinę kaip apie problemą – bėkite. Jei sako, „mums tai ne problema, mes viską pasistem“, tai melagiai. Muitinė visada yra problema. Taip pat, jei neturi fizinio adreso ar telefono numerio, tik el. paštą. Be to, jei atsiliepimai yra visi vienodi ir parašyta viena diena, tai tikriausiai pirkti. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo įtartinai, tai taip ir yra.
Ar saugu palikti baldus vairuotojui ir išvažiuoti?
Nerekomenduoju. Geriau, kas nors būtų priešais, kai atvyksta mašina. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas palieja dėžę lauke, sakydamas „nebetelpa“, o važiuoja toliau. Ir kas tas dėžės? O jei ji pradeda lyti? Būkite ten arba pasamdykite atstovą, kuris priims prekes jūsų vardu.
Ką daryti, jei baldai atvyko sugadinti?
Pirmiausia – nefotografuokite tuščias vietas. Reikia fotografuoti kaip yra, su pakuotės liekanomis. Tada nedelsiant rašykite pretenziją el. paštu (ne žinute). Draudimo kompanijoms reikalingos įrodymų nuotraukos. Kiekviena minutė vėluojant mažina jūsų šanse gauti kompensaciją. Esu matęs, kai žmonės tik po savaitės skambindavo, o įmonė sakė: „kaip mes žinome, kad ne jūs tą spintą patys sulaužėte?“.
Ar yra kokia nors slapta paslaptis, kaip pigiau?
Slapta paslaptis? Galbūt tai, kad nereikia vežti oro kondicionieriaus ar šaldytuvo, jei galite nusipirkti naują. Didelių buitinių prietaisų pervežimas – tai naktmarė dėl jų svorio ir trapumo. Jei galite atsisakyti stambių, sunkių daiktų, taupykite ne tik pervežime, bet ir galbūt už sandėliavimą. Taip, ir dar vienas dalykas – derėkitės. Jei turite 10 kubinių metrų, paprašykite nuolaidos už didelį kiekį. Niekas nedraudžia.
Ar verta rinktis mažesnes įmones vietoj didžiulių korporacijų?
Mažos įmonės dažnai yra lankstesnės ir gali pasiūlyti geriau individualų požiūrį. Didelės korporacijos turi standartinius procesus ir kainas, kurios nebūna mažos. Tačiau didelės įmonės turi daugiau resursų, jei kažkas negerai. Mano asmeninė patirtis – mažos, bet patikimos šeimos firmos dažnai duoda geriausią rezultatą santykiu „kaina/kokybė“.
Kas dėl to, kad vairuotojai kalba tik savo kalba?
Tai nėra problema, jei yra ekspeditorius, kuris koordinuoja viską. Bet jei samdote tiesiog vairuotoją iš Lenkijos ar Lietuvos, kuris nemoka angliškai, o JK pusėje tas, kuris priima, nemoka lietuviškai... tai bus chaosas. Užtikrinkite, kad ryšys bus užtikrintas. Aš vieną kartą teko versti tarp lenko ir anglo per telefoną, kol jie stovėjo prie durų. Nekeistas patyrimas.
Ar galiu gabenti pavojingus daiktus (dažus, benzina)?
Absoliučiai ne. Tai nelegalu ir pavojingu. Jei sulaikys, baudos bus milžiniškos, o krovinys konfiskuojamas. Net tokių dalykų kaip aerozoliai ar balzamas gali būti problemos, jei jų daug. Visada klauskite apie ribojimus, jei abejojate dėl cheminės medžiagos. Geriau palikti čia arba atiduoti kaimynams.
Kokia pati didžiausia klaida, kurią daro klientai?
Didžiausia klaida – nenurodyti tikro adreso. Rašo „Londonas“ ar net „centras“. O vairuotojui reikalingas gatvės pavadinimas, pašto kodas ir informacija apie prieigos galimybes (ar gali važiuoti sunkvežimis, ar yra apribojimų). Jei vairuotojas neįvažiuoja į zoną dėl LEZ mokesčio arba dėl to, kad gatvė per siaura, jis turės iškrauti ant gatvės arba vežti toliau. Tai papildomi kaštai.
Ar turite ką nors pridėti apie tai, kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę?
Galiausiai, tiesiog būkite atsargūs. Pigiau nebūtinai reiškia geriau. Sutaupyti 50 eurų gali kainuoti tūkstančius nervų. Pasitikrinkite įmonę, pasiruoškite dokumentus, išmatuokite baldus. Tai yra tas receptas, kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę be nemalonumų. O jei kils abejonės – visada skambinkite man arba savo brokeriui, geriau klausti per daug kartų nei padaryti klaidą.
Išvada
Viskas susumuoja paprastai: norėdami sutaupyti, turite suprasti procesą ir nebijoti klausti. Nėra vieno magiško būdo, kaip pigiai gabenti baldus į Jungtinę Karalystę, bet yra daugybė smulkių sprendimų, kurie lemia galutinę kainą. Nuo tinkamos datos pasirinkimo iki dokumentų tvarkymo – kiekvienas žingsnis svarbus. Naudokitės patirtimi, kurią čia dalinausi, ir būkite atsargūs su per daug pigiais pasiūlymais. Sėkmės jūsų kelionėje ir tikiuosi, jūsų baldai atvyks saugiai ir laiku.