Kaip persivežti asmeninius daiktus į Angliją?

Įvadas

Jei klausiate, kaip persivežti asmeninius daiktus į Angliją, pirmas dalykas: ne viskas taip, kaip buvo prieš kelerius metus. Po „Brexit“ Anglija yra Didžiosios Britanijos dalis, bet muitų ir dokumentų prasme ji elgiasi kaip trečioji šalis. Daiktai gali būti jūsų asmeniniai, seniai naudoti, bet popieriai vis tiek reikia. Per 20 metų (tiksliau – jau virš 20) mačiau, kad daugiausia bėdų daro ne svoris, o sąrašai, nuotraukos, adresas ir per didelis optimizmas. Žemiau – taip, kaip dažniausiai vyksta realybėje.

DUK

Kaip persivežti asmeninius daiktus į Angliją: pirmi sprendimai

Ar išvis verta vežtis senus baldus?

Ne visada. Pirmas klausimas ne „kaip pakrauti“, o „ar tas spintos kampas vertas 120–200 svarų pervežimo dalies?“ Jei baldai pigūs, pažeisti, sunkūs, geriau parduoti Lietuvoje arba išdalinti. Kita vertus, lova, kurią pažįstate, darbo stalas, vaiko foteliukas, tikras kilimas – tai jau kita istorija. Kartais klientas sako: „tik dėžės“, o tada paaiškėja, kad dar ir senas pianinas. Tada reikia stabtelėti.

Kiek laiko prieš kraustymąsi reikia pradėti ruoštis?

Pradėkite bent prieš 3–4 savaites, jei vežate dalinį krovinį, ir prieš 6–8 savaites, jei planuojate konteinerį ar didelį furgoną. Ne todėl, kad viskas taip ilgai trunka, o todėl, kad žmonės viską prisimena paskutinę dieną. Reikia sąrašo, pakavimo medžiagų, adreso Anglijoje, kartais ToR numerio, kartais nuotraukų brangiems daiktams. Jei dar turite gyvūną ar automobilį, pradėkite dar anksčiau. Atsiprašau, bet chaosas paskutinę savaitę kainuoja.

Ar geriau rinktis pilną furgoną, dalinį krovinį ar konteinerį?

Pilnas furgonas tinka, kai turite 1–2 kambarių buto turinį ir norite greičiau. Dalinis krovinys pigesnis, bet jis laukia, kol susirinks su kitais siuntiniais, todėl grafikas šokinėja. Konteineris dažniau tinka didesniems kroviniams arba jūriniam maršrutui, pavyzdžiui, per Southamptoną ar Felixstowe. Jei turite tik 20 dėžių, konteineris yra pinigų deginimas. Čia, beje, geriausia vietą tarpininkauti sąžiningam pervežėjui, kuris pasakys „nereikia“.

Kokia kaina orientacinė?

Mažam kroviniui nuo Lietuvos iki Anglijos dalinis krovinys gali būti apie 300–900 svarų, didesnis furgonas – 1 200–2 500 svarų, pilnas 20 pėdų konteineris neretai 3 000–5 000 svarų su pakrovimu, iškrovimu ir dokumentais. Bet kaina šokinėja nuo adreso: Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Bristolis – visur skirtingai. Liftas, siaura gatvė, parkavimo leidimas, laiptai – tai ne smulkmenos. Geriausia gauti 2–3 pasiūlymus, o ne tik žiūrėti į gražiausią kainą.

Ar galima vežtis daiktus patiems automobiliu?

Galima, jei automobilis talpina ir jūs turite jėgų po 18 valandų kelio dar nekęsti tų dėžių. Reikia nepamiršti, kad keltas arba Eurotunnel, degalai, nakvynė, draudimas ir muitinės procesas taip pat kainuoja. Dažnai atrodo pigiau, o paskui pridedate vieną viešbutį, du pietus, bagažinę pilną maisto ir nervus. Jei vežate tik lagaminus ir porą dėžių – puiku. Jei vežate sofą, čiužinį ir indus, geriau pagalvoti.

Kaip persivežti asmeninius daiktus į Angliją be muitų ir papildomų problemų

Ar tikrai galima persivežti asmeninius daiktus į Angliją be muito?

Taip, dažniausiai galima, bet ne todėl, kad Anglija „nieko nemato“. Jei daiktai yra jūsų asmeniniai, naudoti, vežate juos keisdami nuolatinę gyvenamąją vietą ir jie nėra skirti pardavimui, galima prašyti importo muito ir PVM lengvatos. Dažniausiai žiūrima, kad daiktai būtų jūsų ir naudoti bent apie 6 mėnesius. Paprastai reikia įrodyti, kad kraustotės: darbo sutartis, nuoma, registracija, mokykla vaikams. Ne visada, bet dažnai prašo ToR numerio. Jei kyla abejonių dėl prekių, žiūrėkite klausimą apie pardavimui skirtus daiktus. Persivežti asmeninius daiktus į Angliją be muito nėra automatinis mygtukas – reikia parodyti, kad tai tikrai gyvenimo perkėlimas, ne prekyba.

Kas yra ToR ir kada jis būtinas?

ToR reiškia Transfer of Residence. Paprastai tai numeris arba patvirtinimas, kurį gavote per HMRC sistemą prieš importuodami savo daiktus. ToR tikrinkite per oficialią gov.uk sistemą, ne per atsitiktinį Facebook komentarą. Jį prašo ne kiekvieną kartą, bet kai krovinys stringa muitinėje, tas numeris labai gelbsti. Jei vežate tik kelis lagaminus, galbūt jo neprireiks. Jei vežate baldus, dėžes, buitinę techniką, geriau pasitikrinti iš anksto. Aš pats visada sakau: geriau turėti ir nenaudoti, nei stovėti Doverio terminaluose ir aiškintis, kas čia dabar.

Kokių dokumentų paprastai prašo muitinė?

Paprašys paso arba ID, adreso Anglijoje, pakrovimo sąrašo, kartais nuomos sutarties ar darbo kontrakto. Ne visada žinau iš anksto, ką konkretus pareigūnas paprašys, todėl geriau turėti atsargas. Jei esate studentas, tinka priėmimo laiškas; jei grįžtate į šeimą – gali paprašyti papildomų paaiškinimų. Svarbiausia, kad duomenys sutaptų: vardas, pavardė, adresas, datos. Jei sąraše rašoma „London“, o dokumentuose „Manchester“, muitinė neklaus „kaip sekasi“, ji sustabdys. Dar vienas dalykas: dokumentus siųskite skaitmeniniu formatu, ne nufotografuotus tamsioje virtuvėje.

Kaip turi atrodyti inventorinis sąrašas?

Kaip normalus sąrašas, ne romanas. Kiekviena dėžė numeriuojama: 1, 2, 3, o šalia trumpai – drabužiai, knygos, indai, vaiko žaislai. Baldams rašykite tipą, medžiagą, apytikslę vertę ir būklę. „Senas fotelis“ yra geriau nei „stuff“. Jei turite brangų daiktą, pavyzdžiui, fotoaparatą ar kompiuterį, įrašykite serijinį numerį ir pridėkite nuotrauką. Sąrašas padeda ne tik muitinei, bet ir jums, kai Anglijoje ieškote to vieno adapterio.

Ar reikia nurodyti daiktų vertę?

Reikia, bet ne taip, kaip parduotuvėje. Rašote realią dabartinę vertę, ne tai, kiek prieš dešimt metų mokėjote už sofą IKEA. Sena spinta gali būti 40 svarų, o ne 800 eurų. Brangiems daiktams verta turėti sąskaitas, nuotraukas, garantinius lapus. Jei vertės visiškai nenurodysite, kas nors vis tiek jų paprašys, ir tada prasidės spėlionės. Priešingu atvėju (turėjau omenyje atveju) vėliau sunkiau ginčytis dėl draudimo.

Pakavimas, draudimas ir kas tikrai įvyksta kelyje

Kaip saugiai supakuoti baldus ir indus?

Indus sukiu į popierių arba burbulinę plėvelę, bet ne laikraščius, jei nenorite juodų lėkščių. Kiekvieną dėžę žymėkite „FRAGILE“, „KITCHEN“, „BEDROOM“ – anglų kalba, nes iškrovėjai dažniausiai nekalba lietuviškai. Baldų kampus sustiprinkite kartonu, stalčius išimkite ir atskirai suvyniokite. Lovos, spintos, stalai turi būti apsaugoti nuo drėgmės, ypač jei keliauja grupiniu kroviniu. Ir prašau, nedėkite indų į tą pačią dėžę su knygomis. Taip, žmonės daro.

Ar reikia draudimo persivežant asmeninius daiktus?

Mano atsakymas – taip, bent bazinis. Ne todėl, kad visi vairuotojai blogi, o todėl, kad kroviniai keliauja per sandėlius, kelus, terminalus, liftus ir siaurus laiptus. Draudimas dažniausiai dengia pavojus kelyje, bet gali netikti dėl blogo pakavimo ar netinkamai deklaruotos vertės; žiūrėkite sugadinimo procedūrą. Prieš pasirašydami, perskaitykite, ar tai „all risks“, ar tik atsakomybė pagal svorį. Jei vežate senelės portretą ar brangų instrumentą, klauskite atskirai. Gražūs žodžiai „viskas bus gerai“ nėra draudimas.

Ką daryti, jei daiktas sugadinamas?

Pirmiausia nefotografuokite tik Facebook, nors žinau, kad taip daro daugelis. Nuotraukos reikia iškart, kartu su dėžės numeriu, pakavimo būkle ir iškrovimo vieta. Praneškite pervežėjui raštu tą pačią dieną, ne po savaitės, kai jau surinkote baldus. Jei žala matoma iškraunant, pažymėkite priėmimo dokumentuose, net jei vairuotojas sako „nieko ten nėra“. Kartais klientas pasirašo švariai, o tada ginčytis sunkiau. Tai nemalonu, bet popierius kartais svarbesnis už pyktį.

Kokių daiktų negalima vežti?

Negalima vežti to, kas kelia pavojų arba ką draudžia taisyklės: dujų balionų, dažų, tirpiklių, fejerverkų, šaudmenų, kai kurių baterijų, narkotikų, nelegalių medžiagų. Taip pat problemiški ginklai, peiliai, kai kurie augalai, mėsa, pienas ir kiti gyvūninės kilmės produktai. Dažna klaida – palikti purškalo skardinę ar žiebtuvėlį dėžėje. Sandėlyje tai gali sustabdyti visą krovinį. Jei kyla abejonė, geriau išmesti, atiduoti arba klausti prieš pakraunant, ne po to, kai viskas jau keliauja.

Ar galima vežti maistą?

Trumpai: mažai, paprasta, be rizikos. Iš ES į Didžiąją Britaniją taisyklės maistui nėra tokios pačios kaip anksčiau, bet gyvūninės kilmės produktai vis tiek gali sukelti problemų: dešros, sūriai, mėsa, kai kurie pieno produktai. Daržovės, vaisiai, augalai – atskira istorija, nes gali būti fitosanitariniai reikalavimai. Aš klientams sakau: nepervežkite pusės šaldytuvo. Geriau nusipirkite ten, kur gyvenate. Jei labai norisi lietuviškos duonos ar saldainių, vežkite nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui.

Laikas, maršrutai ir realūs vėlavimai

Kiek trunka persivežti daiktus iš Lietuvos į Angliją?

Jei dalinis krovinys važiuoja tiesiai ir viskas tvarkoje, galite tikėtis 7–14 dienų nuo pakrovimo iki pristatymo. Pilnas furgonas dažniausiai greitesnis – 3–7 dienos, kartais net greičiau, bet tai priklauso nuo kelto, eismo, vairuotojų grafikų. Konteineris ar jūrinis maršrutas gali užtrukti 3–6 savaites. Anglija nėra kita planeta, bet po „Brexit“ popieriai kartais prideda dieną ar dvi. Ir taip, savaitgaliai viską iškreipia.

Kodėl persivežti asmeninius daiktus į Angliją gali užtrukti?

Dažniausiai stringa ne kelias, o informacija. Trūksta adreso, sąrašas per bendras, neaiški daiktų vertė, ToR numeris neatėjo, klientas nepakelia telefono. Kartais krovinys laukia sandėlyje, kol susirinks kitos siuntos. Persivežti asmeninius daiktus į Angliją nėra kaip užsisakyti picą – čia dar yra muitinė, dokumentai, sandėliavimas, keltas ir žmogus, kuris kažkur pametė raktus. Būna ir blogų įmonių, kurios pardavė vietą, kurios realiai neturėjo.

Kur dažniausiai stringa krovinys?

Sandėlyje, muitinėje arba paskutinėje mylėje. Skamba keistai, bet paskutinė mylia dažnai sunkiausia: Londono Congestion Charge, parkavimo leidimai, liftai be rezervacijos, siauri laiptai, kaimynai užstatę įvažiavimą. Muitinėje stringa tada, kai popieriai neatitinka sąrašo. Sandėlyje – kai krovinys dalinis ir laukia, kol bus pilna mašina. Jei žinote, kad Anglijoje gyvenate trečiame aukšte be lifto, pasakykite tai iš anksto. Vairuotojas nėra keltuvas.

Ar galima pasirinkti konkrečią pristatymo dieną?

Galima pageidauti, bet negarantuočiau kaip bilieto į kiną. Pilname furgone diena dažniausiai aiškesnė. Daliniame krovinyje vairuotojas turi maršrutą, kelis klientus, kelto bilietą ir situaciją kelyje. Gera įmonė duos langą, pavyzdžiui, trečiadienis–penktadienis, ir perspės dieną prieš. Blogesnė pasakys „ryt būsim“, nors bus už 200 kilometrų. Jei jums reikia tiksliai pirmadienį 9 val., derėkite tai atskirai ir būkite pasiruošę sumokėti.

Ką reiškia groupage / dalinis krovinys?

Tai kai jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais vienoje mašinoje ar konteineryje. Pigiau, nes dalinatės vietą, bet grafikas lankstesnis ir mažiau tikslus. Vienas klientas vėluoja su pakrovimu, kitas neturi dokumentų, trečias gyvena toli nuo maršruto – ir jūsų siunta pajuda vėliau. Dalinis krovinys tinka, kai neturite labai skubaus kraustymosi. Jei atvykstate be lovos ir be virdulio, galbūt geriau rinktis pilną furgoną.

Gyvenimas po atvykimo ir nemalonūs niuansai

Ką daryti pirmą valandą, kai krovinys atvyksta?

Pirmiausia patikrinkite, ar atvažiavo visos dėžės ir ar numeriai sutampa su sąrašu. Neatidarinėkite visko iškart, jei vairuotojas laukia, bet užfiksuokite matomus pažeidimus. Paskui dėkite dėžes pagal kambarius, ne į vieną krūvą centre – taip daryti lengva, o tvarkytis sunku. Pirmoji naktis Anglijoje dažnai būna su pizza ant grindų ir nežinia, kur dantų šepetukas. Todėl atskirai palikite „survival box“: tualetinius reikmenis, įkroviklį, kavą, vieną keptuvę.

Ar galiu atsivežti drabužius, kurių nenešiojau?

Jei spintoje kabo dešimt megztukų su etiketėmis, klausimas tampa nepatogus. Asmeniniai daiktai turi būti naudojami arba bent aiškiai susiję su jūsų gyvenimu. Nauji drabužiai, batai dėžėse, kvepalai prekybai – tai jau gali kvepėti ne skalbikliu, o muitine. Jei turite kelis naujus daiktus asmeniniam naudojimui, aiškiai juos nurodykite. Jei vežate dėžes pardavimui, neapsigaukite. Gera taisyklė: jei negalite paaiškinti, kodėl tai jūsų, galbūt tai nėra asmeninis daiktas.

Ar galima atsivežti daiktus pardavimui?

Ne kaip asmeninius daiktus. Jei vežate prekes, net ir mažomis partijomis, tai jau komercinis importas: deklaracijos, mokesčiai, galimi sertifikatai, CE ženklinimas, kilmės dokumentai – prasideda kita daina. Žmonės kartais sako: „aš tik parduosiu draugams“, bet muitinei draugai nėra argumentas. Ypač jei vežate alkoholį, tabaką, elektroniką, kosmetiką ar maisto produktus. Jei planuojate prekybą, kalbėkite su brokeriu arba verslo logistikos žmonėmis. Tai nėra tas atvejis, kur „kaip nors prasisuks“.

Ką daryti, jei pervežimo įmonė žada „nėra jokių muitų“?

Klausykite ramiai, bet nepasirašykite tik dėl gražaus pažado. Daiktams be muito reikia sąlygų, o ne burtažodžio. Jei įmonė sako, kad dokumentai nereikalingi, sąrašas nereikalingas, vertės nereikalingos, aš imuosi už galvos. Gali būti, kad jie tiesiog kalba netiksliai, bet gali būti ir bloga praktika. Paprašykite parašyti, kas atsakingas už muitinės procedūras, kas tvarko ToR, kas mokės papildomus mokesčius, jei jie atsirastų. Popierius šiek tiek nuobodus, bet gelbsti.

Ar verta samdyti tarpininką / muitinės brokerį?

Jei krovinys paprastas, kartais užtenka gero pervežėjo. Jei vežate daug, brangu, senus daiktus be sąskaitų, verslo įrangą ar daiktus šeimos nariams, brokeris gali sutaupyti nervų. Jo darbas – paaiškinti, kaip pateikti informaciją, kad muitinė nekabintųsi prie smulkmenų. Tai kainuoja, bet kartais mažiau nei savaitė sandėlyje. Aš nesakau, kad visiems reikia tarpininko. Bet jei jaučiatės, kad dokumentai viršija jūsų kantrybę, geriau samdyti anksčiau.

Išvada

Kaip persivežti asmeninius daiktus į Angliją? Pradėkite nuo sąrašo, adreso, pakavimo ir realaus biudžeto. Nevežkite visko vien todėl, kad „gal kada nors prireiks“. Anglijoje baldai, dėžės, technika ir net maistas turi savo taisykles, o po „Brexit“ popieriai nėra formalumas. Jei viską sutvarkote prieš pakraunant, kraustymasis nėra katastrofa. Tikra problema prasideda tada, kai pirmą kartą pagalvojama apie dokumentus Doverio terminale.