Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus? Ne viskas taip paprasta, kai atrodo
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežia vieną kuprinę, iki tų, kurie bando nustumti visą butą į vieną „Fiat Ducato“. Dažniausiai visi klausia to paties: kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus? Žmonės svajoja apie pigų pervežimą, tačiau dažnai pamiršta, kad pigiausias variantas pasidaro brangiausias, kai dėžės atkeliauja sužalotos arba išvis dingsta kelyje. Pasakyčiau taip: taupyti galima, bet ne ant savo nervų ir saugumo. Dabar, po „Brexit“, viskas pasidaro sudėtingiau su muitinės dokumentais, todėl reikia būti ypatingai atidžiam. Rašysiu paprastai, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, be jokių gražių frazių, tik faktai ir patirtis.
Bendrai apie kainas ir planavimą
Kiek tiksliai kainuoja persikraustymas į Angliją?
Tai ypatingai populiarius klausimas, bet atsakymas visada vienodai erzinantis: kiek turite daiktų? Jei tai tik keli keliažodžiai ir dvi dėžės, galima rasti variantų už 200–300 eurų, jei kas sutinka paimti kaip „priedą“. Tačiau jei kalbame apie butą, tai pigiau nei 1500 eurų gauti sunku. Keltų kainos šoktelėjo, degalai brangsta, o Anglijoje dirbti vairuotojams brangiau. Taigi, jei kas jums pasako, kad ves visus jūsų baldus į Londoną už 500 eurų – bėkite. Tikrai, kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus, reikia žinoti tikrąsias kainas, o ne svajones.
Ar galima keliauti kartu su vairuotoju?
Dažnai klientai klauso, ar gali sėdėti vairuotojo salone. Techniškai – ne, jei tai yra krovininis automobilis. Yra tam tikrų išimčių, jei tai yra „puspriekabė“ su keleivių vietomis, bet standartinis „Sprinter“ ar sunkvežimis yra tik darbuotojams. Draudimas neleidžia vežti „šaukštiniais“ keleivių. Tiesa, kai kurios firmos dar tai daro „po lentu“, bet jei įvyks avarija ar sustings anglų policija – turėsite didelių rūpesčių. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu ar autobusu, o daiktus patikėti profesionalams. Pinigai bus tie patys, o nervų išliks daugiau.
Kada geriausia planuoti persikraustymą?
Stengkitės neplanuoti persikraustymo liepos viduryje arba šv. Kalėdų laikotarpiu. Tuomet kainos šuoliais aukštyn. Geriausia yra balandis, gegužė arba rugsėjis, kai nėra tokios šturmų bangos. Be to, jei galite laukti, pabandykite rasti „krovinio draugą“. T.y. jei vairuotojas važiuoja į Angliją tuščias, jis gali pasiūlyti nuolaidą. Taip kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus tampa įmanoma. Bet čia reikia laiko ir lankstumo su išvykimo data. Ne visi gali laukti savaitę ar dvi.
Ar verta rinktis didelę firmą ar mažą pervežėją?
Didelės firmos uždirba ant vardo, jos turi standartus, bet kainos aukštos. Mažos pervežėjų komandos gali būti lankstesnės, bet rizika didesnė. Mačiau situaciją, kai maža firma pavogė kliento daiktus ir išjungė telefonus. (Čia turiu omenyje tuos, kurie skelbia „Facebook“ grupėse be sutarčių). Jei renkatės mažą, būtinai pasirašykite sutartį ir patikrinkite, ar jie turi leidimus dirbti. Neklauskite kaimyno svainio, kuris sako, kad „važiuoja geras vaikinas“. Patikrinkite dokumentus.
Kaip apskaičiuoti tūrį daiktų?
Nesistenkite „užspausti“ daiktų į mažesnį tūrį. Matuokite kiekvieną dėžę ir baldą. 1 kubinis metras tai maždaug 10 didelių dėžių. Vairuotojai mato akimi, jei jūs pasakysite, kad turite 5 kubus, o prie durų atvešite 10 – bus konfliktas, ir jie reikalaus papildomai mokėti vietoje. Tada jūsų planas, kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus, iškris pro langą, nes „vietoje“ kainos yra dvigubai didesnės. Būkite sąžiningi, o jums bus sąžiningai atsiliepta.
Daiktų paruošimas ir pakavimas
Ar reikia pirkti naujas dėžes ar galima naudoti naudotas?
Naudoti galima, jei jos tvirtos. Būna klientų, kurie renka dėžes iš parduotuvių (po bulvių, vaisių), jos dažnai būna drėgnos ar sulūžusios. Jei dėžė suguls apačioje krovinyje, visas turinys bus sutriuškintas. Geriau investuoti 50 eurų į naujas, tvirtas dėžes. Tai pigiau, nei pirkti naują indaplovę, kai senoji suskyla po keliu šimtais kilogramų krovinio.
Kaip supakuoti baldus, kad jie nenukentėtų?
Baldus reikia išmontuoti (jei įmanoma) ir apvynioti burbuliukine plėvele. Stalvirščius apsaugokite storomis kartoninėmis plokštėmis. Nepamirškite atsukti stiklo iš spintų ir lentynų! Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nepasakė apie stiklą vitrinoje. Vairuotojas pakėlė spintą, stiklas nuo vibracijos „nuėjo“ ir suskilo į tūkstančius fragmentų. Kaltas buvo vairuotojas, kad nepaklausė, bet klientas liko be stiklo ir be pinigų. Detalių apsauga yra pusė sėkmės.
Ar galima krauti daiktus į maišus?
Galima, bet tai nepatogu. Krepšiai su daiktais (drabužėmis) suspaudžia, juos sunku krauti ant vieno kito, jieds slinda. Vairuotojai nekenčia krauti maišų kalnus. Geriau tai dėti į dėžes arba specialias drabužių dėžes su kablys. Jei norite, kad jūsų daiktai būtų elgiojami kaip prabangus krovinys, nesupykite, jei juos tiesiog užmes ant grindų. Tą patį galima pasakyti ir kalbant apie tai, kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus – tvarkingumas taupo laiką.
Ką daryti su sunkiais daiktais (pianinu, seifais)?
Apie tai privalote pranešti iš anksto. Seifai ir pianinai reikalauja ne įprastos technikos, o ožių (specialių kėlimo priemonių). Jei vairuotojas atvyks vienas su „Sprinteriu“, jis neįkels 300 kg seifo. Tada reikės skambinti ir ieškoti kitos ekipažo vietinėje Anglijoje, o tai kainuoja milžiniškus pinigus. Tarkime iškart, kas yra „neįprastas krovinys“. Niekas nenori gauti staigmenos prie pat išsikraunamo.
Ar reikia žymėti dėžes?
Būtinai. Parašykite maršrutą (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“) ir, kas svarbiau, savo telefono numerį. Jei dėžė pasimes (kas, deja, kartais nutinka su mažomis firmomis), radęs ją žmogus galės paskambinti. Be to, vairuotojui lengviau iškraunant, jei jis mato, kur dėti dėžę. Niekas nenori lysti į kiekvieną dėžę, kad sužinotų, kur yra arbatinukas.
Pasirinkimas: ką vežti, ką palikti
Ar verta vežti senus baldus į Angliją?
Anglijoje baldai nėra brangūs, ypač naudoti „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“. Vežti seną, sovietinę spintą, kuri Lietuvoje verta 10 eurų, nėra protinga. Krovinių pervežimas kainuoja pagal tūrį. Tu sumokėsite už tą spintą 50 eurų pervežimo mokestį. Galvojant, kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus, geriau palikti senas statybas ir nusipirkti naujus arba naudotus jau vietoje. Išskyrus atvejus, jei tai yra labai brangios antikvarinės ar šeimos relikvijos.
Ką daryti su chemija ir maistu?
Skystis neleidžiama vežti be specialaus leidimo. Apsvarstykite, ar verta vežti 5 metų senumo skalbiklius, kurie gali išsilieti kelyje. Maistą – taip pat. Anglijoje maisto prekių (Lithuanian shops) pilna. Vežti dešras ar sūrius neapsimoka, nes jie gaišti arba jas konfiskuos muitinėje, jei yra mėsos produktai (taisyklės griežtos). Palikite tai čia, nusipirkite ten.
Ar galima vežti techniką?
Galima, bet būkite pasiruošę, kad anglų įtampa yra 230V, taigi kaip ir mūsų, tačiau kištukai skirtingi. Turėsite keisti kištukus arba naudoti adapterius. Didelės technikos (šaldytuvas, skalbyklė) verta vežti tik jei jos naujos. Jei jos senos, gali sugesti per vibraciją, o remontas Anglijoje brangus. Verta pagalvoti, ar verta rizikuoti.
Ar saugu vežti vertingus daiktus (juvelerinius, dokumentus)?
Niekada. Tokius daiktus turite vežti su savimi rankiniame bagaže arba liudininkuoti. Pervežimo sutartyje dažniausiai yra punktas, kad vairuotojas neatsakingas už pinigus, brangiąsias vertybes ar dokumentus, esančias ne rankinėje nešiojamoje bagažo dalyje. Jei dingsta dėžė su auksu, niekas jums nieko neprimokės. Nekelkite rizikos.
Ką daryti su dviračiais?
Dviračiai geriau išmontuoti (nuleisti orą, nuimti ratus). Jei juos paliksite surinktus, jie užims daug vietos ir gali būti subraižyti kitų daiktų. Už vieną dviratį gali tekti mokėti kaip už 2 dėžes. Jei dviratis senas ir „Lietuvos“ kaimo tipo – palikite. Už tiek pinigus galėsite nusipirkti naudą Anglijoje (ten dviračiai populiarūs, tad pasiūlytas didelis).
Burokratija, muitinė ir dokumentai
Ar reikia deklaruoti daiktus gabenant į Angliją?
Po „Brexit“ taip, būtinai. Nors perkraustant turtą (Transfer of Residence) dažnai atleidžiama nuo mokesčių, bet dokumentus teks pildyti. Jums reikės pateikti sąrašą daiktų (inventoriaus sąrašą) su apytikse verte. Jei nesate gyvenę Anglijoje mažiau 12 mėnesių, galite teikti „ToR“ formą ir būti atleidžiami nuo PVM ir muito. Neteisingai pildydami dokumentus, rizikuojate, kad krovinys bus užstrigtas Tilbury arba Portsmouth uoste.
Kas yra „Transfer of Residence“ (ToR) ir kaip jį gauti?
Tai dokumentas, leidžiantis atvežti asmeninius daiktus į JK be mokesčių. Jį reikia užpildyti internetinėje svetainėje (gov.uk). Procesas trunka apie 10–20 darbo dienų. Privalote turėti numerį prieš išvykdami. Be šio numerio muitininkas gali priverti sumokėti PVM už visus jūsų daiktus (t.y. 20% nuo vertės). Tai būtų didelis smūgis biudžetui. (Tikrai nerekomenduoju vilkinti su šiuo dalyku, padarykite kuo greičiau).
Kas nutinka, jei pamiršiu paminėti kokį daiktą sąraše?
Jeigu tai nedidelis dalykas, tai nebūtų problema. Tačiau jei pamiršote nurodyti automobilį ar brangią techniką, gali kilti įtarimų apie mokesčių vengimą. Muitininkai turi teisę patikrinti krovinius. Geriau sąraše parašyti „vario dužų“ (personal effects) bendrai, nei neryžtingai. Būkite tikslūs, bet nereikia detaliai iki kiekvieno šaukšto aprašinėti, nebent tai yra labai brangūs daiktai.
Ar galiu vežti automobilį be vairuotojo?
Taip, daugelis firmų siūlo automobilių pervežimą su autovežiais. Tačiau jei norite, kad jūsų automobilis būtų įkrautas į sunkvežimį kartu su baldais, tai sudėtingiau. Automobilis turi būti degalų beveik tuščias (saugumo sumetimais), o vairuotojas turi turėti leidimą vairuoti užsienio numeriais. Dažniausiai pigiau ir saugiau nuvežti automobilį patiems (jei galite), o daiktus patikėti pervežėjui.
Kokie dokumentai reikalingi vairuotojui?
Vairuotojas turi turėti sutartį (CMR), sąrašą daiktų, asmens dokumentus ir ToR numerį (jei taikoma). Be to, reikalingas galiojantis draudimas. Užtikrinkite, kad vairuotojas gavęs visas jūsų kopijas prieš išvykstant. Buvo atvejų, kai klientai nesiuntė ToR numerio vairuotojui, o šis sužinojo apie tai tik pasiekęs uostą. Tokių nesklandumų vengti labai paprasta, tiesiog pasidalykite informacija.
Kelias į Angliją ir atvykimas
Kiek trunka kelionė?
Priklauso nuo maršruto. Paprastai nuo Vilniaus iki Londono (su išsikrovimu) trunka apie 3–4 dienas. Vien tik kelionė per jūrą (keltu) užima laiko. Jei renkatės dalinį krovinią (part load), laukti gali tekti ilgiau, kol vairuotojas surenka kitus krovinius. Neskubėkite planuoti atvykimo tikslią valandą, sakykite – „savaitę“. Taip išvengsite streso.
Kur dažniausiai pasibaigia kroviniai?
Populiariausi uostai yra Tilbury (netoli Londono), Kingston upon Hull (jei važiuojama per Švediją/Olandiją) arba Immingham. Iš ten kroviniai išsiskirsto po visą Angliją. Jei gyvensite Škotijoje, pridės dar dieną kelio. Paklauskite vairuotojo, koks konkretus maršrutas, kad žinotumėte, kada reikia būti namuose.
Ar galiu nurodyti pristatymo adresą, kurio dar nebūna?
Negalima. Būna situacijų, kai žmonės sako „mes išsinuomojame butą tądien“. Tai bėda, nes vairuotojas negali laukti gatvėje su pilnu sunkvežimiu. Jums reikia bent jau laikino adreso arba draugo, galinčio priimti krovinių. Anglijoje dažnai sunku rasti vietos stovėti dideliam sunkvežimiui miesto centre, todėl adresas turi būti tikslus.
Kas daryti, jei daiktai atkeliauja sužaloti?
Pirmiausia – darykite nuotraukas, dar nepaleisdami vairuotojo. CMR dokumente turi būti užrašyta apie žalą. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau niekas nieko neprimokės. Tada skambinkite firmai. Draudimas padengs žalą, jei ji nebuvo jūsų kaltė (pvz., blogai supakuota). Tiesa, gauti pinigus iš mažų firmų sunkiau nei iš didelių. (Čia yra viena didžiausių problemų šioje srityje).
Ar galiu sekti savo krovinius?
Didelės firmos turi GPS sekimą. Mažos – dažniausiai ne. Pasitikėkite vairuotojo telefonu. Jis gali jums parašyti „esu Kaune“, „esu Kelyje“, „užkeliu ant kelto“. Nereikia šaudyti jam po 10 žinučių per valandą, jis vairuoja. Pasitikėjimas – svarbiausia čia. Jei nervinate vairuotoją, jis gali dirbti mažiau kruopščiai.
Išvada
Na, trumpai tariant, persikraustymas nėra jokia pasaka, bet ir ne pragaras. Raktas į sėkmę yra geras planavimas ir sąžiningumas su savimi bei pervežėjais. Jei norite sužinoti, kaip persikraustyti į Angliją taupant pinigus, nebandykite apgauti sistemos ir sutaupyti ant dėžių. Investuokite į pakavimą, pasirinkite patikimą žmogų (net jei brangesnį už 50 eurų) ir sutvarkykite dokumentus iš anksto. Tada atvykimas į naują gyvenimo etapą bus malonus, o ne pilnas streso su ieškant dingusių dėžių. Sėkmės Anglijoje!