Kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai?

Sveiki, ten Petras, jau dvidešimt metų krapštoju šioje srityje, galvojo, kad pervežimai – tai tik vairavimas ir kelionės, bet tiesa tokia, kad tai vienas didžiausių galvos skausmų, galiu pasakyti tai iš patirties. Dirbu su klientais kasdien, matau viską – nuo tėvų, kurie bando susiimti su vaiku vežimėliais, iki tų, kurie nusipirko namą Anglijoje ir nežino, ką daryti toliau. Londonas yra specifinis miestas, čia neįmanoma taip paprastai užvažiuoti sunkvežimiu prie namo kaip kažkur Anykščiuose, čia viskas kontroliuojama, dažnai per daug. Kai klientai klausia, kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai, aš visada sakau – iš anksto, ne šiandien, o jau prieš mėnesį ar du. Jeigu norite išvengti nepagarbų vairuotojų, prarastų dėžių ir baisių rūkyklų stovėjimų prie Lamančo, geriausiai pasiruoškite, nes kitaip bus brangiau ir nervuinančiau. Rašysiu čia tai, ką paprastai sakau telefonu, be jokių gražių apvalkalų, tiesiai iš rinkos.

Paprasti, bet varginantys klausimai apie pradžią

Kaip tikrai pradėti visą tą procesą?

Geriausia pradėti ne nuo dėžių paėmimo, o nuo to, ką iš viso norite vežti. Žmonės dažnai pamiršta, kad kaina priklauso ne nuo atstumo, o nuo tūrio, kurį užims jūsų daiktai mašinoje. Pirmiausia suskaičiuokite, ar jums tikrai reikia vežti tą seną sofą, kurią jūsų katinas nuskandino prieš penkerius metus. Atsikratykite nereikalingų daiktų dar Lietuvoje arba parduokite juos „Gumtree“ (nors ten daug keistųjų). Kai suprasite tūrį, tada galite klausi brokerių. Taigi, kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai? Visų pirma – atsikratykite šlamšto, o ne jo.

Ar tikrai reikia samdyti firmą, ar galima patys?

Galima, tik ar verta? Jei turite tik kelias krepšys ir kelis drabužius, važiuokite lėktuvu arba autobusu. Bet jei turite baldus, buitinę techniką, ypač jei gyvenate bute be lifto penktame aukšte, geriau nesamdyti „draugų su furgonu“. Būna taip, kad draugas atvyksta, pasako, kad neįvežia, o turi jums mokėti už benziną ir jo laiką. Profesionalios firmos turi draudimą, o jei jums nukris šaldytuvas ant kojos... (nors dažniau nukrenta ant vairo, bet vis tiek). Tai tik jūsų pasirinkimas, bet aš nebūčiau taip rizikavęs.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka susirasti datą?

Londono rinka yra hiperaktyvi, ypač vasarą, kai visi vaikšto iš mokyklų. Jeigu planuojate srautų metą (gegužės-birželio mėn.), reikia skambinti mažiausiai prieš 4-6 savaites. Nors kai kurios firmos gali atvykti ir po dviejų dienų, jeigu tik neturi darbų, bet tai gali būti signalas, kad su jomis kažkas negerai. Geriausios firmos užpildytos. Taigi, nešluokite po paskutinę sekundę.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagos?

Nesijaudinkite, dauguma firmų gali atvežti dėžes kartu su vairuotoju. Kaina nėra tokia didelė, už tai užtikrinta, kad dėžės tvirtos. Nenaudokite senų supermarketo dėžių – jos sugenda, kai įdedate knygas. Vieną kartą matėme, kaip klientas bandė vežti visus indus „Lidl“ krepšeliuose... tai nepadėjo. Geriau nusipirktite naujas dėžes (o arba pasiimti iš mano sandėlio, jei esu linkęs).

Ar reikia iš anksto sudaryti daiktų sąrašą?

Būtina, ypač jei vežate brangius daiktus arba norite draudimo. Be sąrašo draudimo kompanija jums nieko nesumokės, jei dingsta televizorius. Užrašykite „Televizorius Sony, skersmuo 55 colių“, o ne tiesiog „technika“. Taip pat pažymėkite dėžėse, kas viduje, pvz., „Virtuvė“ ar „Miegamasis“. Taip vairuotojams lengviau krauti ir iškrauti.

O dėl to, ką daryti su maistu?

Maisto produktų geriau nevežti, ypač jei tai skysti dalykai arba jei kelionė trunka ilgiau nei parą. Karštas vasaros dieną furgone už 30 laipsnių sūris taps tirštu skysčiu, o uogienės ištekės. Išskyrus, jei turite ką nors itin brangaus (kažkokius vynus? nežinau), bet įprastą šaldytuvo turinį suvalykite iš anksto. Nereikia vežti pusės miltų maišų į Lietuvą, ten ir taip duona brangesnė (juokauju, duona pigesnė).

Londono biurokratija ir vietinės „ybės“

Kas tie ULEZ ir Congestion Charge mokesčiai?

Tai yra dalykas, kuris visus nustebina. Londono meras nori pinigų, todėl jei jūsų mašina neįskaityta (Euro 6 standartas), turite mokėti ULEZ kasdien. Taip pat yra CCharge (centre). Dauguma firmų į tai įskaičiuoja kainą, bet kai kurios ne. Pasitikrinkite! Niekada nenorite gauti laiško po mėnesio už 200 svarų baudų tik todėl, kad perkraustymo kompanija nusprendė važiuoti trumpesniu maršrutu per centrą. Tai svarbu norint suprasti, kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai, nes baudos suvalgys visą jūsų efektyvumą.

Ar galiu sustoti ant gatvės krautis?

Legaliu požiūriu – ne, jeigu nėra geltonos linijos arba specialaus leidimo. Londone visiškas chaosas su parkavimu. Vairuotojai turi „parking sensorius“, tačiau geriau, jei jūs iš anksto susirandate vietą, kur galima laisvai užstoti, bent jau akimirkai. Jeigu gyvenate „zone 1“ centre, gali tekti uždaryti gatvę ir mokėti už leidimą tarybai (council). Tai kainuoja, bet mažiau nei bauda.

Ką daryti su parking leidimais (permit)?

Jei gyvenate privatžiūrime name su parking zonu, turite gauti laikiną leidimą svečiams. Tai paprasta, užpildote formą internete, bet užtrunka dieną-dvi. Nenaudokite kaimyno vietos, jeigu nežinai, kas tas kaimynas – gali paskambinti gatvių priežiūros tarnybai ir mašina bus nutempta. Pasidarę taip, prarasite dieną.

Ar sunkvežimis gali važiuoti pro mano gyvenamąją vietą?

Kai kurie Londono kvartalai (ypač Viktorijos laikų) yra labai siauri, tarp vartų tikėtų „Mini Cooper“, o ne 7,5 tonų sunkvežimis. Prieš imdamiiesi vežti, reikia padaryti „site survey“ – paprastai nuotrauką ar vaizdo įrašą išsiunčiate brokeriui. Jeigu netilps, teks krauti į mažesnį furgoną (Luton) ir daryti keletą kelionių iki didelės mašinos. Tai brangiau.

Kas turi padaryti „manning“? Ar tai būtina?

Kai kurie svogūnai (brokeriai) sako, kad „manning“ (pareigūnas prie mašinos) privalomas visur. Tai melas. Jis reikalingas tik esant specialioms aplinkybėms, pvz., jei reikia uždaryti gatvę. Dažnai bandoma užsidirbti papildomai iš nieko. Klauskite, kodėl jis reikalingas. Jei atsakimas „nežinau, taip taisyklė“, ieškokite kito.

O kaip su „low emission zone“ (LEZ) ne Londone?

Jei keliaujate toliau į šiaurę, yra ir kitos zonos. Bet dažniausiai problema būna būtent su Londono zonomis. Įsitikinkite, kad mašina yra „clean“. Jei vairuotojas sako „man neberūpi“, tai vėl gali baigtis jūsų sąskaita pinigų.

Ar reikia rašyti testamentą prieš išvykstant?

Ne, turbūt nebūtina, nebent jūsų žmona prieš tai sužino, kiek kainos perkraustymas... (vėl juokauju). Bet rimčiau – pasidarykite kopijas dokumentų.

Kainos ir pinigai (vengiant nusivilti)

Kiek bendrai tai kainuoja?

Klausimas kaip „kiek kainuja mašina?“. Žinote, mašina kainuoja nuo 10 tūkstančių (nauja), o pervežimas... Kainos svyruoja nuo 800 iki 3000 eurų (arba svarų) už tipišką 1-2 kambarių butą. Viskas priklauso nuo to, ar tai „dedicated“ (išskirtinė) mašina, ar dalinė (part load). Dalinė pigesnė, bet lėtesnė, nes ten sustoja pas kitus klientus.

Ar „part load“ vertas pinigų?

Jei jums neskuba – taip. Jeigu reikia išvykti ankštą datą – ne. Part load reiškia, kad jūsų daiktai gali prisišlieti prie kažko kito priešais, gali būti perkraunami du kartus (iš mažos į didelę). Yra rizika, kad kažkas sužeis jūsų daiktus kraunant kito kliento daiktus. Bet jei turite tik kelias dėžes, geriausia būtent taip.

Ką reiškia „cubic metre“ kaina?

Tai kaina už vieną kubinį metrą erdvės mašinoje. Dažniausiai mažiau kaip 1 kubą jums neims (nes neapsimoka vairuotojui važiuoti). Paprastai 1 kubas kainuoja apie 100-150 svarų. Bet čia labai apytiksliai. Geriau klausti konkretaus pasiūlymo.

Ar galima sutaupyti imdamiesi viską patys?

Taip, bet kokia kaina? Jūsų nugaros kaina... (ir draugų, kuriuos prašysite padėti). Profesionalios komandos dirba greičiau. Jie per 4 valandas padarys tai, ką jūs su draugais darytumėte per dvi dienas su pertraukomis alui.

Kodėl kaina kyla paskutinę minutę?

Prieš kelias dienas taip pat kaip ir aviacijoje? Ne, čia kitaip. Kaina kyla, jeigu nenurodėte, kad turite pianiną (taip, tai nutinka), arba jei reikia užsidaryti gatvę. Taip pat brangsta kuras. Dabar kuras brangu (kaip visada), taigi, žiūrėkite į sąskaitą ar joje nėra „fuel surcharge“ priedo.

Ar derinama kaina?

Visada derinama. Ypač jei esate „lankstus“ su datomis. Jeigu leidžiate vairuotojui paimti ką nors į Lietuvą (jei jis ten važiuoja tuščias tai), gausite nuolaidą. Tai vadinamas „backload“.

Ką daryti, jei pasiūlytas per brangus?

Klauskite detalaus sąskaidos. Kiek už krovėjus? Kiek už mašiną? Palyginkite su kitais. Jeigu viena firma duoda 500, o kita 1500 – pirmoji meluoja (arba turi seną, subyrėjusią mašiną be draudimo). Dėmesį į draudimą!

Vairuotojai ir problema su žmonėmis (realybė)

Ar visi vairuotojai geri?

Žinoma, ne. Yra tokių, kurie atvyksta pamišę, neprašo išlipus, šluoja batus ant jūsų kilimo (buvo toks atvejais... šlykštu). Bet dauguma yra paprasti vyrai, kurie nori uždirbti ir važiuoti namo. Reikia jų pagarbiai sutikti, duoti arbatos (gerti), jeigu norite, kad jūsų daiktai būtų gerai prižiūrėti.

Kas jei vairuotojas nelipa iš mašinos?

Būna, ypač jeigu mažai užmokėta (pvz., part load). Vairuotojas turi teisę reikalauti, kad už krovimą atsakingas siuntėjas, jeigu tai nesutarta kitaip. Geriau iš karto pasikalbėkite – ar jis padės, ar tik pavažiuos?

Ką daryti, jei vairuotojas neturi „hand tools“?

Kraunant reikia šluotų, kėdžių, verpšių. Jeigu vairuotojas atvyko su tuščiomis rankomis, tai blogas ženklas. Geriau pasidarykite savo verpšę (šiek tiek... arba tiesiog pasirodykite pasiruošę).

Ar vairuotojas gali atsisakyti važiuoti?

Taip, jei mašina sugenda arba jis susirgo. Tai viena didžiausių bėdų. Jeigu jums svarbi data, turėtumėte turėti planą B. Paskutinį kartą vienas klientas liko be mašinos, nes vairuotojas iškrito iš bėgių... (t.y., nusprendė, kad pavargęs). Taigi, pasirūpinkite draudimu, kuris dengia ir stojimo išlaidas.

O tie „Eastern European“ vairuotojai?

Vairuotojai dažniausiai yra iš Rytų Europos (Lietuva, Lenkija, Rumunija). Jie dirba uoliai. Kartais kalbos barjeras trukdo, bet su daiktais susitarta lengviau. Aš pats esu lietuvis, taigi negaliu nieko blogo pasakyti (išskyrus tą, kad kartais per daug greitai važiuoja).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo (jie negali vežti keleivių). Kelios leidžia, bet tai kainuoja papildomai. Ir pasakykime tiesiog – 20 valandų būti su svetimu vyru kaboje nėra labai smagu.

Kas, jei vairuotojas pakenkia daiktams?

Turiąte parašyti pažeidimą į CMR konosamentą (tą lapą kuriuo pasirašote). Nenusileiskite, jeigu jis sako „viskas gerai“. Vėliau niekas nedokys. Ir tuomet susisiekite su brokeriu.

Muitinė ir legalūs dalykai (boring but important)

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei grįžtate gyventi į Lietuvą ir turite daiktus naudojusius ilgiau nei 6 mėnesius, daiktai atleidžiami nuo PVM ir muito. Reikia pildyti T1 deklaraciją. Jeigu daiktai nauji – mokėsite PVM ir muito. Tai pavojinga vieta, daugelis meluoja, kad daiktai seni, o paskui juos gauna „krata“.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai dokumentas, kuris leidžia keliauti prekėms (ir jūsų daiktams) per ES sieną be mokesčių. Jį turi padaryti vairuotojas arba brokeris prieš įvažiuojant į Lietuvą (arba paskutinę ES šalį prieš Lietuvą, pvz., Lenkijoje). Be jo galiu garantuoti problemų pas sieną.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Galite, bet ribotą kiekį (asmeniniam vartojimui). Jeigu vežite 500 degtinės butelių, tai bus laikoma prekyba (smuggling). Muitininkai nėra kvaili, jie žiūri į kiekį. Vieną kartą klientai bandė įvežti visą barą... nelabai pavyko.

Kas su mašina (automobiliu)?

Jei vežiate mašiną, tai kitas istorija. Reikia jos techninio pasą, registracijos, draudimo „Žalia kortelė“. Negalima tiesiog užvežti ir važiuoti, reikia užregistruoti Lietuvoje per nustatytą laiką. Su mašina daugiau galvos skausmo nei su baldais.

Ar galiu vežti vaistus?

Tik su receptu ir asmeniniam kiekio. Nežaiskite su vaistais, muitinė labai griežta dėl narkotikų/priklausomybės turinčių vaistų. Geriau pasilikite tai, ką galite nusipirkti vaistinėje Čia (Lietuvoje).

Kas vyksta, jei nieko nedeklaruoju?

Tada gali būti kratą. Ir jei randa naujų daiktų, kur jums teks mokėti baudas ir mokesčius. Geriau deklaruoti ir būti ramiam.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas padarė muitinę?

Jis turi parodyti Muitinės patvirtinimą (MRN numerį arba antspaudą konosamente). Nepasirašykite nieko, kol nematote to patvirtinimo, kad daiktai „išleistai“ į laisvą cirkuliaciją.

Kelionės ir pabaiga (kai jau čia)

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono?

Teoriškai 24 valandos iki Vilniaus. Praktiškai – nuo 2 iki 5 dienų. Viskas priklauso nuo kalnų (Ukrainoje dabar nevažiuojame, bet Lenkijoje trukdžia), nuo sienų (Doverio-Frankfurtas – ten gali būti eilės) ir nuo poilsio laiko.

Kodėl taip ilgai laukia laiško „Dover“?

Ten yra chaosas. Brexit viską sugadino (ne viską, bet daug). Dažnai tenka stovėti kelias valandas pasienio patikroje. Vairuotojai nenori ten važiuoti, bet turi. Taigi, kantrybės.

Ar galima sekti mašiną?

Taip, dauguma turi GPS trackerius. Brokeris gali jums paduoti nuorodą. Bet nesižiūrėkite kas penkias minutes, tai sukelia paranoją (vienas klientas skambino kiekvieną valandą klausti „kur jis?“, tikras siaubas).

Kas vyksta, kai atvyksta į Lietuvą?

Vairuotojas susisieks su jumis. Jeigu turite „part load“, gali reikėti nuvažiuoti į sandėlį (Vilniuje ar Kaune) paimti daiktus arba laukti, kol jis iškraus kitus klientus.

Ar reikia gerti vairuotojui kava?

Nebūtina, bet labai padeda susidraugauti. Mano patirtis – geras vairuotojas, kuris gavo šiltą pyragą ar kavą, kraus jūsų daiktus daug atidžiau. Žmogiškumas veikia.

Kas daryti, jei kažkas sugedo?

Jei turėjote draudimą, rašykite žalos pareiškimą nuotraukomis. Jeigu neturėjote... tai vargiai kas nors padės. Viskas priklauso nuo to, ar sutartyje buvo parašyta „All risk“ (visi rizikos draudimas).

O jei aš neturiu kelio į namus Lietuvoje?

Tikėtina, kad sunkvežimis neįvažiuos į kaimo keliuką. Reikės susitarti dėl perkrovimo į mažesnį furgoną vietinio pervežėjo. Tai papildomas kaštas, bet būtinas.

Ar galima klausti daugiau klausimų?

Žinoma, aš visada pasakau – klausiate tuomet, kai dar nėra pavėlu. Kai mašina jau važiuoja, padaryti nebėra ką. Taigi, drąsiai rašykite ar skambinkite, nes tik taip sužinosite, kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai be per didelių nervų suėjimų. Sekmės!

Išvada

Na štai ir viskas pagal mano dvidešimt metų patirtį. Kaip matote, kaip perkraustyti namus iš Londono efektyviai nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms, kurios dažnai pasleptos sutarčių arba taisyklių giltyje. Niekada nepasikliaukite vien žodžiu, viską rašykite ant popieriaus (arba el. pašto) ir tikrinkite vairuotojo mašinos registracijos numerį prieš leisdami jiems vežti turtą. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, kad jūsų šaldytuvas atvyks sveikas!