Kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną: Praktinis vadovas neidealiam pasauliui

Dirbu logistikos srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo rūdijusių vagonų iki brangiausių pasaulio skulptūrų, gulinčių ant grunto. Dažnai klientai klausia, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną, tikėdamiesi gėlių ir vaivorykščių, o realybė pasidaro daug rudesnė, ypatingai po „Brexit“ (kaip čia viskas pasikeitė...). Čia ne tik apie dėžių įstūmimą į mašiną, o apie nervus, dokumentus ir supratingumą. Jei manote, kad tiesiog pasikviesite „burbulą“ ir viskas nuvys, greitai nuliūsite. Noriu jums papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų ir idealizavimo. Reikia žinoti, į ką įsileidžiate, kadangi Londonas ne kartas į Londoną, kai kalbame apie vertybes.

Kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną: Bendri klausimai ir organizacija

Ar tikrai reikia specializuotos įmonės ar galiu patys?

Galima ir patys, jei norite rizikuoti savo gyvenimu (ar bent jau nervais), sakyčiau tiesiog. Kai kalbame apie tai, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną, profesionalai nėra prabanga, o būtinybė, nes paprastos perkrovos firmos nežino, kas yra klimatinė kontrolė ar vibracijos slopinimas. Esu matęs, kaip vyrai su „kėbuliniu“ numetė dėžę su skulptūra, o tarp jų buvo tik trys senos antklodės. Specializuotos įmonės turi ne tik vairuotojus, bet ir kuratorius, kurie moka uždėti pirštines. Jei kaina vienintelis kriterijus, galiite bandyti „BlaBlaCar“, bet atsakomybė jūsų.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Neklauskite manęs „kiek“, nes aš jums duosiu apytikslį intervalas tarp savaitės ir mėnesio. Viskas priklauso nuo to, koks derinys – ar tai tik vienas paveikslas, ar pilnas konteineris su brangmenimis. Paprastai, jei reikia rinkti dalykus iš skirtingų vietų, pridėkite kelias dienas surinkimui. Patys pervežimas (tą dalį, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną fiziškai) užtrunka 2–3 dienas, bet jei laivu, tai ilgiau. Bet žinote, dažniausia vėluojama ne dėl kelio, o dėl dokumentų, kurių trūksta.

Ar saugu gabenti dailę į šiuos laikus?

Saugu tik tada, jei darote viską teisingai, bet pasitaiko ir lenktynių su laiku. Kelionė į Londoną dabar yra sudėtingesnė dėl muitinės tikrinimų, kurie gali prailginti stovėjimą saulėkaitoje arba šaltyje. Jei dailė yra jautri drėgmei (pvz., seni tekstilės darbai), privaloma klimatinė mašina. Kelyje visada įvyksta staigmenų – pamiršau, kaip vairuotojas per kelią sukibo su kitu mašina, ir dėžė su vazomis vos neiškrito. Taigi, saugumas – tai ne tik dėžė, bet ir geras draudimas bei patikimas vairuotojas.

Ar galiu vykti kartu su kroviniu?

Techniškai – taip, bet juk tai ne turistinė kelionė, tiesa? Dažniausiai klientai nori lydėti savo vertybes, kai svarstys, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną saugiai, tačiau vairuotojams tai dažniausiai trukdo. Jie turi poilsio režimus, kuriais privalo laikytis, o jūs būsite mašinoje arba palydėtojų automobilyje. Geriau pasitikėkite procesu ir laukite Londono galerijoje su puodeliu kavos, negu kelsite nerimą kelyje, kai mašina sustoja ant šlagerio.

Kaip susitarti dėl kainos? Kas ją lemia?

Kaina – tai kaip krioklys: nežinai, kas gali būti apačioje. Lemia svoris, tūris, ypač jei daiktai labai jautrūs, ir vieta, kur reikės paimti. Londonas – brangus miestas, todėl įvažiavimas į centrą (C-Zone) kainuoja beveik kaip nupirkti naują „Fiat“. Taip pat, jei reikia estetinio (angliškai – fine art) pakavimo, tai papildomai mokama už darbą ir medžiagas. Neklauskite „kiek“, iš karto, parodykite, ką reikia vežti, tada pasakysiu.

Meno krovinių gabenimas ir pakavimo subtilybės

Ar galiu naudoti savo dėžes?

Galite, jei norite, kad viskas susilaužytų (juokauju, tik pusiau). Standartinės dėžės iš parduotuvės netinka meno kolekcijos pervežimui, net jei įdėsite putplasčio. Reikalingi specialūs mediniai korpšai (angl. crates), kurios dažnai daro individualiai pagal objekto dydį. Kartais klientai sako: „Oi, štai šioje dėžėje buvo butelis sviesto, jis stiprus“. Stiprus sviestui, ne istoriniam paveikslui.

Kas tas „estetinis pakavimas“?

Tai, ką mes vadiname „normaliu“ pakavimu brangiems daiktams. Tai reiškia, kad paveikslas suvyniojamas į specialų neperšlampamą popierių, tada į putą (ne į tą bobutės iš rinkos, o į specialią smėlio atsparumą turinčią), o tais dėžė. Jei turite skulptūrą, ji gali būti net suvirinta į rėmą (tiek vėliau atsivirinama), kad nejudėtų. Be šito, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną be jokios žalos? Nebūtų įmanoma.

Ar reikia fumiguoti medieną?

Tikrai taip! Anglija yra labai griežta dėl kenkėjų, jie neturi jų ir nenori. If your crate is made of wood, it MUST have an ISPM 15 stamp (be šio antspaudo jie tiesiog nepaleis krovinios per sieną arba sulaikys uoste ir sulaikys ilgai. Esu matęs, kaip dešimtmetis vyno statinės buvo sugrąžintos atgal, nes antspaudas buvo paslinkęs. Geriau naudoti fanerą su sertifikatu ir neišsigąsti vėliau.

Kaip elgtis su labai didele skulptūra?

Didelės skulptūros yra košmaras, tiesiog sakau. Kartais reikia specialių kranų arba net liftingo pro langą, nes neilgaeina į duris. Vienas kartas turėjome gabenti dviejų tonų bronzą, ir reikėjo padaryti specialią platformą su hidraulika. Londono gatvės yra siauros, o sunkvežimiai dideli, tai planuoti reikia kartu su miesto inžinieriais. Negalima tiesiog atvažiuoti ir sakyti „nuočiau čia“.

Ar galima lengvai pažeisti dailę net su pakavimu?

Taip, gana lengvai, jei vyksta stiprus lūžis ore arba vairuotojas staigiai stabdo. Vakuumo pakavimas kartais gali sugadinti senus, trapius paviršius spaudžiant. Taip pat, temperatūros pokyčiai gali sukelti kondensaciją viduje, jei dėžė nebuvo tikrai sandari. Mes stengiamės įdėti drėgmės sorbentus (tas maži pakeliukai su granulėmis), bet jie taip pat gali baigtis. Viskas turi būti padaryta labai atidžiai, viena klaida gali kainuoti tūkstančius.

Kas daryti, jei paveikslas turi stiklą?

Geriausia stiklą išimti dar prieš kelionę, jei tai įmanoma. Jei ne – jis turi būti užklijuotas specialia lipnia juosta (atsparumo juosta), kad jei sutūžtų, nesiskirtų į smulkalus dalis ir neipjautų paveikslo. Stiklas yra sunkus ir dažniausiai tai būna pagrindinės žalos priežastis, kai kažkas užkerta kelią. Nenorėčiau, kad jūsų kolekcija atsidurtų ant grindų kaip mozaika.

Londonas, muitinė ir dokumentų chaosas (Brexit realybė)

Ar daug pasikeitė po „Brexit“?

Oi, kaip pasakius, pasikeitė viskas, kas galėjo. Anksčiau buvo paprasta – ėjai, rodyjai ir važiuoji. Dabar, kai svarstome, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną, reikia galvoti apie Muitinės deklaracijas (ex), nekilnojamojo turto mokesčius (jei parduodate) ir visokias licencijas. Dabar reikalingas EORI numeris (Jungtinės Karalystės), be jo nepraeis. Buvau atvejis, kai vairuotojas stovėjo pasienyje 48 valandas, nes trūko vieno parašo ant formos. Nervai šiaip nebebuvo.

Kas tokia ATA karneto kortelė?

Tai toks pasas jūsų daiktams, leidžiantis juos gabentu laikinai be mokesčių. Jei važiuojate į parodą Londone ir grįšite atgal – ji būtina. Be jos, gali tekti sumokęs very high import taxes (importo mokesčius), kuriuos vėliau bandyti gražinti (o tai kažkoks siaubas). Užpildyti ją taip pat nėra lengva, ten reikia nurodyti kiekvieno daikto svorį, vertę, menininką. Vien klaida – ir kortelė negalioja.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) ar importo mokestį?

Jei tai pirkimas-pardavimas (nuolatinis importas), taip, reikės sumokėti JK mokesčius. Jei tai laikinas importas (pvz., paroda), galima vengti su ATA karnetu ar tiksliau deklaracija. Tačiau jei daiktas bus parduotas Londone, mokesčiai skaičiuojami nuo pirkėjo sumos. Sakyčiau, pasitarkite su buhalteriu, nes aš esu vadybininkas (ir kartais užčiuošiu detalėse), bet finansai yra sudėtingi. Neklausite manęs dėl specifinių procentų, jie keičiasi kasmet.

Kas gali nutužti muitinėje?

Gali viskas, nuo paprasto pasityčiojimo iki pilno išpakavimo. Anglai šiuo metu labai griežtai tikrina, ar neateinate su prekėmis, kurių neturite teisės įvežti (pvz., dramblio kaulo arba seno medžio su sertifikatais). Jei deklaracija neatitinka turinio, gali būti bauda arba konfiskavimas. Vieną kartą mūsų klientui labai ilgai tikrino paveikslą, nes manyjo, kad tai gali būti pavogtas dailės kūrinys. Vėlavome tris dienas, kol jie patikrino duomenų bazėse. (Tada vėl viskas gerai pasibaigė).

Ar gana tikrolių problemų su anglų muitininkais?

Kartais jie yra... tiesiog griežti. Yra dienų, kai jie sustoja visus sunkvežimius iš Europos ir tikrina kiekvieną. Būna, kad trūksta personalo, eilės tęsiasi kilometrais. Jei jūsų dailė jautri temperatūrai, vairuotojas privalo įjungti generatorių, kad vėdintų/kaitintų mašiną, bet jei generatorius per garsas – gali gauti baudą. Situacija su kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną dabar yra kaip lošimas rulete, nors su geru planavimu mažinamas rizika.

Ar sunku gauti eksporto licenciją?

Jei kūrinys senesnis nei 50 metų ir vertingas, Lietuvoje gali tekti gauti Kultūros ministerijos leidimą išvežti. Tai gali trukti mėnesį. Be šio lapo, niekur neišvažiuosite. Vienas klientas (turėdamas lobį) užmiršo šitą detalesnėn ir stovėjo pasienyje liūdnas. Dabar mes tikriname šį dalyką pirmiausia (kaip pats pirmas dalykas), dar prieš suruošiant dėžes.

Draudimas, kaina ir realios situacijos

Kaip uždrausti meno kūrinį tinkamai?

Negalima tiesiog pasakyti „tai dabar verta tūkstantį“. Turi turėti ekspertinę vertę (pvz., Sotheby's arba aukciono aprašymą). Draudikai į tai žiūri labai kritiškai. Jei dingstate arba suyra, jie norės įrodymų, kad vertė buvo tokia, kokią parašėte. Be to, draudimas turėtų dengti visą kelionę „nuo durų iki durų“, tarpas uoste (taip, čia irgi būna nelaimių) ir t.t. Perskaitykite smulkmenas, nes ten daug „small print“.

Ar brangu apdrausti 100 tūkstančių vertės kolekciją?

Nebūtinai, bet procentas kainos priklauso nuo rizikos (transporto būdo, saugumo). Kai kurie draudikai neleidžia vežti labai brangių daiktų paprastu furgonu, reikia „konvojų“ (palydos). Tai pakelia kainą. Sakyčiau, apsisaugokite, nes 1–2 % nuo vertės yra mažai palyginti su praradimu.

Ar jums patiko atvejis su dramblio kaulu?

O, taip, tai buvo siaubinga istorija. Klientas nupirko seną rėmą, kurioje buvo dramblio kaulo detalių, o jos buvo užduotos kaip „medis“. Muitinėje Londone jie radę rentgenu (jie naudoja rentgeną dažnai) ir sustabdė viską. Buvo didelė drama, galimas baudos dalykas. Nuo tada, jei matu kažką įtartino, liepiu daryti ekspertizę iš anksto. Geriau praleisti 100 eurų ekspertui negu prarasti krovinį.

Ar galima sutarti dėl mokėjimo vėliau?

Mes, kaip įmonė, dažniausiai turime imti preliminariųjų mokėjimų, nes mes patys turime sumokėti kurjeriams, medžiagoms ir už draudimą. Negalima važiuoti „kreditu“ kelyje. Tačiau galima susitarti dėl paskutinių 10–20 % po pristatymo. Jei klientas yra patikimas, tai ne problema, bet naujiems klientams reikalaujame 100 % išanksto (arba didžiąją dalį). Pinigai verčia geriau planuoti.

Ką daryti, jei Londonas įvertino daugiau negu aš?

Tai gana dažna problema. Importo mokesčiai skaičiuojami pagal vertę, kurią nustato muitinės pareigūnas, ne jūsų pirkimo sąskaita. Jei jie mano, kad paveikslas kainuoja 50 tūkst., nors jums pirkote už 10, turite mokėti mokesčius nuo 50. Galima apskųsti, bet tai užtrunka mėnesius. Čia padeda tik gera dokumentacija, kuri nurodo rinktinę vertę, ne pirkimo.

Ar sunku rasti vietą Londono saugykloje?

Labai sunku. Londonas yra pilnas ir brangus. Geros, saugios, su klimatu saugyklos turi būti užsakytos mėnesiais iš anksto. Vienas kartas mes atvažiavome ir negalėjome iškrauti, nes saugykla buvo pilna, vairuotojas 12 valandų skriejo ratu aplink miestą. Tada suvokiau, kad viskas turi būti suplanuota iki minutės.

Išvada

Sumažiu, jei jums reikia iš anksto, kaip perkraustyti meno kolekciją į Londoną, niekada nežiūrėkite tik į kainą. Tai sudėtingas procesas, kurį sudaro pakavimas, dokumentai (ypač dabar), muitinė ir saugumas. Pasitikėkite patyrusiais žmonėmis, ne „Facebook“ skelbimais. Jei ką nors praleisite (pvz. medžių sertifikatą ar eksporto leidimą), tai užtruks labai ilgai ir kainuos daug nervų. Geriau išleisti laiką rengiantis ir turėti ramybę, nei verkti prie anglų muitinės tarnybos. Sėkmės jūsų kelionėje, ir tikiuosi, jūsų dailė pasieks Londoną taip pat graži, kaip ir buvo. (O jei turite klausimų – rašykite, pasidarysiu kavą ir patarsiu).