Kaip perkraustyti biuro virtuvės baldus į Londoną? Patirtis be saldumo

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo virtuvės, kuri tilpo į vieną „Mercedes“ Vito keleivio vietą, iki tokių „monstrų“, kad teko tardyti vairuotoją, ar jis tikrai įsimylėjo tą klientą, nes važiavo jau trečią kartą tuščias atgal (juokauju, bet ne visada). Klientai visada klausia to paties: kaip perkraustyti biuro virtuvės baldus į Londoną? Tiesą sakant, tai nėra rocket science, bet yra smulkmenų, kurios gali nukreipti viską į kanalą. Biuro virtuvės turi savo niuansų – tai ne tik lentynos, tai ir vandens dispenseriai, kurių neįsivaizduoate, kiek gali būti sunkūs, jei išsipila vanduo. Taigi, jei ruošiatės judėti į Didžiąją Britaniją, gerkite kavos (geriau ne iš to dispenserio, kurį vežiate), ir skaitykite toliau.

Biuro virtuvės perkraustymas į Londoną yra specifinis dalykas. Vieną kartą teko vežti virtuvę iš vieno didelio banko Vilniuje, ir klientas nusprendė, kad reikia vežti ir pusę maisto produktų, nes „angiškai brangu“. Dvi valgas praleidome aiškindami, kad miltelių maišeliai plyš per sienas vairuotojui už nugaros. Londonas – miestas, kuris miega tik tada, kai užstringa M25 žiedas. Čia svarbu ne tik tai, ką veži, bet ir kaip tai įveži pro muitinę pro Brexit.

---

Pagrindai ir biudžetas (ir kodėl viskas kainuoja pinigus)

Kaip perkraustyti biuro virtuvės baldus į Londoną pigiausiai?

Tai turbūt dažniausias klausimas. Žinoma, galima pamėginti rasti kažką „pigsčiau“ be sutarties, bet tada pasiruoškite nervus. Pigiausiai būtų, jei turtumėt draugą sunkvežimio vairuotoją, kuris važiuoja tuščias atgal (bet tokių draugų beveik nėra, o jei yra, tai jie dažnai klauso „gėlių“ radijo, o ne tavęs). Realiausias variantas – dalinis krovinys. Susitvarkote su keliais kubiniais metrais, ir vairuotojas pasiima kitus krovinius kelyje. Taip sutaupote 30–40 proc., bet turite būti lankstūs dėl atsiėmimo laiko. Be to, nepamirškite, kad Londonas brangus miestas ne tik gyventi, bet ir įvažiuoti – užkelti krovinius ten kainua kaip ir nusipirkti bilietą į koncertą.

Kiek bendrai galite kainuo toks reikalas?

Noriu būti tiesus – skaičiai svyruoja kaip temperatūra balandį. Jei tai tik dvi lentynos, stalas ir keturios kėdės, kalbame apie 400–600 eurų, jei vairuotojas jau yra Lietuvoje arba netoli. Jei tai pilna didelės įmonės valgykla su indukcinėmis viryklėmis, chaldikais ir visokiais „smart“ aparatais, skambukas gali būti ir 2500–3000 eurų. Kainą lemia ir tas, ar reikia krauti su liftu, ar ne. Paskutinis kart teko vežti biuro virtuvę į Soho rajoną, kur ten nėra vietos nustatyti pastolių, teko kelti rankomis per trečią aukštą su „liftu“ (t.y. su dviem stipriais vyrais). Tai papildomai kainuoja.

Ar verta kreiptis į didžiąsias kompanijas ar „voveraites“?

Didžiosios kompanijos užtikrina, kad jei kas nors nutiks, jūsų advokatas galės skambinti jų advokatui. „Voveraitės“ (smulkūs vežėjai) dažnai dirba greičiau ir yra lankstesnės – jos gali atvažiuoti sekmadienį ryte, jei paprašysite ( už papildomą mokestį, aišku). Asmeniškai aš dirbu vidutiniame lygmenyje – turiu savo vairuotojus, bet ne tą „biurokratiją“ paviršiumi. Tačiau yra rizika – jei pasirinksite firmą, kuri neturi licencijų krovinių vežimui į JK, gali būti, kad jūsų baldai nuliks uosto teritorijoje Folkstone‘e, o ten mokesčiai už laikiną saugojimą... o lia, geriau tai nenuardyti.

Ką daryti, jei biudžetas labai ribotas?

Tada turite būti pasiruošę daryti dalį darbo patys. Išmontuoti baldus, viską sudėti į dėžes (jei neturite dėžių, galima pasiimti iš parduotuvės už dyką, tik turėkite omenyje, kad vairuotojai nemėgsta nestandartinių dėžių, nes jas sunku sukrauti). Taip pat galima atvežti daiktus į vairuotojo sandėlį Vilniuje ar Kaune, taip sutaupyant išvažiavimo mokestį iš jūsų adreso. Bet atsiminkite – kuo daugiau taupyti, tuo daugiau rizikuojate, kad kavos aparatas atkeliaus su nulaužtu bakeliu.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Vistiek. Nieko nemėgsta daugiau nei mokesčiai, kurių nesitikit. Į Londoną įvažiuojant pro Dover ar Eurotunelį, yra „krovininio terminalo“ mokestis. Tai apie 20–30 svarų, priklausomai nuo to, kiek laiko ten praleisite. Dar yra galimas „Clean Air Zone“ mokestis, jei jūsų sunkvežimis senas. Dažnai klientai šaiposi: „O, juk jau mokėjome už vežimą!“. Taip, mokėjote už vežimą tarp taškų A ir B, bet ne už tai, kad Londono meras moka už savo naujus dviračius. Geriau iškarto klauskite, ar kaina yra „all inclusive“.

---

Baldų paruošimas (ir kodėl vanduo yra priešas)

Ar reikia išmontuoti virtuvės stalus?

Beveik visada taip. Net jei stalas atrodo mažas, angliški liftai yra siauresni nei lietuviški (joks juokas, jų standartai skiriasi, ypač senosiuose pastatuose City centre). Didelės plokštės tiesiog nepraeis pro duris arba neįlips į kėbulo liftą. Vieną kartą bandėme įstumti 2 metrų ilgio stalviršį į liftą Kensingtone – galas buvo, laimei, tik įbrėžtas, bet vis tiek teko išsitraukti atgal ir išsukti varžtus. Išmontavimas taupo vietą ir sumažina pažeidimo riziką. Tiesiog nepamirškite sukrauti visų varžtų į vieną maišelį ir užklijuoti jį prie to paties stalo. Paskutinis dalykas, kurį norite padaryti Londone, ieškoti M8 varžto parduotuvėje (kurios jau nėra).

Kas dėl šaldytuvų? Ar juos reikia išjungti?

Absoliučiai taip. Ir ne tik išjungti – reikia jį išleidžianti išlejimti. Vieną kartą teko girti vairuotoją, kuris atsisakė vežti šaldytuvą, nes klientas „nepasakė“, kad jis pilnas vandens. Važiuodami per Kalėdas (Baltarusijos/Lenkijos siena) tas vandens užšalo, išsiplėtė, ir šaldytuvo durys tiesiog išlindo. Ten buvo visa virtuvė grindyse – pūgas ir ledas. Taigi, išjunkite 24 valandas prieš važiavimą, palikite duris atviras, kad išdžiūtų. Jei vežiate indaplūkę – ją reikia įtvirtinti labai stipriai, nes kompresoriai yra jautrūs vibracijai.

O indaplūkės (indaplovės)?

Tos patys principai kaip ir šaldytuvui. Bet čia dar vienas dalykas – indaplūkėse būna vandenys filtruose. Geriau juos išimti. Be to, jei indaplūkė yra integruota (t.y. turi durų fasadą), tą fasadą būtina nuplėšti ir pakrauti atskirai. Priešingu atveju, kelyje bus šokas, fasadas nulėks, o pataisyti integruotą duris Londone kainuoja kaip naudojamas automobilis Lietuvoje. (Na, galbūt ne taip brangu, bet arti to). Naudokite stretch plėvelę, kad ji neišsuktų.

Ką daryti su lentynomis?

Jei jos yra metalinės ir reglanguojamos, jas galima palikti surinktas, jei tilps į transportavimo dėžę (jei tokia turite). Bet dažniausiai lentynos tampa svjrdynėmis kelyje. Geriau jas išimti. Vieną kartą važiavome su vairuotoju, kuris įsitraukė – užkraudavo visas lentynas viena ant kitos be tarpinės. Atvykus į Londoną, buvome turėję vyniojimo popieriaus kamuolį. Taip, dėžės kainuoja, bet jos apmoka save (tikrai, asmeniškai galiu patvirtinti).

Ar reikia išimti stalviršius?

Taip. Jei jie iš MDF ar medienos, jie gali įtrūkti nuo svorio viršuje. Jei stalviršius iš akmens masės (granitas, kvarcas) – jis sveria toną. Geriau jį pakrauti horizontaliai ant grindų sunkvežimyje, o ne vertikaliai prie sienos. Priešingu atveju, staiga stabdant, tas akmuo nukris ant kojų... arba ant kitų baldų. O jei jis nukris ant vairuotojo kojos? Tai nebus malonu pokalbis su draudimo įmone.

Ką daryti su „kavos aparatu“ (tuo dideliu, prabangiu)?

Tai yra brangiausias ir pačiaus jautriausia dalis. Pirmiausia – reikia išpilti visas pupeles ir vandenį (nepamirškite išvalyti filtro). Antra – jei aparatas turi malūnėlius, juos reikia užfiksuoti, nes vibracija juos sugadins. Trečia – paprašykite vairuotojo, kad jį uždėtų viršuje, ant kito „minkšto“ krovinio (pvz., ant sulankstomų kėdžių su vata). Niekada neguldžykite kavos aparato apačia – šokolado sistema nutekės per vidų. (Asmeniškai mačiau, kaip vienas „Jura“ aparatas atėjo pilnas vandens vidaus – klientas verkdamas skambino).

Smulkiūs daiktai – į dėžes ar maišus?

Į dėžes. Maišus „Kreis“ ar „Big Bags“ vairuotojai neįveža be problemų, jei jie pilni kniedžių ar sviedinių (pergrodinimas). O jei ten yra smulkmenos – puodeliai, šaukštai, cukraus indeliai – viskas sunyksta. Susukite popierių, įdėkite tarp puodukų. Naudokite dėžes, kurios turi dangčius. Kitu atveju atsidursite Londone be vieno puodelio rinkinio (visada dingsta vienas puodelis, neatpažįstantu dalyku).

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Gal ne kiekvieną, būtų per ilgai. Bent „KITCHEN“ ar „VIRTUVĖ 1“. Tai padarys vairuotojo gyvenimą lengvesniu. Kai jis atvyksta į Londoną, į biurą, kur yra 50 dėžių, ir jis turi iškrauti viską per 2 valandas (kadangi negali stovėti raudonai zonoje), jis nebus laimingas ieškoti indų tarp knygų dėžių. Pažymėkite aiškiai.

---

Kelionės niuansai ir Brexit (kas pasikeitė)

Ar dabar reikia eiti per muitinę?

Techniškai taip, bet ne kaip anksčiau. Nuo 2021 metų Lietuva ir JK yra trečiosios šalys viena kitai. Tačiau, jei perkraustote naudojamus biuro baldus (tai yra ne prekybai), tai dažniausiai nebeklausiama PVM ar muito, jei teisingai užpildote „Transfer of Residence“ ar paprastą daiktų sąrašą. Bet dokumentus reikia turėti. Turiu atvejį, kai vairuotojas neįsidėjo į galvą parašyti „Used office furniture – relocation“, o parašė „Furniture“. Muitininkas Folkstone‘e norėjo skirti 20% PVM nuo visos vertės. Mums teko skambinti klientui, kad jis atsiųstų įrodymus, kad tai perkraustymas. Būkite pasiruošę.

Kokius dokumentus reikia turė?

Sąrašas daiktų (inventoriaus sąrašas). Jis neturi būti Excel lentelė su kodo numeriais, gali būti parašytas ranka, svarbiau, kad matytųsi, kas yra kas (pvz., „4 wooden chairs, 1 fridge“). Dar reikia vairuotojo duomenų, kuris veža. Jei baldai yra labai vertingi (tarkim, dizainerio virtuvė už 50 tūkst. eurų), gali prireikti draudimo poliso kopijos arba pirkimo sutarčių.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei vairuotojas važiuoja tiesiai, tai apie 3–4 dienas. Tačiau „tiesiai“ retai būna. Tas pats M25 žiedas gali užstrigti dviem valandoms. O jei vairuotojas turi paimti kitą krovinią Vokietijoje? Tuomet gali užtrukti ir savaitę. Geriau klauskite ne „kiek laiko“, o „kada galima tikėtis atsiėmimo“. Atsakymas dažniausiai būna: „penktadienį arba pirmadienį“. Neapsikarkite.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti?

Gali, jei tai sudaryta sutartyje. Dauguma „dalinio krovinio“ variantų yra „kraunamas prie durų“ (curbside). Vairuotojas nusileidžia daiktus ant grind�ies prie pastato ir važiuoja toliau. Jei reikia nešti į 4 aukštą be lifto – tai jau papildoma paslauga. Reikia tai iškarto pasakyti. Neprašykite vairuotojo, kuris vairavo 10 valandų, nešti indaplūkę į rūsį. Jis gali tiesiog nuplaukti ir palikti visą „kalėdą“ gatvėje (kažkas panašaus nutiko Mančesterio verslo centre).

Ar saugu vežti tokiu būdu?

Saugiau nei vežti patys su „Ford Transit“ be draudimo. Profesionali įmonė turi CMR draudimą, kuris dengia krovinių žalą. Tačiau patikrinkite sumą. Jei jie sako, kad draudimas 10 000 eurų, o jūsų virtuvė kainuoja 20 000, tuomet turite problemą. Be to, Londonas yra miestas, kuriame pavogti daiktus iš sunkvežimio yra lengviau negu atidaryti butą. Geri vairuotojai visada užrakiną kėbulą net ir tuomet, kai eina į tualetus degalinėje (ypač Belgijoje).

Ar galiu važiuoti savo krovininiu automobiliu?

Galite, jei turite teisę vairuoti sunkvežimius (C kategorija). Bet nepamirškite, kad įvežti automobilį į JK dabar yra sudėtingiau. Reikia „Green Card“ draudimui, o jei automobilis virš 3,5 tonos – gali reikėti specialių leidimų. Be to, važiuoti vienam, tuščiam automobiliui į Londoną ir atgal – tai 2000 km degalų. Jums kainuos brangiau nei užsisakyti pervežimą.

Kaip vežti pavojingus daiktus (pvz., dujų balionus)?

Biuro virtuvėse dažnai būna dujų balionų prie virtuvės viryklės. Jų VEŽTI NEGALIMA. Tai yra griežtas draudimas (ADR). Jūs turite išsipilti dujas arba palikti balionus čia. Nė vienas vairuotojas neims rizikuoti savo licencijos dėl vieno baliono. Londoną galima nusipirkti naują. Negerai daryti, jei sako „aš užklijuoju lipduką „netinka“, ir važiuoju“. Jei sulaus policija arba užsidegs... ne, net nebe toliau.

Ar galiu vežti maisto produktų?

Negalite vežti mėsos, pieno produktų, vaisių (išskyrus troškintus). JK maisto kontrolė griežta. Vieną kartą teko mesti kliento 10 kg dešrų į šiukšliadėžę prieš sieną, nes jis „nori sutepti su savimi“. Galite vežti tik sausus maisto produktus (kava, cukrus, makaronai), bet juos geriausia uždaryti hermetiškai, kad neišnešiotumė vabzdžių (JK ypač bijo taršos vabzdžių iš kontinento).

Kas daro vairuotojai ilgos kelionės metu?

Jie miega, valgo (dažniausiai keptas bulvytes degalinėse), ir klauso radijo. Kartais ilsisi. Neprašykite jų skambinti jums kas valandą pranešant, kur jie yra. Tai juos nervina. Tiesiog pasakykite: „Skambinkite, kai būsi 2 valandos iki atvykimo“. Tai veikia geriausiai.

---

Londono specifika (miestas, kuris neleidžia atsipalaiduoti)

Ar sunku įvažiuoti į Londono centrą?

Labai sunku. Dauguma gatvių turi aukščio apribojimus (Low Emission Zone arba tiesiog fizinius tunelius). Jei sunkvežimis per aukštas (dažnai būna virš 4 metrų), jis tiesiog įvažiuos į tunelio ženklą. Tai katastrofa. Vairuotojai turi naudoti navigaciją, kuri skirta sunkvežimiams (pvz., „Truck“ režimas TomTom‘e). Nenurodykite jiems „Google Maps“, jei jie nėra su nustatymais.

Ką daryti su parkingu?

Londone parkavimas yra „auksas“. Geriausia, jei jūsų biuras turi įvažiavimą į kiemą (loading bay). Jei ne – reikia gauti leidimą stovėti gatvėje (parking suspension) iš miesto tarybos (Council). Tai trunka laiko ir kainuoja. Jei tiesiog sustojote prie raudonos linijos, „Traffic Warden“ (policijos prižiūrėtojas) užrašo baudą po 3 minutes. 130 svarų skamba? Taip.

O tas ULEZ mokestis?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) dabar apima beveik visą Londoną. Jei sunkvežimis neatitinka Euro 6 standarto, diena Londone kainuos 100 svarų (arba daugiau). Dauguma profesionalių pervežėjų jau turi naujus sunkvežimus, bet jei samdote pigų „seną“ vairuotoją, patikrinkite, ar jo sunkvežimas „Euro 6“. Kitu atveju jums pridės šią sumą prie sąskaitos (ir dar pridės „administratoriaus“ mokestį).

Ar reikia sandėlio Londone?

Jei negalite iškrauti iš karto (pvz., biuras dar nėra paruoštas), reikės sandėlio. Londono sandėliai yra astronominio kainų. Būkite pasiruošę mokėti 20–30 svarų už kiekvieną palečią per dieną. Geriau suderinti iškrovą iš karto. Vieną kartą laikėme kliento daiktus Tolworth‘e dvi savaites – sandėlio sąskaita buvo didesnė nei pati pervežimo sąskaita iš Lietuvos.

Ką daryti, jei vairuotojas apsiklydo?

Nesijuokti. Londono gatvės – tai kaip labirintas. Kai kurie rajonai (pvz., City of London) turi vieną gatvę įvažiavimui ir kitą išvažiavimui. Vairuotojai dažnai užkliūva. Naudokite „What3Words“ aplikaciją – ji tiksliai nurodo vietą 3x3 metrų kvadrate. Tai išgelbėjo mus ne kartą, kai GPS metė į gatvę, kurios nebebuvo.

Ar galima atsisidėti bet kur?

Negalima. Tik „Designated Loading Bays“. Jei sustojote netinkamoje vienoje, greitai atvyks furgonas su kamera, kuris nufotografuoja numerius. Bausmė ateina paštu po savaitės. Geriau vairuotojui laukti šiek tiek toliau, jei nėra legalios vietos, nei gaut baudą.

Kiek trunka iškrovimas?

Jei viskas paruošta (liftas veikia, koridoriai laisvi), tai 2–4 valandos. Jei reikia laukti apsauginio, jei liftas sugedęs, jei reikia nešti per 50 metrų koridorių – tai gali užtrukti iki 8 valandų. Vairuotojai turi važiavimo laiko apribojimus (tahografas), jei jis praleis laiką stovėdamas ir nešdamas, gali nebeturėti laiko važiuoti toliau.

Ar galima įsivažiuoti į „City“?

į Londono finansinį centrą (City of London) sunkvežimiams įvažiuoti labai sudėtinga. Reikia specialių leidimų. Be to, ten daug siaurų gatvelių. Jei jūsų biuras yra tiesiai prie „Tower Bridge“ ar „St Paul’s“, būtinai pasakykite tai iš karto. Ten reikės planavimo, galbūt net mažesnio sunkvežimio (7.5 t).

---

Dokumentai ir smulkmenos (kuriuos visada pamirštama)

Kas daryti, jei kažkas pasidaužo kelyje?

Skambinti brokeriui (pervežėjui). Nedarykite „scenos“ vairuotojui, jis tiesiog vairuoja. Visi turi draudimą. Bet reikia nuotraukų! Jei dėžė atėjo sutrūkusio, nufotografuokite iš visų pusių prieš atidarydami. Jei atidarysite ir tik tada nufotografuosite – draudikas sakys: „Gal taip buvo pakrauta?“ (Nesijuokti, tai jų standartinis įžvalgumas).

Ar reikia girti vairuotoją?

Nebūtina, bet labai pageidautina. Angliškas „Tea“ (arba „Coffee“) ir keletas sausainių gali padaryti stebuklus. Vairuotojas, kurį gerai priimtą, dirba greičiau ir atidžiau. Jei jis laukia 3 valandas iškrovai, atiduokite jam puodelį. Tai „žmogiškas“ faktorius.

O jei aš dabar negaliu pasakyti tikslios iškrovios datos?

Tada turite rasti sandėlį Lietuvoje arba Jungtinėje Karalystėje. Vairuotojas negali važinėti su jūsų baldais savo kieme 5 dienas. Jis turi važiuoti kitus krovinius. Dažniausiai įmonės turi terminalus netoli Londono (pvz., Dartford arba Northampton), kur galima palikti daiktus savaitę dvi.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs („šaldyta“)?

Taip. Tai vadinamas „delayed shipment“. Jūs užsakote, jie veža. Jūs nusigyvenate iš sąskaitos. Viskas tvarkoj. Bet tada turite būti labai tikslūs su adresu ir kontaktiniu asmeniu Londone, kas gali priimti prekę.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Neneškite! Vieną kartą klientas užkrovė senus biuro kėdes su užrašu „išmesti“ į sunkvežimį. Londone nešti šiukšlių į municipalinį šiukšliadėžę kainuoja pinigus. Vairuotojas tiesiog išmes juos pirmoje degalinėje (ir gaus baudą). Išmeskite šiukšles čia, prieš pakrovimą.

Ar svarbu kalbos barjeras?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai „gargalo“ lygiu. Jie supranta „left, right, stop, loading bay“. Jei reikia sudėtingesnių instrukcijų, geriau turėti vietinį kontaktą asmenį Londone, kuris kalba angliškai ir gali susikalbėti su apsauga arba vairuotoju.

Kas nutinka su buvine įranga?

Jei įrenginiuose yra dujų, aš jau kalbėjau. Jei yra elektros instaliacija (prijungta prie sienos) – reikia atjungti. Neleiskite vairuotojui pjauti laidų. Jis tiesiog nutrauks ir užklijuota juoste spalva. Tada Londone elektrikas ims galvą.

Galima vežti pavasarinį laiką?

Taip, bet atsiminkite apie „Mud Season“ (liūdnasis sezonas) Rytų Europos keliuose. Jei bus smarkus lietus, sunkvežimius gali užstrigti Lenkijoje ar Vokietijoje. Planuokite atsiėmimą su savaitės atsarga.

Ką daryti, jei aš pamiršau uždaryti indaplūkės vandens?

Jau kalbėjau, bet pakartuoju. Bus bala. Asfaltas bus pilnas vandens. O jeigu tas vandens pateks į medinį grindų dangą sunkvežimyje? Jis supuvės. Uždarykite viską.

Ar galima užsisakyti ekspressą?

Galima. „Direct truck“. Tai kainua dvigubai, triskubiai. Bet jei jums reikia, kad virtuvė būtų Londane rytoj, tai vienintelis būdas. 2 vairuotojai (viena ekipažas) važiuoja be sustojimų (išskyrus reikiamus poilsius). Nusipirkite jiems gerą kavą.

Kas daryti su stiklo durimis?

Jų negalima krauti į „soft pack“. Reikia specialių dėžių su putomis. Stiklas – tai blogiausias daiktas perkraustyme. (Niekada nenustebtum, kaip jis suskyla į milijoną smulkmenų tiesiog nuo lengvo judesio).

---

Išvada

Na, trumpai tariant, kaip perkraustyti biuro virtuvės baldus į Londoną nėra mokslo, bet reikalauja kantrybės ir planavimo. Negerai manyti, kad viskas vyks taip lyg tą darytų robotai. Tai realus pasaulis – gali plyšti padanga, gali užstrigti siena, gali būti, kad vairuotojas tiesiog pavargęs. Svarbiausia – pasiruošti daiktus čia (išleisti vandenį, išmontuoti), susitarti dėl Londono iškrovos vietos (parkingas!) ir būti kantriems. Sėkmės Londone, tikiuosi, jūsų kava ten skonis bus tokia pat gera kaip ir čia. O jei kas nors nors nueina negerai – skambinkite man, tarsi nežinai, ką daryti, paaiškinsiu.