Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos? Vadovas be laukų ir kvietimų
Sunku patikėti, kad jau du dešimtmetis sukaučiau šioje srityje. Anglija ir Lietuva anksčiau buvo paprestas maršrutas – pakrauta, važiuojam, iškraunam. O dabar? Po Breksito viskas pasikeitė ir nebėra toks gražus. Dažnai klientai klausia, kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos, kad nebūtų nemalonumo ir pinigų švaistymo. Atsakymas paprastas: gerai pasiruošti tuoj pat reiškia gudriai taupyti laiką ir nervus. Šiandien viskas vyksta pagal taisykles, kurios kartais keičiasi greičiau nei orai Lietuvoje. Taigi, jei planuojate siųstis daiktus iš JK arba es čia esantis lietuvis norite nusiųsti kažką namo, geriausia skaityti toliau, nes aš jau esu matęs viską – nuo sugadintų pianinų iki dingusių dokumentų.
Dokumentai, kurie varo galvą
Ar tikrai man reikia komercinės sąskaitos faktūros, jei tai tiesiog dovana?
Žiūrėk, dažnai suvokiu, kad jums atrodo keista – dovana gi yra dovana. Bet muitinės aiškumo dėlei dokumentas būtinas visada. Jei nurodysite „dovana“ be jokio pagrindo, gali kilti įtarimų, ir tada jums teks įrodyti vertę. Geriausia padaryti paprastą popierių, kur parašysite, kas yra kas, ir nurodysite maždauginę vertę. Patirtis rodo, kad kuo daugiau duomenų, tuo greičiau praeisite per sieną. Negaliu užtikrinti, kad visur tikrins taip griežtai, bet Anglijoje dabar tikrai neraštu ant dėžės „dovanu“ nebeužtenka.
Ką daryti, jei neturiu EORI kodo?
O tai jau didelė bėda, jei jis jums reikalingas skubiai. EORI kodas yra kaip asmens kodas muitinei. Jei jo neturite, siunta gali užstrigti pasienyje ir pradėti rinkti baudas už saugojimą.Registracija paprasta, daroma per internetą, bet užtrunka keletą dienų (kartais ilgiau, jei sistema užsikibusi). Negerai laukti paskutinę dieną. Kai siunčiate iš Anglijos, gavėjas Lietuvoje taip pat turi turėti savo kodą arba registry numerį. Be šio kodo kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos procesas tiesiog sustoja prieš prasidedant. Geriau užsiregistruokite iš anksto.
Kas rašoma prekių deklaracijoje, jei aš pats daugiau mažai nesuprantu?
Nereikia būti ekspertu, bet reikia būti sąžiningu. Rašykite tiesiogiai, kas viduje: „mediniai baldai“, „naudota drabužių krūva“, „žaislai“. Vengiama sąmoningai apibendrinimų tipo „buitinė technika“, jei ten yra konkretus indaplovė. Buvau atvejų, kai parašiusi „technika“, muitinė nurodė išpakuoti visą sunkvežimį, nes jiems buvo įdomu, ar tai ne kažkas brangaus ar pavojingo. Detalus aprašymas save apsaugo. Tikrai nerašykite „viskas kas yra dėžėje“, tada tikrai nepatikės.
Ar galiu nurodyti mažesnę vertę, kad nemokėčiau mokesčių?
Nė nebandykite, tai pasiduoda greičiau nei manote. Muitinės turi savo katalogus ir žino, kiek kainuoja naudotas dviratis ar naujas televizorius. Jei rašote 5 svarų vertę dėl 200 svarų vertės daiktų, tai laikoma apgaulės dokumentu. Tada gresia ne tik mokesčiai, bet ir baudos. Geriau nurodyti realią vertę (net jei tai rinkos kaina naudotiems daiktams) ir ramiai miegoti. Nemanau, kad jums nori problemų su didele britų muitine.
Kur dėti originalus pirkinių čekius?
Juos geriausia prisegti prie išorinės siuntos dokumentų paketo (paprastai dėželės viršuje viniuojamas plastikinis failas). Jei siunčiate mažą siuntą kurjeriu, gera nuotrauka čekio išsiųsta el. paštu vairuotojui padės. Kartais pasitaiko, kad vadybininkai pamiršta pridėti skanuotą kopiją, ir tuomet siunta sustoja. Aš asmeniškai visada patariu turėti ir duplikatus sau. Niekada nežinai, kur tie dokumentai paklysta kelyje per tą Kanalą.
Kodėl man reikalingas gavėjo kontaktas Anglijoje, jei aš siunčiu iš Lietuvos?
Žinoma, kad jei siunčiate iš čia, tai jums reikia siuntėjo duomenų Anglijoje. Atvirkščiai – jei siunčiate iš Ten, reikia gavėjo Lietuvoje. Dėl to dažnai sumaišoma. Bet svarbiausia – tas žmogus turi būti pasiekiamas. Jei kurjeris atvyks prie durų, ir nieko neatsilieps, siunta grįš atgal (ir tai brangiai). Kartais užtenka vieno neatsiliepusio skambučio, kad visa operacija „nuvažiuotų girioje“. Įsitikinkite, kad adresatas žino, kažką jam važiuoja.
Ką reiškia tas visur minimas „Incoterms“?
Tai kaip taisyklės žaidimui, kas kuria moka už ką. Dažniausiai naudojamas EXW (eksplantacijos vieta) – kas reiškia, kad pervežėjas susitvarko viską nuo durų iki durų. Jeigu sutarta DDP (pristačytas su sumokėtais mokesčiais), tai jums nereikia galvoti apie mokesčius. Svarbiausia nesuklysti, nes nenumatyta DDP siunta gali atkeliauti į Lietuvą, o gavėjas atsisakys mokėti PVM, ir tada prasideda cirkas su grąžinimu. Geriau iš anksto susitarti dėl sąlygų.
Ar galima siųsti dokumentus tiesiog į voką?
Taip, dokumentai gali eiti tik voką, jei vertė nedidelė. Bet jei ten yra svarbūs originalai, geriau jų neišsiųsti. Skenuoti ir išsiųsti el. paštu saugu. Buvau atvejų, kai vokai su sutartimais dingdavo tarp Londono ir Birmingemo sandėlių. Jei tikrai reikia originalo, tuomet naudokite kurjerių su sekimu. Kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos be dokumentų praradimo rizikos? Pasidarykite kopijas. Viską padarykite kopijas.
Kas daryti, jei trūksta vieno prekės ženklo numerio (SKU)?
Nebėra pabaigos, jei turite šimtus vienetų, vieno netrūkimas nebus katastrofa. Muitinė dažnai žiūri į bendrą vaizdą. Jei tai brangus prekes vienetas, tada reikės paaiškinimo. Geriausia papildyti sąrašą pastaba: „1 vnt. trūksta etiketės, prekė identifikuojama pagal...“. Nenutraukinėkite galvos dėl smulkmenų, jei jūsų krovinys neturi didelės muitinės rizikos. Bet idealu viskas turėtų būti tvarkingai.
Kodėl pardavėjas Anglijoje nenori užpildyti duomenų, kai aš perku pats?
Tai labai dažna problema. Anglai kartais būna pavargę nuo to popierizmo po Breksito. Jie sakyčia: „mes tiesiog padavėm į kurjerį“ („we just handed to courier“). Problemą turi išspręsti pirkėjas – tu. Turi parduotoją įkalbėti arba padaryti sąskaitą faktūrą pats (jei įmanoma). Sunku nuprašyti tuos dokumentus be jų žinios, nes tai juridinis triukas. Aš dažnai turiu aiškinti klientams, kad be angliško pusės parašo dokumentai gali būti nepripažįstami.
Pakavimas – nebeliko vietos fantazijai
Kuo reikėtų wrapp'inti brangų elektroniką?
Burbulo plėvelė (bubble wrap) – jūsų geriausias draugas, ir netaupykite jo. Buvau matęs, kaip LCD televizorius buvo įvyniotas tik į storą kartoną be tarpinės – rezultatas beviltiškas. Pridėkite polistirolo (putos) plokščių į kraštus. Elektronika mėgsta šokti, todėl turi būti užfiksuota viduje. Jei skambina auksinis grandinėlė, įdėkite ją į dėžutę, o tą dėžutę į didesnę dėžę su užpildu.
Ar tinka paprastos senos dėžės iš parduotuvės?
Galima, jei jos dar tvirtos. Bet jei dėžė jau buvo drėgną ar suplyšęs kampai, niekada nenaudokite. Krovinių pervežimo metu jos suskamba ant konvejerių, ir silpnas kampas neatsilaikys. Tiesiog nusipirkite naujų dėžių – tai nedidelė investicija palyginti su tuo, kas gali atsitikti. Siuntos iš Anglijos keliauja ilgai – keltai, autostrados, apkrovimai. Dėžė turi išlaikyti spaudimą iš viršaus.
Kaip uždaryti dėžę, kad ją neaplankyčiau?
Na, lipdukas (tape) turi būti kokybiškas, o ne tas pigus, kuris atsikabina nuo piršto. Užkleiskite visas atviras vietas, ypač vidurį ir kraštus. Geriau per daug negu per mažai. Kartais vairuotojas gali pastebėti, kad dėžė atsidaro ir ją papildomai užklijuoti, bet ne visada. Sėkmės neturiu tiems, kurie lipdo juosta tik vieną kryptį. Viršuje ir apačioje – H formos lipdukas yra standartas (tikriausiai).
Ar galiu dėti į vieną dėžę daug skirtingų dalykų?
Galima, bet tai rizikuota. Jei ten yra skysčiai ir sunkūs daiktai, skysčiai gali sprogti, o sunkūs daiktai viską susmulkins. Jei ten yra daug smulkmenų, pabandykite jas susigrupuoti į mažesnes dėžėtes viduje. Buvau atvejis, kai klientas metė į dėžę batą, vyną ir knygą – važinėjome su raudonu vynu visame sandėlyje. Dėl to kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos reikia galvoti taip, kaip kad tą dėžę mesims ant grindies.
Kodėl negalima siųsti aerozolių ar dažų?
Tai pavojingos krovinys (dangerous goods). Kurjeriams reikia specialios licencijos, kurių jie paprastai neturi standartiniame reise. Jei aerozolis sprogsta kelyje dėl temperatūros pokyčių, gali užsidegti visa mašina ar keltas. Todėl šie dalykai yra griežtai draudžiami arba labai apriboti. Negerai slėpti tų dalykų – jei susprogs, atsakomybė bus jūsų, o draudimas to nedengs.
Ką daryti su baldais, kuriuose yra stiklas?
Stiklą reikia pažymėti lipduku „FRAGILE – GLASS“. Ir ne vieną, o iš visų pusių. Be to, jis neturi liesti dėžės sienelių. Turi būti tarpinės. Stalo viršaus geriausia išimti ir suvynioti atskirai, jei įmanoma. Jei ne, užpildykite visą ertmę tarp stiklo ir rėmo putomis. Aš asmeniškai būčiau labai nervingas, siųsdamas stalinį veidrodį per Angliją – pervežėjai tai nemėgsta.
Ar reikia pašalinti senas etiketes iš dėžių?
Būtina. Senos etiketės su bar kodais sukelia chaosą sandėliuose. Skeneris gali nuskaityti seną kodą, ir siunta nuvažiuos į klaidingą adresą (pvz., velnias žino kur). Nebūk tingus – nuplėšk visas senas lipdukas, kol dedas naujas. Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti vėlavimo. Mano patirtis, dėžės su trim-keturiais etiketėmis visada patenka į „problemų“ sąrašą.
Ką daryti, jei daiktas netelpa į standartinę dėžę?
Tada jis tampa „nestandartiniu kroviniu“ (oversized). Teks įrengti lentynas ar panauti ant paletės. Jei tai tiesiog ilga vamzdis, gali būti, kad reikės sutvirtinti rėmą. Nebandykite laikyti ilgo daikto tik lipduku – jis nulūžs. Tokioms siuntoms kaina bus didesnė, bet bent atvyks viena dalimi, o ne dvi.
Mokesčiai ir „paslaptys“ Anglijoje
Kas tas Import VAT prieš išvežant iš Anglijos?
Čia dažnai painiojama. Išvežant iš JK (eksportas), Import VAT neturėtų būti taikomas (jei teisingai deklaruoji). Bet daugelis pardavėjų Anglijoje moka PVM (VAT) prekes parduodami. Kaip pirkėjas iš EU, gali gauti šį PVM atgal (jei esi verslas), arba (jei esi fizinis asmuo) paprasčiausiai sumokėti be PVM, jei parduotuvė naudoja schema „Export outside EU“. Bet dažnai jie tiesiog užmiauna pro ausis.
Ar mokėsiu brangiau, jei siunta bus užklijuota ne taip?
Muitinės patikros mokestis (handling fee). Jei dokumentai neteisingi, muitinė sustoja, imasi tikrinti. Už tą tikrinimą pervežėjas ar brokeris prasiskaitys 50-100 svarų (ar daugiau). Už tenkinimą (kai esi teisus) taip pat gali tekti mokėti. Žodžiu, klaidos kainuoja. Dėl to verta pasidomoti, kas rašoma tavo dokumentuose, prieš juos išsiunčiant.
Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų brokerių?
Visiems atrodo, kad tai tas pats, bet ne. Vienas brokeris turi automatizuotą sistemą ir dirba pigiau, kitas viską daro rankiniškai ir taiko fiksuotas kainas. Be to, kai kurie įtraukia „užpildymo mokestį“ (admin fee), kuris būna tiesiog pavogimas. Pagalvokk, ar reikia mokėti 30 svarų už vienos eilutės įvedimą į sistemą? Sunku rasti sąžiningą, bet jie yra.
Kas vyksta, jei nenurodžiau telefono numerio deklaracijoje?
Nieko gero. Jei kiltų klausimų, niekas negalės su jumis susisiekti, ir siunta gali būti sulaikyta arba grąžinta siuntėjui. Muitinėms ir brokeriams labai svarbus greitas ryšys. Be telefono, viskas sustoja pašto akimirką. Labai primygtinai rekomenduoju patikrinti, ar numeris ten tikrai teisingas (su +44 kodu, jei Anglijoje).
Ar galiu išvengti mokesčių, jei siunta mažesnė nei 150 eurų?
Iš Anglijos į Lietuvą (nuo 2021 m.) tolimesnės prekės (toliau nei 150 eurų) čia turi PVM ir importo mokesčius. Jei iki 150 eurų, PVM netaikomas (vien tik prekėms). Bet importo mokestis (priklauso nuo prekės kilmės) gali būti ir pigioms prekėms, nors retai. Tiesa, jei tai dovana iki 45 eurų – mokesčių nėra. Bet viską reikia įrodymi.
Ką daryti, jei man atrodo, kad apskaičiavimas per didelis?
Gali pateikti pretenziją, bet tai ilgas procesas. Reikės pateikti įrodymus, kokios buvo rinkos kaina to meto. Kartais muitinės nustato vertę pagal savo katalogus, kurie gali būti pasenusi. Verta bandyti, jei skirtumas didelis, bet sužadinti klausimus gali baigtis papildoma patikra. Ažiūrėk, ar verta to vargo.
Pristatymas ir realus gyvenimas
Kiek laiko užtrunka siunta iš Londono iki Vilniaus?
Anksčiau buvo 3-4 dienos. Dabar? Sakyčiau, 5-7 dienos yra realus vidurkis, nekeliant jokiu vilčių. Kartais, jei klaidingi dokumentai ar pavėluota pasirašyta, gali užtrukti ir dvi savaites. Anglijoje dabar eilės prie uostų (Dover, Folkstone) yra kaip dūmai. Niekas negali garantuoti termino 100%, todėl nedarykite planų, kad daiktai bus antradienį.
Ar galiu siųsti adresą į „Parcel Locker“ (automatinį spintą) Lietuvoje?
Taip, dauguma kurjerių (DPD, UPS) pristato į LP Express ar Omniva spintas. Tai labai patogu, jei nemiegat namuose ar darbe. Tik užtikrinkite, kad gerai nurodėte spintos numerį. Bet atkreipkite dėmesį – didelės siuntos (virš 30kg) į tas spintas netilps. Didesnius dalykus reikia siųsti į terminalą ar tiesiai į namus.
Kas nutinka, jei vairuotojas negali įvažiuoti į mano gatvę?
Tada jis palieka siuntą artimiausioje pervedimo vietoje arba pristatymo taške (jei tokia yra). Jei tu gyveni kažkur miške be kelio, užeik į tai iš anksto. Siuntos į namus (home delivery) turi apribojimų. Vairuotojas nevažiuos su 3,5 tonų sunkvežimiu į žvyrkelį. Jums teks nuvažiuoti pasiimti patys.
Ar galima sekti siuntą realiu laiku?
Dauguma sistemų duodą informaciją su 1-2 dienų delsa. Kai girdžiu „realiu laiku“, tai dažniausiai melas. Sistema atsinaujina, kai siunta pasieke tam tikrą sandėlį. Vokas gali važiuoti 400 mylių per Angliją, o bus parašyta „In transit“. Na, bent jau žinai, kad juda. Nekreipk dėmesio į dieną, žiūrėk į padėtį.
Kodėl mano siunta buvo perkrauta į kitą mašiną?
Tai vadinama „transshipment“. Vienas kurjeris pervežia iki lietuviškos sienos ar iki sandėlio Vokietijoje, tą kita perima. Normalu. Kartais dėl to dingsta etiketės ar susidaro delsos. Bet tai standartinė logistinė grandinė. Nebijokite to, jei sekime matote, jog pervežėjas pasikeitė.
Ar galiu nurodyti instrukciją „palikti prie durų“?
Galima pabandyti, bet dauguma kurjerių reikalauja parašo. Jei nenurodytai „leave at door“, ir dings – draudimas nebus išmokėtas. Anglijoje tai yra gana įprasta (palikti slėptuvėje), bet Lietuvoje vairuotojai dar griežtesni. Geriau rasti kaimyną, kuris galėtų priimti.
Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?
CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Ji įrodo, kad kurjeris gavo siuntą. Be to, ten yra draudimo suma. Jei dingo tona prekių, ir neturi CMR su svoriu/parašu, gali pamiršti apie atlyginimą. Visada pasilikite savo kopiją. Kiekvienas pervežimas Anglija Lietuva prasideda nuo šio lapelio. (arba maždaip taip turėtų būti).
Problemų sprendimas (kai viskas blogai)
Ką daryti, jei siunta atėjo sužalota?
Neskubėk pasirašyti atsiėmimo blanko, kol nepatikrino. Jei matui, kad dėžė sutrypta – parašyk „REZERVUOTAI“ arba „SUGADINTA“ ir tuomet tuoj pat padaryk nuotraukas. Be nuotraukų ir pastabos lapeliuke, draudimo kompanija pasakys „kaip atėjo, taip ir gavote“. Tą patį daryk ir paėmimo metu Anglijoje. Nesiaryžklingumas mums neį naudą.
Kur skųstis, jei siunta dingusi?
Pirmiausia pervežėjui. Jie turi 30 dienų paieškai (tarkim). Po to gali kreiptis į draudimą. Bet jei siuntei brangius daiktus be vertės deklaravimo, gausi tik standartinį minimalų atlyginimą (pvz., 10-20 svarų). Žiūrėk į sąlygas prieš siunčiant. Dingusios siuntos yra retesnės nei sugadintos, bet įvyksta.
Ar galiu atšaukti siuntą, kai ji jau paėmta?
Gali, bet tai kainuos. Atšaukimo mokestis (cancellation fee) bus didelis, jis turi padengti važiavimą atgal ir galbūt muitiniškas procedūras (jei jau buvo pradėtos). Geriau gerai pagalvok prieš išsiunčiant. Kartais klientai sako: „vaikas atšaukė“, o turi sumokėti tiek pat, kiek kainavo vežimas į Angliją ir atgal.
Kodėl man neatsiliepiina brokeris?
Jie yra užplūsti po Breksito. Dirba 24/7, bet vis tiek atsiliepia pavėluotai. Gali būti, kad tavo atvejis yra „sudėtingas“ ir jiems reikia laiko, arba tiesiog prarado tavo elektroninį laišką. Bandyk paskambinti, ne tik rašyti. Aš kartais turiu skambinti 5 kartus per dieną, kad gautų atsakymą. Intensyvumas veikia.
Ar verta pirkti papildomą draudimą?
Ji vertas, jei siunčiate daugiau nei 500-1000 svarų vertės daiktų. Standartinis draudimas dažnai dengia labai mažai sumą. Už keletą svarų papildomai galima padidinti apsaugą iki 2000 ar 5000. Taip, tai kaip komisija, bet ramybė verta. Aš visada pradegu draudimą baldams ar elektronikai.
Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?
Tai blogiausias scenarijus. Siunta grįžta atgal (return to sender), ir turi sumokėti už abeg pusias. Jei tai dėl to, kad gavėjas norėjo išvengti mokesčių – jis jų vis tiek neišvengs, o dar gaus grąžinimo mokestį. Užtikrinki, kad gavėjas tikrai laukia tos siuntos.
Išvada
Viskas sugeba pasikeisti per naktį, kaip su tais muitinės reikalavimais. Bet vienas dalykas lieka pastovus – geras pasiruošimas yra pusė sėkmės. Jums nereikia būti logistikos ekspertu, kad suprastum kaip pasiruošti siuntinių pristatymui iš Anglijos, užtenka tiesiog galvoti protingai ir būti sąžiningu dokumentuose. Negailėkite laiko pakavimui, nes panašu, kad tie vairuotojai lenktyniauja, kas greičiau numes dėžę. Tegyvuoja sėkmės jūsų siuntoms, ir tikiuosi, jos jus pasieks saugiai. Ir nepamirškite – jei kas klysta, tiesiog skambink man, išspręsime. (Na, nebent tai sekmadienis).