Kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką ir nervus? Vadovas be dekoracijų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir matyta viskas – nuo tėvų, kurie bandė užpilti indus į plastikinius maišus, iki tokių, kurie dėl nesuprato, ką reiškia „Customs declaration“. Perkraustymas iš Anglijos (arba kaip dabar vadina – JK) nėra joks pasivaikščiojimas parku, ypač po to „Brexit“ vargo. Žmonės visada klausia, kaip padaryti tai taip, kad neliktų be plaukų ir pinigų. Atsakymas paprastas: reikia suprasti, kad kažkas visada nuvažiuos ne taip, bet jeigu pasiruošite pagrindui, išgyvensite. Susirinkti daiktus ir išvykti galima greitai, jei žinai, kur gąsdina muitinė, o kur – vairuotojas, kuris tiesiog nori gerti kavos. Taigi, kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką ir nervus, nesakydamas „viskas bus gerai“.

Visiems tas „kas?“ ir „kada?“

Kada tikriausiai reikia pradėti rūpintis bilietais ar reisu?

Nekalbu apie tą momentą, kai pradėsite dėti dėžes. Kalbu apie tą momentą, kai reikia susisiekti su perkraustymo kompanija arba nuomotis mikrovautą. Pradėkite galvoti apie tai mažiausiai mėnesį prieš planuojamą išvykimą. Vasarą ir šventinėmis dienomis vietos išeka kaip šilti bandelės. Jei paliksite tai paskutinei savaitei, gali tekti mokėti dukart daugiau arba važiuoti tą dieną, kai jums visiškai netinka. Laiko taupymas prasideda ne nuo pakavimo, o nuo to, kad užsisakote reisą laiku.

Kiek tikėtinai kainuos toks dalykas iš Londono iki Vilniaus?

Čia yra tas klausimas, į kurį nemalonu atsakyti, nes skaičiai šokuoja kaip temperatūra. Jei renkatės dalių krovinią (kai vairuotojas pasiima dar kelis klientų), gali tekti sumokėti nuo 300 iki 600 eurų už kubą. Jei užsakote pilną sunkvežimį, skaičiuokite nuo 2500 iki 4000 eurų. Priklauso nuo kuro, kuro (dar kartą), ir nuo to, kaip greitai reikia važiuoti. Taupyti nervus verta tam, kad neskubėtumėte rasti pigiausio variantas forumuose, kurie dažnai pasirodo būra apgavikų.

O ar verta viską vežti su priekaba vienas?

Jei turite teises (B kategorija tikrai nebeužtenka, reikalauja BE su kodu 96), nors kiek pinigų. Bet nervų tikrai pridės. Vairuoti 7 metrų ilgio priekabą per Anglijos miestus arba vengiant „Low Emission Zone“ zonų – tai kosmaras. Be to, keltų kainos privatiems asmenims daug kartų didesnės negu transporto kompanijoms. Jei norite suprasti, kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką, geriau leiskite vairuotojui lipti į kabinę, o jūs skinkite galvą apie dėžes.

Ką daryti su daiktais, kurių tikrai nebebežinosi?

Pažiūrėkime tiesiai į akis – nenešk senų spintų, kurios pradeda verpsti. Pervežimas iš UK skaičiuojamas už tūrį. Ką daugiau seno laužo vežate, tuo brangiau. Iš anksto susitvarkykite su „Charity Shop“ arba paduokite į šiukšliadėžę. Nenuvilkite per pusę Europos dėžės su senais laikraščiais, kurias skaitėte prieš penkerius metus. Tai tikras laiką ir pinigus valgantis dalykas.

Ar galiu kažkaip sujungti siuntą su draugu, kad pigiau išeitų?

Galima, tai vadinama dalių kroviniu. Bet čia yra pavojinga zona. Turi būti tiksliai susiderėta, kad vieno žmogaus daiktai būtų vienoje vietoje, kito – kitoje. Jei vairuotojas sumaišys dėžes (o jie dažnai atrodo vienodai), tai prasidės drama. Jei norite taupyti, geriau susiraskite kieno nors, kuris važiuoja tuo pačiu kryptimi ir pasidalykite sąskaita, bet stengiatės nedėti daiktų į vieną krūvą be etikečių.

Ar būtina daryti tą ilgaini užrašų sąrašą (inventorių)?

Būtina. Be jokio abejo. Muitinėje Anglijoje ar Lietuvoje be to neišprasite. Nereikia rašyti „knygų krūva“, reikia „knygos, apie 30 vnt., naudotos“. Dažnai žmonės rašo „drabužiai“, bet turi būti nurodyta apytikslė vertė. Be to, jei kas dingsta (o tai nutinka), be sąrašo draudimas nebankins. Tai vienas iš būdų, kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant nervus, nes kitaip gausite baudą.

Dokumentai ir Angle „reikalai“

Kas tie dokumentai, kuriuos visada prašo?

Pagrindas yra asmens dokumentas (pasas arba vairuotojo pažymėjimas), kurio galiojimo laikas turi būti ilgesnis nei jūsų planuojamas buvimas užsienyje. Dar reikia galiojančios apdraudimo poliso (jei vežate patys) arba transporto sutarties. Jei daiktai yra Jūsų nuosavybė ilgiau nei 6 mėnesius, reikia Transfer of Residence (ToR) numerio iš UKHMRC (muitinės). Be to nė neišvažiuosite, nį neprasversite be mokesčių atlaisvinimo.

Ar sunku gauti tą ToR numerį? Girdėjau būna lagų.

Fiziškai tai padaryti paprasta – užpildote formą internete HMRC svetainėje. Tačiau ji gali eiti savaitę ar dvi, jei pasiduota neteisingai. Būna, kad užstrigta sistemoje arba jie prašo papildomų įrodymų, kad tikrai išvykstate gyventi iš Anglijos. Geriau tai padaryti mėnesį iki išvykimo. Nekantraujantiems žmonėms tas laukimas kelia rūpestį, bet be šio popieriaus mokėsite PVM ir muito mokestį už viskus daiktus.

O kas dėl to liudijimo, kad daiktai seni?

Jei turite ToR numerį, dažnai užtenka deklaracijos. Tačiau kai kuriais atvejais, ypač jei daiktai atrodo kaip nauji (pavyzdžiui, televizorius su lipduku), muitininkas gali paprašyti pirkimo kvito arba bet kokio įrodymo, kad nupirkta prieš 6 mėnesius. Jei kvito neturite (kadangi nupirkote antrą ranką „Gumtree“), reikia rašti paaiškinimą. Tai vieta, kur suabejojau (nežinau 100% kaip dabar elgiasi Lietuvos muitinė su elektroniniais įrenginiais be kvitų), bet geriau turėk bent žodį.

Ar vis dar reikalinga T1 forma ar tai jau istorija?

Daugelis klaidingai galvoja, kad išvykus iš ES į JK ir atgal dar reikia T1 transito procedūros. Dabar, kai JK nebe ES narė, tai yra eksportas/importas, ne transitas. Todėl T1 forma nereikalinga. Reikia eksporto deklaracijos iš JK pusės ir importo – į Lietuvą. Daugelis vairuotojų tai išsprendžia patys, bet kaip klientas turite žinoti, kad mokesčiai gali būti kitokie nei buvo anksčiau (aišku, su ToR 0%).

Kas dėl pasų galiojimo? Ar gali būti problema pasienyje?

Pagrindinė taisyklė – turi galiuoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Esu matęs situaciją, kai šeima išvažiavo, o vieno vaiko pasas baigėsi po 5 mėnesių. Anglijoje juos praleido, bet grįžtant (arba įžengiant į ES) buvo didelių problemų. Vokietijos policija ant sienos gali neleisti praeiti. Taupyti laiką reiškia patikrinti dokumentus iš anksto, o ne nešiotis vaikus be galiojančių pasų per tūkstančius kilometrų.

Ar reikia turėti kokį nors draudimą kelionės metu?

Jei perveža kompanija, jie turi turėti CMR draudimą, kuris dengia krovinius. Tačiau jis dažnai dengia tik iki kelias tūkstančių eurų. Jei vežate brangią techniką, vertus, geriau pasidarykite papildomą „All risk“ draudimą. Žinau, kad niekas nenori mokėti papildomai, bet jei vairuotojas užkliudo į sunkvežimį ir viskas sudegė (tokios bylos buvo), be draudimo liksite su tuščiomis rankomis.

Pakavimas arba kaip nenužudyti save

Kiek dėžių man tikrai reikės? Kiek aš galiu sutalpinti?

Vidutinė šeima iš 3-4 žmonių, gyvenanti Anglijoje 3-5 metus, dažnai susirenka apie 20-30 kubinių metrų. Tai maždaug 30-40 didelių dėžių plus baldai. Neapsimoka taupyti dėžių ir spaudyti viską į maišus. Dėžės viršuje bus pastatyti kitos dėžės su baldais. Jei dėžė bus minkšta, tai kas viduje – sulūž. Tarkime, jog viena didelė dėžė (moving box) telpa apie vieną spintąs dalį.

Kaip supakuoti tą lėkščių rinkinį, kad nenukristų?

Nenaudokite laikraščių – jie palieka rašalus ir neapsaugo nuo smūgių. Paimkite „bubble wrap“ (putplasčio) arba popierinės servetėlės tarp lėkščių. Viskas turi būti uždaryta stipriai. Vienas klientas taip padarė, kad indai buvo supakuoti puikiai, bet dėžės apačia neišlaikė svorio. Naudokite storesnes dėžes, o ne tas, kuriose gauna bananus iš parduotuvės.

Ką daryti su skysčiais (valymo priemonėmis, aliejumi)?

Tai viena dažniausių klaidų. Muitinė arba keltų kompanija uždraudžia vežti atvirus skysčius. Jei dėžėje atsidurs išsiliejantis indų ploviklis, sugadins viską aplinkui. Tokius daiktus geriau išmesti arba perkelti į sandėliuką Anglijoje (jei liko). Taupyti nervus reiškia neužsipildyti „Tesco“ krepšio muilų ir bandyti juos vežti į Lietuvą.

Ar galima vežti maistą? Galbūt kiaulieną ar sūrį?

Dabar, po „Brexit“, tai sudėtinga. Negalima vežti mėsos ar pieno produktų iš JK į ES (išskyrus labai mažus kiekius su pažymėjimu). Sūris, jei jis yra iš pieno, taip pat gali būti problema. Galite vežti sausą maistą (makaronus, konservas), bet patikrinkite, kad pakuočių nėra suveržta milteliais. Geresnis klausimas – ar verta vežti duonos kepalą, kai Lietuvoje jis pigesnis?

O tas gėrimai... alus ar vynas? Kiek galima?

Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį, taisyklės keičiasi, bet dažnai kalbama apie 90 litrų vyno ir 110 alaus (jei nėra prekybai). Tačiau jei vežiate puse sandėlio „Duty Free“ alkoholio, tai bus laikoma verslu. Muitinė to neleis. Ir nepamirškite, butelių negalima dėti į dėžes be fiksavimo – stiklas aidą padarys ir visas kroviny bus alū.

Ar saugu padėti drabužius tiesiai į dėžę?

Galima, bet geriau naudoti „wardrobe boxes“ (dėžės su strypu kabinti drabužiams). Jei tiesiog susukite kostiumus ir metate į krūvą, jie bus labai susigniuždyti. Jei norite pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką, nenaudokite kabinti drabužius į plastikinius maišus – jie plyšta, drabužiai užsidaro dulkes ir juos sunku pakrauti.

Kas dėl to sofos ar lovos? Ar išardyti?

Reikia išardyti viską, kas tampa per didelį, kad praeitų pro duris ar įliftą kelyje (nors Lietuvoje daug kur liftų nėra). Sofos kojos, lovos galvos – viską nuimkite. Vairuotojas tikrai nenori laukti valandą, kol jūs bandote išmontuoti balkono duris, kurios nėra išmestos. Geriau tai padaryti iš anksto.

Pasirinkimas ir paieška (kur ziūrėt)

Kur ieškoti to vairuotojo ar firmos?

Geriausiai veikia rekomendacijos. Facebook grupėse „Lietuviai Londoną“ ar panašiose rasite milžinišką kiekį pasiūlymų, bet ten ir daugiausia apgavikų. Ieškokite firmų, kurios turi svetaines, ne tik „Gmail“ adresą. Pasitikrinkite atsiliepimus – jei reviu rašo „Labai geras“ prieš 5 metus ir be nuotraukos, tai gali būti padirbtas. (Patikrinkite, ar ne tos pačios foto pasikartoja skirtinguose profiluose).

Ar didelės firmos visada geriau už mažas?

Ne visada. Didelės firmos turi geras sistemas, bet dažnai brangiau ir mažiau lankstumo. Mažos, „vieno vairo“ kompanijos gali būti pigesnės ir vairuotojas gali būti labiau pasiryžęs padėti. Tačiau jei įvykia avarija, maža kompanija gali tiesiog išnykti. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek rizikuojate – ar tai tikrai būdas, kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką, jeigu po to teks ieškoti pradingusio krovinio.

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jie klausia tik „Kiek dėžių?“ ir nieko nebeklausia. Jie neduoda sutarties, tik rašo „PayPal“. Jie atsisako pateikti draudimo poliso numerį. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa (pvz., 200 svarų už viską iš Londono), būkite tikri, kad tai būsią nelegalūs imigrantai arba jūsų daiktai bus parduoti parduotuvėje prieš kelias dienas. Nekantraujantiems žmonėms toks pasiūlymas atrodo kaip išgelbėjimas, bet tai spąstai.

Ar reikia mokėti kažką iš anksto (deposit)?

Normalu, kad prašo 10-20 proc. depozito užsakyti reisą. Jei prašo mokėti 100 proc. iš anksto, bėkite. Vairuotojas taip pat bijo, kad užsakovas nebepasirodys arba atšauks reisą paskutinę minutą. Bet pilnas avansas be garantijų – tai rizika. Gera firma pasiūlys sumokėti likutinę dalį grynaisiais arba pavedimu iškart įkrovus arba atvykus į tą vietą.

Kas jei vairuotojas užstringa kelyje ir neatsiliepia?

Tai įvyksta. Vairuotojai taip pat yra žmonės, gali užstrigti spūstyse netoli Calais arba gali užgęsti technika. Būtinai turėkite ne tik vairuotojo, bet ir dispečerio telefoną. Jei vairuotojas neatsiliepia 4 valandas, skambinkite į biurą. Nenervinkite, kai vairuotojas vairuoja (negalima kalbėti be „hands-free“), tačiau elkitės protingai.

Ar reikia įsirašyti numerį iš numerių?

Nenaudingai tie Anglijos numeriai su „+44“ Lietuvoje, kai jums reikia paskambinti vairuotojui, kuris yra netoli Kauno. Jis turi turėti Lietuvos SIM kortelę arba roamingą. Pasitikrinkite tai iš anksto. Buvau atvejų, kai vairuotojai atėjo į vietą ir negalėjo paskambinti, nes telefono buvo išjungtas arba nebuvo ryšio.

Kelionės ypatingumai (Lamanšas ir kiti)

Kiek laiko trunka tas važiavimas patiems? Anglija-Lietuva.

Teoriškai vairuotojas gali nuvažiuoti per 24-30 valandas be ilgos pauzės, jei važiuoja du ir laikosi tachografo. Taip dažnai daroma. Jei tai dalių krovinys, galiu užtrukti iki 3-4 dienų, nes reikia apeiti kitus miestus ir iškrauti. Neskubėkite skambinti kas valandą paklausę „kur jūs“, kas tiesiog erzina vairuotoją.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju kablyje?

Dauguma kompanijų to nedaro dėl draudimo arba taisyklių. Keliamasis kablys yra vienvietis. Jei norite važiuoti, turite tartis dėl „pirmo keleivio“ vietos sunkvežimyje (jei toks yra), bet tai papildomai kainuos. Be to, 20 valandų praleisti sunkvežimyje nėra labai smagu.

Kas nutinka su keltu? Ar jis įskaičiuotas?

Dauguma kainų „nuo durų iki durų“ apima keltą (Dover-Calais arba Newhaven-Dieppe). Tačiau patikrinkite, ar nėra papildomo mokesčio už priešpriešinę pusę (retai, bet būna). Jei vairuotojas pasirinks kitą kelią (pvz., per Olandiją), keltas gali brangesnis, bet tai jūsų nerūpi, jei sutarta fiksuota kaina.

Ar saugu veži dviračius ar techniką (žoliapjoves)?

Galima, bet jos turi būti išvalytos nuo žolės ir žemės. Muitinė ir fitosanitarinė kontrolė labai griežta dėl invazinių rūšių. Jei dviratis purvinas, jums neleis išvažiuoti iš JK arba neleis įvažiuoti į LT. Taip pat technika turi būti be kuro (benzinas turi būti išlietas). Priešingu atveju tai laikoma pavojingu kroviniu.

Kas dėl to „Low Emission Zone“ Londone?

Jei pervežama kompanija, jos sunkvežimiai turi būti pritaikyti (Euro 6). Jei nuomajatės patys vairuotojui arba priekabą, pasitikrinkite, ar transporto priemonė atitinka standartus. Jei ne, gausite 500 svarų baudą, kurią teks mokėti jums. Tai vienas iš tų niuansų, kurį dažnai pamiršta.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik jei jie buvo pas Jūsų namuose ir nekelia grėsmės. Negalima vežti dirvožemio ant šaknų – šaknys turi būti nuplautos. Ką augalų kiekis ribojamas? Tikslios skaičiaus nežinau (galbūt 5-10 vnt), bet jei bandysite vežti visą sodą, sulaikys. Geriau palikti tą mėtą draugui Anglijoje.

O gyvūnai? kaip su šunimis ar katėmis?

Tai jau visas atskiras pasaulis. Reikia mikroschemas (chip), pasų gyvūnams ir vakcinos nuo pasiutligės. Be to, turi būti gyvūno sveikatos pažyma iš veterinarijos (ne senesnė nei 10 dienų). Gyvūnai negali būti krovinyje (baltyje). Jie turi būti su keleiviu arba specialiai įrengtoje sekcijoje, kur yra šviesa ir oras. Neleiskite vairuotojui uždaryti šuns į tamsią dėžę su baldais.

Atvykimas ir pinigai (kas lieka)

Ką daryti su mokesčiais (PVM/muitas) Lietuvoje?

Jei turite ToR numerį ir daiktai naudoti, galite kreiptis į muitinę dėl atlaisvinimo. Dažniausiai vairuotojas padaro tai pats iš anksto (vidinė deklaracija). Tačiau pasiruoškite, kad gali tekti eiti į muitinę pačiam, jei kompanija tuo nesusirūpino. Mokesčiai galimi, daiktai užšaldomi (kol nesumokėsite). Norint taupyti laiką, neškite naujų daiktų be kvitų.

Ar reikia girti pinigus grynais vairuotojui?

Dauguma kompanijų priima pavedimus į sąskaitą. Grynaisiais reikia mokėti tik tada, jei buvo taip susitarta (pavyzdžiui, už papildomą iškrovimą). Nesiųskite pinigų į „PayPal“ kažkam, kas vardu vadinasi „Transport UK“, be sutarties. Tai labai pavojinga.

Kas dėl iškrovimo? Ar padeda susirūšiuoti?

Standartinis paslaugos rėžys yra „paleisti dėžes grindyse“. Jei norite, kad vairuotojas neštų dėžę į 3 aukštą ir padėtų ant spintos (be lifto), tai papildoma paslauga. Dauguma vairuotojų tiesiog numeta dėžę prie durų. Nereikalaukite per daug, jie jau pavargę nuo kelionių.

Ką daryti jei kažkas buvo sulaužyta kelyje?

Iš karto, dar nesirašinėjant su vairuotoju, darykite nuotraukas. Pažymėkite CMR draudimo aktą (rezervą). Jei vairuotojas pasako „nieko nenematė“, skambinkite dispečeriui. Negalima vėliau po savaitės skambinti ir sakyti, kad indai buvo suskaldyti. Tai bus laikoma jūsų kaltė (kad prastai supakavote).

Ar galima ką nors palikti vairuotojui (naudotus baldus)?

Jei turite kažką, ką norite atsikratyti, pasitarkite iš anksto. Kartais vairuotojai pasiima senus daiktus į Laužyną Anglijoje (jei jie ten grįžta tuščiai) arba Lietuvoje už mažą mokėjimą. Bet nereikia šūklių padaryti, tikrai ne visi nori vežti jūsų seną soją į nežinomą kryptį.

Atvykus ar dėžės bus tose pačiose vietose?

Ne. Viskas bus sumaišyta pagal svorį. Dėžės su drabužiais bus apačioje, o su knygomis – viršuje. Neišsigaskite, kai pamatysite „Virtuvės“ dėžę miegamajame. Užrašykite dėžėse dideliais rašmenimis, kas jose yra, ir kur kambariary ji priklauso (pvz., „2 aukštas – kambarys“).

O jei lietus? Kas dėl drėgmės?

Dėžės turi būti padėtos ant paletų arba pakilos nuo grindų. Jokių garantijų, jei vairuotojas iškrauna lietuje į asfaltą. Jei dėžės storos, turėtų išlaikyti. Tačiau baldus geriau uždaryti į stretch plėvelę (apvynioti), kad nelytų.

Ar reikia suteikti vairuotojui maistą ar gėrimą?

Nebūtina, bet labai padeda susikurti gerus santykius. Vaišinimas vairuotoją giliu arbatą ar duodant sumuštinį gali padaryti, kad jis bus rūpestingesnis su jūsų daiktais. Tai paprastas žmogiškas dalykas, kuris taupo nervus abiem pusėms.

Išvada

Taigi, jei klausiate, kaip pasiruošti perkraustymui iš UK taupant laiką ir nervus, atsakymas nėra magiškas. Tai tiesiog suženklintas planavimas, reali vertinimo galia ir atsargumas pasirenkant partnerį. Nėra būtinybės mokėti milžiniškų pinigų, jei sutalpinkite daiktus protingai, tačiau taupyti ant draudimo arba rinktis pačią pigiausią „Facebook“ pasiūlymą – tai tiesiog užduotas save. Žinau, kad šis procesas visada atrodo kaip kalnas, bet kai iškrenta paskutinė dėžė ir vairuotojas išvažiuoja, pajusite palengvėjimą. Sėkmės kelyje ir tikimės, kad jūsų indai pasieks Lietuvą sveiki.