Kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams?

Per 20+ metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: nuo tvarkingų Londono butų, kur viskas sudėliota kaip karinė operacija, iki garažų, kuriuose niekas nebežino, kas priklauso kam. Todėl kai žmonės klausia, kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams, aš nekalbu gražiai. Kalbu taip, kaip reikėtų pasikalbėti prieš užsakant vežiką: su sąrašu, datomis, nuotraukomis ir šiek tiek blaivaus pesimizmo. Nes perkraustymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą nėra tik „užkrausim ir atvešim“.

Trumpas planas: kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams per 6 savaites

Pradedu visada nuo trijų dalykų: datos, tūrio ir dokumentų. Data nulemia, ar keliausite pilnu furgonu, daliniu kroviniu ar lauksite sandėlio. Tūris nulemia kainą. Dokumentai nulemia, ar nepraleisite savaitės aiškindami muitinei, kodėl vežatės seną televizorių ir tris kartonus, kurie tikrai nėra prekybai.

Per 20+ metų mačiau, kad didžiausia klaida yra manyti: „turime mažai daiktų“. Mažai daiktų Anglijoje dažniausiai reiškia 18 dėžių, sofą, lovą, du dviračius ir dar kažką garaže. Todėl prieš skambinant vežėjams nufotografuokite kiekvieną kambarį, ypač sandėliuką. Parašykite, kas lieka, kas išvažiuoja, kas keliaus atskirai. Jei lyginate perkraustymo paslaugas iš Anglijos į Lietuvą, prašykite tos pačios informacijos iš kiekvieno tiekėjo.

Kaina labai šokinėja. Mažam kroviniui galima matyti apie £500–£900, daliniam perkraustymui apie £1200–£2500, o pilnam individualiam furgonui dažnai £3000–£5500 arba daugiau, jei maršrutas sudėtingas. Pridėkite draudimą, pakavimo medžiagas, parkavimo leidimus, galimą saugojimą. Ir nepirkite tik iš nuotraukos su šypsena.

DUK: kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams, kai viskas krenta ant galvos

Planavimas, data ir biudžetas

Nuo ko pradėti, kai galvoju, kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams?

Pradėkite ne nuo dėžių, o nuo datos ir sąrašo. Be datos niekas rimtas nepasakys kainos, nes vienas furgonas gali važiuoti Londonas–Vilnius, kitas – Birmingham–Kaunas, ir maršrutas keičia viską. Surinkite nuotraukas: sofa, lova, stalas, dėžės, dviračiai, kartonai. Tada parašykite, ar reikia keltų, sandėliavimo, pakavimo, iškrovimo. Jei lyginate perkraustymo paslaugas, prašykite tos pačios informacijos iš visų. Ir, svarbu, neįsivaizduokite, kad viskas telpa „maždaug“.

Kada pradėti ruošimąsi, kad klausimas kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams nevirsdavų vakariniu panikos filmu?

Jei klausiate likus savaitei, variantai siaurėja, o kaina auga. Normalus terminas – 4–6 savaitės, ypač kai turite baldų, buitinių prietaisų ar dokumentų dėl darbo. Perkrausimui reikia ne tik dėžių, bet ir sprendimų: kas išvažiuoja, kas lieka, kas važiuoja atskiru reisu. Londono rajone gali prireikti parking permit, o jei gyvenate virš parduotuvės be lifto, tai jau nebe „greitas darbas“. (Tiksliau – tai pradėkite bent prieš mėnesį.)

Ar reikia inventorinio sąrašo, kai bandau suprasti, kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams?

Taip, reikia. Ne dėl gražumo, o dėl to, kad muitinė, vežėjas ir jūs patys bent apytiksliai žinotumėte, kas keliauja. Inventorinis sąrašas gali būti paprastas Excelis: kambarys, daiktas, kiekis, vertė. Pridėkite nuotraukas didesniems daiktams ir brangesnei technikai. Tai atrodo kaip biurokratija, bet kai kažkas pasimeta, tas lapas tampa gelbėtoju. Jei bandote suprasti, kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams, šitas punktas nėra „gal vėliau“.

Kada reikia klausti kainos – dabar ar kai viską susidėsiu?

Kainos klauskite tada, kai turite bent preliminarų sąrašą. Ne idealų, ne spalvotai nuspalvintą, bet tokį, kad vežėjas matytų mastą. 1–2 kambarių butas dažniausiai keliauja kaip dalinis krovinys, 3–4 kambarių butas jau gali šauktis didesnio furgono. Pilnas krovinys, dedicated van, kainuoja daugiau, bet eina tiesiai. Dalinis krovinys pigesnis, tik gali laukti sandėlyje. Šiaip ne apie arbatus, bet dėžių skaičius labai daug pasako.

Kodėl pigiausias pasiūlymas kartais baigiasi brangiau?

Dažnai todėl, kad pigiausias pasiūlymas kažką palieka už kablos. Pvz., nėra draudimo, nėra pakavimo medžiagų, nėra iškrovimo, nėra mokesčių, nėra normalaus atsakymo į klausimą „kas atsitiks, jei vėluosite?“. Mačiau įmonių, kurios pasiima avansą ir tada dingsta su pasakomis apie keltą. Nesakau, kad visos tokios, bet per 20 metų žmogus pamato. Prašykite raštu: maršrutas, terminas, draudimas, kas įskaičiuota, kas ne. Jei atsakymai migloti, bėkite.

Ar galima keisti datą?

Galima, bet ne kaip picos užsakymas. Jei data jau rezervuota furgonui, keltui ar sandėliui, keitimas gali kainuoti. Ypač penktadieniais ir prieš šventes. Kartais viena diena viską sugadina, nes krovinys jau suplanuotas grupuoti su kitais klientais. Geriau iškart sakyti, jei dar nežinote tikslios datos. Mes galime rezervuoti langą, bet realybė Anglijoje – nuomos pabaiga, raktai, darbas – viskas kartais griūva.

Pakavimas, baldai ir kas telpa į furgoną

Kiek daiktų realiai telpa į 12 m³ furgoną?

Į 12 m³ furgoną telpa nemažai, tik žmonės dažnai pervertina baldus ir neįvertina dėžių. Vieno–dviejų kambarių butas gali tilpti, jei nėra didelio valgomojo stalo, dviejų sofų ir dviračių. Bet kai atsiranda skalbimo mašina, televizorius, lova, spintos ir 40 kartonų, vietos ima trūkti. Geriau siųsti vaizdo apžvalgą nei sakyti „standartinis butas“. Standartinių butų, kaip ir standartinių perkraustymų, beveik nėra.

Ar vežtis baldus iš IKEA, jei jie jau kartą surinkti?

IKEA baldai atrodo paprasti, kol juos išrenki antrą kartą. Daugelis plokščių tampa trapi, varžtai pasimeta, stalviršiai braižosi. Jei baldas brangus ar sentimentalus, verta samdyti žmones, kurie moka išardyti. Jei tai pigus lentynų kompleksas iš 2016 metų, kartais sąžiningiau palikti jį Anglijoje. Nes vežimas kainuos daugiau nei naujas pirkimas. (Čia klientai manęs nemėgsta, bet taip būna.)

Kas nutinka, kai sofa neįlenda į duris?

Nutinka taip, kaip nutiko vienai šeimai iš Manchester: sofa puikiai tilpo svetainėje, bet neįlindo į laiptinę. Teko ją laikinai palikti pas giminę, o kitą dieną derinti kitą išvežimą. Todėl prieš užsakant matuokite ne tik sofos ilgį, bet ir duris, koridorius, laiptus, liftą. Jei gyvenate name, pažiūrėkite, ar furgonas gali privažiuoti. Jei ne, reikės nešimo atstumo, o tai jau kaina ir nervai.

Ar reikia dėžes numeruoti?

Taip, numeruokite. Net jei atrodo, kad atsiminsite, kur yra puodai, o kur žieminiai batai, patikėkite – neatsiminsite. Ant kiekvienos dėžės rašykite numerį, kambarį ir trumpą turinį. Darykite tą patį sąraše. Kai vairuotojas atveš 35 dėžes į Kauną ar Šiaulius, jūs nenorėsite jų visų atidarinėti pirmą naktį. Mažos detalės čia taupo didžiulį chaosą.

Kaip pasiruošti su vaikais, augintiniais ir tuo chaosu virtuvėje?

Vaikus ir augintinius dėkite į planą pirmiausia, ne paskui. Jiems reikia atskiro maišo su drabužiais, vaistais, žaislais, pašaru, dokumentais. Virtuvėje palikite tik tai, ką naudosite iki paskutinės dienos: puodelius, keptuvę, porą lėkščių. Šaldytuvas paskutinę dieną būna baisiausia vieta, ten visada randama kažkas, kas turėjo būti išmesta prieš mėnesį. Jei turite katę ar šunį, nerodykite jiems dėžių kaip atrakcijos. Jiems tai nėra atrakcija.

Ką daryti su buities chemija, dažais, dujomis?

Su chemija, dažais, dujomis ir aerozoliais būkite atsargūs. Ne viską vežėjai gali imti į bendrą krovinį, ypač jei tai degu, slėginė ar tepanti medžiaga. Geriau iš anksto pasakyti, kas yra: baliklis, dažų skardinės, grill dujų balionas, kvepalai, baterijos. Kartais paprasčiau išvežti į šiukšlių surinkimo punktą Anglijoje. Taip, gaila išmesti pusę dažų kibiro, bet saugumas svarbiau už „gal dar prireiks sienai koridoriuje“.

Ar verta pirkti wardrobe box, ar pakanka paprastų dėžių?

Jei turite daug drabužių kabose, wardrobe box tikrai gelbsti. Viena tokia dėžė gali pakeisti penkis maišus ir krūvą nervų. Bet jei drabužius galima sulankstyti, paprastos tvirtos dėžės užteks. Svarbiausia – nesudėti visko per sunkiai. Knygos į didelę dėžę? Gerai tik tada, kai norite, kad nugarą užkalbintų net draudimas. Mažos dėžės sunkiems daiktams, didelės lengviems.

Muitinė, dokumentai ir Brexit

Po Brexito vis dar galima vežtis savo daiktus į Lietuvą?

Taip, galima vežtis savo naudotus daiktus, tik po Brexito procedūros nebe tokios kaip anksčiau. Reikia parodyti, kad daiktai nėra naujos prekės pardavimui, o jūsų asmeninis turtas. Čia labai padeda inventorinis sąrašas, nuotraukos, adresas Anglijoje ir adresas Lietuvoje. Jei viskas tvarkinga, procesas paprastai praeina be dramos. Bet jei sąraše chaosas, muitinė gali klausti daugiau. Aš visada sakau: geriau nuobodūs dokumentai nei malonus pokalbis sandėlyje.

Kokius dokumentus paprastai prašo vežėjai?

Paprastai prašo paso arba ID kopijos, naujo adreso, krovinio aprašo, inventorinio sąrašo ir kartais pirkimo dokumentų brangesnei technikai. Vežėjui dar reikia CMR, packing list, informacijos apie krovinius ir iškrovimo vietą. Jei dirbate su tarpininku, dokumentai keliauja per jį, bet atsakomybė vis tiek turi būti aiški. Neskaitykite tik gražių reklamų. Paklauskite, kas pildo muitinės deklaraciją ir kas atsako, jei trūksta duomenų.

Ar man reikia EORI numerio?

Kartais taip, kartais ne – ir šitoje vietoje aš nenoriu meluoti, nes taisyklės keičiasi, o situacijos skiriasi. Jei vežatės asmeninius daiktus per vežėją, dažniausiai procesą tvarko ekspeditorius arba muitinės brokeris. EORI gali prireikti verslo kroviniams arba kai esate deklaracijos šalis. Geriausia pasitikrinti prieš išvykimą, o ne kai furgonas jau stovi prie sienos. Jeigu kas nors sako „nieko nereikia“, klauskite, kas konkrečiai nereikia.

Kas yra MRN ir kodėl visi apie jį šneba?

MRN yra muitinės deklaracijos numeris, toks kaip bilieto numeris, tik nuobodesnis ir daug svarbesnis. Be jo krovinys gali „kabėti“ sistemoje, o jūs aiškinsitės telefonu su žmogumi, kuris atsako tik „laukiame patvirtinimo“. Vežėjai jį mini todėl, kad be patvirtinimo negali legaliai tęsti kelionės. Jums kaip klientui nereikia jo mintinai mokėti, bet gerai turėti nuorodą į deklaraciją. Tai nėra popierėlis dėl popierėlio.

Ar muitinė gali sustabdyti krovinį?

Gali. Turėjau atvejį, kai iš Birmingham vežėme kliento įrankius, o sąraše jie buvo parašyti tiesiog „tools“. Muitinė norėjo žinoti, kiek, kokių, kodėl ir ar tai ne prekybai. Užtruko, nervų buvo, nors viskas baigėsi gerai. Todėl rašykite konkrečiau: 2 grąžtai, 1 kompresorius, seni rankiniai įrankiai, asmeniniam naudojimui. Ne „krūva geležies“. Muitinė nemėgsta pasakojimų, ji mėgsta duomenis.

Ką daryti, jei vežuosi kompiuterius, įrankius ar prekes pardavimui?

Čia jau reikia būti labai tvarkingam. Asmeniniai kompiuteriai, senas televizorius ir įrankiai yra viena. Nauji, dėžėse, keli vienodi daiktai – jau gali kvepėti prekyba. Jei vežate prekes pardavimui, reikės kitokio pasiruošimo: komercinis aprašymas, vertės, galbūt PVM klausimai. Neslėpkite to po „asmeniniais daiktais“. Blogiausia, ką galite padaryti, tai manyti, kad niekas nepatikrins. Patikrina, ir tada pigu nebenaudojama.

Ar draudimas privalomas?

Privalomas ne visada, bet be jo aš nepatarčiau. Krovinys keliauja keltu, sandėliais, furgonais, kartais per kelias rankas. Net geri vežėjai negali pažadėti, kad niekada nebus įbrėžimo, drėgmės ar klaidingo iškrovimo. Draudimas dažniausiai kainuoja procentą nuo deklaruotos vertės, pavyzdžiui, 1–3%. Skaitykite sąlygas: pakuotė, išimtys, terminai pranešti apie žalą. Jei įmonė sako „viskas bus gerai“ be popieriaus, tai ne draudimas.

Atvykimas, iškrovimas ir pirmos dienos Lietuvoje

Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Pilnas krovinys iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai važiuoja apie 3–7 dienas, jei nėra muitinės trikdžių. Dalinis krovinys gali užtrukti 1–3 savaites, nes laukia, kol susirenka kiti klientai arba sandėlis sujungia krovinius. Maršrutas Londonas–Vilnius bus kitoks nei Aberdeen–Klaipėda. Keltai, oro sąlygos, šventės ir vairuotojų grafikai taip pat kišasi. Todėl data „pirmadienį“ kartais reiškia pirmadienį, o kartais „kai tik galėsime“.

Ar vairuotojas gali iškrauti pats?

Kartais gali, bet nesitikėkite, kad vairuotojas lips į penktą aukštą su spinta. Jo pagrindinė užduotis – saugiai pristatyti krovinį, o ne tapti visos šeimos perkraustymo komanda. Jei reikia iškrovimo, užsisakykite jį atskirai. Geriau du žmonės su rankinėmis, vežimėliu ir planu nei vienas vairuotojas, kuris po valandos jau nebejaučia kojų. Iškrovimas Lietuvoje turi būti suderintas prieš išvykimą. Vėliau derinti per žinutes būna chaotiška.

Kaip pasiruošti atvykimui į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar mažesnį miestą?

Prieš atvykstant paruoškite vietą iškrovimui: parkavimo leidimą, raktus, liftą, kaimynus, jei reikalingi. Vilniuje senamiestis, Kaune kiemai, Klaipėdoje vėjas ir drėgmė – smulkmenos, bet realios. Jei važiuojate į mažesnį miestą, pasakykite tikslų adresą ir privažiavimą. Kartais „namas prie miško“ GPS atrodo kaip laukas. Taip pat turėkite bent vieną dėžę „pirmos nakties“ atskirai, ne po visu krūviu.

Ką daryti pirmą vakarą, kai visos dėžės stovi salėje?

Pirmą vakarą nerenkite viso buto. Atidarykite lovą, higienos maišą, vieną keptuvę, kavos aparatą, vaistus ir porą drabužių. Visa kita gali palaukti. Žmonės per daug nori iškart gyventi normaliai, o tada sėdi tarp 40 dėžių ir verkia prie arbatos. (Ne visi, bet buvo matyta.) Kitą dieną rūšiuokite pagal kambarius, ne pagal nuotaiką. Nuotaika keičiasi, numeriai lieka.

Ar verta samdyti laikiną saugyklą Lietuvoje?

Verta, jei atvykstate į butą, kuris dar dažomas, remontuojamas arba neturi baldų. Sandėliavimas Lietuvoje kainuoja, bet kartais pigiau nei mokėti už papildomą saugojimą Anglijoje ir skubotą iškrovimą. Gali būti 1–2 savaitės arba mėnuo, priklausomai nuo situacijos. Svarbu, kad krovinys būtų apdraustas ir pasirašytas priėmimo aktas. Jei įmonė siūlo „sandėliuką garaže be dokumentų“, aš būčiau atsargus. Ne viskas, kas pigu, yra pigu.

Išvada

Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą nebūna idealus, bet jis gali būti valdomas. Todėl, kai kalbame apie tai, kaip pasiruošti perkraustymui iš Anglijos namams, svarbiausia yra ne greitis, o aiškumas: data, sąrašas, dokumentai, pakavimas, draudimas ir realus biudžetas. Jei viską paliksite paskutinei savaitei, kažkas tikrai įstrigs. Jei pradėsite anksti, bent žinosite, kas įstrigo, ir turėsite planą B.