Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną?

Klausimas „Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną?“ dažniausiai kyla tada, kai krūvos jau supakuotos, sunkvežimis derinamas, o kas nors staiga pasako: „o muitinė?“ Po Brexit tai nėra smulkmena. Asmeniniai baldai, knygos, indai, drabužiai ir vaikų daiktai vis dar gali keliauti be PVM bei muito, bet tik jei įrodymai sutampa. Reikia ToR, inventorinio sąrašo, adreso JK, transporto dokumentų ir kantrybės. Aš mačiau, kaip tvarkingi žmonės pasimeta vien nuo vienos trūkstamos kopijos. Londono gatvės, liftai ir leidimai stovėti sunkvežimiu šalia namo dar labiau viską pagreitina.

DUK

Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną: nuo sąrašo iki ToR

Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną, jei kraustomės po Brexit?

Tikras atsakymas: kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną – pradėkite nuo ToR, HMRC leidimo asmeniniams daiktams. Po Brexit asmeninės nuosavybės perkėlimas nėra automatinis, nors daiktai seni ir jūsų. Reikia įrodyti, kad išsikraustėte, kad daiktai naudoti ir kad jie liks Jungtinėje Karalystėje. Aš pradedu bent prieš 3–4 savaites, ne paskutinę dieną. Kartais klientai nori „tik baldų“, o paskui prisimena dviratį, vaikų vežimėlį ir seną televizorių. Tai keičia sąrašą.

Ar ToR reiškia, kad muitinė Londono uoste nieko neklaus?

ToR nereiškia, kad muitinė nieko neklaus. Tai leidimas gauti PVM ir muito lengvatą, jei sąlygos sutampa, bet krovinys vis tiek praeina importo procedūrą. Brokeris ar pervežėjas pateikia deklaraciją CDS sistemoje, o HMRC gali paprašyti papildomų įrodymų. Esu matęs atvejį, kai viskas buvo gerai, tik sąraše nebuvo nurodytas garažo turinys. Uoste tai neatrodė baisu, kol kas nors nepaklausė, kas ten. Todėl ToR saugo pinigus, bet ne nuo klausimų.

Kada pradėti ruoštis, jei kraustomės iš Vilniaus ar Kauno į Londoną?

Jei kraustomės iš Vilniaus ar Kauno, laikas prasideda ne tada, kai atvažiuoja sunkvežimis. Pirmiausia reikia pasitikrinti vizą, darbo sutartį, nuomos ar pirkimo dokumentą, tada surinkti daiktų sąrašą. ToR geriausia pateikti prieš kelionę, nes atsakymas gali užtrukti. Perkėlimas dažniausiai turi tilpti į apie 12 mėnesių langą aplink atvykimą. Jei skubate, kartais įmanoma judėti ir be jo, bet tada rizikuojate PVM sąskaita. O Londonas nepalauks: liftas užsakytas, gatvės leidimas gautas, kaimynai jau nervinasi. Todėl 4–6 savaitės yra sveikas minimumas.

Ar galima siųsti dalį baldų dabar, o kitus daiktus vėliau?

Taip, galima siųsti dalimis, bet tik su galva. Pirmoji siunta turi aiškiai parodyti, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, ne komercinis krovinys. Antroje ar trečioje siuntoje HMRC gali klausti, kodėl vis dar vežate daiktus. Todėl ToR prašyme geriau iškart parašyti, kad kraustymasis vyks keliais etapais. Esu matęs, kad vienas klientas atskirai siuntė baldus, paskui knygų dėžes, ir viskas praėjo normaliai. Bet kai trečia siunta atėjo po pusės metų, klausimų buvo daugiau.

Ar daiktai turi būti mano nuosavybėje bent pusę metų?

Dažniausiai taisyklė yra tokia: daiktai turi būti jūsų nuosavybėje ir naudoti bent 6 mėnesius. Tai ypač svarbu baldams, buities technikai, drabužiams, knygoms, virtuvės reikmenims. Jei pirksite naują sofą Londonui dieną prieš išvykimą, ji gali būti vertinama kaip naujas pirkimas. Ne visada kas nors ją tikrina, bet rizika lieka. Aš klientams sakau: seną stalą įrašykite ramiai, naują televizorių – atsargiai. Jei kyla abejonė, geriau pasitarti su brokeriu.

Dokumentai perkraustant į Londoną: kas tikrai reikalinga

Kokius dokumentus pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną reikia pirmiausia?

Dokumentai perkraustant į Londoną prasideda nuo keturių dalykų: paso ar ID, teisės gyventi JK, adreso JK ir detalaus inventorinio sąrašo. Dar reikia transporto dokumento, CMR arba konosamento, priklausomai kaip keliauja krovinys. Jei turite darbo sutartį, priėmimo laišką, studijų patvirtinimą, dėkite kopiją. Kartais prašo buvusio adreso ir naujo adreso įrodymų. Aš viską laikau viename aplanke; jei turite muitinės dokumentų sąrašą, naudokite jį. (pataisau – telefone galima, bet tvarkingai pavadintais failais.)

Pakanka paprasto dėžių sąrašo, ar reikia oficialios inventorinės knygos?

Paprastas dėžių sąrašas dažnai neužtenka, bent jau rimtam perkraustymui. Geriau turėti inventorinį sąrašą su dėžės numeriu, turiniu, apytiksle verte ir būkle. Pvz., „Dėžė 12: knygos, indai, vaikų žaislai, naudoti“ skamba geriau nei „įvairūs daiktai“. Tai padeda muitinei, draudimui ir jums pačiam Londono bute. Ne visada reikia notaro ar antspaudo, bet aiškumas gelbsti. Esu matęs, kad dėl neaiškios dėžės krovinys stovėjo ilgiau, nei stovėjo pats klientas oro uoste.

Kas atsitinka, jei pamirštu paso, nuomos sutarties ar darbo pažymos kopiją?

Jei pamirštate paso, nuomos sutarties ar darbo pažymos kopiją, prasideda žaidimas „surask failą per penkias minutes“. Kartais pervežėjas gali laukti, kartais ne. Aš turėjau situaciją, kai klientas prisiminė dokumentus jau Doverio pusėje, o nuomos sutartis gulėjo el. pašte, kurio slaptažodžio jis neprisiminė. Skamba juokingai, kol stovi konteineris. Todėl prieš pakrovimą nusiųskite dokumentus sau, pervežėjui ir, jei turite, brokeriui. Geriau per daug kopijų nei viena per vėlai.

Ar verta įvardyti kiekvieną puoduką ir knygą?

Ne, nereikia įvardyti kiekvieno šaukšto, bet nereikia ir rašyti „buitis“. Vidutinis inventorinis sąrašas gali turėti 80–150 eilučių, jei kraustomasi iš namo. Butui užtenka mažiau, jei dėžės sunumeruotos. Svarbu, kad būtų matyti: tai naudoti asmeniniai daiktai, ne pardavimui. Ypač jei vežate daugiau elektronikos ar įrankių. Aš kartais prašau kliento nufotografuoti atviras dėžes, ne viską, tik kelias reprezentatyvias. Tai nėra oficialus reikalavimas, bet vėliau labai padeda.

Kodėl vertė ant pakuočių kartais gadina reikalą?

Vertė ant pakuočių gali sugadinti reikalą, nes muitinė gali pamanyti, kad daiktai nauji arba komerciniai. Jei ant dėžės parašyta „TV – £900“, o TV yra senas, klausimas vis tiek gali kilti. Geriau sąraše rašyti sąžiningą naudotų daiktų vertę draudimui, o ant dėžių – numerius ir kambarius. Londono bute tai irgi patogiau. Žinau, kad kai kurie žmonės rašo mažesnę vertę dėl ramybės, bet draudimo atveju tai gali atsisukti prieš jus. Čia reikia balanso, ne triukų.

Mokesčiai, brokeriai ir kainos: kur stringa

Ar už senus baldus reikės mokėti PVM ar muitą?

Už senus asmeninius baldus PVM ar muito paprastai nereikia, jei įvykdomos ToR sąlygos. Tai netaikoma alkoholiui, tabakui, komercinėms prekėms, naujai pirktiems daiktams. Jei vežate daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius ir ketinate toliau naudoti, pozicija stipri. Bet „paprastai“ nereiškia „automatiškai“. Muitinė gali klausti įrodymų. Todėl sena spinta, stalas ir kilimas nėra problema, o dešimt naujų dėžių su etiketėmis jau gali būti problemos pradžia.

Kokios kainos realiai gali atsirasti perkraustant į Londoną?

Kainos priklauso nuo tūrio, maršruto, laiko ir to, ar reikalingas sandėliavimas. Brokerio paslauga Londono perkraustymui dažnai būna apie £100–£250, kartais daugiau, jei reikia skubaus sprendimo. Sandėliavimas uoste ar depoe gali kainuoti £40–£90 už dieną, o kartais skaičiuojama kitaip. Londono congestion charge yra £15, ULEZ – £12,50 per dieną, jei transportas neatitinka reikalavimų. Aišku, parkavimas – atskira drama. Perkraustymo į Londoną kainos dažnai atrodo gražiai, kol atsiranda muitinės vėlavimas.

Ar muitinės brokeris būtinas, ar galiu viską tvarkyti pats?

Brokeris nėra visada privalomas, bet praktiškai dažnai reikalingas. Jei pervežėjas turi savo muitinės partnerį, gerai. Jei ne, teks ieškoti žmogaus, kuris moka CDS, importo deklaracijas ir ToR sąlygas. Pats viską tvarkyti galima, bet tik jei jau esate susipažinęs su procesais. Brokeris turėtu sutaupyti nervų, ne pridėti dar vieną neaiškų tarpininką. Aš renkuosi tuos, kurie aiškiai pasako, kas įeina į kainą. Jei atsakymas yra „kaip kada“, aš jau įtariau blogai.

Ar draudimas yra tas pats, kas muitinės dokumentai?

Draudimas ir muitinė yra skirtingi dalykai, nors žmonės juos painioja. Draudimas dengia sugadinimą, dingimą, avariją, kartais sandėliavimo rizikas. Muitinė sprendžia, ar jūsų daiktai gali įvažiuoti be PVM ir muito. Geras draudimas nepadės, jei dokumentai netvarkingi. Ir geras ToR nepadės, jei baldai išlindo per sieną sulaužyti. Todėl prašykite sąlygų raštu: kas draudžiama, kokia išskaita, ar dengiamas pakrovimas ir iškrovimas. Žodžiu „viskas įskaičiuota“ kartais reiškia labai mažai.

Ką daryti, jei įmonė sako: „muitinė nesvarbu, mes viską sutvarkysim“?

Jei įmonė sako „muitinė nesvarbu, mes viską sutvarkysim“, aš prašau parodyti, kaip tiksliai. Po Brexit perkraustymas į JK nėra tas pats, kas prieš 2019 m. Blogos įmonės mėgsta gražius žodžius, kol problema tampa jūsų. Paprašykite, kas teiks deklaraciją, kas turės ToR nuorodą, kas mokės uosto mokesčius, jei krovinys sulaikomas. Jei vengia atsakyti, eikite toliau. Per 20 metų mačiau, kad pigiausias pasiūlymas kartais brangiausiai kainuoja vėliau.

Draudžiami daiktai, maistas, vaistai, augalai ir elektronika

Ar galiu vežtis maisto iš Lietuvos į Londoną?

Maisto vežtis į Londoną iš Lietuvos geriau beveik ne. Mėsos, pieno, kai kurių augalinių produktų taisyklės griežtos, o pasienio kontrolė gali būti nemaloni. Net jei kaimynas sako, kad „visada praveždavo“, taisyklės keičiasi. Asmeniniam perkraustymui aš rekomenduoju palikti maistą Lietuvoje arba pirkti London. Yra išimčių tam tikriems produktams, bet jų tikrinti nereikia paskutinę minutę. Be to, dėžėje paliktas sūris gali sugadinti visą maršrutą, o ne tik kaimynų nuotaiką.

Ką daryti su vaistais, alkoholiu, cigaretėmis ir pinigais?

Vaistus vežkite su receptu arba gydytojo pažyma, ypač jei tai stipresni vaistai. Alkoholis ir cigaretės asmeniniam perkraustymui nėra pagrindinė dalis, o didelius kiekius gali tekti aiškinti. Grynuosius pinigus virš £10,000 reikia deklaruoti. Tai nėra draudimas turėti, tik pareiga pasakyti. Aš visada sakau: neperkraukite dėžių tuo, ko negalite pagrįsti. Jei turite brangų laikrodį ar juvelyrinių daiktų, įrašykite į sąrašą. Ne dėl bailumo, o dėl ramybės.

Ar augalai, sėklos ir naminiai gyvūnai eina per tą pačią muitinę?

Augalai, sėklos ir augalai – ne, palaukite, rašau augalus du kartus – sėklos ir naminiai gyvūnai neina per tą pačią paprastą perkraustymo procedūrą. Jiems reikia specifinių leidimų, fitosanitarinių dokumentų, kartais karantino tvarkos. Šunims, katėms ir šeškams svarbus mikročipas, pasiutligės skiepas ir dokumentai. Jei kraustomės su augintiniu, tai planuojama atskirai nuo baldų. Aš nesiimu čia gudrauti, nes baudos ir atsisakymas įleisti gyvūną būtų katastrofa. Geriau klausti oficialių JK šaltinių.

Ar elektrika, televizorius ir kompiuteriai kelia problemų?

Elektronika paprastai keliauja kaip asmeniniai daiktai, jei ji naudota. Televizorius, kompiuteris, skalbimo mašina, garso aparatūra – viskas įrašoma į sąrašą. Problema prasideda, kai vežate kelis vienodus naujus daiktus arba prekes pardavimui. JK elektros kištukai skiriasi, bet tai ne muitinės klausimas, o pirmos dienos Londono keiksmažodžių klausimas. Adapteriai ir transformatoriai turi būti jūsų lagamine. Jei turite seną monitorių ar fotoaparatų parką, geriau nurodyti, kad tai asmeninė įranga.

Kas nutinka, jei dėžėje yra peilių, įrankių ar kvepalų?

Peiliai, įrankiai, kvepalai ir aerozoliai gali sukelti problemų, ypač jei keliauja oru arba yra prastai supakuoti. Pervežant jūra ar keliu jie dažniausiai nėra draudžiami kaip asmeniniai daiktai, bet turi būti saugiai įpakuoti. Aš mačiau dėžę, kurioje peiliai buvo tiesiog įmesti tarp rankšluosčių. Tai ne tik muitinės, bet ir saugumo problema. Kvepalai, lakai ir dažai gali būti ribojami dėl pavojingų medžiagų taisyklių. Geriau atskirti aštrius daiktus, įrankius ir chemiją, o ne dėti visko į vieną „buitį“.

Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną: uostai, sandėliai ir vėlavimai

Kas vyksta atvykus į Heathrow, Doverį, Tilbury ar Felixstowe?

Atvykus į Heathrow, Doverį, Tilbury ar Felixstowe, procesas priklauso nuo transporto būdo. Oro uoste daugiau dėmesio keleiviui ir bagažui, uoste – konteineriui, CMR ir deklaracijoms. Krovinys gali būti tikrinamas dokumentiškai, o kartais fiziškai. Jei viskas tvarkinga, jis juda toliau į Londoną. Jei ne, prasideda laukimas, papildomi klausimai ir galimi mokesčiai. Aš visada prašau pervežėjo atsiųsti atvykimo pranešimą, ne tik parašyti „bus rytoj“. Rytoj kartais reiškia penktadienį vakare.

Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną, kai daiktai važiuoja konteineriu?

Jei daiktai važiuoja konteineriu, pasiruošimas turi būti dar tvarkingesnis. Konteineris dažniausiai turi būti supakuotas taip, kad būtų aišku, kas yra viduje: baldai, dėžės, buities daiktai. Reikia inventorinio sąrašo, ToR nuorodos, transporto dokumento ir kontaktinio asmens JK. Jei konteineris dalinamas su kitu klientu, sąrašai negali susimaišyti. Esu matęs, kad vieno žmogaus knygos ir kito indai sukeldavo chaosą depoe. Todėl lipdukai, nuotraukos ir numeracija nėra gražus papildomas darbas, o normalus išgyvenimo įrankis.

Kodėl siunta gali stovėti uoste, nors popieriai atrodo tvarkingi?

Krovinys gali stovėti uoste net tada, kai popieriai atrodo tvarkingi. Ne visada žinau iš anksto, ar HMRC pasirenka patikrą atsitiktinai, ar kažkas sąraše jiems atrodo keista. Kartais trūksta vienos kopijos, kartais sistema stringa, kartais uostas tiesiog perpildytas. Turėjau situaciją Tilbury, kai viskas buvo gerai popieriuje, bet konteinerį vis tiek iškvietė apžiūrai. Klientas nervinosi, kad neatvyks į darbą pirmą dieną. Realistiškai: planuokite rezervą, nes Londonas neatleidžia už vėlavimą.

Kaip išvengti sandėliavimo Londono rajone, pvz., Wembley ar Park Royal?

Sandėliavimas Londono rajone, pvz., Wembley, Park Royal ar netoli A406, gali greitai suvalgyti biudžetą. Norint jo išvengti, reikia sutarti tikslią iškrovimo datą, liftą, leidimą statyti sunkvežimį ir žmogų vietoje. Londono gatvėje negalite tiesiog sustoti prie durų ir pasakyti „dabar iškrausim“. Reikia žinoti controlled parking zone, tiltų aukščius, vienos eismo juostos gatves. Jei butas neparengtas, krovinys važiuos į depą. O depas nėra pigus laukimo kambaris.

Kokia būtų paprasčiausia tikrinimo eiga paskutinę savaitę prieš kraustymą?

Paskutinę savaitę aš daryčiau paprastą patikrą: ToR statusas, dokumentų kopijos, inventorinis sąrašas, draudimas, pervežėjo kontaktai. Tada dar kartą peržiūčiau dėžes be maisto, chemijos, pinigų ir abejotinų daiktų. Nusiųsčiau visus failus į debesį, pervežėjui ir sau. Patikrinčiau JK adresą, telefono numerį ir ar kas nors bus vietoje iškrauti. Jei trūksta kokios pažymos, geriau gauti dabar, ne uoste. Pabaigoje aš visada pasakau: ramus perkraustymas yra nuobodus perkraustymas. Nuobodus dažniausiai reiškia pigesnis.

Išvada

Atsakymas į klausimą „Kaip pasiruošti muitinei perkraustant į Londoną?“ nėra vienas stebuklingas formularis. Tai sąrašas, dokumentai, ToR, sąžininga daiktų vertė, geras pervežėjas ir šiek tiek rezervinio laiko. Po Brexit JK nėra tas pats kelias kaip anksčiau, todėl geriau paruošti popierius per anksti nei aiškintis uoste. Jei viską sudėsite į vieną tvarkingą aplanką, Londonas bus daug ramesnis. Bent jau muitinės dalyje.