Kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti vieną – Londonas nėra tas pats Kas, kad ir Telsiai ar net Vilnius. Žmonės dažnai susikoncentruoja ties dėžėmis, baldų išmatavimais ar konteinerio spalva, tačiau viskas subyrėja, kai pradedą kalbėti apie pinigus. Kraustymasis į Jungtinę Karalystę – tai ypač sudėtingas procesas, kur netikėtos išlaidos uoliena ant kurios nuskęsti tikrai lengva. Dažnai klientai klausia: kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, kadangi tenkų ne tik pragyventi pirmąsias savaites, bet ir užtektų užstatui. Tiesiog nepamirškite, kad šis miestas suvalgė ne vieną optimistą, todėl biudžetas turi būti tvirtas, o planas – realus, o ne iš gražiųjų pasakų.

Apie patį pervežimą ir pradinę paniką

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Londoną?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite. Jei tai tik kelios krepšys ir rankinė, važiuokite lėktuvu – pigiau. Bet jei turite butą, tai kainuoja. Paprastai keliasdešimt kubinių metrų kainuoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. Prie to pridėkite kuro rinkliavas (nes jose beveik visada įskaičiuota ir Kelio mokestis per Lamanšą). Tikrai nerekomenduoju rinktis pačias pigiausias firmas, nes jos dažnai „pamiršta“ pranešti apie papildomus mokesčius pasiekus tikslą.

Kodėl pervežėjai kariauja dėl kainų?

Rinka yra išgyvenusi, o kuro kainos šokinėja. Kas antras klientas skundžiasi, kad pasiūlymo laiške viena kaina, o prieš išvykstant – kita. Aš pats mačiau situaciją, kai vairuotojas tiesiog sustojo prieš tiltaž Prancūzijoje ir reikalavo papildomai 300 eurų arba grąžins daiktus atgal į Lietuvą. Tai baisu, bet įvyksta. Tad, kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, jeigu jau patiko kaina? Pasirašykite sutartį, kurioje visos išlaidos įrašytos fixed, o ne „apytiksliai“.

Ar verta vežti senus baldus į Angliją?

Sąžiningai? Dažniausiai ne. Londono nuomininkai dažnai tiekia baldus, o jei ir ne, vietinės „charity“ parduotuvės parduotas sofas kainuoja penkiasdešimt svarų. Vežti sofas per visą Europą, kurį nupirkote prieš dešimt metų, yra finansinis savęs naikinimas. Išskyrus atvejus, jei tai yra kažkokia šeimos vertybė, antikvaras ar brangi sistema. Bet įprastą Ikea spintą geriau palikti ir nusipirkti naują Southall rajone.

Kaip sušifruoti pervežimo sutartis, kad neapeitų?

Niekada nerašykite, kai skubate. Sutartyje ieškokite frazių apie „accessory charges“. Jei jų nėra, klausinėkite. Buvo atvejis, kai klientą užklumpino mokestis už „ilgą nešimą“ – tai kai vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie durų. Londone tai yra beveik visada, nes centras yra uždaras sunkiasvoriams transportui. Toks mokestis gali siekti šimtus svarų.

Ką daryti, jei dėžės neišvežtos laiku?

Turėkite „liukso“ pinigų atsargą vienam ar dviem naktims viešbutyje. Patiko man ar ne, bet pervežimai vėluoja. Stabilus eismo triukšmas ties Calais, techninės bėdos ar tiesiog pavargo vairuotojai. Jei jūsų daiktai atvyks rytoj, o jūs jau turite išsikraustyti iš ankstesnio busto, būsite beveik be namų. Įsivaizduokite, kaip tai keista būti mieste tūkstančiais kilometrų namo be dantų šepetėlio.

Ar draudimas apmoka viską?

Tikrai ne. Skaitykite smulkųjį spausdinimą. Jie ne apmoka „gėrimų maišelius“ jei jūs pats juos supakote blogai. Ne apmoka taip pat brangius elektronikos daiktus, jei nenurodėte jų tikros vertės sertifikatais. Čia dažniausiai klystame – manyje, kad jei supakuota į poroloną, viskas bus gerai.

Bankai, kortelės ir pinigų srautai

Ką daryti su pinigais išvykstant – keisti Lietuvoje ar Anglijoje?

Nesikeiskite Lietuvoje, išskyrus nedidelę sumą gerbuvėms (pavėsinėms). Anglijoje keityklos yra ant kiekvieno kampe, nors ir jų kursai nėra idealūs. Geriausiai pasinaudoti pačiais bankais arba „wise“ tipo sprendimais (tai buvo transferwise, bet visi supranta). Paverskite porą šimtų svarų iš karto, kad turėtumėte už ko nusipirkti vandens buteliuką.

Kaip sužinoti, kokia yra reali Londono gyvenimo kaina?

Pasikalbėkite su tikrais žmonėmis, o ne skaitant blogus. „Gintarinės“ istorijos dažnai yra perdėtos. Pirmasis dalykas, kurį reikia suprasti kalbant apie tai, kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, yra tai, kad kava už 3 svarus yra norma, o ne luksuras. Nustebins tai, kiek greitai išeiti maistas iš biudžeto tikrai didžiausiame mieste.

Ar sunku atidaryti banko sąskaitą Anglijoje?

Jei dar neturite adresą, beveik neįmanoma su „High Street“ bankais (Barclays, Lloyds ir pan.). Jie reikalauja komunalinių mokėjimų sąskaitų (utility bills) su jūsų pavardėm. Aš kalbėjau su viena moterimi, kuri negalėjo gauti kortelės tris mėnesius, kol neįsileido kaimyno. Dėl to naudokite „Monzo“ ar „Revolut“ – jie išduoda kortelę be adresą patikrinimo.

Kur saugiausia laikyti didelius kiekius pinigų?

Niekur nešiokite gausu pinigų pas save. Londonas yra saugus miestas, bet tikrai ne visur. Jei turite didelę sumą grynaisiais užstatui, laikykite juos saugykloje arba persiunčia tiesiai į sąskaitą (jei jau turite). Mačiau vaikus, kurie paleido rankinę „Tube“ (metro) ir taip prarado viską. Nekelkite rizikos.

Kodėl Anglijoje tokios keistos kreditų istorijos taisyklės?

Jūs jums čia esate „dukbaltis“ (ghost). Jums negalės išduoti neiSIM kortelės su abonementu, nei gerų sąskaitų. Pradedate nuo nulio. Tai reiškia, kad telefoną išsimokėti gali ir nepavykti be draugo užtikrinimo. Neskubėkite imti paskolų pirmąsias savaites – laukite, kol susikursite istoriją.

Ar verta naudoti „Wise“ ar „Revolut“ vietoj banko?

Absoliučiai taip pirmuosius metus. Jūs galite turėti lietuvišką numerį ir gauti pinigus į tą pačią kortelę be didelių „bank fees“. Angliški bankai moka už pavedimus tarp sąskaitų, o šios programėlės dažnai nemokamos arba labai pigios. Tai vienas iš būdų, kaip išlikti kvietą.

Nuoma, sąskaitos ir gyvenimo išlaidos

Kiek reikia turėti pinigų iš karto įsikraunant?

Čia yra svarbiausia. Nuoma + užstatas (deposit) + agento mokestis (agency fee) + pirmasis mėnuo iš karto. Paprastai tai susumuojama į 4-5 mėnesių nuomos sumą. Jei nuoma 1200 svarų, reikės turėti apie 5 tūkst. svarų viena diena. Tai giliai įsmūgia į biudžetą.

Kodėl agentai taip nekenčiami Londone?

Jie imami mokestį už „patikrinimą“. Jums turi atrodyti, kad jie daro didelį darbą, bet iš tiesų tiesiog paspaudžia mygtuką sistemoje. Už tai jie reikalauja iki 200-300 svarų. Be to, jie dažnai neturi jokio jausmo, kai atiduoda jūsų užstatą. Žinai, turiu draugą, kuris laukė užstatco grąžinimo beveik pusę metų.

Kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, jei nežinomi tikslūs išlaidos?

Padarykite rezervą 20 procentų. Negalvok, kad viskas eis taip, kaip planavote. Aš pats kiekvieną kartą nustebiu, kiek pinigų suvalgo „smulkmenos“ – nuo šampūno iki autobuso bilieto (kuris dabar beveik 2 svarai). Tai be galo brangu.

Ar verta gyventi centre (Zone 1)?

Jei jūsų biudžetas nėra kaip Milano korporacijos vadovas, ne. Kelionės (transport) yra brangūs, bet gyvenimas centro zonoje yra astronominis. Geriau gyventi Zone 4 ar 5 ir nusipirkti mėnesinę bilietą. Jūs taip pat išvengsite吵闹 (triukšmo) ir turistų.

Kas yra „Council Tax“ ir kodėl jis toks didelis?

Tai vietinis mokestis savivaldybei už šiukšlių ivežimą, policiją ir šviesas gatvėse. Jis priklauso nuo tos zonos, kurioje gyvenate, ir nuo jūsų buto vertės. Kai studentai sako, kad jų nuoma brangi, jie dažnai pamiršta šį mokestį, kuris gali siekti iki 150 svarų per mėnesį. Jei tik esi pilnametis, turi mokėti.

Ką daryti, jei sąskaitos už elektros neatesina?

Anglijoje dažnai naudojami „pre-payment“ skaitikliai – turi užsirašyti specialų kodą ar prisidėti pinigų prie skaitiklo (prie kurio beveik nebesinaudojami dabar, bet vis dar egzistuoja). Nebijokite skambinti tiekėjui (British Gas ar EDF), jie padės nustatyti tiesioginį debetą (direct debit). Tikrai nerekomenduoju laukti, kol išsijungs šviesos.

Ar maistas Londone tikrai toks brangus?

Parduotuvėse (Lidl, Aldi) maistas panašus į Lietuvos. Brangu yra valgyti užeigose. Vienas patiekalas gatvėje gali kainuoti dešimt ar penkiolika svarų. Jei norite sužinoti, kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, pradėkite nuo virėjo knygos. Virti namuose taip pat patogu, o šaltukas (fridge) dažnai didesnis nei mūsų.

Darbas, mokesčiai ir paslaptys

Ką daryti su mokesčiais (National Insurance)?

Jums reikia gauti NIN (National Insurance Number) numerį. Be jo jūs negalite dirbti legaliai (formaliai). Procesas trunka ilgai, todėl kreipkitės iš karto. Uždirbus pinigus, jūs patenkate į PAYE sistemą, kai mokesčiai nustumiami automatiškai. Jei dirbate „už ranką“, rizikuojate likti be pensijos.

Ar galima dirbti be NIN numerio?

Techniškai, pirmas kelias savaites galima, bet darbdavys negalės legaliai sumokėti jums mokesčių. Vėliau tai sukuria problemų su „HMRC“ (mokesčių inspekcija). Negerai. Geriau laukti ir gauti numerį. Kai tik gavau pirmą darbą, pats tą numeri laukiau tris savaites ir gyvenau iš taupymų.

Kiek iš tikrųjų atiduodate mokesčių?

Tai priklauso nuo algos. Jei uždirbate iki 12,5 tūkst. svarų per metus, mokesčių nėra. Bet viskas virš to jau apmokestinama 20 proc. Ir dar taip pat „National Insurance“ atskirai. Sakykim, jei gaunate 2000 svarų į rankas, tikėkitės, kad „bruto“ (prieš mokesčius) jums buvo apie 2600-2700.

Kaip rasti darbą greitai, kad neužstrigtume su pinigais?

Nenaudokite agentų, kurie siūlo darbą už mokėjimą. Tikri darbdaviaiai niekada neima pinigų. Sąžiningai, geriausiai paieškoti „Indeed“ ar „LinkedIn“. Taip pat „Gumtree“ turi daug skelbimų, bet ten yra daug apgavysčių. Būkite atsargūs su „cash in hand“ pasiūlymais – tai dažniausiai yra nelegalu.

Kas yra „Payslip“ ir kodėl jis svarbus?

Tai jūsų algos lapelis. Jis reikalingas norint gauti kreditą, nuomą būstą ar netgi telefono simą. Be jo esate „nihil“ niekas. Jį reikia saugoti. Kadaise praradau vieną ir vėliau nebegalėjau įrodyti savo pajamų banke (buvo didelė painiava).

Ar Anglijoje moka geriau nei Lietuvoje?

Apibrėžtinai taip, tačiau štai kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną su tokia mintimi – gyvenimo išlaidos suvalgo tą skirtumą. Minimali alga čia yra aukštesnė, bet už ją pirkite mažiau. Kadangi čia didelė konkurencija, geresnį darbą sunku gauti be patirties ar kalbos žinių. Taigi, laukėjimas yra neabejotinas.

Dėl ko dar reikia pagalvoti apie svetingumo (hospitality) sritį?

Jei planuojate dirbti bare ar restorane, laukėkite „tips“ (arbatpinigių). Jie dažnai neįtraukiami į algą, o gauti grynaisiais arba per kortelę (paskui atskirai). Geras aptarnaujantis asmuo Londone gali uždirbti daugiau iš arbatpinigių nei iš bazinės algos. Bet tai reikalauja kantrybės.

Smulkmenos, kurios užmirštami

Ką daryti su telefonu ir numeriu?

Nekeiskite lietuviško numerio iš karto. Jums reikės gauti SMS kodų iš lietuviškų bankų. Pirkite pigią „Pay As You Go“ kortelę Anglijoje skambinimams vietiniais (du, three arba o2). Lietuvišką numerį galite pervesti į „eSIM“ arba palikti senąjį telefoną namuose su prisijungimu.

Ar verta turėti automobilį Londone?

Nieko sau. Jei jūs neversiate iš miesto centro ar neplanuojate važinėti į šalį, ne. Draudimas (insurance) Londono rajonuose yra siaubingai brangus, o „Congestion Charge“ (mokestis už važiavimą centrą) suvalgs keliasdešimt svarų per dieną. Viešasis transportas čia tikrai gerai sujungtas (nors dažnai vėluoja).

Kur pirkti drabužius ir būtines priemones?

Primark, TK Maxx, arba parduotuvės „Charity Shop“. Nereikia eiti į „Oxford Street“ parduotuves, nebent norite išleisti visą algą vien dėl marškinėlių su etikete. Darbas parduotuvėse – neblogas būdas gauti nuolaidas, taip pat (žinau, daug mano draugų ten dirbo).

Kaip susitvarkyti su sveikatos apdraudimu?

NHS yra nemokamas (tieoretiskai), bet jei pageidaujate greitesnio aptarnavimo, reikės privačiu. Tačiau pradžiai užtenka registraciuotis „GP“ (gydytojas). Tai užtrunka. Turite turėti adresą, kad jus užregistruotų. Jei susirgsite pirmą savaitę ir nesate užregistruotas, teks eiti į „Walk-in Centre“ arba laukti valandas avarinėje.

Ką daryti, jei prarasite darbą po trijų mėnesių?

Turėkite „pinigų pagalvę“ mažiausiems trims mėnesiams. „Universal Credit“ (socialinės išmokos) gali padėti, bet procesas lėtas ir gana gėdingas daugeliui. Jie tikrina viską iki smulkmenų. Geriau turėti savo atsargas ir niekada nepasikliauti tik valstybės pagalba.

Ar galima siųlti pinigus namo pigiai?

Taip, naudojant tas pačias „Wise“ ar „Revolut“ sistemas. Bankai per pavedimą užims komisinius, kurie gali siekti iki 25 svarų vienam pavedimui. Nesijaudinkite dėl kursų svyravimų – stebėkite dienas ir paspauskite, kai kursas aukštesnis (stabiliai).

Galiausiai, kokia pagrindinė klaida daroma su biudžetu?

Žmonės paskaičiuoja tik nuomą ir maistą. Jie pamiršta apie „hidden costs“ – muilo, skalbimo miltelių, transporto bilietus, staigius išvykimus. Ir svarbiausia, jie nepagalvoja apie tai, kaip pasiruošti finansams kraustantis į Londoną, kai viskas eina blogai (kaip pas mane, kai sulaužė raktą į uždarą butą pirmą dieną). Turėkite atsargą. Ir daug sėkmės – reikės jos.