Kaip pasirinkti perkraustymo paslaugas iš Londono: neoficialus vadovas, kad nesektumės galvą

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, ir jei kažką išmokiau, tai tai, kad tarptautiniai pervežimai niekada nevyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose. Perkraustymas iš Londono arba iš bet kurios kitos Didžiosios Britanijos vietos yra stresas, kurį sukelia ne tik pats daiktų pakavimas, bet ir begalinis kiekis niuansų, apie kuriuos paprastai net nesuvokiaite, kol nepasirodo problema. Brexit viską dar labiau supainiojo, dabar reikia daugiau dokumentų, brangsta kuras, o kelių situacija M25 žiede yra tiesiog siaubinga. Todėl, kai ieškote perkraustymo paslaugas iš Londono, svarbiausia nebūtinai kaina, o tai, ar šie žmonės išvis sugebės atvykti laiku ir nenukirsti jūsų sofos kampų. Kalbėsim tiesiai, be jokių gražių frazių, kaip tai vyksta iš vidaus.

Kainos ir pinigai – kodėl taip brangu?

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymo paslaugas iš Londono?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur Lietuvoje reikia važiuoti, bet stengsiuosi nupaišyti vaizdą. Jei turite tik kelias dėžes ir mažą baldą, galite susirasti dalinį krovinį (prie kurio prideda jus kitiems klientams), tai kainuos nuo 300 iki 600 eurų. Visas konteineris arba didelis sunkvežimis, skirtas tik jums, kainuos nuo 1500 iki 3000 eurų, o kartais ir daugiau, jei iš Londono centro reikia išvežti daugiau nei vieną krovinią. Kainą lemia ne tik atstumas, bet ir darbo jėgos JK, kurios yra gerokai brangesnės nei Lietuvoje.

Ar verta rinktis brangesnę firminę ar pigesnį „nykštuką“?

Žinau, gundantis taupyti, ypač kai Londono gyvenimas ir taip kainuoja prarają, bet čia viena tokių sričių, kur pigiau reiškia daugiau problemų. Brangios kompanijos turi savo techniką, draudimą ir atsakingus vairuotojus, o pigieji tarpininkai tiesiog parduoda jūsų užsakymą tokiems pat „nykštukams“, kurie gali važiuoti senais „Fiat Ducato“ ir neturėti jokio draudimo. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas pareikalauja papildomai pinigų prieš pat išleidžiant krovinį Lietuvoje, nes „taip sutarta“, nors nieko tokio nebuvo. Geriau sumokėti šimtu daugiau ir miegeti ramiai.

Kas yra „menkasis krovinys“ (Part Load) ar „dalys“ ir ar tai tikrai taip pigu?

Menkasis krovinys yra kai jūsų daiktai važiuoja tame pačiame sunkvežimyje su kitų žmonių daiktais. Tai atrodo puiku, nes dalijates išlaidomis, bet yra ir blogų pusių. Vieną kartą turėjau klientą, kurio dėžės nukeliavo į kitą miestą, nes vairuotojas pamaišė etiketes, ir teko laukti savaitę, kol grąžins. Be to, tokie reisai dažnai vėluoja, nes tenka laukti, kol užpildomas sunkvežimis. Jei skubate, tai gali būti problema. Jei laiko turite daug ir norite sutaupyti, tai puikus pasirinkimas, bet būkite pasiruošę, kad atvykimo data gali keistis kelis kartus.

Ar gali kaina pasikeisti pačioje perkraustymo metu?

Taip, ir tai, deja, nėra retumas, jeigu sutartyje nėra visko išdėstyta detaliai. Dažniausiai kaina pakyla, jei išaiškėja, kad daiktų yra daugiau nei įvertinta, arba jei iš Londono buto reikia nešti daiktus per 4 aukštus be lifto (o tokie butai ten dažni). Taip pat gali kilti kainos dėl papildomų paslaugų, kaip antai pakavimo medžiagų arba specialių kėdžių išnešimo. Visada reikia klausti: „Ar ši kaina galutinė?“, o jei vairuotojas pradeda kalbėti apie „kompensaciją už laukimą“ (angliškai waiting charge), tai ženklas, kad kažką čia ne taip.

Ar reikia mokėti depozitą ir kiek?

Dauguma firmų prašo depozito, kad užsakyto laiko jums būtų užtikrintas technika. Įprastai tai svyruoja nuo 10 iki 30 proc. galutinės sumos. Jei firma prašo 100 proc. iš anksto – bėkite. Tai yra didelė raudona vėliava. Normalu užsisakyti paslaugas ir palikti užstatą, bet niekada nemokėkite visko iš karto, kol negavote savo daiktų. Yra buvę atvejų, kai mažos kompanijos tiesiog išnykdavo su pinigais, o klientai likdavo be daiktų ir be lėšų teismams.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Londonas yra ypatingas miestas, o perkraustymo sezono bangos čia jaučiamos labai ryškiai. Vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, visi važiuoja atostogų į Lietuvą, todėl kainos šoka aukštyn, o laisvų vietų sunku rasti. Žiemos mėnesiais, sausį ar vasarį, galima derėtis ir gauti gerokai pigiau, nes vairuotojų mažiau darbo. Taip pat atkreipkite dėmesį į šventes – per Velykas ar Kalėdas kainos taip padidėja, o darbo dienos gali būti trumpesnės.

Dokumentai ir muitinė – Brexit košmaras

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš JK po Brexito?

Anksčiau buvo paprasta – įsėdi ir važiuoji. Dabar, jei renkatės perkraustymo paslaugas iš Londono, turite susidurti su muitinės procedūromis. Būtinas yra T1 dokumentas (tranzito deklaracija), kurį dažniausiai sutvarko pervežėjas, bet jums reikia pateikti daiktų sąrašą (inventorių). Be to, jei neesate ES pilietis, gali reikti vizų ar leidimų, bet dažniausiai klientai, kuriems mes vežame, tiesiog grįžta gyventi arba persikrausto. Svarbiausia – daiktų sąraše turi būti parašyta, kad tai asmeniniai daiktai, ne prekės, parduodamos verslui.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) ar muitus už savo senus daiktus?

Jeigu perkraustote savo asmeninius daiktus, kurius naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, ir grįžtate į Lietuvą gyventi amžinai (arba bent jau ilgam), tai dažniausiai nuo PVM ir muitų esate atleisti. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet čia yra vienas „nepatogus“ momentas – jeigu po metų nuspręsite grįžti atgal ir su savimi vešite tą pačią televizorių, gali būti problemų, nes muitinė galvoja, kad prekiaujate. Viską reikia dokumentuoti teisingai.

Kas daryti, jei pamiršiu įrašyti brangų daiktą į sąrašą?

Tai klasikinė problema. Vairuotojas įvežia krovinį į Lietuvą, muitininkas tikrina, o jame pasirodo 2000 eurų vertės dviračio nėra sąraše. Tuomet gali kilti nemalonumų, baudų arba reikalavimo sumokėti muitus. Geriausia daryti taip: kai pildote sąrašą, fotografuokite viską ir siųskite pervežėjui iš karto. Jei kažką praleidžiate, praneškite iš karto, kol sunkvežimis dar nevažiuoja per Lamanšą. Po to tai bus sunku ištaisyti.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Dėl maisto produktų dabar yra labai griežtos taisyklės dėl gyvūnų ligų. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių iš JK į ES (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojimui, bet geriau nerizikuoti). Alkoholio kiekis ribojamas – leidžiama vežti tik tam tikrą kiekį be muitų. Esu matęs, kaip muitinė atėmė pilną dėžę angliško sūrio, o žmogui buvo labai liūdna. Geriau suvalgykite ten, o ne vežkite.

Ar reikia draudimo ir ką jis dengia?

Draudimas nėra privalomas įstatymo, bet jis būtinas jūsų nervams. Įprastas draudimas dengia tik tiek, kiek įrašyta sąraše, o ne rinkos vertę. Jei tūkstantinę vertės sofa užrašyta kaip „naudota sofa 50 eurų“, ir ji susiluoš, tiek ir gausite. Ypatingai atidžiai žiūrėkite, ar draudimas dengia ir „vairuotojo kaltę“ (pvz., jei jis užvažiuoja į duobę). Būna firmų, kurios rašo, kad neatsako už mechaninius gedimus, nors tai tiesiog jų nekompetencija.

Koks turi būti daiktų sąrašas (inventorius)?

Jis turi būti kuo detaliausias. Ne tiesiog „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“, o „dėžė Nr.1: indai, keptuvės, šakutės (10 vnt.)“. Muitinė mėgsta tikslumą. Jei sąraše bus per daug bendrių frazių, gali sustabdyti visą sunkvežimį ir prašyti pakrauti viską peržiūrai. Tai jums kainaus laiko ir nervų. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą Londono bute, nei dieną stovint prie Lietuvos muitinės.

Rizikos ir realybė kelyje

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje arba sugenda sunkvežimis?

Tikrai ne tokios retos situacijos, kaip atrodo. Esu matęs, kaip M25 žiede degė sunkvežimis, ir visiškai užstrigso eismas 6 valandom. Jei firmos neturi atsarginio plano, jūsų daiktai tiesiog stovi kažkur lauke. Geri pervežėjai turi partnerių tinklą, kuris gali padėti perkrauti arba pakeisti techniką. Blogi tiesiog liepia jums laukti ir neduoda jokių atsakymų. Būtinai klauskite, ką jie darys tokioje situacijoje.

Ar dažnai dingo daiktai?

Visiškai dingsta retai, jei pasirinksite ne kazino operatorių. Dažniau nutinka, kad something sužalojama – nulūžta koja nuo stalo, įbrėžta spinta arba sulūžta vazos. Čia labai svarbu, kaip daiktai supakuoti. Jeigu jūs pačios supakuojate lūžtantius daiktus į senas avies vilnos kojines (ką daro dažnai), ir jie susiluoš, pervežėjas nebus kaltas. Kaltės bus neįmanoma įrodyti.

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas yra girtas arba neprofesionalus?

Tai baisiausia baimė, bet ji pasitvirtina. Kartais firmos, ieškdamos pigios darbo jėgos, samdo „vaikus su teisėmis“, kurie nieko nebežino apie perkraustymą. Jei matau, kad vairuotojas elgiasi keistai, kalba neaiškiai arba bando priversti jus pasirašyti tuščius popierius, nedarykite to. Skambinkite į savo pervežėjo biurą iš karto. Jei jie neatsako, skambukite policijai. Geriau sustabdyti procesą pradžioje, nei tada gailėtis.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Londono klientai dažnai dirba ir negali laukti, kol vairuotojas atvažiuos. Duoti raktus yra įprasta, bet turi būti pasirašyta sutartis, kur nurodyta, kas atsakingas už turtą. Patirkau situaciją, kai vairuotojas išnešė visus daiktus, paliko duris atidarytas, o butą užplūdo vagys. Techniškai vairuotojas nebuvo vagis, bet jo neatsargumo kaltė buvo akivaizdi. Pasirūpinkite, kad vairuotojas užrakintų duris ir paliktų raktus ten, kur sutarta.

Kokios dažniausios problemos su iškrovimu Lietuvoje?

Lietuvoje problema gali būti pravažiavimas aplink namus. Angliški sunkvežimai yra dideli (pvz., 18 tonų arba didesni), o mūsų senamiestių gatvelės yra siauros. Jei gyvenate viename mieste centre, prieš namus gali tekti perkrauti į mažesnį sunkvežimį (šis procesas vadinamas transhipment). Tai papildomai kainuoja ir padidina daiktų sugadinimo riziką. Iš anksto pasakykite adresą ir pasitikrinkite, ar ten gali užvažiuoti didelis sunkvežimis.

Ar turiu būti vietoje iškrovimo metu?

Rekomenduoju būti. Nors vairuotojai yra profesionalai, jie gali nežinoti, kur statyti dėžę su knygomis, o kur – su indais. Be to, jei kažkas bus sulaužyta, galėsite tai pastebėti vietoje ir užfiksuoti, o ne vėliau kovoti su draudimo kompanija, kurios saks, kad „gal tai jūs patys sulaužėte po atvykimo“.

Pasirinkimas ir paieška – kaip neapsirikti

Kur geriausia ieškoti paslaugų – „Google“ ar rekomendacijomis?

Google yra pilnas reklamų, kurios mums, specialistams, kainuoja milžiniškus pinigus, o kaina už paslaugas bus padidinta, kad padengti šias išlaidas. Geriausia klausti draugų, kurie jau persikėlė iš Londono ar Liverpulio. Žmonių nuomonė yra vertingiausia. Jei niekas neknow, tada žiūrėkite ne reklamas, o apžvalgas (reviews), ypač „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Rūpinkitės, kad nebutų tik 5 žvaigždučių su vienu komentaru – gali būti padirbta.

Kaip atpažinti „puikią“ kompaniją iš blogos pašnekovo?

Skambinkite jiems. Jei jie atsiliepia per 3 minutes ir sugeba iš kart pasakyti kainą be išsamesnės informacijos – bėkite. Geri pervežėjai klauso: kiek kvadratinių metrų butas, ar yra liftas, koks aukštas, ką reikia vežti. Jei jie neleidžia sau užduoti klausimų, reiškia, jiems svarbu tik užpildyti grafiką, o ne atlikti darbą kokybiškai. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar jie kalba lietuviškai ar angliškai? Jei kalba tik angliškai ir tai labai „broken“, kaip jie susitars su Lietuvos muitininku?

Ar reikia vizito į namus prieš perkraustymą?

Jei turite daug daiktų (bent puskambario butą), vizitas arba vaizdo skambutis (video survey) yra būtinas. Jis leidžia pervežėjui įvertiti tūrį ir pasakyti tikrąją kainą. Vizitą atliekantis ekspertas taip pat patars, kaip geriau supakuoti. Jei firma atsisako atvažiuoti ir sako, „mes viską įsivaizduojame“, tai pavojus. Jie gali atvažiuoti su per mažu sunkvežimiu, ir tada jūs turėsite spręsti, kas dingsta.

Kokius klausimus būtinai turiu užduoti pervežėjui?

Klauskite apie draudimą (kiek, kas dengia), apie laiką (kiek trunka kelionė), apie vairuotojus (ar jie dirba šioje firmoje, ar tai samdyti „lėktuvėliai“), ir apie tai, kas nutinka, jei vėluoja. Taip pat klauskite, ar jie turi „inventoriaus sąrašo“ pavyzdį. Jei jie neįsileidžia jūsų į procesą, kažką slepia.

Ar verta rinktis lietuviškas firmas, ar angliškas?

Lietuviškos firmos dažniausiai pigiau ir suprantamesnės komunikacijai, bet angliškos firmos gali būti labiau reguliuojamos ir turi geresnį legalų pagrindą JK. Tačiau problema ta, kad angliškos firmos dažnai brangiai parduoda Lietuvoje esančioms firmoms (subkontraktui), o kokybė prastėja. Geriausia rasti lietuvišką firmą, kuri turi baze Lietuvoje ir ofisą Londone – tuomet jūs turite abiejų pasaulių privalumus.

Kas yra „subkontraktavimas“ ir kodėl jis pavojingas?

Tai kai jūs užsakote paslaugą vienai firmai, o ji samdo kitą daryti darbą. Dažnai didelės „brokerių“ firmos taip daro. Jums atrodo, kad užsakote profesionalus, o prie jūsų namų atvažiuoja koks nors vairuotojas iš kitos šalies, kurio net nežinojote. Jei kažkas sugenda, pirmoji firma sako: „mes tik tarpininkai“. Būtinai klauskite: „Ar jūs patys vežate savo technika?“. Jei atsakymas neaiškus, ieškokite kitos.

Smulkmenos, kurios užgožia didelius dalykus

Ar galiu vežti augalus ir naminius gyvūnus?

Augalus vežti labai sunku dėl fitosanitarinių reikalavimų – turi būti specialios licencijos, o dažniausiai jie tiesiog neleidžiami, jei turi žemės. Gyvūnus vežti galima, bet tai jau nebe įprastas perkraustymas, o gyvūnų pervežimas, kuriuo turi užsiimti specialios firmos. Negalima tiesiog įmesti katinę į dėžę su daiktais – tai nelegalu ir pavojingas gyvūno gyvybei.

Kaip supakuoti baldus, kad jie neužplėšta?

Londono drėgmė gali būti žiauri, ypač jei daiktai laukia sandėlyje. Būtina naudoti stretch plėvelę (kurią vadiname „gaubalu“), o ant viršaus – storas kartoną. Neleiskite vairuotojui tiesiog pastatyti sofos ant kito baldų krūvos – ji bus sugadinta. Reikalaukite, kad baldai būtų apkrauti statmenai.

Ar turiu pati supakuoti arba užsisakyti pakavimą?

Jei norite sutaupyti, supakuokite patys, bet pasirūpinkite, kad dėžės būtų tvirtos. Jei užsakote pakavimą, tai kainuos, bet užtikrins, kad lūžtantys daiktai bus apsaugoti. Kartais klientai bando sutaupyti ir įdeda indus į plastikinius maišus – tai blogiausia, ką galima padaryti. Viskas susilaužo.

Ką daryti su daiktais, kurių noriu atsikratyti?

Londono šiukšlių išvežimas yra brangus. Negalima tiesiog palikti daiktų gatvėje. Jei norite atsikratyti senų daiktų, pasakykite pervežėjui iš karto. Jie gali juos nuvežti į šiukšliadėžę Lietuvoje (ten pigiau) arba organizuoti išvežimą JK. Nekelkite nereikalingų daiktų – tai tik pinigų švaistymas.

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu?

Didesnės firmos siūlo GPS stebėjimą, tačiau dažnai tai tik gražus paveikslėlis svetainėje, kuris neatsinaujina realiu laiku. Patikimesnis būdas yra tiesiog turėti vairuotojo numerį ir rašyti jam WhatsApp. Anglijoje vairuotojai dažnai naudoja „hands-free“ įrangą, todėl gali atsakyti trumpai, kad viskas gerai. Nepanikuokite, jei jie neatsiliepia iš karto – gali būti miegoje arba vairuoja.

Kas daryti, jei pasiekiau paskutinę dieną buto nuomos Londono ir turiu išsikraustyti?

Tai tipiška scena. Tada pasirenkite „ekspresinį“ perkraustymą, kai jūsų daiktai pakraunami ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojjimų (priešingai nei dalinis krovinys). Tai brangesnė paslauga, bet vienintelė išeitis, kai laikas baigiasi. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto, nes ne kiekviena firma turi laisvą sunkvežimį rytoj.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojams?

JK kultūroje arbatpinigiai yra dalykas, bet Lietuvoje – ne taip būtina. Jei vairuotojas padarė gerą darbą, padėjo nešti sunkus daiktus arba buvo mandagus, 10-20 svarų arba 30-50 eurų Lietuvoje bus labai pagerbta. Tačiau tai jūsų pasirinkimas, o ne privalomas mokestis.

Kodėl reikia atsižvelgti į parkavimą Londone?

Tai viena brangiausių dalykų, kurias užmirštate. Jei butas yra zonoje, kur reikia mokėti už parkavimą, ir sunkvežimis ten stovės 3 valandas, gali tekti sumokėti šimtus svarų. Geriausia susitarti su vairuotoju, kad jis atvažiuotų tik tada, kai jūs pasiruošę, arba rasti vietą netoli, kur nereikia mokėti. Kai kurie rajondai netgi reikalauja specialių leidimų sunkvežimiams.

Išvada

Na, ir toks tas gyvenimas su perkraustymo paslaugomis iš Londono. Jeigu atrodė, kad tai paprasta – tikrai ne. Yra milijonas smulkių dalykų, kurie gali sugadinti jūsų dieną, nuo blogai užrašyto sąrašo iki užstrigusio sunkvežimio. Svarbiausia – nesikreipkite į pigiausią variantą be galvos, nes tuomet rizikuojate daugiau nei pinigais. Pasitikrinkite įmonę, užduokite klausimus ir būkite kantrūs, nes tarptautiniai keliai visada turi savo netikėtumų. Tikiuosi, šis šiek tiek netvarkingas, bet iš širdies rašytas vadovas padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš mačau kasdien.