Mikroautobusų reisai į Angliją – patikimas transportas kasdien

Jau dvidešimt ketveri metai, kai sukuosi tarptautinių perkraustymų labirintuose. Žmonės skambina, rašo, klausia – kaip ten ta Anglija, ar tikrai kasdien važiuojat, ar tikrai patikima. Aš ir sakau – dependinasi nuo daug dalykų. Mikroautobusų reisai į Angliją – patikimas transportas kasdien, bet ne visiems tai reiškia tą patį. Vieniem reikia parsigabenti pusę buto, kitiem – tik lagaminą ir katę. Aš bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus taip, kaip atsakyčiau telefonu šeštadienio vakare, kai dar neilsiuosi.

Apie važiavimą apskritai

Kiek laiko trunka važiuoti mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Na, žiūrėk, pro Lenkiją, Vokietiją, Olandiją – paprastai apie tris paras. Kartais dvi su puse, jei kelias laisvas. Bet žiemą ties Katovicami buvom užstrigę per sniegą – keturias ištempėm. Normalu. Skrydis greičiau, bet kai daiktų daug ir lagaminas viršsvoris... Tada mikroautobusas laimi. Skaičiuok nuo dvidešimt aštuonių iki trisdešimt šešių valandų. Ai, ar minėjau tris paras? Ne, trys su persikėlimais. (Atsiprašau, su pertraukomis.) Apie tai ir kalbam.

Ar tikrai kiekvieną dieną yra reisai, ar čia tik reklaminis šūkis?

Kasdien, taip. Bet suprask – kasdien važiuoja kažkas iš mūsų mikroautobusų, nebūtinai tas pats kuris tau reikalingas. Kartais pilnas, kartais pusinis. Turim kelis maršrutus iš Vilniaus, Kauno, panevėžio (aha, mažąja rašau, nesusigaudau). Jei reikia iš Klaipėdos – teks atvažiuoti į Kauną. Nes kiekvieną dieną važiuoja, bet ne iš visų kampelių. Paskambink prieš tris dienas ir suderinsim. Kartais ir paskutinę minutę vietą randam, bet nepžadu.

Į kurias Anglijos vietas nuvežate – tik į Londoną ar ir į kitus miestus?

Londonas – kaip bazė. Bet numetam ir į Mančesterį, Birmingemą, Bradfordą, Lutoną. Kartais Liverpulyje paliekam, jei keli žmonės. Tik žinok – jei į Bristolį, ten išimtis. Dažniausiai nukraunam Londone, o tada su mažesniu furgonuku privažiuojam. Į Edinburgą nevažiuojam, tai Škotija. Anglija ir Velso kraštai realūs. Geriau paklausk konkrečiai dėl savo miesto, aš pasakysiu ar apsimoka. Kartais patarimas paprastas – iki Londono su mumis, toliau – vietiniu.

Pinigų reikalai

Kiek maždaug kainuoja vieta mikroautobuse į Londoną?

Šiuo metu vieta keleiviui gaunasi nuo šimto dvidešimties iki šimto šešiasdešimt eurų. Jei daug daiktų ir užima pusantros vietos – skaičiuojam atitinkamai. Nėra čia stebuklo. Kai kurie šoka, kad brangu, bet paskaičiavus savo mašinos kuras, draudimas, eurai, pusiau sugedęs Opel kelyje – supranti. Be to, mes nesižymin kaip tie, kur pasiūlo 80 eurų, o paskui meta Anglijos parke ir sako „čia stok." Aš tokių istorijų girdėjęs per daug. Sąžiningas darbas kainuoja.

Kodėl kiti vežėjai kartais siūlo kainą perpus mažesnę?

Atvirai – yra nelegalių vežėjų, be licencijų, be draudimų. Arba veža kartą į mėnesį prie algos. Tokių pilna Facebooke. (Facebook'e, ta prasme.) Jie ima 60 eurų į rankas, o jei kas atsitinka – krovinys dingsta, o tu nežinai nei tikro vardo. Ne visi pigūs blogi, bet realybė tokia. Mes mokam mokesčius, draudimą, licencijas, vairuotojams algas. Todėl brangiau. Tai ne pasipūtimas, o tiesiog faktas. Per 24 metus mačiau visko. Saugumas pinigų nekainuoja pigiai.

Ar reikia mokėti iš karto, ar užtenka padaryti avansą?

Paprastai prašom avanso – apie trečdalį ar pusę. Tai rodo, kad žmogus tikras. Buvo nereikalaudavom nieko, o tada keleivis neatvažiuoja, o mes turim tuščią vietą. Ai, taip jau būna. Dabar avansas – standartas. Likusi dalis prieš išvykimą arba atsiėmimo metu Anglijoje. Seni klientai, kuriuos pažįstu metų metus – tiems galima ir be avanso. Bet naujam žmogui... ne, aš jau apsišaravau. Buvo nemalonių patirčių, tad dabar griežčiau.

Ar galima pakeisti kelionės datą, jei pasikeičia planai?

Galima, jei praneši laiku – per dvi tris dienas. Jei paskambini likus valandei – bėda. Dažniausiai sėdėjimas niekur per valandą nedingsta. Kartais žmonės skambina iš oro uosto: „Vyruti, neįsėdau į lėktuvą, perkelkit vakarui." Tai bandau, bet negarantuoju. Mikroautobusų reisai į Angliją – patikimas transportas kasdien, bet ne slaptas penktadienis. Planuok į priekį. Kelios dienos leidžia man persidėlioti. Paskutinė minutė – chaosas ir kartais papildomi mokesčiai.

Bagažas, katės ir sofa

Ar galima vežtis šaldytuvą, skalbimo mašiną ar baldus?

Taip, tik jie turi būti iškuisti, išdžiovinti, be vandens likučių. Pasieniečiai nemėgsta, kai bėga vanduo po grindim (grindimis). Buvo atvejis – vežėm indaplovę, o ten liko skysčio buteliukas. Pasieniečiai atidarė, pavartė akimis, bet praleido. Sėkmė. Baldai – išardyti. Kėdės, spintelės. Jei sofa didelė – gal teks mokėti už dvi vietas. Matuojam ne svorį, o erdvę. Tai taip, vežam viską, kas sąžiningai telpa. Tik pakavimas tavo atsakomybė – mes ne baldininkai.

Kaip yra su gyvūnais – ar galima pasiimti katę ar šunį?

Šunis ir kates vežam, bet tik su dokumentais. Po Brexit viskas pasikeitė. Reikia veterinarinės pažymos, skiepų, čipo. Kartais klientai pyksta: „Anksčiau vežiau be nieko!" Taip, anksčiau. Dabar – nebe. Pats kartais galvą apsuku nuo taisyklių. Aš ne veterinaras, tik primenu – be popierių nepraleis. Narvas ar kelioninis krepšys privalomas. Šuniuką paleisti vaikščioti negalima. Būk pasiruošęs, kad gyvūnas kelionę išgyventų ramiai – migdomieji tik pagal veterinaro nurodymus.

Ar problema vežtis dviratį?

Maži dalykai. Nuimam priekinį ratą, prisirišam. Užima vietą maždaug kaip du lagaminai. Kaina – pusė vietos keleiviui. Bet jei elektrinis dviratis su baterija – sudėtingiau. Oro linijos kartais atsisako, o mes priglobiam, bet turiu būti atviras: dėl e-dviračių taisyklių aš ne iki galo įsigilinęs (nors reikėtų, tiesiog dabar negaliu sakyti šimtu procentu). Geriau pasikonsultuok prieš perkeldamas. Paprastas dviratis – be problemų. Buvo ir triračiai, ir paspirtukai. Tie – lengviau nei katės.

Ar galima siųsti daiktus be keleivių, tarkim seseriai?

Taip, tai krovininis pervežimas be keleivio. Žmonės siunčia dėžes, lagaminus, virtuves. Seseriai, broliui, vaikams. Parašai sąrašiuką, kas viduje, etiketė su telefonu. Anglijoje paskambina ir atiduoda. Tik atsakomybė dalinamės – aš tikiu, kad neveži alkoholio likerio (likerio? ne, spirito) ar tabako kontrabandos, bet jei muitinė randa – problemos tavo. Buvo, kad vyras pripakavo senų telefonų... atsirado bėdų. Aš dabar atidžiau žiūriu. Deklaruok sąžiningai.

Muitinė, vairuotojai, sustojimai

Ar važiuoja žmonės ir kroviniai tuo pačiu mikroautobusu?

Žinoma, tokia jau specifika. Gale – daiktai, priekyje – keleiviai. Kartais per vidurį irgi daiktai, jei mažai žmonių. Nėra čia VIP turistas. Gali būti ankšta, gali kvepėti benzinu ar kaupe (kaupe, nu, kaupikliu) – atleisk, darbinė mašina. Bet kondicionierius veikia, sėdynės minkštos. Kartais klientai tikisi limuzino už šimtą trisdešimt eurų. Aš galiu pažadėti saugų atvežimą ir sąžiningą elgesį. Šampano nebus. Nebent pats termosą atsineši. Kaip draugas pas draugą, tik daugiau daiktų.

Kas jei pasieniečiai nusprendžia patikrinti daiktus?

Tai jų darbas. Stabdom, atidarom. Kartais prašo iškrauti vieną dėžę, kartais visas. Tu turi žinoti, kas viduje. Maistas – deklaruok. Augalai – gali reikėti leidimo. Pakuok taip, kad nereiktų visko draskyti. Buvo linksma situacija – pasienietis atidarė dėžę, o ten senelės mezginiai. Praskrido šypsena, bet patikrino vis tiek. Jei legalu – praleis. Nebijok, tik būk pasiruošęs truputį palaukti. Kartais eilės pasienyje ir taip ilgos, tai dar viena pertrauka kelyje.

Ar vairuotojai kalba angliškai, jei tenka kažką aiškintis?

Taip, mūsų vyrai kalba. Ne visi kaip Šekspyras, bet pasienyje susišnekėti, paaiškinti maršrutą ir krovinį – be problemų. Kartais jaunesni kiek nedrąsesni, bet patyrę jau matę visko. Buvo Doverio uoste, inspektorius greitai klausinėjo, o vairuotojas Nerijus mostelėjo į dokumentus: „Sir, everything is declared." Ir praleido. Ne visada reikia filosofuoti. Užtenka būti mandagiam ir parodyti popierius. Angliškai tikrai susikalbam. Tik naktį jie miegot nori, tai neskambink jiems be reikalo.

Kiek kartų sustojama pakeliui pailsėti ir pavalgyti?

Pagal taisykles – kas keturias valandas privalomas poilsis. Bet realiai sustojam dažniau. Tualeto reikalas, kava, pavalgyti. Lenkijoje, Vokietijoje – pakeliui degalinės. Olandijoje kartais pravažiuojam, jei spaudžia laikas. Kartais klientai nori cigaretę pigiau nusipirkti – prašom, kelios minutės. Buvę ir taip, kad vairuotojas per daug leido prie Dresdeno apsipirkti ir paskui vėlavo į keltą. Pora valandų nuskriejo. Dabar užsispyręs – sustojam, kiek reikia, bet ne parduotuvių turui. Reikia judėt.

Kai neišeina kaip iš snaus

Ar saugu palikti kompiuterį ir dokumentus bagaže?

Techniškai saugu, bet aš rekomenduočiau vertingus daiktus – kompiuterį, telefoną, piniginę, pasą – laikyti prie savęs. Ne todėl, kad kas nors vogs. Dievai draus. Bet kelyje krata, perodbijimas (perkrovimas, rašau per greitai), gal kažkas užsigauti gali. Mes vežam daiktus, bet nesame banko seifas. Dokumentai visada su savimi. Kartais žmonės užkrauna svarbius popierius giliai į saloną tarp sofos. Ne, tikrai ne. Lai kuprinėje prie tavęs guli. Ramiau bus.

Kas jei vėlavo mano skrydis iš Palangos ir aš nespėju į reisą?

Oi, dažna bėda. Skambink iš karto. Jei dar neišvažiavom – perkeliu. Jei jau ant kelio – lauki kito reiso. Dėl tavo kaltės avansas gali nepereiti. Jei dėl oro uosto skyrymo (atsiprašau, skrydžio atšaukimo) – ieškau kompromiso. Buvo moteris verkė telefonu, nes neįsėdo. Perkelei kitą dieną be mokesčio. Kitas skambino piktas – tvarkingai pagal taisykles. Žmogiškas dalykas, bet neprisižaisk su laiku. Geriau atvyk dieną prieš ir ramiai susitik.

Kodėl kartais rašote, kad reisas pilnas, o paskui randasi vieta?

Aha, taip būna. Žmonės rezervuoja, bet neapmoka. Arba sumoka, bet paskui atšaukia. Tada atsilaisvina. Aš nenoriu žadėti, kas bus, nes jei sakau yra, o paskui vyras vis dėlto važiuoja – atrodau kaip melagis. Tai rašau pilnas, kai neturiu patvirtintos. Jei atsiranda – atnaujinu. Kartais per penkias minutes randu vietą, nes klientas persigalvoja. Tai stebėk žinutes, bet nesakyk motinai, kad aš čia specialiai taip darau. Tai chaosas, o ne strategija. Gyvenimas dinamiškas.

Ar buvote sustabdyti dėl dokumentų bėdų?

Mes – ne, dėkui Dievui, per 24 metus tik rutininės patikros. Bet mačiau, kaip kitos įmonės mikroautobusą sustabdė Prancūzijoje. Ten vežėjas neturėjo CMR ar leidimo. Prastovėjo pusdienį. Aš tuo metu supratau, kad sutaupyti ant popieriaus – kvailystė. Mes viską darom pagal taisykles. Kartais brangiau, bet ramiau. Nelegalūs vežėjai neturi krovinių atsakomybės drahmos (draudimo, velniai griebtų rašau per greitai). Jei avarija – žmonės lieka be nieko. Aš taip rizikuot negaliu.

Kas jei blogas oras, avarija kelyje – vėluosite į Angliją?

Gali. Realybė. Praeitą žiemą prie Hanoverio kolega pateko į avariją – nuo stogo nurūgo ledas. Stovėjo kelias valandas, kol policija aiškinosi. Kroviniai vėlavo parą. Aš skambinau klientams ir sakiau – vėluojam. Nesiekiau gražinti. Mikroautobusų reisai į Angliją – patikimas transportas kasdien, bet ne teleportacija. Jei audra ar kelias uždarytas – velsimės kaip visi. Svarbiausia, kad vairuotojas neskubėtų pavojingai. Geriau vėluoti gyvas. Ne viskas priklauso nuo mūsų.

Kas lieka neatsakyta

Kiek žmonių telpa ir koks apskritai tas mikroautobusas?

Turim kelis. Vieni didesni – devynios vietos, kiti – penkiolika. Nemanau, kad reikia modelio rašyti, nes keičiasi. Svarbu, kad visi turėtų sėdynes ir diržus. Nes kartais klausia: „O ant grindų galima?" Ne, negalima. Neautobusas. Nelegu (nelegalu). Narvas su kate ant kelių – galima, bet žmogus ant grindų – ne. Mašinos švarios, prižiūrėtos, bet ne naujos iš salono. Darbiniai arkliu (arkliai, blemba, nežinau daugiskaitos). Techniškai tvarkingas transportas. Tie patys vairuotojai juos prižiūri.

Ar ima papildomai už lagaminą viršuje ar viršsvorį?

Už vieną standartinį – ne. Jei trys didži lagaminai, sportinė įranga, dėžė su knygom ir krepšys rankoj – tada taip, skaičiuojam. Už kūno svorį nemokam, nematau ant svarstyklių. Kvaila. Bet daiktų tūris – realus dalykas. Jei tavo mantą užima dvigubai daugiau – moki daugiau. Buvo studentas, vežė keturias dėžes su akmenimis. Nežinia kam. Sumokėjo kaip už pusantros vietos. Sąžiningai. O lagaminas ant stogo? Mes nevežam taip, viskas viduje. Tai viršsvoris daiktams, ne tau.

Ar galima vežtis maisto produktų, knygų, augalų?

Knygos – taip, pilnai. Maistas – pakuotas, ne šviežia mėsa. Džiovinti vaisiai, saldainiai, konservai – galima. Augalai... hmm... nežinau, ar galiu šimtu procentų patvirtinti dėl dirvos ant šaknų (čia aš jau abejoju, nes po Brexit kažkas keitėsi). Geriau paklausk prieš kelionę. Buvo močiutė vežė pomidorų daigų. Pravežė, bet galėjo ir ne. Aš ją įspėjau. Tai paliekuTavo (palieku tavo) rizikai. Ai, rašau kaip per žinutę – palieku tavo rizikai. Atidžiau čia su augalais.

Kaip sužinoti, kur dabar yra jūsų mikroautobusas?

Paprastai – paskambini man arba vairuotojui. Turim GPS, bet aš ne visada spėju žiūrėti, ypač jei pats tuo metu kraunu daiktus. Kartais parašau: „Esam netoli Frankfurto." Jei skambini vidurnaktį – gali būt, kad miegu ir neatsiliepiu. Ne visada budėtojas. Ryte atsišauksiu. Galim sutarti, kad vairuotojas siunčia lokaciją kas kelias valandas. Bet realiai patikimiau paklausti prieš išvažiuojant ir priminti prieš pabaigą. Nelabai technologiškas atsakymas, bet toks jau perkraustymų gyvenimas.

Ar reikia dar kokių nors dokumentų be paso?

Į Jungtinę Karalystę – taip. Ne dėl mūsų, o dėl jų taisyklių. Reikia vizos ar leidimo gyventi, ar kelionės tikslo pagrindimo. ES piliečiui dabar jau nebe taip paprasta. Mūsų vairuotojai neatsako už migracines problemas. Kartais žmonės atvažiuoja ir sako: „Maniau, kad su ID kortele užteks." Deja, po 2021 metų – nebe. Pasas privalomas. Dar galėtum turėti apgyvendinimo užsakymą. Bet čia jau ne mano sritis. Aš vežu, bet ne konsulatas. (Atsiprašau, gal kiek šiurkščiai, bet taip yra.)

Išvada

Tai va, tokia plati dėlionė. Mikroautobusų reisai į Angliją – patikimas transportas kasdien, bet ne automatinė mašina. Tai žmonės, kilometrai, pasieniai, orai. Skambink, klausk, pasakysiu tiesiai. Kartais nežinosiu atsakymo – bet rasiu. 24 metai šioje srityje manęs neišmokėto (išmokėto, ach taip rašau) visko žinoti, bet išmokė padėti. Saugios kelionės ir mažiau streso kelyje.