Kaip pasirinkti perkraustymo į Jungtinę Karalystę specialistus: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pripažinti, laikai pasikeitė. Anksčiau perkraustymas į Jungtinę Karalystę buvo paprasčiau – pakrovėm, važiavom per Lamanšą ir iškrašėm. Dabar, po „Brexit“, viskas tapo sudėtingesnė, o rinkoje atsirado tiek gerų, tiek ir... na, labai abejotinų veikėjų. Daugelis klientų susiduria su problema, nes žino, kad reikia perkelti daiktus, bet neturi pojūčio, kas gali tai padaryti saugiai ir legaliai. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų, o papasakosiu, kaip tai atrodo iš mano, girdėjusio viską, pusės. Svarbiausia – suprasti, kad perkraustymas į Jungtinę Karalystę ne kainuoja penkių šimtų eurų, o pigiausio pasiūlymo pagavimas dažnai baigiasi skausmu.

Kainos ir pinigai (kas tikiai kainuoja?)

Kiek apytiksliai kainuoja perkraustymas į JK, jei turiu butą?

Nesakykau, kad kaina yra fiksuota, nes viskas priklauso nuo tų daiktų kiekio. Tarkime, jei turite standartinį vieno kambario butą su baldais, tai krovinius į Londoną ar kitą didelį miestą galėtumėme paskaičiuoti nuo 1200 iki 1800 eurų. Jei daugiau daiktų, dviejų kambarių butas ar namas, tai skaičiai šokteli link 2500–3000 eurų. Taip pat įtakos turi, ar reikalingas pakavimas, ar darysite patys. Dar svarbu – ar tai iš viso pilnas reisas (pilna fura), ar dalinis krovinių gabenimas į Angliją, kai tūris užima tik dalį sunkvežimio.

Ar galiu tikėtis nuolaidos, jei važiuoju ne didelį atstumą?

Galbūt galite šiek tiek pasiderėti, tačiau nerašykite ant savęs, kad bus du kartus pigiau nuo to, kad mažiau važiuosite. Pagrindinės išlaidos yra ne degalai, o darbo laikas ir, žinoma, brangios keltų bilietų kainos per Lamanšą. Jei gyvenate prie pat uosto arba kelyje, kur dažnai važiuojame, vairuotojas gali užsukti be papildomo mokesčio. Bet dažniausiai nuolaidos gauna tie, kurie sutinka laukti mūsų patogumo laiku – pavyzdžiui, jei galite perkelti daiktus antradienį vietoj penktadienio.

Kas atsitinka, jei pasirinkau brangiausią pasiūlymą – ar tai garantuoja kokybę?

Ne visada. Aš esu matęs firmas, kurios deda neįtikėtinas kainas už „VIP paslaugas“, o pasirodo, tai tik papildomas marketingas. Brangumas gali reikšti gerus vairuotojus, naujus automobilius ir draudimą, bet gali reikšti tiesiog gražų biurą centre. Patikrinkite, kas įeina į tą kainą – ar įskaičiuotas medžiagos pakavimas (knygų dėžės, burbuliukai), ar įskaičiuotas iškrovimas JK gatvėje, kur reikia specialios leidimų.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Aišku, kad yra. Vienas dažniausių – „pailginimo“ mokestis, jei vairuotojas laukia, kol jums suruošiate daiktus arba kol ieškote raktų nuo naujo namo. Taip pat, jei perkraustymo į Jungtinę Karalystę metu paaiškėja, kad daiktų yra daugiau nei buvo įvertinta, kaina didėja proporcingai. Dar gali būti mokestis už sunkią iškrovą be lifto, jei gyvenate aukštai be lifts. Visada klauskite: „Ar ši kaina galutinė?“

Kada turiu mokėti – iš karto ar po atliktų darbų?

Standartinė praktika yra ta, that imame nedidelį avansą (apie 10–30 proc.) sutarties pasirašymo metu, kad užfiksuotume datą ir užsakytume bilietus. Likusią dalį sumokate tada, kai daiktai pasiekia paskirties vietą arba iškroviami. Venkite tų, kurio prašo sumokėti 100 proc. iš karto – tai didelė rizika, nes jei jie dingsta, jūsų pinigai dingsta kartu su jumis.

Ar galiu mokėti grynaisiais, ar reikia pavedimu?

Geriau pavedimas, kad būtų apskaita, bet esu dirbęs ir su grynaisiais, ypač su mažesniais klientais. Tačiau didelėms sumoms JK ar Lietuvoje reikia mokėti sąskaita, nes kitaip tai gali būti traktuojama kaip „juodi“ pinigai, o to mums niekas nenori. Be to, jei bus problema, pavedimo istorija padės įrodyti, kad jums tikrai priklauso šie daiktai.

Ar verta drausti daiktus ir kas tai kainuoja?

Absoliučiai verta. Krovinių draudimas nėra brangus – tai paprastai 2–3 proc. nuo viso krovininio vertės. Tarkime, daiktai verti 10 tūkst. eurų, tai draudimas kainuos vos 200–300 eurų. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę yra ilgas kelias, fura gali patekti į avariją, gali būti apiplėšimas (nors retai, bet būna). Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai.

Dokumentai ir „Brexit“ niusansai (bureaucratija)

Kokius dokumentus reikia paruošti muitinei?

Nuo 2021 metų situacija pasikeitė – dabar reikia pateikti Transfer of Residence (ToR) numerį, kurį išduoda JK mokesčių inspekcija (HMRC). Be to, reikės krovinio deklaracijos ir sąrašo (inventoriaus). Inventorius turi būti labai detalus, nurodant net mažiausius daiktus, o ne tik „sofa ir stalas“. Jei ToR numerio neturite, muitinė gali apmokestinti jūsų asmeninius daiktus kaip importą, o tai kainuos labai brangiai.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš tiesų ne, tai padaryti galima internetu, HMRC svetainėje. Užpildote formą, nurodote, kad gyvenate ne Jungtinėje Karalystę mažiau nei 12 mėnesių ir kad planuojate ten gyventi bent metus. Kartais jie klauso papildomų klausimų, tai ne visada vyksta akimirksniu. Buvau atvejų, kai klientai laukė atsakymo savaitę, tad tai verta daryti iš anksto, ne tada, kai fura jau stovi prie jūsų namų.

Kas nutiks, jei pamiršiu ką nors nurodyti deklaracijoje?

Jei muitininkas pamatys, kad trūksta kokių nors brangių daiktų, kurie buvo nurodyti kitur, gali kilti įtarimų. Žinoma, jei pamiršote užrašyti virtuvės peilių rinkinį, nieko nepasikeis. Bet jei nenurodėte, kad vežate brangų paveikslą ar elektroniką, gali būti bauda arba reikalavimas sumokėti PVM ir mokesčius. Geriau būti nuoširdus ir užrašyti viską, kas turi vertę.

Ar reikia deklaruoti mašiną ar motociklą, jei juos vežu?

Taip, mašinos yra atskira kategorija. Jas reikia deklaruoti kaip transporto priemones, o ne kaip paprastus daiktus. Jums reikės techninio paso ir pirkimo-skyrimo sutarties (jei nusipirkote prieš metus). Be to, kai atvykstate į JK, su mašina reikia eiti registruoti „DVLA“ (transporto departamento) biure, o tai visai kita istorija, susijusi su mokesčiais.

Ar galiu vežti maistą ir gyvūnus?

Maisto produktų yra griežtai ribojama – negalima vežti mėsos, pieno produktų iš ES (išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus). Gyvūnus vežti galima, bet jie turi turėti čipą, pasą ir, jei reikia, skiepymus. Su šunimis ir katėmis dažniausiai nesunku, o jei vežate egzotinius gyvūnus – tai reikalauja specialių leidimų. Geriau pasikonsultuoti iš anksto, kad nepaisytų ant sienos.

Ar jūsų įmonė užtikrina, kad visi dokumentai tvarkingi?

Mes pagal galimybes padedame, bet galutinis atsakomybė visada yra kliento. Esu matęs, kaip klientai pateikia mums blogai užpildytus sąrašus, o tada stebisi, kad muitinė sustabdo fura. Mes galime patikrinti arba nukreipti į brokerį, kuris užsiima profesionalia deklaravimo paslauga. Tai nupirkti brokerio paslaugas dažniausiai pigiau nei mokėti baudas.

Ar sunku rasti brokerį Jungtinėje Karalystėje?

Iš tiesų, jų yra daug, bet ne visi geri. Yra tų, kurie siūlo „auksinius kalnus“, o paskui neatsakinėja į telefonus, kai fura stovi Doverio uoste. Geriausia rasti tokią, kuri specializuojasi būtent asmeninių daiktų importe, o ne ne prekių.

Pasirinkimas ir patikimumas (kaip atpažinti geras)

Kaip suprasti, ar firma yra reali, ar „kūdikis“ rinkoje?

Patikrinkite, kiek jie dirba. Jei svetainė atrodo šviežia, o kontaktuose tik vienas mobilus telefono numeris – būkite atsargūs. Ieškokite įmonės kodos, patikrinkite reestrą. Jei dirba 10–20 metų, tai jau kažką pasako apie patirtį. Nors taip pat, turiu pripažinti, kartais ir senos firmos nusiplečia ir pradeda dirbti blogiau.

Ar verta skaityti atsiliepimus internete?

Skaitykite, bet su kritine mintimi. Daugelis atsiliepimų yra parašyti po to, kai įmonė pasiūlo nuolaidą ar dovaną už gerąą recenziją. Žiūrėkite į tuos, kurie rašo apie problemas – kaip įmonė jas išsprendė? Jei klientas rašo, kad buvo vėluojama, bet įmonė atsiprašė ir kompensavo, tai geras ženklas. Jei įmonė įžeidinėja klientus atsakyme – vengkite.

Ar reikia, kad įmonė atvyktų į namus pažiūrėti daiktus?

Labai rekomenduojama. Telefonu sunku įsivaizduoti, kiek tikrai vietos užims jūsų visa biblioteka ar sporto inventoriaus rinkinys. Esu atvejų, kai klientas sako „turime kelias dėžes“, o atvyksta ir ten visa svetainės baldai. Tvirtas apžiūra leidžia paskaičiuoti tikslią kainą ir išvengti nemalonumų.

Kas dėl dideliųjų tarptautinių pervežėjų – ar jie geriau?

Didesnės firmos turi daugiau resursų, bet dažnai mažiau lankstumo. Mažos, lokios firmos, kurios specializuojasi būtent Lietuvos-Jungtinės Karalystės maršrutu, dažnai žino visus niuansus geriau. Didelės firmos dažnai tik perduoda užsakymą subrangovams, o jūs net nežinote, kuris vairuotojas atvyks.

Ar galiu klausti jų apie vairuotojo patirtį?

Žinoma, klausiate. Mūsų vairuotojai dirba ne pirmą metą, jie žina, kaip elgtis su muitinės pareigūnais. Blogos firmos dažnai samdo laisvai samdomus vairuotojus, kurie gali net būti matę furoą pirmą kartą gyvenime. Patirtis šiuo atveju yra svarbiausia užtikrinant saugumą kelyje.

Ar jūsų įmonė turi realų sandėlį Lietuvoje ar JK?

Tai paprastas patikrumo testas. Užsukite pasigyventi į jų sandėlį (jei gyvenate netoliese). Jei jie savyje turi „logistikos centrą“, bet iš tiesų tai tik garažas prie namų, tai gali būti signalas. Mes savo ruožtu turime sandėlius kelyje, tad galime laikinai padėti daiktus, jei namas dar ne paruoštas.

Kokius klausimus turėčiau klausti, kad sužinočiau apie juos daugiau?

Klausiate apie draudimą, apie tai, kas nutinka, jei fura sugenda, ir kas atsako už žalą. Paklauskite, ar jie taisyklingai apmokestina savo darbuotojus (pavyzdžiui, jei jums reikia pagalbos iškrovant). Ir svarbiausia – klausiate, kiek kartų jie jau važiavo į jūsų konkrečią vietovę (pavyzdžiui, į Škotijos kalnus, kur sunku pavažiuoti dideliu sunkvežimiu).

Pakavimas ir procesas (kaip tai vyksta realybėje)

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jums padės?

Galite rinktis. Dalis klientų nori sutaupyti ir supakuoja patys, mes tik atvežame dėžes. Kiti nori visiško „raktų ranką“ paslaugos – mes atvykstame, viską supakuojame, užrašome inventorijų ir išvežame. Tiesa, jei supakuojate patys, o dėžė sutrūksta, draudimas negalės padėti, nes kaltė yra nekokybiškame pakavime.

Kokias medžiagas geriausia naudoti?

Nenaudokite senos prekybos centų dėžių, jos gali nebeišlaikyti sunkių knygų. Geriausia užsisakyti specialias perkraustymo dėžes – jos storesnių sienelių. Taip pat naudokite burbuliukų plėvelę brangiems daiktams, o ne laikraščius (laikraščiai dažniausiai užteršia ir neapsaugo nuo smūgių). O taip, nepamirškite pakuojuoti visko į dėžes – ne maišus.

Kas dėl baldų – kaip juos apsaugoti?

Baldai turi būti apvynioti storomis pledine arba specialia stretch plėvele. Ypač tai svarbu sofoms ir lenktaems kampams. (Nors aš kartą matau, kaip klientas apvynioja brangų stalą paprasta spauda, ir tada stebisi, kodėl atsirado įbrėžimai). Reikia būti atsargiam.

Ar galiu vežti dideles techniką, šaldytuvą?

Galite, bet šaldytuvą reikia išjungti ir išdžiovinti bent paraš prieš pakavimą, kad neįigtų puvimas ar kondensatas. Taip pat reikia užfiksuoti šaldytuvo būklę (nuotraukos), jei jis senas – nerasčiau, kad atvykus jis sugedęs ir kaltė mestų ant mūsų.

Kiek laiko užtrunka patys pakavimo darbai?

Paprastai vieno kambario butą supakuoti galime per 3–4 valandas su dviem vyrais. Jei tai didelis namas su daugybe smulkmenų (pvz., kolekcionavimo daiktų), tai gali užtrukti visą dieną. Geriausia derėtis laiką iš anksto, kad vairuotojas nešvaistytų laiko laukdamas.

Ar galima vežti pavojingus daiktus (dažai, benziną)?

Negalima. Tai yra griežtai draudžiama tiek mums, tiek jums. Benzinas, degalai, chemikalai gali sukelti gaisrą furoje ar sprogti tempimo metu. Tokias reikmes geriau atiduoti kaimynams arba išmesti atliekų surinkimo vietose. Nesiūlykite mums paslėpto benzano kanistro – mes tikrai nepimsime.

Kas nutiks, jei lietus? Ar daiktai sušlaps?

Profesionalios įmonės naudoja tentines furas, kurios yra uždaros. Tačiau patį iškrovimą ar pakrovimą gali paveikti lietus. Jei prognozuojamas audra, mes rekomenduojame uždengti daiktus specialiomis tarptomis, kol nešame juos iki furos. Tačiau nedidelis lietas nepadarys žalos, jei viskas yra dėžėse.

Ar galima sekti, kur mano daiktai yra?

Daugumai modernių fūrų yra GPS stebėjimo sistemos, tačiau ne visos įmonės suteikia prieigą klientams. Mes paprastai siunčiame pranešimą, kai fura praeina tam tikrus punktus (pavyzdžiui, kai išvyksta iš Lietuvos arba kai pasiekia kalbą). Negalite tikėtis, kad vairuotojas atsakys į jūsų skambutį kiekvieną valandą – jis vairuoja.

Problemos ir nesklandumai (kai kažkas negerai)

Kas daryti, jei fura sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tarkime, lūžo pavarų dėžė Vokietijoje. Gerai dirbanti įmonė turi draudimą, kuris padengia ne tik daiktus, bet ir sunkvežimio gedimus. Tada mes organizuojame pagalbą vietiniuose servisuose arba, jei reikia, perkrauname daiktus į kitą fura. Tai gali užtrukti dienai-dviems, bet jūsų daiktai nebus dingę.

Ar buvo atvejų, kai daiktai dingo?

Nuo šito nėra apsaugota niekas, net didžiausios pasaulyje firmos. Yra buvę, kad išsikraunant kažkur mieste sandėlyje dingdavo nedidelė dėžė su smulkmenomis. Todėl tiek svarbus draudimas ir inventorius. Jei dingo brangus daiktas, turime dokumentus, kad jis buvo įkrautas, ir draudimas kompensuoja nuostolį.

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas yra grubus?

Mes nedarome išimčių – jei vairuotojas elgiasi nesąžiningai arba grubiai, praneškite mums iš karto. Mes turime atsakingų vadybininkų, kurie gali išspręsti konfliktą. Nors turiu pripažinti, po 20 valandų vairavimo vairuotojai gali būti pavargę, bet tai neatleidžia juos nuo pagarbos klientui.

Ar galima, kad įmonė atidėlioja pristatymą dėl kitų užsakymų?

Tai yra reali problema, ypač pas mažas įmones, kurios bando „užpildyti“ furą. Jie gali sakyti, kad pristatys antradienį, o tada užsukti prie dar dviejų klientų Vokietijoje ir atvykti tik penktadienį. Užtikrinkite, kad jūsų sutartyje būtų fiksuota, kad tai yra tiesioginis reisas be tarpinių sustojimų (jei tai svarbu jums).

Kas daryti, jei naujasis namas JK dar neparuoštas?

Tokia situacija būna dažnai – pirkote namą, o sandėlis nėra laisvas. Mes galime padėti surasti trumpalaikį sandėliavimą JK vietoje. Tai papildomai kainuos, bet taip jūsų daiktai bus saugūs, kol jūs susitvarkysite su dokumentais.

Ar sunku išsikalbėti su vietiniais gyventojais, kai fura stovi gatvėje?

Kai kurie JK gyventojai gali būti nepatenkinti, kai didelė fura užstoja važiuojamąją dalį. Geriau iš anksto įspėti kaimynus arba gauti vietinės savivaldybę leidimą (taip, ten reikia leidimų užsidėti „No Parking“ ženklus). Mūsų vairuotojai dažniausiai moka angliškai pakankamai, kad išsipasakotų, kad tai tik trumpam.

Kas dėl alkoholio pervežimo – ar tikrai negalima?

Galite vežti tam tikrą kiekį asmeniniam vartojimui (pavyzdžiui, kelias dešimtes butelių vyno), bet tai turi būti deklaruojama. Jei bandysite vežti dešimtes dėžių alaus, tai bus laikoma prekyba ir apmokestinta kaip prekė. Nesiūlykite mums paslėpti „keletą dėžių“ tarp baldų – muitinė turi rentgeno aparatus.

Išvada

Galiausiai, perkraustymas į Jungtinę Karalystę nėra būtinė katastrofa, jeigu pasiruošiate. Pasirinkdami specialistus, nebeklikite ant pigiausio kainos, o žiūrėkite į patirtį, dokumentų tvarką ir tai, kaip jie su jumis kalba. Geriausia įmonė yra ta, kuri atsakys į jūsų rūpesčius prieš jie susiformuoja. Nors aš ir esu šioje srityje dešimtis metų, visada stebiuosi, kiek daug žmonių pasitiki su savo turtą be įrašų. Būkite atsargūs, rašykite sutartis ir tikėkite savo intuicija, jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Sėkmės naujame name Anglijoje ar Škotijoje – tikiuosi, jūsų kelionė bus sklandesnė nei buvo mano pirmoji!