Kaip pasirinkti patyrusius perkraustymo specialistus į Angliją? Tiesioginai ir be saldžių klodų

Perkraustymas į Angliją – tai nebe toks paprastas dalykas kaip anksčiau, kai tiesiog įsidėjai daiktus į „Berlingą“ ir važiavai. Po Brexito viskas pasisuko apleistame ratu, o kainos išaugo tiek, kad kartais akys užstringa. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežia baldus tėvų „Volvo“ bagažinėje, iki didžiulių konvojų, kurie dingsta Kanalo sąsiauryje. Jeigu klausiate, kaip pasirinkti patyrusius perkraustymo specialistus į Angliją, tai pirmiausia turite nustoti tikinti pažadais apie „užtikrintą kainą per 5 minutes“. Tai pasaulis, kur laikas tįsta, o muitinės tarnautojai gali būti didesni kankintojai nei bet kokia bloga kelio atkarpa. Realiai rasti patikiamą žmogų reiškia ne tik pažvelgti į kainą, bet ir suprasti, kas vyksta „ užkulisiuose“. Štai tiesa, kurią niekas nesakys jums gražiame brošiūrų viršelyje.

Pagrindai ir kainos (kurios visada kinta)

Kiek tikrai gali kainuoti toks pervežimas?

Žiūrėk, čia nėra vieno atsakymo. Kiekvienas perkraustymas į Angliją yra kaip sniego grybė – vienas kito nepanašus. Jei turite tik kelių dėžių kiekį ir kelis kėdes, gali susiksti už 400–600 eurų, tačiau jei perkraustote pilnametį namą su pianinu, skamba keturiais skaičiais. Be to, dabar didelę įtaką daro degalų kainos, kurios šokinėja kaip įkyrus kiškis. Dažniausiai firmos brangina, nes bijo, kad užstrigs sienoje arba keltas padidins kainą. Taigi, kai klaustate apie kainą, tikėkitės, kad jums sakys „nuo...“, o tas „iki“ gali būti labai toli.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai tarp skirtingų firmų?

Tai viena dažniausių bėdų. Vienas pasako 1000, kitas 2000 eurų už tą patį daiktų kiekį. Kodėl? Nes tas, kas kasina už mažai, greičiausiai vežs dalinį krovinią. Tai reiškia, kad jūsų sofa kelsis prie kieno šaldytuvo ar statybinių atliekų (o taip kartais būna). Patyrusiems perkraustymo specialistams į Angliją sunku konkuruoti kaina, jei jie dirba sąžiningai, moka vairuotojams atostogaujančius ir turi pilną draudimą. Pigiausiai pasiūlo tie, kurie važiuoja „be popierių“ arba naudoja senjūnijinius sunkvežimius. Būkite atidūs, jei kaina atrodo per gera.

Ar reikia mokėti užsakymui iš karto?

Normalu, kad firma prašo avansą, kadangi ji turi rezervuoti vietą keltuose arba traukinyje. Tačiau jei jie prašo sumokėti 100% iš karto, bėkite. Ką aš sakau iš patirties – sumokėję viską iš karto, praradate bet kokį įtakos signalą. Jei jūsų daiktai atvyks vėlai arba bus sulaužyti, jums nebus ką skųsti, nes jūs jau esate „be ginklo“. Patikima įmonė paprašys 30-50% avanso, o likusią dalį – atidavus daiktus arba juos iškraunant.

Kaip suprasti, ar tai ne sukčiai?

Patikrinkite jų buveinę. Ne svetainę, o tikrąją buveinę google maps’uose. Jei adresas rodo kapines arba daugiabutį, kur tikrai nėra biuro, tai blogas ženklas. Taip pat, skambinkite. Jei atsiliepia mobiliajame ir sako „Ah, aš dabar prie vairo, skambinkite vėliau“, tai gali būti vairuotojas, kuris įsivaizduoja esąs logistikos direktorius. Patikimas perkraustymas į Angliją turi biurą, sekretorę ir tvarkingus vairuotojus, kurie nekalba per daug, bet žino savo darbą.

Ar galiu pasitikėti įvertinimu telefonu?

Negalite. Niekada. Nežinau, kaip kas nors gali pasakyti kainą, nepamatęs, kiek tų dėžių yra. Vienas žmogus „keli daiktai“ reiškia tris dėžes, kitas – visą butą. Turi būti vizualinis įvertinimas, bent jau vaizdo skambučiu arba nuotraukomis. Be to, reikia įvertinti išvažiavimą – ar išsilenks sunkvežimis į jūsų kiemą, ar teks nešti per pusę miesto. Tai viskas kečia kainą ir laiką.

Kas yra „part load“ pervežimas ir ar verta rinktis?

„Part load“ tai kai jūsų daiktai važiuoja dalinai su kitų žmonių kroviniu. Tai pigiau, bet lėčiau. Jei skubate, nerenkite to. Bet jei galite laukti savaite ar dvi, tai puikus būdas taupyti. Tiesa, kartais įvyksta keisti dalykai. Prisimenu vieną atveją, kai klientas skundėsi, kad jo drabužiai smirda dujomis, nes vairuotojas pervežė dujų balionus to paties sunkvežimio gale. Taigi, jei renkatės dalinį pervežimą, klausykite, ką dar jie veža.

Ar draudimas apima viską?

Skaitykite smulkų spausdinimą. Dauguma standartinių draudimų nedengia brangių daiktų, jeigu jie nebuvo supakuoti pačių perkraustytojų. Jei patys supakuosite televizorių į seną dėžę ir jis nukris, niekas jums neatsikirs. Realaus perkraustymo specialistai į Angliją siūlo „viską apimantį“ draudimą, tačiau jis kainuoja brangiau. Verti pasidomėti, ar draudimas veikia ir tuo metu, kai daiktai yra jūrų uoste arba laukia muitinės patikros.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kalnuose?

Tai reali grėsmė, ypač žiemą. Jei įmonė turi tik vieną sunkvežimį, ir jis užstrigs SNOW (sniego) buliuose, jūsų daiktai stovės kelias dienas. Didelės firmos turi rezervines mašinas arba partnerių tinklą. Klausykite, ką jie darys, jei technika suges. Jei jie nusivilia pečiais ir sako „nieko nepasakysime“, ieškokite kitų.

Dokumentai ir Brexit nesklandumai

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Čia pasidarė daugiau bureaucratijos. Reikės T1 dokumento (arba atitinkamo susitarimo), kuris leidžia kelti asmeninius daiktus be muito. Jei jų nėra, galite susidurti su dideliais mokesčiais, ypač jei nešite techniką. Taip pat reikia turėti daiktų sąrašą – inventorių. Jis turi būti detalus, ne „kėdės, stalas“, o „3 medinės kėdės, 1 mėlyna sofa“. Angliška muitinė dabar labai griežta, jei įtaria, kad perkraustote prekybai skirtas prekes.

Ar galiu vežti maistą?

Gerai... oficialiai ne, jei tai mėsos arba pieno produktai iš ES. Muitinė galima konfiskuos ir nubaigia. Vieną kartą matęs, kaip vairuotojas neteko 50 kilogramų dešros, kurią nešė močiutei. Galite vežti džiovintus maisto produktus, bet geriau nesirizikuoti. Perkraustymas į Angliją nėra mažmeninės prekybos kelionė, netaisykite kelių su kumpiu.

Kas dėl alkoholio ir cigarečių?

Yra limitai. Negalite vežti šimto butelių degtinės „asmeniniam naudojimui“, tai bus įvertinta kaip prekyba. Vairuotojus taip pat patikrina dažnai. Jei vairuotojas bus girtas, jis nepraeis patikros, o jūsų daiktai bus uždaryti sandėlyje. Geriau viską įsigyti jau Anglijoje, nors ten ir brangiau (arba ne, priklauso kur nusipirksit).

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Asmeniniam perkraustymui PVM neturėtų būti taikomas, jeigu naudojate right-transfer of residence procesą. Bet tai reikalauja, kad jūs būtumėte gyvenę užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. Jei perkraustote tik antrąjį namą (namelį pajūryje), tai jau gali būti įvardijama kaip prekyba arba tiesiog įprastas importas, ir PVM bus. Čia geriau pasikonsultuoti su brokeriu, o ne su vairuotoju.

Kas daromi su technika – ar vežia?

Veža, bet reikia serijinių numerių (S/N). Anglijai nerūpi senas šaldytuvas, tačiau ji labai rūpi telefonai, kompiuteriai ir brangi elektronika. Reikia užpildyti specialius formularius, kad neįtartų, kad vežate prekes parduoti. Jei turite 5 naujus „iPhone“ dėžėse, tikėkitės klausimų.

Kodėl visi kalba apie muitinės brokerį?

Nuo 2021 metų Anglija tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti importo procedūras. Dauguma vairuotojų tiesiog nežino, kaip tai padaryti elektroniniu būdu. Be brokerio, kuris pateiks pranešimą (Import Declaration) „CDS“ sistemoje, sunkvežimis gali likti stovėti uoste neribotą laiką. Patyrusiems perkraustymo specialistams į Angliją brokeris yra būtinas partneris, ne papildoma išlaida.

Ar galiu vairuoti savo automobilį atiduodamas jį pervežėjams?

Taip, tai dažna praktika. Jūs važiuojate iki uosto arba terminalo, palikiate mašiną, o jie ją užkrauna į autovežį. Bet dėmesio – jei mašina ne jūsų, reikia raštiško leidimo. Be to, Anglijoje reikės užregistruoti mašiną gana greitai (30 dienų), kitaip gausite baudą. Tai nėra pervežėjo problema, tai jūsų problema.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors importuoti?

Tarkime, palikote seną dviratį garaže. Negalite jo „užmiršti“, jei jis nurodytas dokumentuose. Jei ne nurodytas – tai smalsu. Bet geriau turėti tvarkingą sąrašą. Jei muitinė randa daiktą, kurio nėra sąraše, jie gali priskaičiuoti jį kaip nelegalų krovinią arba pradėti papildomą patikrą. Tai atidės visą procesą.

Pakavimas ir patirtis (arba jos trūkumas)

Ar verta pirkti pakavimo dėžes iš firmos?

Absoliučiai taip. Jų dėžės tvirtesnės ir pritaikytos keltiniams (standartiniai dydžiai). Parduotuvėse gautos dėžės dažnai suyla sava svorio, kai jas sukraus viena ant kitos. Be to, jei dėžė suirus, ir jos nebus jūsų (firmos), jie atsakys. Jei jūsų – jūs liūdėsite.

Kaip sužinoti, ar vairuotojai moka supakuoti?

Klauskite, ar jie turi „pakavimo komandą“ arba tai daro vairuotojai. Geras vairuotojas gali užkrauti, bet blogai supakuoti brangų porcelianą. Specialūs perkraustymo specialistai turi atskiras brigadas, kurios ateina prieš dieną, viską užpakoja į burbuliukų plėvelę ir pažymi kiekvieną dėžę. Pasitikėkite, tai pinigai verti išleisti.

Ar reikia išimti viskas iš spintų?

Taip. Jei spinta tuščia, ją uždaryti, jei pilna – išimti. Viena kartą matęs, kaip spinta atsivėrė posūkyje (taip, vairuotojas užmiršo uždaryti) ir iškrito indai. Tai buvo katastrofa. Geriau išimti dureles, jei įmanoma, arba užfiksuoti jas juosta. Nenaudokite lipdukų, kurie palieja likučius, nes klientai pyksta.

Kas su baldų surinkimu?

Dauguma firmų atsisako išardyti ir surinkti baldus. Tai atiduoda atskiriems baldų meistrams. Jei firmos vadovas sako, kad „mūsų vairuotojai viską sugebės“, įsitikinkite, kad jie tikrai turi įrankių. Ne visi vairuotojai nešioja su savimi komplektą atsuktuvų. Ypač jei tai IKEA spintos, kurios be instrukcijos atrodo kaip erdvės laivas.

Ar galiu vežti augalus?

Tai sudėtinga klausimas. Augalų šaknys turi būti be žemės (nuplautos). Anglija bijo kenkėlių. Jei turite didelį vazą su žeme, muitinė gali nurodyti jį sunaikinti. Mažus augalus įmanoma, bet geriau pasilikti juos Lietuvoje, nebent tai yra labai vertinga kolekcija. Viskas priklauso nuo muitinės officerio nuotaikos tą dieną.

Kaip apsaugoti brangius paveikslus?

Jie turi būti įstatyti į specialias dėžes su rėmais. Negalite tiesiog apvynioti kilimėliu. Paveikslų taisymas Anglijoje kainuoja fortune. Vienas klientas buvo labai nusivylęs, kai jo tėvo paveikslas atvyko su įbrėžimu, nes buvo padėtas ant grindų sunkvežimyje ant šaltos metalinės grindys. Būkite griežti dėl to.

Ar turiu būti namuose, kai atvyksta?

Rekomenduojama, tačiau ne privaloma. Galite pasiduoti raktus artimam žmogui. Tačiau jei jūsų nėra, ir kažkas pasiduža, bus sunkiau įrodyti, kad tai nebuvo jūsų kaltė. Vairuotojai dažniausiai filmuoja išsikrovimą telefono kameromis, kad įrodytų, kad atvyko sveika. Tai dabar standartinė praktika.

Kelionės rizika ir kelių realijos

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai 3–4 dienos. Praktiškai? Gal ir savaitę. Viskas priklauso nuo laukiančių laivų keltuose (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam). Vasarą eilės gali būti milžiniškos. Jei firmas jums sako „garantuotu 48 valandomis“, jie meluoja. Nėra nieko garantuoto, kai kalbame apie jūrą ir sienas.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Didelės įmonės turi draudimą „GAP“ ir techninę pagalbą visoje Europoje. Mažos įmonės gali palikti vairuotoją stovėti priešais Belgiją. Tada jūsų daiktai laukia, kol kas nors atvyks pakeisti ratą arba variklį. Rašykite sutartyje, kas atsakingas už techninės pagalbos iškvietimą.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Geros firmos duoda GPS sekimą. Blogos – duoda vairuotojo numerį, kuris niekada neatsiliepia. Jei jie sako „mes jums paskambinsime“, tai reiškia, kad jie neturi sistemos. Šiais laikais be GPS stebėjimo sunku vadinti save patyrusiu perkraustymo specialistu į Angliją.

Ką daryti, jei atvykta nusiprašau?

Tai įvyksta. Vairuotojas pavargęs, girdėjęs blogai adresą (angliški adresai yra painūs su savo „Postcode“ sistema). Jei jis neatsiranda laiku, skambinkite dispečeriui. Jei dispečeris neatsiliepia, tuomet turite problemą. Būkite kantrūs, bet reikalaukite atsakymo.

Ar saugu vežti pinigus ir brangiausius daiktus?

Niekada nekelkite pinigų ar dokumentų krove. Jie turi būti pas jūsų. Krove yra labai „insecure“ vieta. Vieną kartą gavau skundą, kad dingo dešimt tūkstančių eurų, paliktų po keptuve. Sunkvežimiai yra peržiūrimami sienose, o vagys iš jų nusimano greičiau nei policija.

Ar įmanoma užsisakyti ekspress pervežimą?

Įmanoma, bet tai kainuos kaip sparnas. Teks samdyti atskirą sunkvežimį, kuris važiuos tiesiai be sustojimų. Tai naudinga verslui, kuriam reikia įrangos, bet ne butų perkraustymui. Paprastam žmogui geriau laukti ir taupyti.

Kodėl kai kurios firmos nevežia į Škotiją?

Škotija toli. Kad patektumėte į Glazgow ar Edinburgą, reikia važiuoti per visą Angliją. Daugelis firmų tiesiog nemoka toli važiuoti su daliniais krovinais, nes tai neapsimoka. Jei ten važiuojate, tikėkitės papildomo mokesčio už atstumą.

Realios problemos ir patarimai (be filtrų)

Ar pasitaiko apgavysčių su paskaičiavimais?

Pasitaiko. Vienas populiarius triukas – pasakyti kaina už 1 kubinį metrą, o tada, kai jie atvyksta pašalpinti, pasirodo, jog jūsų daiktai užima dvigubai daugiau vietos. Jūs esate spaudžiami mokėti, nes daiktai jau jauje. Visada reikalauokite fiksuotos kainos arba patikslinimo iki to, kai jie atvyksta. Pasirašykite sutartį, kurioje nurodyta „maždaug 10 m3“, o ne „kiek telpa“.

Kas dėl atsiliepimų internete?

Nesitikėkite, kad visi atsiliepimai tikri. Daugelis firmų juos perka arba rašo patys. Ieškokite atsiliepimų vietiniuose forumuose (pavyzdžiui, lietuvių bendruomenės „Facebook“ grupėse Anglijoje). Ten žmonės pasakoja tiesą apie tai, kaip buvo sulaužyta kėdė.

Ar verta rinktis lietuviškas firmas?

Nors aš pats lietuvis, turiu pripažinti – ne visos lietuviškos firmos geriausios. Kai kurios veikia „šeimyniniais“ principais ir neturi jokios tvarkos. Angliškos firmos brangiau, bet jos dažniausiai turi geriausią draudimą ir skundų procedūras. Lietuviškos geriausios tam, jei reikia suprasti vienas kitą kalba ir derėtis „liaudiškai“.

Ką daryti, jei atvyko sužaloti daiktai?

Nefotkite jų iš karto? O dėl ko? Žinoma, fotografuokite. Ir nedelskite rašyti pretenzijos el. paštu. Sutartyje turėtų būti nurodyta, kiek laiko turite paduoti skundą (paprastai 7 dienas). Jei palauksite mėnesį, jums pasakys „gal jūs patys sulaužėte jau bute“.

Ar galiu būti tikras, kad mano duomenys saugūs?

Duomenys (adresai, telefono numeriai) pervežėjams reikalingi, bet bijokite tų, kurie juos parduoda. Kai kurios „pigios“ firmos uždirba ne iš pervežimo, o iš tų duomenų pardavimo. Jei po perkraustymo pradedate gauti keistus skambučius su pasiūlymais, žinote, kur ieškoti kaltininko.

Kas dėl šuns ar katės pervežimo?

Tai atskira pasaulis. Negalite tiesiog įkišti šuns į sunkvežimį. Jums reikės specialios pervežimo firmos, kurių vairuotojai turi licencijas gyvūnams vežti. Jos daug brangesnės. Negailėkite pinigų šuniui, jis jūsų šeimos narys. Buvęs atvejai, kai gyvūnai uždaryti be vandens ir maisto 10 valandų. Tai ne priimtina.

Kodėl vairuotojai kartais būna agresyvūs?

Jie pavargę. Jie dirba po 12-14 valandų per dieną. Tai nėra priesastis, bet paaiškinimas. Jei matote, kad vairuotojas išsekęs, nepiktkite jį smulkmenomis. Duokite jam vandens ar kavos (jei leidžia taisyklės), ir jums greičiau padarys gerai. Santykis tarp kliento ir vairuotojo dažnai lemia perkraustymo kokybę.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Uosto mokesčiai, „Congestion charge“ (jei važiuojate į Londoną), mokesčiai už sunkvežimius (LEZ). Tai viskas gali būti pridėta prie galutinės sąskaitos jei sutartyje nėra parašyta „all inclusive“. Užtikrinkite, kad kaina yra galutinė.

Ar įmanoma susiderėti dėl kainos?

Įmanoma, bet ne daug. Jei jums sako 1500, galite pamėginti numesti 100, tačiau jei stumsite per daug, jie gali pradėti taupyti ant jūsų daiktų (pvz., nenaudoti pakavimo medžiagų). Geriau derėtis dėl papildomų paslaugų (pvz., nemokamas iškrovimas antrame aukšte) nei dėl bazinės kainos.

Kas dėl sezoniškumo?

Vasara ir rugsėjis – „peak season“. Kainos šokinėja 20-30%. Jei galite, perkraustykite lapkričio–vasario mėnesiais. Nors oras gali būti blogesnis, tačiau kelių eismas mažesnis, ir galite gauti gerą nuolaidą.

Galutinis patarimas – kuo vadovautis?

Pasitikėkite savo intuicija. Jei kalbėdamas su vadovu jaučiate, kad jis „suka“, tai tikriausiai taip ir yra. Pasirinkti patyrusius perkraustymo specialistus į Angliją reiškia rasti tą, kuris nedaro to kasdien, o žino, kas daryti, kai kažkas ne taip. Geriau mokėti daugiau ir ramiai miegoti, nei sutaupyti ir nervintis dėl savo senelių stalo likimo.

Galiausiai, nepamirškite, kad tai tik daiktai. Jie gali būti pakeisti, o jūsų nervų sistema – ne. Gerai pasiruoškite, klauskite ir būkite atidūs.

Išvada

Viskas apie tai, kaip pasirinkti patyrusius perkraustymo specialistus į Angliją, susumuoja ne kainos lapelį, o pasitikėjimą. Nėra tobulo pervežėjo, kuris niekada neišdelstų ar nepadaręs klaidos, tačiau yra tie, kurie sugeba jas ištaisyti be jūsų pykčio. Dirbti šioje srityje 20 metų mokė mane vieno – pigiausias variantas dažniausiai tampa brangiausiu, kai pradedami skaičiuoti nuostoliai. Pasirinkkite firmą, kuri atrodo solidži, kuri nebijo rašyti sutarčių ir kuriai neįdomi jūsų vienkartinė užduotis, o ilgalaikis vardas. Tik tada perkraustymas nebus košmaras, o tiesiog dar viena kelionė.