Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį į UK?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pasakyti, kryptis į Didžiąją Britaniją visada buvo kaip šokiai su vilku – malonu, bet pavojinga. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau, o kainos pajudo į viršų taip, kad kartais net pats nustembu. Dažnai klientai klausia, kaip čia viskas vyksta ir į ką reikia atsižvelgti, norint išvengti nerealų pažadų ir tuščių kalbų. Tiesiog noriu pasidalyti patirtimi be jokių lakštutų, kaip tikrai atro ši rinka šiandien. Svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir tai, kas nutiks, kai (ne jei) kažkas nepasiseks.

Pagrindai, kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį į UK ir išvengti sukčių

Ar kaina yra svarbiausia?

Kartais man atrodo, kad klientai matyti tik skaičius įrašytus sąskaitoje ir nieko daugiau. Tačiau mažiausia kaina dažniausiai reiškia, kad tavo krovinią ves vairuotojas, kuris važinėja seniu „Volvo“ be techninės apžiūros ir turi problemų su vizais. Žinoma, visi nori taupyti, bet kai turi prekių už tūkstančius eurų, ar verta rizikuoti dėl 50 eurų skirtumo? Aš dažnai sakau, kad pigiausias variantas pasidaro brangiausias, kai sunkvežimis užstrigs kažkur prie Kalė arba dingsta be žinios. Geriausia pasirinkti vidutinę kainą, kurioje būtų įskaičiuota ir draudimas, ir normalus vairuotojo atlyginimas.

Kiek laiko tikrai užtrunka kelionė?

Tai klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiksliai, nes nėra duomenų apie eismą. Anksčiau buvo paprasta – 3 dienos ir Krovinys yra Londono sandėlyje. Dabar gali užtrukti ir penkias dienas tik dėl to, kad Doverio uoste pasidarė eilės arba muitinėje kažkas nepatiko dokumentuose. Vakar vienas mūsų vairuotojas pranešė, kad laukia jau 12 valandų, nes britai labai griežtai tikrina maisto produktus po to viso sujudo su sanitariniais kontrolės punktais. Taigi, jei jums skubu, turite tai pasakyti iš karto, galbūt teks rinkti greitesnį, bet brangesnį maršrutą per Eurotunelį.

Ar reikia rūpintis draudimu?

Žinoma, ir dar kaip! Daugelis mano klientų galvoja, kad logistikos kompanija automatiškai apdraudžia viską, bet tai nėra tiesa. Yra pagrindinis draudimas, kuris dažnai dengia labai mažą sumą, pavyzdžiui, tik keletą eurų už kilogramą. Jei vežate elektroniką ar brangias dalis, būtinai pasidarykite papildomą draudimą. Buvau atvejų, kai degė sunkvežimiai (ne mūsų, ačiū Dievui) ir klientai likdavo su niekuo, kadangi tikėjo standartine apsauga. Geras partneris visada pasiūlys draudimo variantus ir neleis jums važiuoti „basu“.

Ką daryti, jei įmonė neduoda sutarties?

Bėkite tolyn. Jei kas tau pasako, kad „sutartis nereikalinga, mes žodžiu pažadame“, tai tuojau pat užsirašykite kaip raudoną vėliavę. Lietuvoje dar yra tokių firmų, kurios veikia „pilka“ zona, ir jei jie su jumis nepasirašo nieko raštiškai, teismas nieko nepades. Man buvo atvejis, kai vienas brokeris pasiėmė avansą ir išnyko, o telefono numeris nebeveikė. Pasirašyta sutartis yra vienintelis jūsų draugas ginčų metu, todėl nedarykite išimčių, net jei jie atrodo patikimi.

Ar svarbu, kiek įmonė egzistuoja rinkoje?

Manau, kad taip. Jei matai, kad firma įsikūrė prieš pusmetį ir siūlo nepaprastai gerus pasiūlymus, gali būti, kad tai tiesiog kita „vienviečių“ schema. Patikimas logistikos partneris į UK turi būti išbandytas laiku. Aš žinau keletą kompanijų, su kuriais dirbu nuo pat mano karjeros pradžios, ir nors kartais jums pavyzdžiui (tarkim) kaina šoktelėja, aš žinau, kad jie pristatys. Naujokai gali nežinoti visų niuansų, susijusių su britų muitinės taisyklėmis, o tai kainuoja brangiai.

Kainos ir mokesčiai: ko tikėtis iš tikrųjų

Kokia vidutinė kaina už pilną furos krovinį?

Kainos šiandien labai svyruoja. Priklauso nuo degalų kainos, kurios, kaip žinote, dabar yra kosminės. Vidutiniškai galima sakyti, kad nuo Lietuvos iki UK kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kur į Londoną ar į šiaurę. Bet nepamirškite, kad šios kainos keičiasi kas savaitę. Kartais gavau skambučius, kai klientas sakydavo: „O prieš savaitę buvo pigiau!“. Taip, buvo, bet degalai tapo brangesni, o ir britai padidino mokesčius už užterštą orą. Tai realija, su kuria reikia susitaikyti.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

O, čia yra mėgstamiausia dalis. Dažnai įmonės skelbia „viskas įskaičiuota“, o paskaičiuojant išsiskaičiuoja mokesčiai už dokumentų tvarkymą, už laukimą uoste, už „palipinusius“ popierius. Užtikrink, kad sutartyje būtų aiškiai parašyta: „mokesčiai uoste neįskaičiuoti“, jei taip yra. Aš vieną kartą nuklydau su tuo – klientui atrodė, kad mokame per daug, bet aš tiesiog pamiršau pridurti, kad uosto mokesčiai Didžiojoje Britanijoje yra vieni didžiausių Europoje. Dabar visada įdedame tai į sąskaitą atskirai, kad nebūtų nesusipratimų.

Ar galiu susiderėti dėl nuolaidos?

Jei vežate reguliariai, pvz., kas savaitę po vieną furos krovinį, tai be abejo. Tarkime, jei esate ilgametis partneris, galima sudaryti fiksuotų kainų sutartį pusmečiui. Taip apsidraudžiate nuo kainų šuolių. Bet jei jums reikia nuvežti vieną kartą sofas į Birmingamą, tai derėtis neturės prasmės. Tada dirbame pagal einamąsias kainas. Dideliai klientai visada gauna sąlygų, tai normalu.

Kas yra „stand-by“ mokesčiai?

Tai mokesčiai už laiką, kurį vairuotojas praleidžia laukdamas. Pavyzdžiui, jei atvykstate į parduotuvę įkelti prekes, o ten nėra kranininko ar vadybininko, vairuotojas laukia. Ir šis laikas nėra nemokamas. Po 2 valandų laukimo prasideda mokesčiai, kurie gali būti gana aštrūs. Britai yra labai griežti dėl laiko – jei užsisakote laiką 10:00 val., reikia būti ten. Negalima vairuotojo laikyti kaip savo asmeninio darbuotojo be mokėjimo.

Ar mokėti už iškrovą prie gatvės?

Jei įmonė neturi savo sandėlio ar kraunamos aikštelės, tenka kelti tiesiai iš furos. Tai vadinama „tail-lift“ paslauga, jei yra kėbulas su liftu. Bet jei tokio lifto nėra, reikia samdyti rankas. Londonas yra ypatingas – ten net negalima tiesiog sustoti furoje prie namų, reikia leidimo iš savivaldybės (pažymėjimas). Visa tai kainuoja. Taigi, jei gyvenate miesto centre, pasirūpinkite vieta iš anksto, kitaip vairuotojas tiesiog nepriims krovinio.

Kokia yra mokėjimo tvarka?

Dauguma kompanijų dabar reikalauja išankstinio mokėjimo, ypač kai dirbate su naujais klientais. Tai nėra pikta, tai tiesiog apsauga. Buvo atvejų, kai krovinys atvykdamas, o klientas „užmiršta“ sumokėti. Kas tada daryti vairuotojui? Jis negali grįžti tuščias. Todėl būkite pasiruošę padėti avansą arba pasirašyti mokėjimo garantiją. Ilgai dirbantys klientais mokėti gali ir po 30 dienų su sąskaita-faktūra, bet pasitikėjimas reikia užsidirbti.

Dokumentai, muitinė ir britų niuansai

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Pagrindai yra CMR ir prekių sąrašas (packing list). Be to, dabar būtina eksporto deklaracija iš Lietuvos pusės ir importo deklaracija į UK. Jei trūksta bent vieno popieriaus, krovinys sustojas. Turiu omenyje, kad britų muitininkai dabar tikrina viską labai detaliai. Vakar girdėjau, kad vieną furoją laikė 3 dienas, nes prekių svoris nesutapo su deklaracija. Būkite tikri, kad jūsų vadybininkas viską užpildo teisingai.

Kas yra EORI kodas ir ar jis reikalingas?

Be EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodo negalite legaliai prekiauti su JK po „Brexit“. Jis turi būti jūsų, ne pervežėjo. Dažnai klientai sako: „o jūs padarykite“, bet mes negalime. Tai jūsų įmonės identifikatorius europietiškoje duomenų bazėje. Jo gavimas trunka keletą dienų, todėl nedarykite to paskutinę minutę. Be jo, krovinys bus grąžintas atgal arba sunaikintas, o tai jums labai brangiai atsieis.

Ar brokeris gali visą tai sutvarkyti už mane?

Geras brokeris – tai auksas. Jis gali užpildyti visas deklaracijas, jei duosite jam duomenis. Tačiau kai kuriems brokeriams trūksta patirties su specifinėmis prekėmis, pavyzdžiui, maistu ar vaistais. Tada gali kilti problemų. Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį į UK, jei jis neturi savo patikimo muitinės brokerio britų pusėje? Tai labai svarbu, nes Lietuvoje užpildyta deklaracija nereiškia, kad brit ją priims be priekaištų.

Kas daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Klaidos įvyksta. Žmonės rašo, ne mašinos. Jei pastebi klaidą prieš išvykstant, pranešk iš karto. Jei klaida randama jau uoste, reikės koreguoti. Tai kainuoja – brokeris už pataisymą paims papildomai mokestį. Kartais klaidos būna banalios, pvz., neteisingai parašytas prekės pavadinimas ar neteisingai nurodyta svorio vienetai. Vienas mano klientas parašė „kg“ vietoj „g“ maisto papilduose, ir sąskaita už muitinę išaugo dešimt kartų. Dėmesys detalems čia praverčia.

Ar reikia specialių leidimų maistui?

Taip, maisto produktai (ir gyvūnų kilmės) yra labai kontroliuojami. Reikia sanitario pažymėjimų, sertifikatų. Be to, kai kurie produktai išvis neįleidžiami. Tai nėra taip paprasta kaip anksčiau, kai galėjai įvežti dešrų iš kaimyninio miesto ir niekas nebežiūrėjo. Dabar britai yra labai paranojiški dėl ligų, todėl viską tikrina mikroskopu. Gerai pasirinktas partneris žinos, ką daryti su tokiais krovinais.

Kas yra „ customs clearance “ procesas?

Tai yra muitinės išvalymas – procesas, kurio metu muitinė patikrina, ar krovinys atitinka reikalavimus, ir paskiria mokesčius (PVV ir importo muitus). Jis gali vykti prieš atvykstant (pre-arrival) arba atvykus. Geriausia, kai tai daroma iš anksto, tačiau tai reikalauja, kad visi dokumentai būtų pateikti laiku. Jei dokumentai vėluoja, vairuotojas privalo laukti, o laukimas – tai pinigai.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus?

Galite, bet tai turi būti nurodyta kaip asmeniniai daiktai, ne kaip prekės pardavimui. Yra tam tikros išlygos, pvz., daiktai turi būti naudoti. Jei bandysite siųsti 10 naujų telefonų ir parašysite, kad tai dovana kaimynui, jų tikriausiai konfiskuos. Muitinė ne gimė vakar. Jie mato, kas yra kas. Tačiau jei keliate į gyvenimą ir siunčiate baldus, tai tinka, tik reikės mokėti importo mokesčius nuo vertės.

Rizikos, problema ir realios situacijos

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai reali situacija, su kuria susiduria kiekvienas. Prieš metus vienas mūsų vairuotojas sugedo ant autostrados Vokietijoje. Ką darys tavo partneris? Jei jis patikimas, jis išsiųs kitą vairuotoją perkrauti, arba organizuos remontą. Jei ne, tavo krovinys gali stovėti kelias dienas pakelėje. Aš turiu nuostabą tiems, kurie renkasi mažas firmas be techninės pagalbos – kaip jie tvarko katastrofas? Sunkvežimiai sensta, tai gamtos dėsnis.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Vakarų Europoje, ypač tiesiog prieš uostus, veikia gaujos, kurios specializuojasi krovinių vagystėse. Jei vairuotojas sustoja neapsaugotoje aikštelėje ir palieja furos variklius įjungtus (kaip dažnai daro, kad nešaltų), jis tampa taikiniu. Patikimas įmonė privers vairuotojus stovėti tik saugiose vietose, pvz., „Parking 4 Trucks“ aikštelėse, kur reikia mokėti už vietą, bet yra saugu.

Kaip elgtis, jei prekės atkeliau sužalotos?

Pirmiausia – nefotografuok tik tada, kai vairuotojas išvažiavo. Reikia fotografuoti pažeidimus tiesiog furoje, kol vairuotojas ten yra. Ant CMR būtina užrašyti pastabą „Prekės pažeistos“. Jei pasirašote gryną CMR, vėliau įrodyti, kad buvo sužalota vairuotojo kaltės, bus beveik neįmanoma. Buvau atvejo, kur klientas pasirašė viską, o vėliau skambino, kad stalas sulūžo. Gailėjau, bet negalėjau padėti.

Ar saugu siųsti brangią elektroniką?

Siųsti galima, bet reikia specialios priežiūros. Geriausia rinkti „kėbulinę“ furoą (box truck), o ne tentą. Tentą paprasčiau įlaužti. Be to, būtinai papildomai apdrausti. Vienas klientas siuntė serverius į Mančesterį ir pasirinko pigų variantą su tentu. Laimė, nieko nenutiko, bet mano nervai buvo ant ribos visą kelionę. Brangiems daiktams reikalingas brangesnis, saugesnis pervežimas.

O ką daryti, jei pasirinktas brokeris sukčiauja?

Tai gana sudėtinga situacija. Jei matai, kad mokesčiai auga be aiškios priežasties, arba atsiranda keistas mokestis už „konsultaciją“, kuri nebuvo planuota, pradėkite kelti klausimus. Reikalaukite dokumentų iš britų muitinės (C88 forma). Jei jie negali parodyti, kaip mokėjimas buvo atliktas, tai didelė raudona vėliavė. Geriau tuojau pat keisti brokerį, nei mokėti išpirką.

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris nori važiuoti į UK?

Po „Brexit“ ir pandemijos daugelis vairuotojų atsisakė važiuoti į Angliją. Eilės, vizai, papildomi testai – tai vis atbaido. Todėl kaina šiai krypčiai ir yra aukštesnė. Reikia suprasti, kad už vairuotojo laiką ten reikia sumokėti daugiau. Jei kas siūlo neįtikėtinai pigią kainą, gali būti, kad jie tiesiog negali rasti vairuotojo ir jūsų krovinys stovės sandėlyje mėnesį.

Kaip sužinoti, ar įmonė nebankrutuoja?

Patikrinkite „Sodra“ duomenis. Jei maždaug prieš metus įmonė neteko darbuotojų arba turi įsiskolinimų mokesčiams, tai blogas ženklas. Taip pat pažiūrėkite, ar jie turi realų turtą (sunkvežimius, sandėlius). Jei įmonė registruota bute ir turi nulinį kapitalą, kaip ji garantuoja tūkstančių eurų krovinių saugumą? Tai paprasti dalykai, kuriuos dažnai pamirštame.

Praktiniai patarimai ir techninės detalės

Kokį transportą rinktis – fura ar dalinį?

Jei turite daug prekių, pilna fura (FTL) visada geriau. Ji eina tiesiai, jūsų krovinys niekur nebus perkraunamas. Dalinis krovinys (LTL) yra pigiau, bet jis bus perkraunomas sandėliuose Lietuvoje, paskui vėl Anglijoje. Kiekvienas perkrovimas padidina sugadinimo riziką. Tarkim, jei siunčiate trapų techniką, geriau mokėti už pilną furos vietą, nei gauti sulaužytą dalyką po trijų perkrovimų.

Ar reikia krovinių apsaugos (pakavimo)?

Būtinai. Net jei vairuotojas įkels tikrai gerai, kelionėje fura šokinėja. Kartais aš stebiuosi, kaip klientai siunčia stiklo indus be jokios putos, tik įvyniojus į laikraštį. Tada būna nesusipratimų. Naudokite paletes, o vyniojimo plėvelę (stretch film) užsidėkite kelis sluoksnius. Tai pigiausia apsauga. Gerai supakuotas krovinys – tai pusė sėkmės.

Ar galiu sekti savo krovinius realiu laiku?

Dabar beveik visos furos turi GPS. Tačiau nereikėtų panikuoti, jei matote, kad jis stovi 4 valandas vietoje. Gali būti, kad vairuotojas ilsisi (tai reikalavimas) arba stovi eilėje. Bet jei stovi 24 valandas vienoje vietoje, tuomet skambinkite savo vadybininkui. Sekimo sistemos ne visada rodo tikslų laiką, kartais įsijungia kas valandą, kad taupyti bateriją.

Kas daro „kėbulinis“ sunkvežimis?

Tai sunkvežimis su kieta siena, ne su tentu. Jis saugesnis, bet dažniausiai mažesnis tūris. Jei prekėms reikalinga temperatūros režimas (šaldytuvas), tai dar brangesnė istorija. Paprastai kėbuliniai naudojami siuntoms (kurjerinėms dalims) arba labai brangiems kroviniams. Tiesiog supraskite savo poreikį – jei tai malkos, tentas tinka. Jei tai vaizdo plokštės – ieškokite kėbulinio.

Ar reikia pažymėti pakuotes?

Taip, kiekviena dėžė ar paletė turi turėti etiketę su jūsų pavardės/įmonės pavadinimu ir adreso, į kurį keliauja, kodu. Pasitaiko atvejų, kai dėžės nukrenta važiuojant, ir be etikečių jos dingsta „niekam nežinant“. Etiketės padeda surasti savo dalyką tūkstančių kitų sandėlyje. Tai smulkmena, bet labai svarbi.

Kaip elgtis su vairuotoju vietosje?

Nebūkite ašarus. Vairuotojai dirba po 14 valandų per dieną, jie pavargę. Jei jums reikia iškrauti jau dabar, o jis atvyko 23:00 val. nakties, supraskite, kad jis tiesiog fiziškai negali arba neturi leidimo dirbti (tachografas). Geriau susiderėti dėl iškrovimo rytoj. Už gerus santykius su vairuotoju jis gali padėti daugiau nei geriausias vadybininkas.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai (freight forwarders) turi platų kontaktų tinklą. Jie gali rasti gerą kainą. Bet jie nevažiuoja su kroviniu. Jei kažkas nutinka, jie tiesiog perduoda informaciją. Jei norite tiesioginio kontrolės, ieškokite pervežėjo, kuris turi savus vairuotojus. Tarpininkai puikūs, kai reikia sudėtingų logistikos sprendimų (pvz., jūra + keliu), bet paprastam pervežimui kartai brangiau.

Ką daryti, jei prekės nepriimamos?

Jei gavėjas atsisako priimti prekes (pvz., bankrutavo arba tiesiog nereikia), krovinys turi būti grąžintas. Tai kainuoja dvigubai – tiek į ten, tiek atgal. Būtinai aptarkite šią situaciją sutartyje. Kas moka grąžinimą? Dažnai klientai galvoja, kad tai pervežėjo problema, bet ne – tai jūsų problema, nes jūsų gavėjas nepriėmė prekių.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tai reikalauja specialios įrangos ir leidimų. Tokius krovinius veža tik ADR sertifikatą turintys vairuotojai. Tai žymiai brangiau. Negalima slėpti, kad vežate pavojingas medžiagas. Jei uoste patikrins ir rastų neįregistruotą ADR krovinį, baudos būtų milžiniškos, o sunkvežimis galėtų būti konfiskuotas.

Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį į UK galiausiai?

Galiausiai viskas susitraukia prie vieno – pasitikėjimo. Pasikalbėkite su žmogumi, kuris atsakys į telefoną. Jei jis skambina skambučius, o ne tik rašo šaltus el. laiškus, jau yra geriau. Patikrinkite, ar jie žino, kas yra „Gateway“ ar kokie dabar yra uosto apmokestinimo terminai. Jei jie klausia „kas tai?“, bėkite. Patirtis šioje srityje nuperka daugiau nei bet kokia reklama.

Išvada

Na, trumpai tariant, logistika į UK dabar nėra pasivaikščiojimas parke. Reikia kantrybės, gerų dokumentų ir partnerio, kuris nebegėda, kai kažkas nepasiseks. Svarbiausia – neskubėkite pigiausio pasiūlyo, nes jūsų prekės vertė daug didesnė nei sutaupyti 50 eurų. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis teko susidurti man ir mano klientams per šiuos metus. Sėkmės ir saugių kelių!