Asmeninių daiktų transportavimas mikroautobusu į Angliją pigiau – ar tikrai taip paprasta?

Aš prieš kelias savaites gavau skambutį iš kliento, kuris norėjo vežtis daiktus iš Kauno į Londoną. Klausia – kiek kainuoja asmeninių daiktų transportavimas mikroautobusu į Angliją pigiau negu su stambia vadybine įmone. Atsakymas – priklauso nuo to, kiek daiktų, kur tiksliai ir ar esi pasiruošęs palaukti. Daugelis galvoja, kad mikroautobusas – kaip taksi: susikrauni ir važiuoji. Realybė kitokia, ypač po Brexit. Bet taip, sutaupyti galima, jei žinai kaikuriuos dalykus. Štai ką aš papasakojau tam vaikinui ir ką dabar perduodu toliau.

Kainos ir kur slepiasi papildomi kaštai

Kokia reali kaina asmeninių daiktų transportavimui mikroautobusu į Angliją?

Jei turi penkis–dešimt kubinių metrų, dažnai sutarsi tarp keturių ir septynių šimtų eurų už pilną Sprinter. Kolega pernai vežė iš Vilniaus į Londoną už penkis šimtus su visa buitine technika. Pigiau gaunasi dalijantis vieta. Vienas pats mažai daiktų turintis sumokėsi daugiau už kubą. Kainos šokinėja pagal sezoną – rugsėjį brangiau, o žiemą derėtis lengviau. Dyzelio kainos neatpigsta. Tai nėra limuzinas. Kiekvienas euras turi savo priežastį, ir dažniausiai tai atstumas bei kuras.

Ar galiu mokėti tik už savo daiktų vietą, o ne už visą mikroautobusą?

Būtent taip veikia pigiausias variantas – dalinis perkraustymas. Tavo sofa stovi šalia kažkieno spintos, vykstančios į tą patį Londono galą. Tu moki už du kubus, o ne visą mašiną. Bet čia yra vienas bet. Kartais vairuotojas pakrauna tavo daiktus ir dar penkis krovinius. Tada tavo dalykai pasiekia Notingamą per savaitę. Paklausk – ar važiuojama tiesiai? Jei atsako neryžtingai, spėk, kad bus papildomų stotelių. Aš renkuosi tiesesnį kelią, net jei brangiau.

Ar muitinė gali paprašyti sumokėti dar ko nors papildomai?

Idealiu atveju – ne, jei daiktai naudoti ir sutvarkyti dokumentai. Bet prieš metus Doverio uoste paprašė PVM už televizorių, nes vaikinas nepildė TOR. Jis skambino pyktas, bet aš nežinojau, kad jis neatliko formalumų. Aš ne visada žinau tiksliai, kaip ten su tais britų muitinės niuansais – pasikeičia dažnai. Geriau patikrinti su muitinės agentu. Kiekvienas atvejis skirtingas, kaip ir su tuo pačiu dyzeliniu automobiliu skirtingos degalų sąnaudos.

Kodėl vieni siūlo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį maršrutą?

Milijono vertės klausimas. 300 eurų dažnai reiškia, kad kažkas su Citroen bando užsidirbti kelionės pinigus. Turėjau atvejį, kai klientas parsivežė baldus su vyruku, kurio numeris buvo laikinas. Mašina sudužo. Po 800 eurų – tikėtina registruota įmonė su draudimu. Lygink ne tik kainą, o tai, kas nutiks jei suges mašina. Anglijos kryptis matėme visko. Labai žema kaina dažnai yra pagrindinė aliarmo sirena. Pigiau ne visada blogiau, bet perpigiai – rizikinga.

Ar reikia mokėti už leidimus ar kokius muito mokesčius prieš išvažiuojant?

Paprastai ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Bet nauji daiktai – kitas reikalas. Vežėm moterį, kuri įsigijo baldų ir galvojo, kad Anglijoje parduos. Muitinė neapleido. Mokesčiai kaip naujai prekei. Perkraustymui leidimų paprastai nereikia, bet reikia dokumentų. Jei mikroautobusas fiksuojamas kaip komercinis, pasienyje gali paklausti. Turėk sąrašą, nors daugelis to nepadaro. Padaryk sąrašą, bus ramiau. Rimtesnės įmonės padeda tuo klausimu, o ne aš atskirai kiekvienam notaru dirbu.

Kaip vyksta pats pervežimas iš tikrųjų

Iš kurių miestų dažniausiai išvažiuoja pervežimai į Angliją mikroautobusais?

Daugiausia – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Turiu klientų iš Panevėžio, Šiaulių, net Mažeikių. Iš mažesnių miestų paima iš namų, bet gali vėluoti. Maršrutai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir keltas į Doverį. Kolega važiuoja per Belgią, nes ten jo sesuo – apsistoja nakvoti. Realus pasaulis toks. Priklauso nuo savaitės dienos ir kada lūžta bilieto keltas. Dažniausiai viskas sukasi aplink Vilnių. Tiesioginis trasas retas, jei ne pilnas krovinys.

Kiek laiko daiktai keliauja iš Lietuvos iki Londono?

Optimistiškai – trys–keturios dienos. Realistiškai – penkios–septynios. Turėjau atvejį, kai sankaba palūžo netoli Liubeko. Daiktai stovėjo tris dienas. Klientė skambino penkiolika kartų. Vairuotojas turi miegoti, valgyti, be to, muitinė gali tikrinti. Jei sako, kad rytoj vakare Londone – arba meluoja, arba rizikuoja miegu. Geriau planuotis savaitę. Jei savaitgalis arba angliška šventė, pridėk dieną. Kelionė nėra autobumas su keleiviais, kur vairuotojai keičiasi dažnai.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai, ar bus perkraunami?

Priklauso nuo paslaugos. Pilnas mikroautobusas – važiuoja tiesiai. Dalinis – kartais kraunami į sandėlį Roterdame ar Briuselyje, paskui į kitą mašiną. Tai rizikingiausia vieta dingti dėžėms. Žinau įmonę, kuri ten sutaupo kurą persikraudama Olandijoje. Paklausk iš karto: ar bus tarpinio sandėlio? Jei atsako neryžtingai – bus. Tavo lagaminas nėra sterilūs daiktai – kilnojami. Geriau mokėk daugiau už tiesioginį variantą. Arba aiškiai pasakyk, kad nenori persikrovimo.

Kas bus, jei mikroautobusas sugests pakeliui?

Tuomet prasideda tikrasis gyvenimas. Rimtesnės įmonės turi techninę pagalbą. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Kartą variklis užsiliepsnojo – laimei, niekas nenukentėjo. Kartais be žinios lauki tris dienas. Svarbu bendravimas. Jei vairuotojas viduryje nelaimės nekelia – blogas ženklas. Paklausk iš anksto: o kas jei suges? Normalus pervežėjas turi planą B. Jei tik šūkteli "nenusigs!" – naivu. Realybė kebli. Aš nebūčiau toks drąsus žadėti, kad mašina nepasiegs.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Teoriškai taip, praktiškai – retai verta. Mašina perkrauta, sėdėsi ant dėžių. Kelionė trunka dienas. Be to, dėl draudimo ne visi gali paimti keleivį, ypač krovinio draudimas. Mačiau atvejų, kai žmonės likdavo be kelionės. Jei nori važiuoti pigiai – geriau lėktuvas. Tavo daiktai važiuos vėliau, bet ramiau. Jei vairuotojas pasiūlo – mažiau streso, bet nešdink kuprinę, kad neužimtų vietos. Praktinės vietos ten nėra daug. Tai ne turistinė kelionė jūsų šeimai.

Ar daiktus pristato iki buto durų, ar tik iki gatvės?

Klausimas gudrus. Daugelis žada "door to door", bet Londone (arba didžiųjų, kaip ten, Birmingamo mikrorajonuose) gatvės siauros. Tenka neštis iš pagrindinės. Paklausk – ar yra mokestis už nešimą laiptais? Pažįstamas vairuotojas numeta prie įvažiavimo ir sako: aš nebaldininkas. Kitas neša iki ketvirto aukšto be lifto už arbatpinigius. Kiekvienas kitaip. Nėra taisyklės. Tikslinkite prieš mokėdami avansą. Jei sako, kad privažiuos tikrai prie durų, tegu parodo gatvės pavyzdį.

Ką galima vežti, o kas kelia problemų

Ar galiu įkrauti buitinę techniką, baldus ir dviratį?

Taip, tai standartinis krovinys. Skalbimo mašina, šaldytuvas, komoda, dviratis – telpa į normalų mikroautobusą. Techniką reikia išvalyti ir išdžiovinti. Kartą klientas įtempė šaldytuvą su ledais – po trijų dienų atrodė kaip po potvynio. Baldai turi būti išrinkti. Kartais veža sofą, kurią paskui palieka laiptinėje, nes neatitinka matmenų. Pasimatuok liftą Anglijoje. Kainos ten didesnės, bet laiptai – siaurus. Supranti, viskas brangu, erdvės mažai. Netinkami matmenys pražus labai greitai.

Kas nutinka, jei įmetu kažką neleistino, pavyzdžiui, dujų balioną?

Nelauk gerų naujienų. Dujų balionai, dažai, trąšos – draudžiama. Prieš keletą metų pasienyje atidarius mašiną Olandijoje rado balioną. Vairuotojas prarado pusę dienos, klientas – 400 eurų baudą. Mašiną gali sulaikyti. Aš visada prašau sąrašo, bet žmonės pamiršta. Tada kalti visi. Patikrink rūsį prieš pakrovimą. Kas dega ar sprogsta, neturi būti viduje. Tai paprasta, dažnai ignoruojama. Nebūk tas, kuris stabdo eilę pasienyje. Muitininkai dėl to nejuokauja ir baudžia griežtai.

Ar reikia kokių nors dokumentų daiktams į Angliją po Brexit?

Būtent. Anksčiau važiuodavome laisvai. Dabar reikia muitinės dokumentų. Dažniausiai sąrašas daiktų, TOR forma jei keini gyventi. Kartais pervežėjas pats pildo C88. Paklausk. Jei sako "nereikia nieko" – bėk. Tai nėra tiesa. Aš labiau logistikas nei notaras, todėl klausiu pas specialistus. Bet žinau, kad be popierių muitinė gali laikyti mašiną. Jei veši parduotuvės prekes – muitas grėsia. Tvarkingumas padeda. Jie nejuokauja su dokumentais ir praleidžia tik tvarkingus.

Kokia situacija su alkoholiu, maisto produktais ir augalais?

Griežta. Alkoholis ribotas, bet visa kolekcija gali atrodyti kaip prekyba. Maistas: džiūvėsiai prasmunka, o mėsa, pienas – ne. Augalai be fitosanitarinio – ne. Turėjau klientę, kuri bandė įsivežti motinos vazoninius augalus. Išmetė devyniolika vazonų pasienyje. Ji verkė. Geriau tokius dalykus išdalyti. Ne viską reikia gabenti, nors sentimentai stiprūs. Muitiniai turi instrukcijas ir jų nesigaili. Suprantu tave, bet jie nejausmingi. Tiesiog palik augalus draugei ar kaimynei, nesigailėsi.

Kaip pasiruošti, kad viskas nesugriūtų

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų pakeliui?

Nenaudok maišų iš parduotuvės. Mačiau, kaip jie plyšta, ir daiktai išsibarsto poilsio aikštelėje prie Kasselio. Naudok dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę. Knygų dėžės neturi sverti daugiau nei 20 kg, nes vairuotojas nebaldininkas ir turi kelti. Aprišk antklodėmis baldų kampus. Mikroautobuse daiktai juda. Mačiau, kaip blogai užkrauta spinta apgadino viską. Gera taisyklė: jei dėžė nukristų nuo 50 cm, ar sulūžtų viduje? Pagalvok apie tai. Vienkartiniai maišai – ne draugai perkraustymo metu.

Ar pervežėjas privalės padėti išnešti daiktus iš mano buto?

Ne, neprivalo, jei nesusitarei. "Door to door" nereiškia "aukštyn laiptais". Kai kurie padės, jei esi vienas ar mandagus. Bet jei pianinas penktame aukšte be lifto – ieškok pagalbininkų. Kainoje gali nebūti nešimo. Paklausk aiškiai: ar įeina pakrovimas? Klientai pyksta, kad vairuotojas tik atveria duris. Tai normalu. Jis vairuotojas, o ne samdinys. Kartais padedu pats, bet jei lauke minus dvidešimt ir ne sutartas – stoviu kabinoje. Žmogiška reakcija į orą ir darbą.

Ar verta drausti daiktus atskirai, jei jau moku už pervežimą?

Viena didžiausių klaidų – manyti, kad pervežėjo draudimas apima viską. Dažnai tai CMR, dengiantis iki kelių eurų už kilogramą. Jei veši kompiuterį su dešimties metų darbu – gausi 40 eurų. Graudu. Siūlau drausti pilną verte. Kaina apie 1–2% vertės. Bankininkas vežė laikrodžius – atsitrenkė į duobę, mechanizmai suplyšo. Draudimas išgelbėjo. Jei pervežėjas sako "viskas apdrausta" – klausk detaliau. Atsakymas miglotas reiškia mažą apsaugą. Būk atidus savo daiktams.

Ką daryti pristatymo metu, jei randu sudaužytą komodą?

Fiksuok iš karto. Nuotraukos, vaizdas, aktas vairuotojui. Jei pasirašysi be priekaištų, o paskui rasi žalą – beveik neįmanoma įrodyti. Mačiau pervežėjų, kurie spaudžia pasirašyt skubėdamas. Nespausk, jei netikrinei. Turi teisę tikrinti prieš akis. Jei brokas mažytė, kartais paprasčiau užklijuoti pats nei teismuose. Teismai trunka amžinai. Bet žinok teises. Ir fotografuok prieš pakrovimą – tai svarbiausia. Be nuotraukos nėra bylos. Aš taip sakau visiems jau dvidešimt metų laiko. Veikia.

Ką verta žinoti rinkdamasis paslaugą

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurios pradingsta su daiktais?

Paieškok Google prieš skambindamas. Rimta įmonė turi adresą, mašinas, atsiliepimų istoriją. Jei tik Facebook paskyra, sukurta prieš mėnesį, ir nuotraukos iš Google – spruk. Turėjau porą, kuri sumokėjo 300 eurų "transportukui". Numeris nebeveikė. Daiktai dingo. Policija ieškojo, bet sunku. Tikrink, ar įmonė turi registraciją. Anglijos kryptis matėme aferų. Kaina per žema kartais yra aliarmo sirena. Ne visi blogi, bet atsargumas nepamaišė. Ypač kai vežami asmeniniai daiktai. Patikrink registraciją.

Ar rašyti sutartį, ar pakanka žodinio susitarimo?

Sutartis. Visada. Bent jau el. laiškas su sąlygomis, kaina, datomis. Žodinis – kaip oras: nematai, kai pradingsta, neliko nieko. Dirbdavau ir ant žodžio seniau, bet klientas prisimena kitaip. Net ir su sutartimi ginčai ilgi, bet turi ant ko stovėti. Jei atsisako rašyti – galvoja apie atsitraukimą. Rimtas žmogus nesibaido popieriaus. Aš dabar fiksuoju viską, net SMS. Būna, rašau į užrašus, nes atmintis nebe ta. Senatvė arba per daug kavos. Svarbu užfiksuoti.

Ar galiu patikėti daiktus žmogui, kuris siūlo "pigiai privežti" per Facebook?

Rizikuoji, bet nebūtinai pralaimi. Yra sąžiningų vairuotojų, važiuojančių tuščiu mikroautobusu atgal. Yra ir aferistų. Paprašyk mašinos nuotraukos su numeriu, pažymėjimo kopijos (be asmens kodo). Paklausk: o kas jei nesuveiks? Jei pyksta dėl klausimų – ne rimtas.