Kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Jungtinės Karalystės: praktinis patarimas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o kas vyksta dabar su kraustymusi iš Jungtinės Karalystės, kartais tiesiog stebina. Žmonės masiškai grįžta į Lietuvą, o rinka pilna „vargšų“ vairuotojų su pavogtais furgonais ir firmomis, kurios užsiregistruotos tik vakar. Svarbiausia nesukti galvos dėl to, kad reklama „Google“ paieškoje atrodo graži – reikia žiūrėti į smulkmenas, kurias paprastai slepia. Dažnai klientai klauso tik kainos, o ne to, kas tikrai bus, kai jūsų baldai pasieks Lietuvą. Čia ne tiesiog krovimas į sunkvežimį, tai visa logistika, kur viena klaida arba nepasirašyta sutartis gali kainuoti tūkstančius eurų praradimą. Tad kaip išsirinkti tą, kuris neapvogs ir pristatys daiktus gyvi? Apie tai ir kalbėsime.

Kainos ir pasiūlymai – kas už juos slepiasi?

Kiek kainuoja vidutinis kraustymasis iš UK?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, bet kraustymasis iš Jungtinės Karalystės niekada nebūna pigus, jei norite saugumo. Paprastai, jei turite mažą butą (10–15 kubinių metrų), turite žiūrėti į 800–1200 eurų ribą. Dideliems namams (30+ kubinių) skamba skaičiai nuo 2500 eurų. Žinoma, kainos šoktelėjo po „Brexit“ dėl degalų ir keltų, todėl jei kas siūlo pervežti viską už 400 svarų – bėkite. Taip pat neatsimirkite, kad kaina gali priklausyti nuo to, kur tiksliai gyvenate – Londonas ar Škotijos kalnai, tai skirtingi nuvažiavimai vairuotojui.

Kodėl viena kaina 300, o kita 1000 svarų?

Čia yra klasikinis spąstai. Pigioji kaina dažniausiai yra „dalinių krovinių“ (part load) pasiūlymas, kai tavo daiktai važiuoja su kąžin kieno kitų daiktais viename furgone. Brangesnioji kaina gali būti skirta visam furgonui (dedicated transport), kai vairuotojas važiuoja tiesiai pas tave. Bet ne visada taip – kartais tiesiog kai kurios firmos pervertina save. Būna, kad maža firma siūlo 300 svarų, o tada pakelia kainą prieš pat išvežimą, sakydama, kad daiktų atsirado daugiau nei planavote. Visada prašykite fiksuotos kainos raštu.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Asmeniškai, jei tai brangios baldai ar šeimos relikvijos, aš nebūčiau taupęs ant keltų bilietų. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad vairuotojas bus pats jauniausias ir be patirties, o furgonas be įrangos. Žinau vieną atveją, kai vairuotojas sumontavo baldus ne taip, ir viskas iškrito važiuojant per bumps Anglijoje. Taupyti ant draudimo ar keltų tikrai nereikia. Kai kurios firmos taupo ant pakuotės – duoda senas, dėvėtas dėžes, kurios sprogsta po svorio. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantiją.

Ar reikalingas apžiūrinėjimas (survey)?

Jei jums reikalingas kraustymasis iš Jungtinės Karalystės dideliu būdu, be apžiūrinėjimo neapsieisite. Geri brokeriai ar ekspeditoriai visada siūlo atvažiuoti arba bent jau padaryti vaizdo apžiūrėjimą per „WhatsApp“ ar „Zoom“. Jei jie duoda kainą be to, kiek tiksliai kubinių metrų turite, tai jie spėlioja. O spėlioti šioje srityje pavojinga – gali atsirasti papildomi mokesčiai už „ilgą nešimą“ ar „lipdukus“. Turėjau klientą, kuris sakė „turėsiu kelias dėžes“, o prieš išvežimą pasirodė, kad jis turi visą garažą daiktų.

Kas daryti, jei turiu labai mažai daiktų?

Tada galite žiūrėti į siuntinių brokerius, bet būkite atsargūs. Jei tai tik kelios lagaminos ir dėžės, galbūt geriau tiesiog išsiųsti kurjeriu, o ne ieškoti specifinės kraustymosi firmos. Kraustymosi firmoms paprastai nelabai apsimoka važiuoti dėl 3 dėžių, nebent jos turi jau suplanuotą maršrutą tavo rajone. Jei esi London centre, gali pavykti, bet jei esi kažkur Velso kaime, teks užmokėti pilną kelią. Užklausk apie „consolidation“ sandėlius – ten jie sukaupia mažus siuntinius ir veža kartu.

Dokumentai ir muitinė – Brexit košmaras

Kaip dabar veikia muitinė po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta, dabar tapo košmaru. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės dabar reiškia, kad turi praeiti pro EU muitinę. Jei turi T1 dokumentą (Transfer of Residence), tai gali gauti muitų atleidimą, bet tam reikia užpildyti daug formulų. Be to, dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, o ne tik sakyti „baldai“. Jei vairuotojas neteisingai užpildys manifestą, gali būti problema sienoje. Siūlau visada pasidomėti, ar firma moka už muitinės brokerio paslaugas, ar tai turi daryti pats klientas.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) už daiktus?

Esąs pilnavertis ekspertas (su 20 metų patirtimi), galiu pasakyti, kad dažniausiai ne, jei tai tavo asmeniniai naudojami daiktai ir esi gyvenę UK ilgiau nei 12 mėnesių. Yra tokia schema „Transfer of Residence“, kuri leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Bet (ir čia aš galiu klysti, nes taisyklės keičiasi kas kurį laiką) jei pirkai daiktus UK tik prieš išvykdamas ir jie dar nėra supakuoti, gali būti traktuojami kaip prekė. Geriausia pasikalbėti su muitinės brokeriu iš anksto.

Kokius dokumentus reikia pateikti vairuotojui?

Būtinai reikia pasų kopijų visiems šeimos nariams, kurie keliauja, arba gavėjo Lietuvoje, jei tu nevažiuoji. Taip pat reikalingas inventoriaus sąrašas (packing list) su apytikslia verte (nereikia tiksliai iki cento, bet tinka apytikslė). Ir svarbiausia – T1 dokumento patvirtinimas, jei jau gavai. Be šių dalykų vairuotojas gali būti sustabdytas sienoje, ir tada tau teks mokėti stovėjimo mokesčius. O šie mokesčiai Didžiosios Britanijos pusėje yra astronominiai.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Čia būkite labai atsargūs. Muitinė Lietuvoje yra griežta dėl mėsos ir pieno produktų iš UK. Netgi sausainius su grietinėle gali atimti. Alkoholio kiekis ribojamas – kiek leidžia varyti į Lietuvą ne prekybiniais tikslais. Turiu omenyje, kad jei veži dešimt dėžių viskio, tai jau bus verslas, o ne asmeniniai daiktai. Geriau nieko tokio nebandyti slėpti tarp drabužių, nes šunys (muitinės) dabar tikrai gerai išmokę uosti. Nekelkime problem sau be reikalo.

Ar tikrai tikrina kiekvieną furgoną?

Ne, ne visada, tikimybių statistika. Bet jei furgonas atroda įtartai arba vairuotojas elgiasi nerviškai, tikrinimas garantuotas. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės dabar yra „high risk“ maršrutas. Jei tu esi vienas iš tų, kurie „užkerta kelią“ (išveža daiktus be T1), tai rizikuoji. Girdėjau istorijų, kai žmonėms teko atiduoti naujus kompiuterius, nes negalėjo įrodyti, kad juos turi ne mažiau nei 6 mėnesių. Geriau viską užpildyti teisingai ir miegoti ramiai.

Kurį firmą pasirinkti? (O kuria vengti)

Kaip patikrinti, ar firma ne suktybė?

Pirmaeiliai – pažiūrėkite „Companies House“ UK registre. Jei firma užregistruota prieš 2 mėnesius ir vadovas – 19 metų vaikinas iš Londono rytų, tai didelė rizika. Antra, paieškokite adreso. Jei adresas yra „Regus“ biuras arba gyvenamasis namas (pvz., „12 Downing Street“ – būtų juokinga, bet tikrai ne logistikos centras), tai įtartina. Trečia – telefono numeris. Jei tik mobilusis ir jis niekur nesirodo in internete (be svetainės), tai didelė raudona vėliava.

Ką daryti, jei jie nekalba lietuviškai?

Tai nėra būtina, kad jis kalbėtų lietuviškai. Yra daug gerų britų firmų, kurios dirba jau dešimtis metų. Bet jei jie kalba tik angliškai ir tavo angliškai yra „basic“, gali kilti nesusipratimų dėl sutarties. Lietuviškos firmos UK dažnai yra pigesnės ir labiau lankstus, tačiau kokybė varijuoja. Patirtis rodo, kad vidutinės rankos lietuviškų ekspeditorių komandos dažnai sugeba surasti auksinį vidurį – supranta tavo reikalavimus ir kalba ta pačia kalba.

Ar atsiliepimai „Facebook“ yra tikri?

Būkite skepticai. Dabar daug kur „užsipirka“ teigiamų atsiliepimų. Pažiūrėkite, ar atsiliepimai turi nuotraukas, ar jie labai trumpi ir vienodi. Jei visi rašo „Super! 10/10“, tai įtartina. Geriau ieškoti ilgesnių istorijų, kur žmonės pasakoja, kaip buvo, kai vėlavo. Ir dar vienas dalykas – pažiūrėkite, kada buvo parašyti atsiliepimai. Jei paskutinis buvo prieš metus, o dabar tylu, galbūt kas nors pasikeitė (pavogė vairuotojus?).

Kodėl jie prašo grynųjų (cash)?

Tai yra didžiausia raudona vėliava, kurią gali matai. Jokia licencijuota transporto firma nereikalaus grynųjų pinigų į rankas vairuotojui. Tai rodo, kad jie vengia mokesčių arba tai – apgaulinga schema. Jei reikalauja 50% avanso į sąskaitą, o likusį – grynais prieš išsikraunant, tai gali būti, kad tavo daiktai taps įkaitais. Visada mokėkite į banko sąskaitą, kurio pavadinimas sutampa su sutartimi.

Ar geriau rinktis didelę ar mažą firmą?

Didelės firmos (pvz., „Pickfords“ ir pan.) turi didžiulę apsaugą, bet kainos – kosminės, o elgsys biurokratiška. Mažos firmos gali pasiūlyti individualų požiūrį, vairuotojas gali būti tas pats, su kuriuo kalbejotės. Bet jei mažai firmai kažkas nutinka furgonui kelyje, gali tekti ilgai laukti atsarginio. Aš asmeniškai dažniau rekomenduooju vidutines firmas, kurios turi 2–3 savo furgonus ir dirba su Lietuva nuolat.

Logistika, laikas ir keliai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai kraustymasis iš Jungtinės Karalystės trunka apie 3–5 dienas, jei tai dalinis krovinys (part load). Jei užsakote visą furgoną (dedicated), gali atvažiuoti ir per 48 valandas (nors retai). Tačiau nepamirškite, kad keltai iš Doverio arba Hull’o gali būti atšaukti dėl blogo oro. Taip pat M25 autostrada Londono apylinkėse yra viena didžiausių nelaimių – ten stovėjimas gali trukti valandas. Niekada nesakykite savo šeimai Lietuvoje, kad atvyks rytoj 9:00 ryte, sakykite – „savaitės gale“.

Ar galiu užsakyti pristatymą tiksliai sekmadienį?

Galima bandyti, bet už tai paprastai reikia papildomai mokėti. Vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus (tacho grafai), todėl negali važiuoti 24 valandas per parą. Jei jie atvažiuos į Lietuvą sekmadienį vakare, negalės iškrauti iki pirmadienio ryto dėl triukšmo draudimą mieste arba poilsio normų. Būkite lankstūs. Geriau, jei vairuotojus pasitinkite pirmadienį, nei jei jie bus stresuoti ir skubės.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Negaliukite iš karto skambinti į policiją. Pirmiausia sužinokite, kur jis yra. Dažnai būna, kad jis užstrigo prieš keltą arba dar surenka kitus klientus Anglijoje. Jei vėlavimas ilgesnis nei para, tada galima pradėti nerimauti. Geros firmos visais laikais turi GPS sekimą ir gali pasakyti tikslią vietą. Jei firmos atstovas nebeatsiliepia į skambučius – tada bėkite į banką stabdyti mokėjimą (jei dar nebuvo atliktas).

Ar jie kraus vieni ar su kitų daiktais?

Jei pasirinkote dalinį krovinią, tavo daiktai bus sumesti su kitų žmonių daiktais. Čia labai svarbu, kad taviškiai būtų gerai uždengti stora stretch plėvele ir pažymėti. Girdėjau, kad kartais vairuotojai sumaišo dėžes ir iškrauna ne tam adresui. Tikrinkite, ar vairuotojas užrašo numerius ant tavo dėžių išsikraunant. Jei tai tavo atskiras furgonas, tai čia tik tavo daiktai ir saugiau.

Kas nutinka, jei furgonas sugenda?

Tai retas atvejis, nes furgonai prižiūrimi, bet viskas įmanoma. Jei tai didelė firma, ji siunčia kitą furgoną arba perkrauna daiktus. Jei tai „vienas vyras su furgonu“, gali tekti ilgai laukti, kol jis pats sutvarkys variklį. Būtent todėl verta pasidomėti, ar turi draudimą „laimingo atsitikimo“ atvejui (cargo insurance), kuris dengia ne tik gaisrus, bet ir technines problemas.

Pakavimas, draudimas ir smulkmenos

Ar turiu pats supakuoti?

Galima, bet tada draudimas nebegalioja, jei dėžė viduje sugriuva. Jei turi brangią techniką, leiskite profesionaliems ją supakuoti. Jie turi specialias dėžes su putomis (bubble wrap). Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas pats supako indus į senas avižinių dribsnių dėžes – važiuojant pro bumpą viskas suskilo. Neklausote, kiek kainuoja dėžės, tai maža investicija palyginti su indų rinkiniu.

Kiek draudimas kainuoja?

Draudimas paprastai svyruoja nuo 2% iki 5% nuo turtinės atsakomybės sumos. Dauguma firmų siūlo standartinę 10 tūkst. svarų apsaugą. Bet perskaitykite smulkmenas! Yra toks dalykas kaip „excess“ – tai suma, kurią turi mokėti pats, nutikus įvykiui. Kartais ji būna 500 svarų. Be to, jei nurodai neteisingą vertę (pvz., tavo sofa kainuoja 100, o parašei 1000), draudimas nemokės visos sumos.

Kas daryti, jei buvo nulaužtas indas ar spinta?

Iš karto, dar vairuotojui stovint kieme, padarykite nuotraukas. Nerašykite prašymo po savaitės, niekas nebesimena. Jei žala matyta akivaizdžiai, vairuotojas turi užpildyti „damage report“. Jei jis atsisako, skambink į savo firmą Lietuvoje arba UK. Jei pasirašei „pristatymo aktą“ be pastabų, vėliau įrodyti bus beveik neįmanoma. Teismuose (o buvo tokių atvejų) šis dokumentas nulemia visą bylą.

Ar jie išmontuoja baldus?

Taip, įprasta praktika, kad jie atsiskiria lovas, spinteles, stalus. Bet neįsivaizduokite, kad jie atliks meistro darbą. Jie greiti, jų tikslas – užkrauti. Jei turi labai seną, sudėtingą spintą, patartina išmontuoti patys arba pasamdyti vietinį meistrą UK prieš išvežimą. Vairuotojas gali tiesiog nupjauti kampą, jei spinta neina pro duris (taip, nutinka).

Ar turiu duoti arbatos/pietų vairuotojui?

Nebūtina, bet etiketas (ir lietuviškas paprotys) liepia pasiūlyti. Vairuotojai dirba sunkiai, dažnai be normalios pusryčių pertraukos. Jei pasielgsite pagarbiai, jie gali labiau rūpintis jūsų daiktais. Turiu omenyje, kad jei vairuotojas alkani ir jūs duodate jam sumuštinį, jis gali labiau pasidžiaugti nei 10 svarų bakšišas. Žmogiškas požiūris visada veikia.

Ar galiu važiuoti kartu su furgonu?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo ir saugumo taisyklių. Vairuotojas turi poilsio režimą, o keleivis kabinoje trikdo. Be to, jei tai dalinis krovinys, jis dar sustos paimti kitų žmonių daiktus, ir tu praleisi dieną laukdamas kažkurio Anglijos miesto. Geriau skristi lėktuvu ir laukti namuose. (Nebent tu esi draugas su savininku ir tai susitarimas asmeninis, bet oficialiai – ne).

Išvada

Viskas su kraustymusi iš Jungtinės Karalystės atrodo sudėtinga tik tada, kai bandai tai daryti pigiausiai be jokios pagalbos. Jei pasirinksi patikimą partnerį, kuris turi ilgametę patirtį, gerą draudimą ir nereikalauja grynųjų, visa procesas gali net būti malonus. Neklauskite giminaičių, kurie sako „vežk pats“ – jie nemato to, kas vyksta sienose ir keliuose. Pasitikėkite savo intuicija, jei sutartyje kažkas atrodo keista, klauskite, o jei atsakymai migloti – ieškokite kito. Geriausia reklama yra tas geras įvaizdis prieš namus, kai vairuotojas išlipa ir šypsoasi, o ne tuščia ranka stovi po ilgų mėnesių laukimo. Sėkmės sugrįžtant!