Kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Anglijos: žinios iš 20 metų patirties

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo idealiai organizuotų reismų iki tokių siaubingų istorijų, kad netiems akys. Kai žmonės klauso, kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Anglijos, dažniausiai bijo, kad jiems papirks arba dings daiktai. Tiesą sakant, didžiausia problema yra ne sukčiavimas, o tiesiog neprofesionalumas ir pažadai, kurių įmanoma įgyvendinti tik fantazijos pasaulyje. Šiandieninėje situacijoje, kai kuros kainos šokuoja olandiškai, o muitinės procedūros po Breksito tapo tikru košmaru, rasti tinkamą pervežėją yra pusė darbo. Pasistengsiu papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių.

Kur pradėti paiešką ir kodėl viskas brangu?

Kur geriausia ieškoti pervežėjo?

Nereikėtų tikėti pirmam pasitaikiusiam skelbimui „Facebook“ grupėse, kur rašoma „Kraustysiu pigiai“. Žinoma, ten yra geri darbai, tačiau rizika didelė. Geriausia ieškoti peržiūrėjusių svetaines arba klausti draugų, kurie jau persikėlė. Jei norite sužinoti, kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Anglijos, pirmiausia patikrinkite, ar įmonė turi realų adresą ne tik virtualiu biure. Paieškoje naudokite konkretų užklausą, pvz., „daiktų gabenimas iš Londono į Vilnių“, taip išvengsite brokerių, kurie tiesiog perka ir parduoda užsakymus.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vienas klausia už 800 svarų, kitas – už 1500. Skirtimas dažniausiai slepiasi ne tuose piniguose, kurie mokami už darbą, o tai, kas įskaičiuota. Pigus variantas gali reikšti, kad jūsų daiktai važiuos su „pripildyta“ mašina, t.y. vairuotojas rinks keletą klientų vienam reismui. Tai užtrunka ilgiau. Brangesnis variantas dažnai reiškia ekskliuzyvų reismą – mašina važiuoja tiesiai prie jūsų durų ir neišsikrauna kitur.

Ar verta laukti pigesnio pasiūlymo?

Kartais taip, bet dažniausiai ne. Atsimenu vieną klientą iš Birmingemo, kuris laukė savaites, kad surastu pigiau pervežėją. Rezultate – jo dėžės suvertos į sunkvežimį, kuris važiavo per visą Angliją, renkant krovinius, ir atvyko po trijų savaičių vietoje dviejų dienų. Laikas – tai pinigai. Jei jums skubama, geriau mokėti daugiau už garantuotą terminą, negu nerimauti, kur tavo lova šiąnakt.

Ar įmanoma susitarti dėl kainos?

Galite bandyti, bet nereikėtų perderinti. Geri pervežėjai žino savo savikainą – kuras, keltų bilietai, draudimas, vairuotojo atlyginimas. Jei mašina važiuoja tuščia atgal (grįžtantis reismas), gali padaryti nuolaidą, tačiau to tikėtis negalima užtikrintai. Sakykime tiesiai, jei kažkas siūlo kainą, kuri net nebeapsigojina degalų, tai kažkur čia kišasi petės.

Ką daryti, jei reikia važiuoti labai greitai?

Tada ieškote ne „pigiausio“, o „prieinamo“. Tokie reismai vadinami išvykimo dieną arba po 1-2 dienų. Čia jau kalbame apie ekspresinius pervežimus, kurie kainuoja brangiau, nes vairuotojas turi keisti planus. Vieniems tai per brangu, kitiems – vienintelis išsigelbėjimas, pvz., kai prasideda nuoma naujame bute senoje dar nebaigus.

Dokumentai, breksitas ir anglų kalbos barjeras

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas – daiktų sąrašas (inventoriaus sąrašas). Jis turi būti detalus, ne vienas „kūginis su daiktais“. Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą. Be to, reikės asmens dokumento ir, jei pervežate techniką, gali reikėti pirkimo čekių (nors retai kas juos laiko po 5 metų). Jei nesate tikri dėl dokumentų, klauskite pervežėjo – jis tai turėtų žinoti geriau.

Ar dar aktualus TIR karnas ar kita muitinės dokumentacija?

Po Breksito viskas pasikeitė. Nereikia jokių ypatingai sudėtingų TIR karnų paprastam daiktų pervežimui (personal removal), bet reikia deklaracijos. Geri pervežėjai turi savo muitinės brokerius arba partnerius, kurie suformuoja šiuos dokumentus. Jei pervežėjas sako „mes nespėsime padaryti dokumentų, važiuokite taip“, bėkite toliau.

Kaip elgtis su anglų kalba, jos nemokuosi?

Dauguma vairuotojų kalba lietuviškai, jei tai lietuviškos įmonės. Jei tai lenkas ar vengras – gali būti bėdų. Bet dažniausiai pervežimo įmonės turi dispečerius, kurie verčia. Svarbiausia iš anksto susitarti dėl komunikacijos kanalo (WhatsApp, Viber), kad išvykimo dieną nebūtų nesusipratimų, kur laukti.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet ribotai. Nebevežite mėsos ir pieno produktų – tai griežtai kontroliuojama. Kava, arbatos, konservai – turiu omeny – tinka. Vieną kartą vairuotojas gavo baudą už vieną dešrelę, kurią užmirė rankinėje bagažo dalyje, tai geriau nesiųskite nieko mėsiniame.

Kaip deklaruoti techniką (kompiuterius, telefonus)?

Muitinės žiūri ne tik į kiekį, bet ir į tai, ar tai atrodo kaip prekybinis krovinius. Vienas du monitoriai, vienas kompiuteris – normalu. Jei vežiate 5 tų pačių nešiojamųjų kompiuterių, gali kilti įtarimų, kad prekiaujate. Tiesiog užrašykite sąraše „naudojama asmeninė technika“.

Dėžės, pakavimas ir „nepageidaujami“ daiktai

Kur gauti dėžes?

Nereikia jų pirkti naujų, nebent jūsų interjeras reikalauja prabangos. Geriausia užsukti į bet kurį didelį prekybos centrą (pavyzdžiui, prie „Tesco“ arba „Ikea“ pavėsinės) ir paprašyti darbuotojų. Kartais reikia paaukoti porą svarų arbatpinigių padėjėjui. Dėžių kokybė svarbi – jos turi būti sausos ir be skylėmų.

Kaip teisingai supakuoti?

Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės. „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžtančio“. Niekada neužpildykite dėžės iki viršaus knygomis – ji plyš arba nebus pakrauta. Sunkius daiktus reikia į dėžes mažesnėmis porcijomis, o lengvus – į didesnes dėžes (pvz., pagalvės, antklodės). Dar viena detale – užklijuokite dėžių dugnus (nors tai ir pridera daugiau juostelės, o kas čia per pinigai).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Priklauso nuo dydžio. Didelės spintos beveik visada išmontuojamos, nes pro duris jos nepraeis (ypač jei gyvenate name su siaurais koridoriais, kaip dažnai būna Londono senamiestyje). Ligos ar stalai dažnai važiuoja surinkti, jei telpa į liftą arba automobilį. Vairuotojas paprastai padeda išmontuoti, jei tai nurodyta sutartyje, bet už papildomą mokestį.

Galima vežti skysčius (skalbimo priemones ir t.t.)?

Geriau ne. Skysčiais užpildytos indeliai gali išsilieti dėl temperatūros pokyčių arba vibracijos. Atsimenu vieną atvejį, kai kliento visas drabužių komplektas buvo nusiprašęs „Fairy“ skalbimo skysčio, kuris sprogo dėžėje. Tik vėduoklės išgelbėjo nuo kvapo. Geriau nusipirkti naujus atvykus.

Kas nutinka su brangiais daiktais (juvelerija, pinigai)?

Niekada nemėtykite į dėžes! Pinigai, brangūs papuošalai, dokumentai turi būti pasienie. Jūs juos vežiate su savimi (o ne su vairuotoju). Pervežėjas neprisiims atsakomybės už dingusius auksinius žiedus, jei jie buvo įkišti tarp senų drabužių.

Pervežimo diena: kas tikrai vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė?

Teoriškai – 2-3 dienos iš Londono iki Vilniaus. Praktiškai – gali užtrukti ilgiau. Užstrigimas prie Doverio, eilės prie Kalėdos arba avarijoje užstrigęs sunkvežimis gali viską pavėlinti. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido 12 valandų ties Frensijos uostu dėl migracijos patikros, tai nepamatuokite laiko tiksliai minutėmis.

Vairuotojas padės pakrauti ir iškrauti?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet nereikia laukti, kad jis neš 50 kilogramų dėžę į 4 aukštą be lifto. Jei tokios galimybės nėra, reikia susitarti dėl „nešiotojų“ arba pasidaryti patys. Vairuotojas – ne robotas, jis taip pat bijo susižeisti nugarą, o tada kas veš jūsų daiktus?

Kas daroma, jei vairuotojas pavėluoja?

Skambinkite dispečeriui. Kartais vairuotojas tiesiog užmiega poilsio aikštelėje (kas yra įstatymu draudžiama pažeisti, bet jis turi poilsio valandas). Kartais – techninė gedimas. Geriausia kantrybė. Nerimaujantys klientai, kurie skambina kas valandą, tik nervina vairuotoją ir gali pabloginti situaciją.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma naujų sunkvežimių turi GPS stebėjimą. Bet ne visi pervežėjai nori dalintis šia informacija su klientais (kad nesibūtų „kur tu esi?“ kas 5 minutes). Paprastai pakanka vieno pranešimo per dieną, kad viskas vyksta pagal planą.

Kaip vyksta iškrovimas Lietuvoje?

Vairuotojas atvyksta, iškrauna dėžes į patalpas. Jis nėra atsakingas už jų išpakavimą ( nebent užmokėte). Patikrinkite, ar dėžės neįdrasktos. Jei matote žalą – tai dabar geriausias momentas tai užfiksuoti (nuotraukos), o ne po savaitės.

Rizikos, draudimas ir nepageidaujami siurprizai

Ar būtinas draudimas?

Labai rekomenduoju. Nėra nieko keisto, jei krenta dėžė arba dėl blogo kelio sprogsta butelis su vynu (nors jį vežti draudžiame). Standartinis draudimas paprastai dengia žalą iki tam tikros sumos (pvz., 10 EUR už kg). Jei turite brangių daiktų, reikia deklaruoti jų vertę ir papildomai apdrausti. Aš asmeniškai niekada nekeliaučiau be draudimo, per tiek metų mačiau per daug nusižeminimų.

Kas nutinka, jei dingo daiktas?

Pirmiausia tikriname vaizdo įrašus iš mašinos kamerų (jei yra). Tada rašome pretenziją. Jei pervežėjas neigia kaltę, teks kreiptis į draudimo kompaniją. Svarbiausia turėti sąrašą su įrašytais daiktais. Be sąrašo – jūsų žodžiai prieš jų žodžius.

Ar įmanoma, kad mano daiktai bus parduoti?

Yra tokios šlykštynos firmos, kurios, jei klientas nemoka arba neatsiima daiktų, juos realizuoja. Tai dažniau nutinka tarp tarpininkų (brokerių), kurie neatsiima pinigų iš kliento, o vairuotojas nebegali laikyti krovinių savo sandėliuose. Renkant įmonę, patikrinkite, ar tai tikrasis pervežėjas, o ne neoficialus tarpininkas.

Ką daryti, jei vairuotojas elgiasi agresyviai?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jei jis reikalauja papildomų pinigų, kurių nebuvo sutarta, neduokite. Skambinkite įmonės vadovui. Jei jis neatsako, pašaukite policiją. Jūsų saugumas svarbiau už dėžių iškrovimą.

Ar įmanoma, kad gaisras sunaikins daiktus?

Statistiškai tai labai reta tikimybė, bet dėl padangų degimų ar trumpojo jungimo ugnies gali kilti. Todėl ir reikalingas draudimas. (Aš tikrai nenoriu jums baidyti, bet tai realus gyvenimas).

Po atvykimo: galutiniai patarimai

Ką daryti su dėžėmis po išpakavimo?

Nesudykite iš karto. Jei radote trūkstamą daiktą per pirmąsias dienas, gali tekti atidaryti visas dėžes. Po savaitės galite ramiai suskaldyti arba duoti kaimynui, kuris taip pat ruošiasi kraustytis (dėžės visada vertingos).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet Anglijoje – įprasta. Jei vairuotojas dirbo gerai, padėjo nešti sunkius daiktus, 10-20 svarų arba „pupelių“ (eurolais ar svarais) gerai praverčia. Tai pagerina nuotaiką ir jūsų, ir jo.

Kaip įvertinti pervežėjo darbą?

Palikite atsiliepimą „Google“ arba „Facebook“. Tai padeda kitiems rasti gerus pervežėjus. Jei buvo problemų – taip pat rašykite, tačiau sąžiningai. (Kartais klientai kaltina pervežėją už savo paties klaidas, pavyzdžiui, kai pamiršo uždaryti balkono langą ir lietus sudrėkino kilimus).

Ką daryti, jei radau žalą po iškrovimo?

Fotografuokite iš karto. Parašykite vairuotojui pastabą. Nedelskite rytoj – jis gali sakyti, kad ta žala buvo ir prieš tai. Greitas reagavimas – pusė sėkmės gaunant kompensaciją iš draudimo.

Ar verta keltis toliau į Lietuvos gilumą?

Kaina šiek tiek didesnė, nes vairuotojui tenka važiuoti atgal tuščia mašina toliau. Bet dauguma gerų firmų turi partnerius arba pasiekia beveik visus miestus. Klauskite iš anksto, ar į jūsų kaimą važiuoja didelė sunkvežimio mašina (gali būti, kad ten reikės mažesnės „vilkiko“ su priekaba).

Kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Anglijos – apibendrinant?

Svarbiausia ne kaina, o patikimumas ir komunikacija. Jei jums nesako, kas vyksta su jūsų daiktais, tai blogas ženklas. Pasitarkite su draugais, skaitykite atsiliepimus ir nepabūkite tingūs susipažinti su sutarties sąlygomis. Tada viskas turėtų paeiliui.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis iš Anglijos visada yra stresas, nepriklausomai nuo to, kiek kartų jį darote. Svarbiausia yra pasirinkti ne tą, kas pažada „auksinius kalnus“ už pusę svaro, o tą, kuris atvirai pasako apie trūkumus ir galimas uždelkimas. Dvidešimt metų šioje srityje mane išmokė vieno – geriausias pervežėjas yra tas, su kuriuo galima tiesiog paprastai pasikalbėti kaip su žmogumi. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų dėžės pasieks namus saugiai. O jei kils klausimų, kaip pasirinkti patikimą kraustymąsi iš Anglijos, geriausia klausti tiems, kurie jau tą kelią nugirdė.