Kaip pasirinkti kraustymosi paslaugas į Londoną: vadovas be paslėptų užmaskuotų variantų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir turiu pasakyti – kraustymosi paslaugos į Londoną niekada nebuvo paprastos, o po „Brexit“ viskas tapo dar daro sudėtingiau. Dažnai žmonės skambina ir tikisi, kad aš pasakysiu magišką skaičių, bet taip nėra. Rinktis pervežėją dabar reiškia ne tik ieškoti, kur pigiau, bet ir suprasti, kurie dokumentai tikrai reikalingi ir kodėl kaina viename telefone skiriasi šimtais eurų. Esu matęs viską – nuo puikių, švariai atvykstančių sunkvežimių iki tokių, kurie dingdavo su kliento baldais trims savaitėms. Štai kas iš tikrųjų vyksta užmaržumoje ir ką reikia žinoti, kad neprireistų verkti prieš Londono namus.

Kodėl kainos skiriasi ir ką tikrai reikia žinoti

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymosi paslaugos į Londoną?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas niekada nėra vienodas. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar tai dalinys krovinys, ar pilna mašina. Jei turite tik kelias dėžes ir sofa, gali tekti mokėti nuo 600 iki 1000 eurų, o jei kraustote visą namą, skaičiai svyruoja nuo 2500 iki 5000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kuriuos, tiesa sakant, sunku numatyti, ir keltų mokesčiai, kurie Anglijoje nėra maži. Geriausia pateikti tikslų daiktų sąrašą, tuomet galima kalbėti apie realią kainą be jokių staigmenų galvoje.

Kodėl vieni kainuoja pigiau, kiti brangiau?

Pagrindinė priežastis – tai ne kokybė, o tai, kas įskaičiuota į tą kainą. Pigios įmonės dažnai nesako, kad kaina neįskaičiuoja iškrovimo Londone, jei nėra lifto, arba už papildomus kilometrų centro dalimi reikės mokėti daugiau. Aš turiu omenyje tuos „vabzdžius“, kurie pasako „nuo 300 eurų“, o paskui atsiranda mokesčiai už „kėlimą penktu aukštu be lifto“. Patikimi pervežėjai iš karto pasakoja visą sumą, net jei ji atrodo didesnė. Nereikia gąsdinti, bet dažnai pigiau išeiga perka brangiau, kai pridedami visi „priedai“ vėliau.

Ar verta rinktis didelę ar mažą įmonę?

Didelės įmonės turi stabilumo, bet dažnai jose vairuotojas yra tik numeris, o jūsų daiktai gali būti perkraunami iš vienos mašinos į kitą sandėlyje (tai vadinama pervedimu). Mažos įmonės, tokių kaip mano (čia šiek tiek reklamuoju save, bet tiesą sakant), dažniausiai vežia tiesiogiai be tarpinių punktų. Tačiau mažos įmonės gali neturėti pakankamai didelio draudimo atveju, jei kažkas nutiks Lietuvoje arba kelio metu. Geriausia ieškoti treciojo kelio – ne per didelė, bet su patirtimi.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Žinoma, visada galima pabandyti, bet nereikia elgtis kaip turguje. Jei turite standartinį kiekį daiktų, pvz., 1 kambario butą, vietos mažai. Tačiau jei jūsų data yra lanksti, pvz., galite laukti, kol jiems surinks pilną mašiną, tada galima gauti nuolaidą. Aš asmeniškai visada sakau klientams – jei galite laukti savaite ilgiau, kaina gali kristi 10–15 proc. Bet jei skubate „vakar“, teks mokėti tiek, kiek klausia, nes skubis mums visiams kainuoja.

Kas nutinka, jei pasiūlymuose nėra nurodyta kaina už iškrovą?

Tai yra didžiausia raudona vėliava. Ką daryti, jei atvykstate į Londoną, o vairuotojas sako: „Tai čia neįskaičiuota, mums reikia 200 svarų už iškrovimą, nes per sunku“? Tokiu atvejų buvo daug. Todėl visada prašykite, kad sutartyje būtų įrašyta „visos išlaidos įskaičiuotos“. Jei tame punkte yra neaiškumų, geriau pasidomėkit kita įmone. Niekada nepasirašykite sutarties, kol neįsitikinote, kad nėra paslėptų mokesčių už darbo rankas.

Ar reikia mokėti už pakylos ar liftą naudojimą?

Anglijoje dauguma namų turi lifus, bet jei gyvenate Viktorijos laikų name trečiame aukšte be lifto, tai bus problema. Kai kurios įmonės tai įskaičiuoja, kitos – ne. Aš vieną kartą mačiau situaciją, kur klientas turėjo mokėti už kiekvieną laiptą, nes vairuotojai atsisakė nešti daiktus be papildomo mokesčio. Užklauskite apie tai iš karto. Jei jie sako, kad tai „priklauso nuo situacijos“, verčiau ieškokite kito, kas sako taip: „Taip, nešame visur“.

Kaip apskaičiuoti daiktų tūrį (kubinius metrus)?

Dažniausiai žmonės suklysta mažindami. Sakote „turime vieną sofa“, bet sofa gali būti dvigulė, kampinė arba milžiniška. Geriausia būtų nufotografuoti visus daiktus arba naudoti specialias programas, kuriose galima įvesti baldus. Aš asmeniškai stengiuosi ateiti ir pažiūrėti, jei klientas yra netoliese, arba bent jau prašau detalaus vaizdo įrašo. Jei apskaičiuosite 10 kubinių, o realiai bus 15, tada jūsų daiktai tiesiog neišsipils į mašiną.

Dokumentai, muitai ir tas „žodis“ – Brexit

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Dabar, kai mes ne ES erdvėje (na, techniškai Anglija ne), reikia labai daug popierių. Jums reikės asmens tapatybės dokumento, daiktų sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti pasirašytas, o jei vežate transporto priemonę, tai dar ir techninio paso. Be to, jei ne ES pilietis, gali reikėti vizų ar leidimų gyventi. Geriausia visus šiuos dalykus pasitikrinti su savo brokeriu arba pervežėju savaite iki išvykimo, kadangi paskutine minute nespėsite nieko sutvarkyti.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus už asmeninius daiktus?

Tai vienas keisčiausių dalykų. Jei persikeliate gyventi į Londoną ne trumpiau kaip 12 mėnesių, daiktus, kuriuos turite daugiau nei 6 mėnesius, galite atgabenti be mokesčių (Transfer of Residence relief). Bet čia yra vienas „bet“ – reikia įrodyti, kad gyvenote ne ES bent 12 mėnesių prieš atvykdami į Angliją. Jei ne, gali tekti mokėti 20 % PVM ir, jei daiktai brangūs, muitą. Nenuoksliai žinau, kaip dabar tikriną britai, bet geriau turėti senus sąskaitas už elektros arba nuomos sutartis.

Kas dėl maisto produktų?

Negalima nieko daug vežti. Smarkiai apribota mėsa, sūriai, kiaušiniai – beveik viskas gali būti konfiskuota pasienyje. Vieną kartą mačiau, kaip vairuotojui atėmė dešrą, kadangi ji buvo su kiaulienos mėsa, o dokumentai buvo netvarkingi. Geriau nieko nebandyti dėl maisto, išskyrus gal dėžę vaikiško miltelių, jei neatsidaryta. Nėra verta rizikuoti dėl keleto eurų, kai gali būti bauda arba uždarymas į konteinerą patikrai.

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes?

Taip, bet tik tam tikrą kiekį asmens poreikiams. Jei bandysite vežti dešimt dėžių alaus, tai bus laikoma komerciniu kroviniu, ir reikės mokėti didelius mokesčius. Leidžiama apie 90 litrų (ne, vėl klaida, turiu omenyje 90 litrų ne, o maždaug 42 litrus) vaisvandenio ir 200 cigaretų. Geriau pasitikslinti, taisyklės keičiasi, bet apskritai – neperkraukite. Muitinės darbuotojai mato viską per rentgeną.

Kas nutinka, jei dokumentai netvarkingi?

Tada gali būti didžiausia bėda. Mašina gali būti sustabdyta ir priversta laukti uoste kol bus viską ištaisyta. Laukimas kainuoja, o jei prasidės savaitgalis, gali tekti stovėti kelias dienas. Esu matęs atvejų, kai klientas užmiršo vieną lapą, ir krovinys buvo uždarytas sandėlyje. Tai brangiai kainuoja, todėl patikrinkite visus dokumentus du kartus, o net tris.

Ar reikia muitinio brokerio?

Daugumoje atvejų, jei renkatės pilną kraustymosi paslaugas į Londoną, brokerį pasirūpina pati pervežimo įmonė. Bet jei vežate tik dalinį krovinią arba pati vairuojate mašiną, greičiausiai teks rasti savo. Brokeris mums visiems padeda pateikti deklaraciją britų sistemoje (CDS). Nemanau, kad paprastam žmogui būtų lengva tai padaryti pats, ten tiek kodų ir skaičiukų, kad galvos sukasi.

Ar sunku su britų muitine?

Po „Brexit“ ji tapo daug griežtesnė. Anksčiau tiesiog važiuodavome, o dabar turiškai pateikti praėjimo pranešimą (Exit Summary Declaration) išvykstant iš Lietuvos ir įėjimo pranešimą (Entry Summary Declaration) atvykstant į UK. Jei kas nors nesutampa, sistema meta klaidą. Tiesa, jei turite gerą pervežėją, jis viską daro uždarose duris, o jums tiesiog pasako, kada atvyksta daiktai.

Baldai, dėžės ir kas gali nueiti ne taip

Ar įmonė supakuos mano daiktus?

Dažniausiai taip, tai yra papildoma paslauga, kurią galite užsisakyti. Jie atveš dėžes, popierių, burbulus ir viską įdės. Tai ypač naudinga, jei turite daug brangios technikos ar lūžtančių daiktų. Vieną kartą bandžiau pati supakuoti porcelaną ir, tiesą sakant, atvyko visa dėžė su skaldomis. Nuo to laiko visada pasakykite: „darykite tai už mane“. Tai papildoma 100–200 eurų, bet nervus taupo labiau.

Kaip saugu vežti sofos ir lovą?

Profesionalai naudoja specialias apklotas, o ne tik senus popierius. Be to, jie išmontuoja baldus, jei reikia – pavyzdžiui, nuima kojas nuo sofos ar stalus. Turiu omenyje, kad seni angliški namai turi labai siauras duris, todėl netinka dėti sofos per jas išskaidytos. Būtinai pasakykite apie durių plotį iš anksto, kitaip vairuotojai gali tiesiog palikti daiktą lauke.

Ar galiu vežti dviratį?

Taip, dviračiai labai popiarūs tarp tų, kas renkasi kraustymosi paslaugas į Londoną, kadangi ten yra daug dviračių takų. Bet jis turi būti gerai supakuotas, kad nesugadintų kitų daiktų. Geriausia jį padėti į specialią dėžę arba uždengti storu popieriumi. Jei dviratis brangus, pasidomėkite, ar draudimas jį dengia atskirai.

Ką daryti su vaizdo plokšte (TV)?

Čia yra gudrybė. Lietuvoje ir Anglijoje skirtingi srautai (DVB-T vs DVB-T2), taigi paprasta antena nebeveiks. Bet jei turite palydovinę arba planuojate naudoti tik Netflix, tai problema išsprendžiama. Be to, angliški kištukai yra kitokie, todėl reikės adapterių arba pakeisti lizdus. Nereikia jį mesti, tiesiog žinokite, kad neįjungsite „Lietuvos ryto“ taip paprastai.

Ar galima vežti augalus?

Tai yra sudėtinga. Beveik visi augalai turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus, o kai kurios rūšys (pvz., klevai, ąžuolai) visiškai draudžiami. Žemės su augalais negalima vežti visai. Geriau palikti auglus kaimynams arba draugams, nes muitinėje juos gali tiesiog konfiskuoti ir sunaikinti. Nėra verta rizikuoti dėl vieno kaktuso.

Kaip apsaugoti brangiausius daiktus?

Jei turite paveikslus, brangų jewelery arba tūkstančių eurų vertės techniką, tai turi būti ypatingai užfiksuota inventoriaus sąraše. Geriausia jų nevežti visai, o išsiųsti draudžiamą siuntą, bet jei neabejojate, pasidomėkite ar pervežėjas turi specialų „vertybinių daiktų“ draudimą. Paprastas CMR draudimas dažnai apdengia tik labai mažą sumą (pvz., keliasdešimt centų už kg).

Ar reikia iš anksto paruošti daiktus?

Taip, būtinai. Suskirstykite dėžes pagal kambarius: „Virtuvė“, „Miegamasis“. Tai taupo laiką iškroviant. Jei vairuotojas matys ant dėžės parašytą „Svarbu“ arba „Lengvai sudūžta“, jį padės viršuje. Nenaudokite senų, drignų dėžių iš parduotuvės – jos gali atsiskirti kelyje.

Rizikos, draudimas ir kaip išvengti „vabzdžių“ vežėjų

Ar būna, kad vairuotojas prasilenkia su data?

Taip, ir tai dažniau nei manotumėte. Ypatingai vasarą, kai yra daug vestuvių ir atostogų. Nerealią situaciją mačiau, kai vairuotojas užstrigo lenktynėse (ne tiesiog, bet techninis gedimas) ir atvyko dviem dienomis vėliau. Jei jums daiktai reikalingi konkrečiai dienai, praneškite tai. Geriausios įmonės netgi sumoka kompensaciją už vėlavimą, bet ne tikėkitės milžiniškų sumų.

Kaip atpažinti sukčius?

Jei jie neįsileina į sandėlį, jei sutartis rašoma „ant kelio“, jei neleidžia sumokėti bankiniu pavedimu, o reikalauja tik grynųjų – bėkite. Taip pat, jei jų svetainėje nėra realaus adreso arba telefono numeris neveikia. Tikri vežėjai, teikiantys kraustymosi paslaugas į Londoną, visada turi būtinai registruotos transporto licencijos ir adresas. (Na, bent jau didelioji dalis, yra ir išimčių, bet retai).

Ką daryti, jei daiktai sugadinti?

Pirmiausia, nedarykite scenos prieš vairuotoją, očiuose nufotografuokite žalą. Parašykite pranešimą apie žalą (protokolą) dar vietoje, nepasirašykite pristatymo akto, kol tai nėra užfiksuota. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau nieko neįrodysite. Tada kreipkitės į draudimo kompaniją. Tai trunka, bet pinigai dažniausiai grąžinami, jei turite įrodymų.

Ar galiu sekti savo daiktus kelyje?

Dabar tai jau standartas. Geros įmonės duoda nuorodą į GPS trackerį. Taip matote, kur mašina stovi – ar jau jūros uoste, ar važiuoja per M25 žiedą aplink Londoną. Tai duoda ramybės, ypač kai važiuoja pirmą kartą.

Kas dėl draudimo – ar jis būtinas?

Be abejo. Niekada nevažiuokite be draudimo. Net jei vairuotojas sako „važiuoju 20 metų ir niekada nenukrito“, tai nereiškia, kad šiandien nenukris. CMR draudimas yra privalomas, bet patikrinkite jo sumą. 10 EUR už kg gali nepadengti jūsų brangios sofas. Būtinai paklauskite apie draudimo ribas.

Ar galiu pasitiki įmonės reitingais internete?

Žiūrėkite, bet būkite kritiškas. Daugelis įmonių perka teigiamus atsiliepimus arba rašo juos patys. Ieškokite detalių istorijų, kur žmonės rašo apie konkrečias problems – vėlavimus, sugadintas dėžes. Jei matote, kad visi atsiliepimai yra „super“ ir be gramatinių klaidų, tai gali būti fake.

Kas nutinka, jei aš negaliu iškrauti daiktų iš karto?

Turite teisę laikyti daiktus vairuotojo mašinoje, bet ne ilgai. Paprastai yra 1-2 valandų nemokamas laikotarpis, paskui prasideda bauda už laukimą. Anglijoje vietos sustojimui yra labai brangios, todėl vairuotojai stengiasi iškrauti greitai. Jei žinote, kad namų raktų gausite vėliau, pasirūpinkite sandėliu arba draugo namais laikinai.

Ar reikia mokėti depozitą?

Dažniausiai taip, apie 20-30 proc. Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, kai jie jums jau išskyrė vietą mašinoje. Niekada nemokėkite 100 % iš anksto. Jei kas nors ne taip, jūs neturėsite jokios galios reikalauti grąžinti pinigų arba spręsti problemų.

Ar verta rinktis firmą, kuri kalba lietuviškai?

Manau, kad taip, jei jums svarbu tiksliai suprasti, kas vyksta. Angliškai kalbančios firmos gali būti didelės ir profesionalios, bet jei įvyks nesklandumų su dokumentais arba adreso paieška, lietuviškas kalbėjimas padeda išvengti nesusipratimų. Be to, lietuviškos bendruomenės Londone pasakoja, kurios įmonės gerai dirba, o kurios – ne.

Išvada

Galiausiai, renkantis kraustymosi paslaugas į Londoną, svarbiausia ne būti tingus ir viską patikrinti. Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo per pigu arba įmonė atsako į laiškus po savaitės, ieškokite kitos. Gerai suplanuotas persikėlimas gali būti net malonus, jei žinote, kad jūsų daiktai saugūs ir atvyks laiku. Nesperėkite stebuklų, pasiruošite dokumentams ir būkite kantrūs – Londonas vertas to, o geras pervežėjas padarys šį procesą daug lengvesnį.