Kaip pasirinkti geriausią vežėją į Londoną?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir turiu prisipažinti – klausimas apie tai, kaip pasirinkti geriausią vežėją į Londoną, visada kelia sujaudinimą. Londonas ne Lietuva, čia taisyklės kitokios, keliai užspausti, o muitinės po „Brexit“ tapo tikru košmaru. Dažnai žmonės skambina ir klausia: „o kiek kainuoja?“, o aš visada sakau – kaina ne pagrindinis dalykas. Pagrindas yra tas, ar jūsų daiktai išvis ten atvyks. Esu matęs viską – nuo puikių, patikimų vairuotojų iki tokių, kurie praranda krovinius kelio viduryje arba, dar blogiau, reikalauja papildomo mokesčio už „laiką“, kurio praleisti neturėjo. Todėl šiame straipsnyje (jei tai galima pavadinti straipsniu, turbūt daugiau pokalbis) bandysiu papasakoti, kaip atskirti kvailius nuo profesionalų ir kaip išvengti tų bėdų, kurios man daro miglą naktimis. Sėskite patogiau, bus ilga.

Dokumentai ir pradinis chaosas

Ar reikalinga sutartis ar užtenka žinutės?

Žiūrėkite, jei jūsų turtas brangesnis nei 500 eurų, sutartis būtina. Žinutėje „Facebook“ ar „Vinted“ užteks tikrai ne. Esu matęs situaciją, kai vairuotojas pasakė „viskas aišku, bro“, o atvykęs reikalavo dvigubos sumos, nes „taip sutarta“. Rašytinė sutartis arba bent jau komercinis pasiūlymas el. paštu – tai jūsų draugas. Be to, jei vežate brangius daiktus, įsitikinkite, ar vežėjas turi draudimą. Dažnai jie sako, kad „taip, turi“, bet popierius lieka namie. Geriau paprašykite nuotraukos. Nerašykite manęs senas, bet pasitikėjimas – tai gerai, bet dokumentai – tai saugiau.

Ką daryti su muitinės deklaracija?

Po „Brexit“ tai tapo pagrindiniu galvos skausmu. Jei vežate naujus daiktus arba siunčiate prekes verslui, jums reikės EORI numerio. Asmeniniai daiktai (naudoti) paprastai mokesčių nekelia, bet deklaraciją teks pildyti. Geras vežėjas padės su tai (arba jo brokeris), bet dažnai jie tai daro už papildomą mokestį. Neklauskite manęs, kodėl anglai taip padarė, tiesiog taip yra. Jei deklaracijos nebus, krovinys gali būti užstrigęs Doverio uoste savaitėmis. Pasidomėkite šiuo klausimu iš anksto, nes vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti, jei matys, kad dokumentai tvarkingi.

Ar turiu būti įmonė, kad pasikrautytume?

Ne, nebūtinai. Bet jei esate fizinis asmuo, dažnai reikia asmens kodą ir paso duomenis. Kai kuriems vežėjams svarbu, kad kas nors būtų pristatyme, jei jūs negalite būti ten. Londonas – didelis miestas, ir vairuotojas negali laukti valandų, kol jums bus patogiai atvažiuoti. Geriausia, jei gavėjas pasiruošęs. O taip, jei esate įmonė, viskas aišku – Sąskaita-Faktūra, sandėlio adresas ir visi kiti dalykai. Vieną kartą važiavome su viena firma, kurie nenurodė telefono numerio, ir mes praleidome pusę dienos ieškodami to sandėlo Dagenhame. Nusipelnėm.

Kas dėl CMR drąžės?

CMR – tai ne koks naujas greitas maistas, tai krovinio draudžiamasis dokumentas. Jei vežėjas jo neduoda, bėkite. Jis patvirtina, kad jis priėmė krovinį ir yra atsakingas už jo pristatymą. Be CMR, jei kažkas dingsta, įrodinėti nieko neįeis. Turėjau klientą, kuris pasikrautė be CMR, vairuotojas iškrito iš kelio (nieko blogo jam nesutiko, tik buvo sumuštas), o krovinys buvo pažeistas. Be to popieriaus gautosime nulį. Taip, tai biurokratija, bet ji gelbėja pinigus.

Ar galiu sėdėti keleiviu?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis mikroautobuso (kitaip „burbulas“) pervežimas pagal vežimo rūšis. Yra skirtumas tarp „keleivinio“ ir „krovininio“. Jei sėdėsite gale tarp dėžių, ir sustings policija, bus didelių rūpesčių ir baudų. Yra specialios paslaugos, kai veža ir daiktus, ir žmones, bet tada tai kainuoja daugiau. Negerai patariu slėptis tarp sofų, britai tuo nesusižavėja. Geriau pasiklauskite dėl keleivinio pervežimo leidimų, jei tikrai reikia važiuoti kartu.

Kodėl reikia grotuvių?

Nemanau, kad vairuotojas turi nešti jūsų 50 kilogramų dėžę rankomis. Tai ne jo darbas. Grotuvės arba keltuvas – tai jūsų reikalas, arba bent jau aptarkite tai iš anksto. Daugelis vežėjų turi „hidraulinę uodegą“ (keliamą galą), bet jei pristatymo vietoje nėra kur užlipti, grotuvės būtinos. Vieną kartą teko krauti pianiną be keltuvo, tik su keturiais vyrais... Niekada daugiau. Tikrai nerekomenduoju to pakartoti.

Ar saugu duoti daiktus be pakavimo?

Niekuo nesu saugesnis. Jei duodate neįpakuotus daiktus, vairuotojas gali atsisakyti juos vežti, arba, dar blogiau, jie susidaužo kelio metu, ir niekas neatsakys. Londono grindys – grubios, o greičiajame „Rytų-Lenkų“ kelyje (A1) duobės tokios, kad galima prarasti ratą. Įsivaizduokite, kas atsitinka su stikliniu indu be burbulų. Pakavimas – tai 50 proc. sėkmės.

Pinigai, kainos ir nuobodūs mokesčiai

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Kodėl vienas važiuoja už 300, kitas už 600? Tas, kuris važiuoja už 300, greičiausiai važiuoja be draudimo, be fermos bilieto (t.y. nelegaliai keltu) arba su seniu, spragsinčiu „burbulu“. Londonas – brangus miestas. Degalai, keltas (Eurotunelis), ULEZ mokesčiai – viską tai reikia sumokėti. Jei kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, ji tikriausiai tokia ir yra. Nenusipirkite bilieto į cirką. Geriausią vežėją į Londoną pasirinkti pagal kainą – blogiausia strategija. Žiūrėkite į patirtį.

Ar kainoje įskaičiuotas keltas?

Beveik visada ne. Keltas arba tunelis kainuoja nuo 100 iki 300 eurų priklausomai nuo mašinos aukščio ir ilgio. Tai papildomas išlaidas, kurias dažniausiai sumoka gavėjas arba siuntėjas vietoje. Užklauskite apie tai iš karto. Buvo atvejų, kai klientai atsisakydavo gauti krovinį, nes sužinojo, kad reikia mokėti už keltą. Geras vežėjas visada pasakys apie tai iš anksto, o ne paslėps kažką smulkiausiu šriftu.

Kas yra ULEZ ir Ultra Low Emission Zone?

Tai Londono zona, kurioje už neekologiškas mašinas reikia mokėti didelius mokesčius (kasdien 12.50 svarų ar daugiau). Jei vežėjas važiuoja senu „Mercedesu“ ar „Ford Transit“, jis gali tiesiog neįvažiuoti į centrą arba šiaip mokės baudą. Pasirinkdami vežėją, klauskite, ar jo mašina atitinka standartus (Euro 6). Jei ne, jums teks mokėti už tą zoną. O jei jis nebus sumokęs, baudą gausite jūs pagal numerius.

Ar galima atidėti mokėjimą?

Nerekomenduoju. Geros pervežimo kompanijos paprastai dirba su 50-100% avansu. Jei jie sako „mokėk gavęs“, gali būti, kad jie niekada nebeatsilieps. Arba, atvirkščiai – reikalauja 100% iš karto. Čia reikia pasitikėjimo, bet mano patirtis rodo, kad avansas užtikrina, kad jie tikrai važiuos. Jei atidėsite mokėjimą, ir krovinys atkeliaus sugadintas, bus sunku susitarti dėl kompensacijos. Pinigai kalba.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Distancija (aišku), tačiau taip pat laukimas. Jei vairuotojas turi laukti apkrovimo ar iškrovimo vietoje ilgiau nei 1 valandą, dažnai pridedamas mokestis už laiką (pvz., 30-50 eurų/val). Londono eismo spūstys – tai irgi laikas. Jei reikia važiuoti į centrą (Congestion Charge), tai dar 15 svarų. Taip pat, jei daiktai telpa į vieną vietą, o ne į dvi, pigiau. Bet ne visada. Kartais sunku įsivaizduoti, kaip 3 sofos telpa į „Fiat Ducato“, bet matęs esu.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausiais dažnai būna didelės logistikos kompanijos, kurios dirba su stambiais verslais. Jums, vežant sofą į butą Stratforde, tai gali būti per daug. Raskite vidutinį. Tas, kuris žino kas yra „Harding’s Way“ (nors ten nėra... o gal yra? Nežinau, užmiršau, bet vairuotojai žino), o ne tik biuro darbuotojas. Patikimumas svarbiau už „Premium“ ženklą.

Ar grąžina pinigus, jei atšaukiu?

Tikrai ne visada. Jei jau jis pasiruošė, išvažiavo ir tu nupjovei, turi atlyginti išlaidas. Skaitykite taisykles dėl atšaukimo. Paprastai 24-48 valandų prieš važiavimą – nemokamai, vėliau – imamas avansas. Tai normalu. Kuras nenusigręžia atgal.

Kelionės realybė: kas laukia kelyje?

Kiek trunka kelionė į Londoną?

Teoriškai 24-30 valandų. Praktiškai? Gali būti ir trys dienos. Kelių darbai Vokietijoje, eismo spūstės Belgijoje, ilgai laukianti muitinė (o dabar „Brexit“ eilės tiesiog siaubingos), arba tiesiog padangos protrūkis. Nekalbėkite su vairuotoju kas valandą „kur jūs“. Jis važiuoja, kiek gali. Londonas – toli, tai ne kelionė į Varšuvą.

Ar vairuotojas pasirūpins iškrovimu?

Priklauso nuo susitarimo. Paprastai jis padeda išlipti daiktus į žemę, bet nekelia į trečią aukštą be lifts. Jei reikia nešti laiptais, tai papildoma paslauga. Nenusprendžiau už jus, bet 50 kilogramų skrynią nešti 4 aukštus be keltuvo – tai vergovė. Geriau užsirašykti nešikų Londone, jie pigiau nei laukti, kol vairuotojas susirinks jėgas arba užsispyrs.

Kas jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Nesijaudinkite, jis tiesiog važiuoja (arba miega). Vairuotojai turi poilsio režimus, ir negali kalbėti vairuodami. Jei neatsiliepia 4 valandas – tada galima panikuoti. Bet dažniausiai jie tiesiog užsiėmę arba signalas prastas, pvz., prieš Kalė arba tunelyje. Vienas mano klientas skambino iš karto po to, kai išvažiavome, ir pyko, kad neatsiliepiu. Aš važiavau 90 km/h greitkeleje, kas tu čia padarysi?

Ar saugu duoti raktus nuo namų?

Jei pasitikite kompanija – taip. Bet geriau, kad kas nors būtų susitikęs. Yra atvejų, kai vairuotojai dingsta su raktais (netyčia, užmiršta kišenėje), arba blogiau – tai nėra vairuotojas, o kažkas panašaus. Londonas didelis miestas, raktų grąžinimas gali kainuoti brangiau nei pati kelionė. Patikėkite tik tiems, kurie turi gerus atsiliepimus.

Ar galiu sekti savo krovinią?

Dauguma modernių įmonių turi GPS sekimą. Jei jo nėra – klausiate, kodėl. Tačiau nereikia stebėti kaip „Big Brother“. Viską sužinosite. Kai kurie siūlo nuorodą, kur matote, kur mašina yra realiu laiku. Tai labai padeda, jei reikia susitarti su gavėju dėl laiko. Bet nepamirškite, GPS gali klaidinti tunelyje.

Kas jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Geras vežėjas turi techninę pagalbą draudime. Jis suorganizuos kitą mašiną arba remontą. Jums gali tekti palaukti. Nereikėtų šaukti vairuotojui, jis ir taip nervingas. Esu matęs, kaip degalai baigėsi tiesiog ant „M25“ žiedinio kelio. Gėda tiesiok, bet nutinka.

Ar vežia šunis ar kates?

Taip, dauguma lietuvių vežėjų pasiruošę vežti gyvūnus. Jie turi būti narveliuose, su pasais. Vairuotojai dažnai būna gailesni už gyvūnų pervežimo firmas ir juos prižiūri. Bet pasakykite iš karto, kad ten gyvūnas, kad jis galėtų paruošti mašiną (nešvaras nėra malonus). Ir duokite vandens gyvūnui.

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima, bet tai kainuos kaip sparnas. „Dedicated“ krovinių – kai mašina važiuoja tik su jūsų daiktais ir nieko daugiau. Tada galima nuvažiuoti per 24 valandas. Bet įsivaizduokite kainą... Geriau planuokite savaitę iš anksto. Londonas nuskubėti nepasileis.

Londonas, Anglija ir specifiniai nugalėjimai

Ar į Londoną važiuoja dažnai?

Jeigu jie sako, kad važiuoja į Angliją „kartą per mėnesį“, tai gali būti problema. Jie nežino kelių, nežino, kur yra ULEZ zona, kur geriau užlipti. Geriausias vežėjas į Londoną yra tas, kuris ten yra du kartus per savaitę. Jis žino, kur užeiti, kad nenumuštų veidro (nors vis tiek numuša). Vietinis žinojimas – pusė sėkmės.

Kas dėl parkingo mieste?

Londono parkavimas – tai siaubas. Negalima tiesiog sustoti ant gatvės „papiesti dėžę“. Reikia rasti vietą, dažnai mokamą. Užsirašykite „Red Route“ (raudonoji linija) – ten sustoti draudžiama. Jei vairuotojas gaus baudą, ją sumokėsite jūs. Geriau pasirūpinkite vieta iš anksto, jei gyvenate centre. Arba susitinkite už miesto ribų prie didelio parduotuvės.

Ar pristato į salas (pvz., Isle of Dogs)?

Taip, bet tik jei mašina gali važiuoti tiltu. Kai kurie tiltai turi aukščio apribojimą. Jei gyvenate tokiame rajone, pasakykite iš karto. Vieną kartą teko atiduoti krovinį taksi, kadangi mūsų „burbulas“ netilpo po tiltu. Buvo nemalonu. Patikrinkite savo rajono apribojimus.

Ar reikia mokėti už tiltus (Toll charges)?

Yra mokamų tiltų (Dartford Crossing tarp Kent ir Essex). Nors dabar ten dažnai moka automatiškai pagal numerius, bet jei mašina užsiregistruota, reikia už tai sumokėti. Paprastai tai nedidelė suma, bet gerai žinoti. Vairuotojas apie tai paprastai pasirūpina, bet patikrinti verta.

Ar žino apie „Congestion Charge“?

Jei įvažiuojate į centrą (tarp 7:00 ir 18:00 darbo dienomis), reikia mokėti. Dauguma vežėjų vengia centro dėl to. Jei jums reikia į „West End“, tikėkitės papildomo mokesčio. Arba susitikite šiauriau, pvz., „Holloway“ rajone.

Kas dėl atgalinio krovinio?

Dauguma vežėjų nori parvežti atgal kažką, kad nevažiuotų tuščia (tuščias važiavimas – nuostolis). Jei turite ką vežti atgal į Lietuvą, gausite nuolaidą. Tai labai dažna praktika. Jei neturite, nieko blogo, jis rasi kažką prieš Doverį arba „Birmingham“ rinkoje.

Ar dirba savaitgaliais?

Taip, keltai plaukia ir savaitgaliais. Bet pristatymai į sandėlius ar parduotuves dažnai neįmanomi sekmadienį. Jei reikia pristatyti į butą savaitgalį – susitarkite. Vairuotojai paprastai nenusisuko, jei juos sumokėti už laiką, bet jie taip pat nori ilsėtis. Nekankinkite jų ryto sekmadienio.

Problemų sprendimas ir „o jei“

Ką daryti, jei daiktas atkeliaus sugadintas?

Pirmiausia – nuotraukos. Padarykite nuotraukas prieš išvežant ir atvykus. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, nedelsiant praneškite vairuotojui. Jei jis nekalba, skambinkite dispečeriui. Rašykite pretenziją el. paštu su nuotraukomis. Be CMR ir nuotraukų – teismas nepades. Nekreipkite dėmesio į „ai, atsiprašau, netyčia užkliuvau“, jei turtas brangus.

Ar turi draudimą „nuo viso“?

Standartinis draudimas draudžia tik iki tam tikros sumos (pvz., 10 000 EUR). Jei vežate brangų pianiną ar šiuolaikinę technologiją už 20 000, reikia papildomo draudimo. Užklauskite apie tai. Nereikia rizikuoti. Vienas klientas nepranešė apie brangų „MacBook“ kiekį, ir jis „dingo“ (tikriausiai nukrito) – gavo tik minimalią kompensaciją.

Kas jei aš vėluoju susitikti?

Vairuotojo laikas – pinigai. Jei jūs vėluojate 20 minučių, jis tikriausiai nieko nesakys. Jei vėluojate 2 valandas, jis išvažiuos arba reikalaus mokėti už laukimą. Londono eismas – chaosas, jei jums pasirodo, kad užtruksite, praneškite iš karto. Nereikia jų laukti tylioje.

Ar galiu keisti adresą važiuojant?

Galima, bet tai kainuos. Jei jau jis artėja prie Londono, o jūs sakote „važiuokim į kitą rajoną“, tai gali reikšti papildomą 2-3 valandas kelio ir daugiau degalų. Būkite konkretūs. Keisti adresą paskutinę minutę – tiesiog nemandagu.

Kaip atpažinti geros firmos vairuotoją?

Jis atvyks laiku, arba paskambins, jei vėluoja. Jis bus su darbo apranga (bent lietpaltis su logotipu). Jis nedūmavo prie jūsų durų. Jis turi pakrautimo lapus. Jis mandagus. Jei jis atrodo kaip paskutinis „laukinis“ ir keliauja su šuniu (nėra, šunys ok), geriau pasidomėkite dokumentais.

Ar verta rinktis didelę ar mažą firmą?

Didelės – stabilios, bet brangios ir biurokratiškos. Mažos – lankstesnės, pigesnės, bet rizikingesnės. Mano asmeniškai patinka mažos, lietuviškos kompanijos, kuriose žinai, su kuo kalbi. Ten yra tas žmogiškas ryšys. Didelėse firmose tu esi tik būsenas numeris.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nepalikite šiukšlių mašinoje. Vairuotojas nebus laimingas vežti jūsų senų dėžių atgal į Lietuvą. Išmeskite jas patys arba paklauskite, ar gali numesti šalia (Londone tai ne visada lengva). Už šiukšlių išvežimą taip pat imami pinigai.

Kodėl taip ilgai trunka iš Anglijos?

Tikrai nesuprantu, kodėl taip ilgai trunka grįžti iš Anglijos (juokauju). Taip pat, todėl, kad muitinėje išvykstant taip pat tikrinama. O dar dažnai būna eilės prie keltų, ypač švenčių metu arba, kai orai blogi. Kanalo perplaukimas gali būti atšauktas dėl audros. Kantrybė.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Žiūrėkite, kada buvo parašyti. Jei visi geri, bet prieš 5 metus – tai nieko nereiškia. Jei nėra jokių – tai įtartina. Raskite atsiliepimų, kurie mina konkrečius vardus arba situacijas. „Super“ ir „Viskas gerai“ gali būti parašyti pačių savininkų. Ieškokite tokių, kur rūpinasi.

Kaip pasirinkti geriausią vežėją į Londoną galutinai?

Klausau save kas kartą. Pasitikėjimas. Jausmas. Jei kalbėdamas su dispečeriu jausite, kad jis nori tik iš jūsų ištraukti pinigus ir neįsitraukia į problemą – ieškokite kito. Geras vežėjas pasakys: „Gerai, išsiaiškinsime“, o ne „Tai ne mano problema“. Pasirinkimas nėra lengvas, bet jei atidžiai skaitytote šias eilutes, jau esate priešais kitus.

Išvada

Na, tiek manęs šiandien. Tikiuosi, kad šis chaosas tarp patarimų padės jums suprasti, kad pervežimas į Londoną – tai ne tik paspausti mygtuką ir gauti dėžę. Tai kompleksinis procesas, kuriame susiduria žmonės, technika, taisyklės ir dažnai blogas oras. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti dokumentų. Neklauskite manęs, kodėl aš taip ilgai čia rašiau, tiesiog norėjau, kad būtų aišku. Sėkmės rinkdamiesi ir tegul jūsų daiktai saugiai pasiekia Londono tiltus (arba tunelius). O jei kas nors neaišku – skambinkite, tik ne naktį, aš tada miegu.