perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Jei klausiate, kaip paruošti daiktus vežimui į Angliją, pradėčiau ne nuo lipjuostos, o nuo sąrašo. Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad dauguma problemų prasideda ne kelyje, o dar bute, garaže ar sandėliuke. Reikia žinoti, kas važiuos, kas liks, kas pavojinga, kas gali būti sustabdyta muitinėje, kiek vietos užims baldai ir ar Anglijoje tikrai bus kur juos iškrauti. Vežimas į Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį ar mažesnį miestelį šalia Bristolio skiriasi ne tik kilometrais, bet ir aikštelėmis, liftais, parkavimo leidimais bei kaimynų kantrybe.
Pirmiausia pasakyčiau labai paprastai: nedėkite visko į dėžes vien todėl, kad „gal prireiks“. Kraustymasis į Angliją paprastai atskleidžia, kiek daug daiktų mes tampome be jokios priežasties. Pradėkite nuo kambarių: virtuvė, miegamasis, drabužiai, dokumentai, elektronika, įrankiai. Atskirkite tai, ką vešite, ką parduosite, ką išmesite ir ką paliksite giminaičiams. Jeigu daiktas sunkus, pigus ir Anglijoje lengvai perkamas, dažniausiai jį vežti neapsimoka. Pvz., senas staliukas gali kainuoti pigiau naujas nei jo pervežimas.
Čia visada sakau klientams: vežkite tai, kas turi emocinę ar finansinę vertę. Dokumentai, kompiuteriai, nuotraukos, mėgstami drabužiai, vaikų daiktai, kokybiški baldai – taip. Pigios kėdės, seni čiužiniai, dideli stikliniai indai ir seni televizoriai – ne visada. Kartais žmogus sako: „Bet aš už jį mokiau 400 eurų.“ Gerai, tik pervežimas ir rizika gali kainuoti dar daugiau. Ypač jeigu baldas neturi tvirtos konstrukcijos. Jeigu Anglijoje nuomojatės pirmą butą, geriau žinoti jo dydį prieš vežant spintas.
Naujos dėžės yra geriau, bet ne visada būtina pirkti brangiausias. Pervežime į Angliją dėžės keliauja ilgą kelią, dažnai persikrauna, būna drėgmės, tempimo, spaudimo. Sena vaisinė dėžė gali subyrėti jau ties Vilniumi. Geriausias variantas – tvirtos kartoninės dėžės, maždaug 40×60 cm, nes per didelės pripildytos knygomis taps per sunkios. Galima naudoti ir plastikines, jei jos turi dangčius. Tik nepilkite į vieną vietą visko iš lentynos, nes Anglijoje iškraunant niekas nenorės spėlioti, kur dingo lėkštės.
Normaliam butui aš sakyčiau – bent 3–4 savaites. Jeigu turite namą, garažą, sodą, senus baldus ar daug drabužių, geriau 6 savaites. Žmonės dažnai mano, kad viską galima susipakuoti per penktadienio vakarą, o šeštadienį jau ramiai krautis. Taip nebūna, nebent gyvenate vienas ir turite tris marškinėlius. Lėtai rūšiuojant atsiranda mažiau streso. Dar vienas dalykas – Anglijos nuomos sutartys kartais pasikeičia paskutinę savaitę, tad palikite vietos planui B.
Indai lūžta ne tada, kai juos numeta, o tada, kai jie liečiasi vienas prie kito ir vibruoja 1 500 kilometrų. Kiekvieną lėkštę dėkite vertikaliai, ne krūva kaip блинаis (pataisau – kaip blynais). Tarp indų naudokite popierių, burbulinę plėvelę arba minkštus rankšluosčius. Dėžės dugną sustiprinkite lipdukais kryžiumi. Sunkius puodus dėkite į atskirą dėžę, ne su stiklinėmis. Ir svarbu: ant dėžės rašykite „INDAI / KULKHINIA“, kad iškraunant Anglijoje niekas jos nepastatytų po sunkiausiu foteliu.
Dažniausiai taip, ypač jei tai spintos, lovos, stalai, didelės lentynos. Neišardytas baldas užima daugiau vietos, greičiau įtrūksta ir sunkiau apsaugomas. Jeigu baldas iš „IKEA“ ar panašus, surinkimui palikite visus varžtus maišeliuose ir priklijuokite prie paties baldo. Esu matęs, kaip žmonės palieka varžtus stiklainiuose, o Anglijoje tų varžtų niekas neberanda. Tai smulkmena, bet po tokios smulkmenos vakaras tampa labai nemalonus. Jei baldas senas ir laisvai juda, geriau jį vežti atsargiai arba išvis ne.
Sofai reikia apsaugos nuo drėgmės, purvo ir įbrėžimų. Pirmiausia uždėkite tempimo plėvelę, bet ne per stipriai, kad nespaustų audinio. Po ja dėkite antklodę, movinnę plėvelę arba specialų dangtį. Čiužinį visada vežkite maiše, geriausia stovinčiai arba horizontaliai ant lygaus paviršiaus. Nekiškite čiužinio tarp sunkių dėžių. Vienas nepatogus dalykas – kai klientas sako „jis tik šiek tiek drėgnas“, o po kelių dienų Anglijoje atsiranda kvapas. Tokių dalykų vežti negalima.
Drabužiai atrodo paprastas dalykas, bet jie greitai sugadina visą logistiką. Jei viską sudėsite į didelius maišus, Anglijoje ieškosite vienos juodos striukės kaip adatos šieno kupetoj. Rūšiuokite: žieminiai, vasariniai, darbo, sporto, oficialūs. Skalbinius dėkite tik švarius ir sausus. Drėgnas megztinis maiše per kelionę į Mančesterį gali virsti kvapų bomba. Vertingi kailiai, odiniai paltai ar brangūs kostiumai geriau keliauja pakabinti arba specialiose dėžėse. Ir ne, plastikinė šiukšlių maišo sistema nėra geriausia idėja.
Po „Brexit“ viskas šiek tiek pasikeitė, todėl čia nekalbėsiu labai kategoriškai. Paprastai reikia asmens dokumento, adresų, inventorinio sąrašo, kartais nuomos sutarties arba darbo patvirtinimo, jei vežate asmeninius daiktus. Jei siunčiate komercines prekes, jau atsiranda kitokia tvarka, PVM, deklaracijos ir panašiai. Asmeniniam kraustymuisi dažniausiai sudaromas packing list, kur nurodoma, kas vežama. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti su pervežimo kompanija arba muitinės brokeriu prieš dieną. Nes vėliau taisytis dokumentus prie Doverio nėra maloni pramoga.
Geriau mažai ir tik tai, kas leidžiama. Mėsos, pieno produktų ir kai kurių gyvūninės kilmės produktų vežimas į Jungtinę Karalystę gali būti ribojamas. Tiksliai visada reikėtų pasitikrinti pagal naujausią UK taisyklę, nes ji keičiasi. Konservai, sausi produktai, prieskoniai dažniausiai kelia mažiau klausimų, bet ir čia etiketės bei kiekiai turi būti normalūs. Nevežkite didelio maišo lašinių „tik močiutei“, jei nesate tikri. Muitinėje labai nemėgsta neaiškumo, ypač kai maistas atrodo kaip prekybos siunta.
Negalima vežti sprogmenų, degalų, dujų balionų, šaudmenų, kai kurių chemikalų, narkotinių medžiagų. Rizikingi daiktai – kvepalai dideliais kiekiais, alkoholis virš normų, augalai su žemėmis, maistas be aiškios kilmės, ginklai, peiliai su specifine paskirtimi. Dar viena problema – senos statybinės medžiagos, dažai, tirpikliai, baterijos. Kartais žmonės bando vežti seną žoliapjovę su benzino likučiais. Tai bloga idėja. Toks daiktas gali būti sustabdytas, o jūs gausite ne malonų pokalbį.
Sąrašas turi būti paprastas, bet ne „dėžės ir baldai“. Rašykite: 12 dėžių drabužių, 1 sofa, 1 lova, 2 stalai, 4 kėdės, 1 televizorius, 3 dėžės virtuvės indų. Jei daiktai brangūs, įtraukite modelius, apytikslę vertę, pirkimo metus. Tai padeda ne tik muitinėje, bet ir jei reikėtų draudimo klausimo. Netvarkingas sąrašas vėliau tampa galvos skausmu. Esu matęs atvejį, kai klientas prisiekė vežąs „tik kelias dėžes“, o aikštelėje atsirado dar dviratis, šaldytuvas ir senelis fotelis.
Kaina labai priklauso nuo tūrio, miesto, pakrovimo sąlygų ir to, ar reikia pakavimo paslaugos. Mažam studentiniam kraustymuisi nuo Kauno ar Vilniaus į Londoną kaina gali prasidėti nuo kelių šimtų eurų, jei daiktų nedaug. Pilnam butui dažniausiai kalbame apie didesnę sumą, kartais 1 000–2 500 eurų ar daugiau. Jei reikia išardyti baldus, pakelti iš 4 aukšto be lifto, laukti Anglijoje dėl iškrovimo lango, kaina kyla. Blogos įmonės kartais pasako mažą kainą telefonu, o tada aikštelėje pradeda „aiškintis“.
Jeigu maršrutas tiesioginis, dažniausiai 2–4 dienos. Bet realybėje gali būti ilgiau: eilės keltui ar tuneliui, dokumentų patikrinimai, vairuotojo darbo laikas, oro sąlygos, vėlavimas iškraunant. Į pietų Angliją kartais greičiau, į šiaurę ar Škotiją ilgiau. Jeigu vežimas grupinis, kai jūsų dėžės keliauja su kitų klientų kroviniais, terminas gali būti 5–10 dienų. Tai nėra blogai, tiesiog reikia planuoti. Negalima tikėtis, kad viskas atvyks tiksliai penktadienį 17:00, nebent sutartis labai konkreti.
Pilnas krovinys tinka, kai kraustote visą butą ar namą. Dalinis pervežimas tinka studentams, poroms, tiems, kas vežasi kelias dešimtis dėžių. Dalinis yra pigesnis, bet dažniausiai lėtesnis, nes krovinys derinamas su kitais užsakymais. Pilnas automobilis duoda daugiau kontrolės, mažiau rankiojimų ir paprastesnį grafiką. Tačiau jei turite tik 8 dėžes ir dviratį, pilnas krovinys bus beprasmė išlaida. Čia svarbu ne pasakyti „noriu pigiau“, o parodyti sąrašą ir paklausus, kaip būtų protingiausia.
Tai nutinka dažniau, nei žmonės nori pripažinti. Geriausias sprendimas – turėti laikino saugojimo variantą. Kai kurie pervežėjai siūlo sandėliavimą Anglijoje, bet ne visi ir ne visada pigiai. Jei nuomojatės būstą ir raktų dar negavote, reikia iš anksto tartis dėl datos. Kartais padeda draugas, laikinas garažas ar mobili dėžė, bet tai ne visada įmanoma. Vienas klientas Mančesteryje laukė rakto dvi dienas, o vairuotojui reikėjo važiuoti toliau. Tokios situacijos kainuoja papildomai, ir niekas dėl to labai nesišypso.
Taip, ypač jei daiktai vertingi, seni, trapūs ar sunkiai pakeičiami. Nufotografuokite baldus iš kelių pusių, elektroniką, indus, meno kūrinius, instrumentus. Nuotraukos nėra tik paranoja, tai normalus draudiminis įrodymas. Jei kažkas įbrėžiama ar sulūžta, bus lengviau aiškintis. Nereikia filmo kaip kino studijoje, užtenka tvarkingų nuotraukų prieš pakavimą. Dar geriau, jei dėžės turi numerius ir sąrašą. Tada Anglijoje lengviau tikrinti, ar viskas atvažiavo.
Rašykite didelėmis raidėmis: kambarys, turinys, trapu, svoris. Pavyzdžiui: „VIRTUVĖ – indai, trapu“, „MIEGAMASIS – patalynė“, „DOKUMENTAI – neatidaryti“. Naudokite spalvotus lipdukus ar markerius, jei daug dėžių. Numeruokite dėžes nuo 1 iki 40 ir turėkite lapelį, kas kur yra. Tai atrodo kaip smulkmena, bet iškrovimo dieną, kai visi pavargę, tokia smulkmena taupo valandą nervų. Ir nepasirašinėkite ant pačios dėžės taip, kad užklijuotumėte lipdukus.
Elektronika keliauja gerai, jei yra originali dėžė arba gera apsauga. Televizorių geriausia vežti originalioje dėžėje, vertikaliai, neapkrautą. Kompiuterį išjunkite, atjunkite laidus, apsaugokite ekraną. Fotoaparatus, konsolės, maršrutizatorius dėkite į rankinį bagažą arba į dėžę, kurią iškraunate patys. Seną televizorių vežti dažnai neapsimoka, nes jis sunkus ir trapus. Be to, elektros lizdai Anglijoje yra kitokie, todėl reikės adapterių. Kartais žmonės pamiršta net paprastą virtuvės kombaino laidą.
Augalus vežti į Angliją reikia labai atsargiai. Reikia žinoti augalo tipą, ar jis turi žemių, ar jam reikia fitosanitarinio sertifikato. Ne visi augalai leidžiami, o žemės gali sukelti papildomų reikalavimų. Mažas vazonėlis asmeniniam naudojimui ir didelė siunta sodui – skirtingi dalykai. Jei augalas jums labai brangus, pasitikrinkite oficialią informaciją prieš kraunant. Esu matęs, kad žmonės augalus pakuodavo kaip draugus, o muitinėje jie tapdavo problema. Gražu, bet ne visada praktiška.
Dviračius vežti galima, bet juos reikia paruošti. Nuimkite arba apsaugokite pedalus, pasukite vairą, sumažinkite aukštį, apsaugokite rėmą ir pavarų mechanizmą. Jei dviratis elektrinis, baterija gali turėti papildomų reikalavimų, nes tai susiję su saugumu. Paprastas dviratis dažniausiai nėra didelė problema, tik užima vietos. Elektrinis gali kainuoti daugiau ir reikalauti aiškaus baterijos aprašymo. Prieš vežant pasakykite pervežėjui tiksliai, koks dviratis. Nes „mažas dviratukas“ kartais būna sunkus kalnų monstrąs.
Žiemą reikia galvoti apie drėgmę, sniegą, purvą ir šaltį. Dėžės neturi stovėti lauke, baldai turi būti apsaugoti plėvele ir antklodėmis. Drėgni daiktai pakuojami blogai, nes kelionės metu jie pradeda kvėpuoti ne ta prasme. Jei pakrovimas vyksta lietuje, reikia turėtitentą, plėvelę arba uždengimą prie mašinos. Anglijoje žiema ne visada tokia baisi, bet drėgmė ten dažna, ypač vakaruose. Todėl čiužiniai, knygos ir dokumentai turi būti ypač gerai apsaugoti.
Jeigu daiktai bent kiek vertingi – taip. Ne visada reikia brangiausio varianto, bet bent minimalus draudimas turėtų būti aptartas. Svarbu skaityti sąlygas: kas dengiama, kas nedengiama, kaip pakuojant reikia elgtis, kokios nuotraukos reikalingos. Kai kurie pervežėjai sako „viskas saugu“, bet popieriuje atsakomybė būna ribota. Tai nepatogu, bet realu. Jei vežate seną močiutės komodą, vertę sunku įrodyti, nebent turite nuotraukų ar dokumentų. Draudimas nėra magija, bet be jo rizika lieka jūsų kišenėje.
Pirma – nesiplėkite iškart, nors noras būna didelis. Nufotografuokite žalą, dėžę, pakuotę, etiketę, viską, kas atrodo svarbu. Praneškite pervežėjui kuo greičiau, geriausia tą pačią dieną. Turėkite sąrašą, nuotraukas prieš vežimą ir pirkimo įrodymus, jei daiktas brangus. Jei pakuotė buvo prasta, ginčytis bus sunkiau. Jei viskas buvo supakuota tvarkingai, o žala akivaizdi, procesas paprastesnis. Blogiausia, kai klientas mėnesį tyli, o tada parašo: „Oi, kažkas nutiko.“
Gera įmonė neklausia tik „kiek dėžių?“, ji klausia apie adresus, aukštus, liftus, parkavimą, daiktų pobūdį, datas ir dokumentus. Paprašykite rašytinio pasiūlymo, ne tik žinutės „bus gerai“. Patikrinkite, ar jie dirba legaliai, ar turi transportą, ar aiškiai sako, kas įskaičiuota. Maža kaina ne visada yra dovana, kartais tai tiesiog spąstai. Perskaitykite atsiliepimus, bet ne vien penkių žvaigždučių, o ir tuos, kur buvo problemų. Įdomiausia tiesa dažniausiai būna 3 žvaigždučių komentaruose.
Galite patys, jei turite laiko, medžiagų ir kantrybės. Profesionalai greičiau, tvarkingiau ir dažniausiai geriau žino, ką daryti su stiklu, baldais, paveikslais ar pianinu. Bet jie nebus jūsų vietoje renkant sentimentalius niekučius. Todėl geriausias variantas dažnai mišrus: brangius ir asmeninius daiktus pakuojate patys, o didelius baldus ir virtuvę paliekate specialistams. Jei taupote, bent nusipirkite gerų dėžių ir plėvelės. Senas laikraštis ant indų nėra geriausias planas, nors močiutės taip darė.
Dokumentus, pinigus, papuošalus, kompiuterius, vaistų receptus ir svarbias nuotraukas vežkite patys. Nedėkite jų į bendrą krovinį, kuris gali keliauti kelias dienas. Pasidarykite kopijas arba skenuotas versijas, ypač jei kraustotės su šeima. Gimimo liudijimai, darbo sutartys, nuomos dokumentai, mokyklų pažymos – visa tai turi būti lengvai pasiekiama. Vertingi daiktai taip pat nekeliauja „kaip papuola“. Jei kažkas dingsta iš bendros dėžės, bus sunku įrodyti, kas ten buvo. Čia geriau būti šiek tiek paranojišku.
Su vaikais visada palikite atskirą maišą pirmoms 2–3 dienoms: drabužiai, žaislai, vaistai, higienos reikmenys, užkandžiai, dokumentai. Nedėkite visų vaikų daiktų į vieną didelę dėžę su numeriu 27, kurios Anglijoje niekas neatidarys iki sekmadienio vakaro. Patogiau turėti spalvotas dėžes kiekvienam vaikui. Žaislus rinkitės atsargiai – ne viską reikia vežti, ypač sunkius plastikinius namelius. Jei vaikas turi mėgstamą pliušinį žvėrį, tas daiktas keliauja rankiniame bagaže, ne krovininėje mašinoje.
Taip, ir kuo tiksliau. Reikia gatvės, pašto kodo, kontakto, aukšto, lifto, parkavimo situacijos, ar yra laiptai. Anglijoje pašto kodas labai svarbus, jis nurodo ne tik miestą, bet dažnai konkrečią zoną. Jei vairuotojas atvyks į neteisingą vietą, laukimo laikas gali kainuoti. Taip pat reikia žinoti, ar galima privažiuoti prie namo, ar reikės rezervuoti parking bay. Londonas, Mančesteris ir Edinburgas šiuo požiūriu gali būti gana sudėtingi. Adresas „prie parduotuvės“ nėra adresas.
Pirmiausia nedarykite tragedijos, bet nedelskite. Praneškite pervežėjui iškart, kai matote, kad data griūva. Kartais galima perkelti vieną dieną be didelių problemų, kartais reikia mokėti papildomai arba laukti kitos savaitės. Jei keičiasi Anglijos adresas, būtina pasakyti naują vietą ir atstumą. Grupiniuose pervežimuose datos būna jautresnės, nes maršrutas sudėliotas kaip dėlionė. Vieno kliento vėlavimas gali paveikti kitus. Todėl geriau sakyti tiesą anksti, ne paskutinę valandą rašyti, kad „gal visgi ne“.
Dažniausiai papildomi mokesčiai atsiranda dėl neteisingos informacijos. Jei sakote, kad vežate asmeninius daiktus, jie tikrai turi būti asmeniniai. Jei vežate prekes pardavimui, tai jau komercija. Jei sąraše nėra aiškumo, muitinė gali klausti daugiau. Taip pat mokesčiai gali kilti dėl alkoholio, tabako, maisto, naujų prekių ar didelio kiekio vienodų daiktų. Turėkite sąrašą, pirkimo čekius brangiems daiktams, nuomos ar darbo dokumentus. Ir neslėpkite nieko maišo apačioje – tai retai baigiasi gerai.
Jei baldas kokybiškas, tvirtas ir jums tikrai patinka – galbūt. Jei tai pigus, sunkus, subyrėsiantis baldas, geriau palikti. Pervežimas į Angliją nėra pigus, o senas medžio plaušos stalas gali neatlaikyti kelio. Masivinis ąžuolinis stalas – kitas reikalas. Antikvarinis fotelis – taip pat, jei gerai supakuotas. Bet prieš vežant pagalvokite apie Anglijos būsto dydį ir durų plotį. Esu matęs, kaip žmonės atveždavo spintą, kuri fiziškai netilpdavo į naują miegamąjį. Graudu, bet tiesa.
Paskutinę dieną eikite per sąrašą ramiai, ne „akimis“. Patikrinkite dėžių numerius, dokumentus, adresus, telefonus, draudimą, pakrovimo laiką. Įsitikinkite, kad pavojingų daiktų nėra krovininyje. Vaistai, dokumentai ir vertybės turi būti atskirai. Jei baldai išardyti, varžtai turi būti pažymėti. Jei yra trapūs daiktai, jie turi būti aiškiai pažymėti. Ir svarbiausia – palikite šiek tiek maisto, vandens bei įkroviklius po ranka. Skamba paprastai, bet kraustymosi dieną žmonės pamiršta net raktus.
Kaip paruošti daiktus vežimui į Angliją? Atsakymas nėra vienas gražus patarimas. Reikia rūšiuoti, pakuoti, žymėti, tikrinti dokumentus, galvoti apie muitinę, datas, kainas ir tai, kas nutiks Anglijoje iškrovimo dieną. Geriausiai ruošiasi tie, kurie pradeda anksčiau ir nesistengia išvežti viso gyvenimo vienu sunkvežimiu. Vežimas į Angliją gali būti sklandus, bet tik tada, kai realybė sutvarkyta popieriuje ir dėžėse. Jei norite mažiau streso, vežkite tai, kas tikrai verta, o likusį chaosą palikite Lietuvoje.