Kaip parengti inventorių perkraustymui iš Didžiosios Britanijos?

Sveiki, taigi čia aš, vėl su savo kalbėjimu apie tą patį – pervežimus. Dirbu jau beveik du dešimtmečius šioje srityje, matyta daug, o dėl to, kaip dabar vyksta perkraustymas iš Didžiosios Britanijos, galėčiau pasakoti ne vieną istoriją. Ne visada tai yra lygus ir sklandus procesas, ypatingai kai su tuo susiduria paprasti žmonės, ne logistai. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, dabar reikia daugiau popierių ir daugiau kantrybės, nors dažnas ir to nesupranta. Šiandien noriu papasakoti, iš tiesų paprastai be jokio to „marketinginio“ šlifavimo, kaip reikia susitvarkyti turtą, kad jis nenukeliautų į muitinės sandėlius ir kad mūsų vairuotojai nepradėtų rėkti. Pasidalinsiu patirtimi, ką daryti, ko nedaryti ir kodėl inventoriaus parengimas yra pusė sėkmės.

Pagrindai: ką pradėti daryti namuose

Ką pradėti daryti pirmiausia?

Pradžiai turėtum susirasti tiesiog popierių ir pieštuką. Nereikia jokių išmaniųjų programų, jei jais nesi įpratęs. Užsirašyk viską, ką turi, pagal kambarius. Vėliau tas sąrašus reikės mums atsiųsti deklaravimui, bet dabar svarbiausia – nepamesti galvos. Dažnas klientas pradeda susirinkti daiktus ir užmiršta užrašyti, ką padėjo į dėžę numeris penki, o ką – į dešimt. Tada gaištime laiką brūkšniodami galvas turguje ar prie sandėlio durų.

Ar tikrai reikia specialių dėžių?

Na, jei nori, kad taurės neatristų kelyje iš Londono į Vilnių, taip. Paprastos „parduotuvės“ dėžės dažnai būna per daug minkštos. Siūlau rasti stiprių, dvigubų sienelių dėžių. Aš pats mačiau, kaip viena klientė uždėjo visus indus į senas bananų dėžes – nuostabus vaizdas buvo, kai atidarėme vagoną. Geriau šiek tiek investuoti į pakavimą negu vėliau verkti ant sulaužytų šeimos relikvijų.

Kaip užpildyti inventoriaus sąrašą teisingai?

Rašyk kaip įdomiau, bet tiksliai. Vietoj to, kad rašytum „dėžė su daiktais“, parašyk „15 indų, 3 puodeliai, knygos“. Muitinėje dabar dirba griežti žmonės, jei matau per daug abstrakčių užrašų, pradedu įtarinėti. Nereikia būt poetui, tiesiog būk konkretus. Kai kuriems klientams padedu pats susitvarkyti, bet jei sąrašas atrodo kaip šifras, tai niekas nepades (t.y. tikrai reikia dėmesio).

Ką daryti su šaldytuvas?

Tai viena dažniausių problemų. Atjunk jį bent paraš prieš išvežimą. Išlaikyk duris atvertas, kad neužsuštų ir nepradėtų čiuožti pelėsis ar blogas kvapas. Vieną kartą važiavome iš Mančesterio, o šaldytuvas buvo pilnas maisto produktais... tu kvapai vėliau vairuotoją išvežė. Išpilti vandenį ir leisti išdžiūti. Nesuklyk šitoje vietoje.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dėl „Brexit“ tai dabar yra sudėtinga. Galima vežti tik asmeniniam vartojimui skirtą maistą, bet ne mėsą, pieno produktus ir pan. Jei turi keliuos dešreles iš vietinės parduotuvės, geriau suvalgyk jas išvykstant. Muitininkai tikrai nedžiugs jei rado nelegalią keptą mėsą be sertifikatų. Geriau nerizikuoti dėl keleto eurų vertės prekių.

Ką daryti su skysčiais?

Visus skysčius (šampūnus, aliejus) uždaryk į maišelius ir užsegti. Vėlgi, patirtis kalba – vienas butelis atsivėrė, visas krovinys apipurėjo, o drabužiai teko plauti antrą kartą. O jau tas užkvapas kelyje... Nenorėtum to patyrimti. Geriau pasidaryk darbą ankščiau.

Dokumentai ir britų biurokratija

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai pasą. Jei esi ES pilietis gyvenantis Anglijoje, tau reikės ir to dokumento, kuris tai įrodo (pvz., „Settled Status“ arba leidimą gyventi). Be šito, pervežimas gali būti laikomas komerciniu, o tai reiškia mokesčius. Pasiruošk kopijas, nuotraukas telefone, nes popierius galima pamiršti ar pasimesti.

Kas tas T1 dokumentas?

Tai yra muitinės tranzito dokumentas. Jis leidžia keliauti per Europą (per Prancūziją, Vokietiją) nesustojant deklaruoti kiekvienoje šalyje. Mums, pervežėjams, tai kasdiena, bet tau tikriausiai skamba kaip kažkas iš mokslinės fantastikos. Nieko nesirūpink, šį dokumentą sukuria ir tvarko logistikos įmonė, tau tiesiog reikės duoti duomenis iš savo inventoriaus sąrašo.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei perkraustosi į Lietuvą ir ten gyvensi ilgiau nei 6 mėnesius, bei turtas yra naudotas (ne naujas prekes parduoti), tai PVM mokėti nereikia. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet būtinai pasakyk mums apie tai iš karto, nes paskui gaire taisyti dokumentus bus per vėlu. Dabar britai su tuo labai griežti.

Kas dėl vaistų?

Vežk tik receptinius vaistus, kurių kiekis atitinka tavo poreikius kelionės metu ir trumpam laikotarpiui atvykus. Geriau turi gydytojo išrašą angliškai. Nesitikėk, kad galėsi vežti vaistų pusmetui tiek, kad užpildytum visą vagoną, tai gali būti įvardyta kaip prekyba.

Ar galiu vežti alkoholį?

Galima, bet ribotai kiekį. Taisyklės keičiasi, bet dažniausiai kalbama apie dešimtis litrų (ne šimtus). Jei turi didelę vyno kolekciją, gali tekti mokėti akcizus. Geriau su manimi susisiekti atskirai, pasiskaičiuosim, ar verta. Patiems britams alkoholis brangus, taigi suprantu norą parsivežti, bet muitinė Lietuvoje nelinkusi daryti nuolaidų.

Baldai ir dideli daiktai

Ar turiu išardyti spintą?

Paprastai taip. Ypač jei ji yra didelė „walk-in“ tipo arba seno tipo, neinašoma. Vairuotojai ne yra staliai, jie gali atsukti kojas, nuplėšti duris, bet jei reikia išardyti kompleksinę konstrukciją, tai turi būti padaryta iš anksto. Vieną kartą teks skambinti klientui lauke ir klausti, kaip išsiskiria jo lova, nes niekas nesuprato.

Kaip supakuoti matracą?

Jei turi specialų maišelį – puiku. Jei ne, uždenk stora plėvele. Matracai sugeria kvapus ir drėgmę, o kelyje būna ir drėgmės, ir purvo. Nenuvilkę matracą ant grindinės sandėlyje, jei nenori jį vėliau keisti. Tai brangi investicija, taip kad saugyk jį.

Ką daryti su vitrinomis ir paveikslais?

Stiklas – tai mūsų priešas. Kiekvienas vitrinos skydelis turi būti apvyniotas burbuulo plėvele (na, o štai ir šita klaida – „burbuulu“ atrodo juokingai, turi būti „burbulu“) ir uždėtas tarp kietų plokščių. Paveikslus – įskaitant tą brangų, ką nupirkei Londono galerijoje – reikia pakavti į dėžes su tarpikliais. Nekad šoktų.

Ar galiu vežti techniką?

Žinoma, bet jums patys reikės nuimti antenas, pasukti ir užsegti laidus. Jei veži didelę plazminę televizoriją, originalinė dėžė būtų geriausia, jei ne – darome medinę dėžę. Įjungimo įrenginiai (router, kompiuteriai) turi eiti atskirai, ne su indais.

Ką daryti su augalais?

O štai čia yra sunkiausia. Reikia fitosanitarinio sertifikato, kuris kainuoja ir užtrunka. Be jo, augalus tiesiog nepraleis sienos. Dažniau liaudies pasako – „palikkite senjorams čia“, jie nesusitvarkys su tuo biurokratiniu kalnu. Tikrai apsvarstyk, ar tavo fikusas vertas to streso.

Logistika: ką tikrai reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastai 3-5 dienos, jei viskas gerai. Bet jei užeina rūkas Lamanše, arba yra eilės prie tiltų, gali užtrukti ir savaitę. Nesiskaityk laiko pagal Google Maps, ten nėra įrašyta „Lamanšo perkėlos eilė 6 valandų“. Kantrybė – tavo geriausias draugas šitame reike.

Kaip suskaičiuojama kaina?

Paprastai pagal kubinius metrus (m3). Mažiausias automobilis yra apie 10-15 m3, didelis vagonas – iki 90. Jei turi daug daiktų, bet mažai vietos, gali tekti mokėti už pilną vagoną, todėl geriau išsiųsti sąrašą iš anksto. Pasakyk tiesiai, ką turi, kad aš galėčiau tiksliai pasakyti, ne vien “nuo... iki...”.

Ar reikia mokėti už paskutinį kilometrą?

Jei gyveni kažkur toli nuo magistralės, pavyzdžiui, kažkur kalnuose arba labai siaurame kieme, kur neprivažiuos sunkvežimis, gali tekti mokėti už perkrovimą į mažesnį automobilį. Vairuotojai nemėgsta važiuoti į vietas, kur negali apsisukti – ten tiesiog fiziškai neįmanoma įvažiuoti.

Kas vyksta, jei vairuotojas vėluoja?

Skambink man, aš sužinosiu, kur jis yra. Kartais jie tiesiog užmiega poilsio vietoje (legaliai!), kartais užšąla keltas. Niekam nereikia verkti, tiesiog lauk. Mes stengiamės informuoti, bet vairuotojai kartais pamiršta pakelti ragelį, tai ko gero, aš pats sužinosiu vėliau (šnypščiu).

Ką daryti su dėžėmis, kurių nereikia?

Geriau išmesti iš anksto. Nevežk šiukšlių per jūrą, tai brangu. Vienas klientas parsivežė pusę garažo tuščių dėžių, sakydamas, kad jose kažkas buvo. Jų nebuvo. Mokėjai už tuščią orą.

Asmeniniai daiktai ir smulkmenos

Ką daryti su brangiausiais daiktais?

Galiukus, didelius pinigus, dokumentus vežk su savimi keleivio automobiliu arba lėktuviu. Krovininiame vagone mes nėra bankas, nors ir uždarytas. Draudimas padengs dalį, bet nervų praradimo neapdrausi. O pasitikėjimas, žinia, dėl tos „Brexit“ atmosferos kartais menkas.

Ar galiu vežti dviratį?

Taip, jį reikia apverkti, išimti ratus (jei įmanoma) ir uždengti. Užima daug vietos, taigi galvoj, ar verta. Jei turi brangų „Tour de France“ dviratį, geriau speciali dėžė.

Ką daryti su drabužiais?

Uždenk dėžes, kad drėgmė nepatektų. Jei dėžės stovės prie laivo, ore drėgna. Kai atidarysi dėžę ir rasi pelėsio ant kostiumo, bus per vėlu verkti. Naudok vakuuminius maišus, jei nori sutaupyti vietos, tai tikrai veikia.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Jis žmogus, kaip ir tu. Gali būti geras, gali būti blogas. Mes stengiamės dirbti su patikimais, bet pasaulė sukamės. Jei kažko labai bijai, pasirašyk sąrašą (paketą) ir paduok jam. Tai psichologiškai abiem padės.

Ką daryti su vaiko kėdute?

Ji eina kaip pavojingas kroviniys (ADR)? Ne, ne. Bet ji užima vietą. Geriau ją padaryti kompaktiška. Ir nepamiršk įdėti atramų, dažnai jos lieka namuose sienoje.

Išvados ir galvos sukti

Na, štai ir viskas. Kaip parengti inventorių perkraustymui iš Didžiosios Britanijos dabar jau žinai. Tai nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nepabėgk nuo dokumentų, nes jie dabrau yra svarbiausi nei pats baldas. Jei kils abejonių, tiesiog skambink man, išniršiu, paaiškinsiu, padėsiu. Geriau klaust per daug, nei gailėtis vėliau, kai tautukis stovi prie sienos ir neleidžia praeiti. Sėkmės kelyje, pasimatysime Lietuvoje!