Kaip parengti daiktų sąrašą kraustantis į Angliją? Vadovas be „vandenų“ iš vidaus

Sutikime, gyvenimas Anglijoje turi savo žavesio, bet pats kelias į ją gali tapti tikru košmaru, jei nepasiruoši tinkamai. Po dvidešimt penkerių metų šioje srityje girdžiu vienas tas pačias istorijas apie tai, kaip žmonėms sugenda planai dėl vieno lapelio – daiktų sąrašo. Nereikia būti kokiu dideliu specialistu, kad suprastum – anglai dabar, ypač po „brexito“, ant muitinės žiūri kaip erelis. Kai parengi daiktų sąrašą kraustantis į Angliją, tai nėra tik formalumas, tai tavo apsauga nuo papildomų mokesčių ir nervų. Dažnai klientai klauso, ar tikrai reikia rašyti kiekvieną šaukštelį, ir atsakymas visada toks pat – geriau per daug, nei per mažai. Štai trumpai ir aiškiai, kaip tai padaryti taip, kad nereikėtų mokėti už savo neapsižiūrėjimą.

Bendri klausimai ir svarbiausios pradžios

Ar man tikrai reikalingas tas daiktų sąrašas, ar tai sugalvota tam, kad papildomai nuskaitytų pinigus?

Žiūrėk, galvojimas, kad tai susigalvota pinigams nuskaityti, yra labai paplitęs, bet tai netiesa. Be sąrašo, daiktų pervežimas į Jungtinę Karalystę gali būti apmokestintas mokesčiais ir PVM, kaip tu būtum juos perkąs naujus. Muitininkas turi matyti, kad tai tavo asmeniniai daiktai, kurie buvo naudojami ne mažiau kaip šešis mėnesius. Be šio dokumento, gali atsitikti taip, kad turti laukti kelias dienas uoste tol, kol viską išaiškins. Geriau pasidėti truputį laiko ir parašyti.

Ką daryti, jei aš visiškai neturiu laiko rašyti to sąrašo, ar galiu padaryti tai „akim“?

Negaliu nusišypsoti iš tavęs, nes tokių atvejų buvo daug, bet „akim“ aprašyti daiktus yra blogiausia idėja. Vienas klientas bandė taip padaryti Folkstono uoste, ir rezultatas buvo toks, kad jo krovinią išskrodė. Muitinė reikalauja tikslumo – jie turi matyti, ką veži. Jei parašysi „baldai“, tai pakanka, kad sustabdytų visą eilę. Turi būti konkretų: „sofa, 2 vietos, odinė“. Taip sutaupysi sau daugiau laiko nei tas valandas, kurį praleisti rašydamas.

Kas nutinka, jei sąraše parašysiu mažesnę vertę nei tikrąją, kad nemokėčiau mokesčių?

Tai gana pavojinga žaidimėlis, kuriuo žmonės mėgina grožėtis. Muitinė turi savo metodus, kaip įvertinti daiktų vertę, ir jei jiems kažkas atrodys įtartai, pradės kelti klausimus. Jei nurodysi, kad tavo penkerių metų sena televizija kainuoja dešimt svarų, niekas to nepatiks. Geriau nurodyti realią (bent apytikslę) rinkos vertę. Jei daiktai naudoti, jų vertė ir taip mažesnė, tačiau turi būti loginė. Meluoti neverta, baudos ten didelės.

Ar galiu sąrašą parašyti lietuvių kalba, ar privalomas angliškas vertimas?

Techniškai galima bandyti ir lietuviškai, bet garantuoju, kad anglų muitininkas to nesupras ir nepyks. Labiausiai tikėtina, kad jis tiesiog nukreips tave į vertėją, kuris kainuos brangiai, arba leis laukti. Dokumentai turi būti anglų kalba. Jei negali parašyti pats, naudokis vertėjais arba „Google Translate“ (nors su juo reikia būti atsargiu, gali išeiti keiksmas), bet geriau tikrai rasti kas padarys profesionalų vertimą.

Kiek išvis detaliai turiu aprašyti kiekvieną daiktą? Ar „drabužiai“ pakanka?

„Drabužiai“ tai yra tarsi parašyti „maistas“ – per daug platų sąvoką. Turi būti nurodyta bent apytikslė kiekis ar būklė. Pavyzdžiui, „drabužiai, 2 dėžės, naudoti“ arba „drabužiai, vyrų, žieminė striukė“. Kuo labiau konkretizuosi, tuo mažiau klausimų gausi. Žmonės dažnai tingi rašyti, bet tada keikiasi, kai turi traukti daiktus iš konteinerio uoste patikrinimui.

Dokumentai ir Anglijos specifika (ToR ir kiti dalykai)

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl visi apie jį kalba?

ToR01 (Transfer of Residence) tai yra toks magiškas numeris, kuris leidžia atvežti daiktus į Angliją be mokesčių. Jis patvirtina, kad tu persikeli į gyventi į JK ilgam. Be šio numerio, muitinė gali manyti, kad tu tiesiog prekiaujam arba atveži dovanas. Gauti jį gali užsideginęs pats internetu per HMRC svetainę, tai nemokama. Bet vėlgi, be ToR, daiktų sąrašas gali net nešt padėti, jei reikės mokėti PVM.

Ar ToR numerį reikia įrašyti į patį daiktų sąrašą?

Absoliučiai taip. Turi būti matomas sąrašo viršuje, greta tavo duomenų. Jei vairuotojas važiuoja su sąrašu, kuriame nėra ToR numerio, gali būti sustabdytas. Aš mačiau atvejų, kai vairuotojai laukė valandas kol klientas atsiuntė numerį žinute. Geriau patikrinti du kartus ar numeris teisingas. (vėliau sužinojau, kad kartais galima ir be jo, jei turi kitą dokumentą, bet geriau nedriskuoti).

Kas daryti, jei dar negavau ToR numerio, o krovinius jau vežu?

Tai yra klasikinė situacija, kai viskas slepiasi paskutinę minutę. Jei numerio nėra, turi būti paruoštas bent prašymo kopija arba numerio, kurį tikėjiesi gauti. Bet tai riskuota. Anglų muitinė gali leisti įvežti su sąlyga, kad pateiksi numerį vėliau, bet dažniau reikia padėti užstatą. Užstato grąžinimas gali šiek tiek užtrukti, kartais ir mėnesį. Geriau nebraizuoti ir viską užbaigti iš anksto.

Ar reikia sąrašo kopijos teikti paštu ar užtenka elektroninio?

Dabar viskas eina link elektroninio, bet fizinė kopija niekada nekenkia. Vairuotojas visada turi turėti popierių rankose. Muitinės sistemos kartais užstringa arba internetas neveikia (ypač toli nuo miestų), ir tada tik popierius išgelbės. Siųsk el. paštu sau ir brokeriui, bet įdėk ir į vairuotojo dokumentus.

Kas yra „Customs Declaration“ ir kaip jis susijęs su mano sąrašu?

Tai yra oficialus deklaravimas, kurį dažniausiai daro brokeris arba pervežėjo įmonė. Tavo daiktų sąrašas yra pagrindas šiai deklaracijai. Jei sąraše klaidų, deklaracija bus neteisinga. Tai kaip namų statyba – jei pamatai blogi, namas grius. Todėl būk atidžias su tuo, ką rašai. Brokeris naudoja tavo duomenis, kad formaliai praeitų pro sistemą.

Kaip teisingai įvertinti daiktus ir kodėl tai svarbu

Pagal ką nustatyti kiekvieno daikto vertę? Rinkos kaina ar ką aš už jį mokiau?

Naudok rinkos kainą, kokia ji būtų šiandien, jei parduotum naudotą daiktą. Ne tą, ką mokei prieš dešimt metų parduotuvėje. Naudoti daiktai vertės netenka. Pavyzdžiui, jei mokei 500 už sofa, ir ji naudota 5 metus, šiandien ji gali būti verta tik 100. Muitinės vertintojai taip ir žiūri – jie neieško kainos su kvitu, o realios vertės dabar.

Ar verta įvertinti brangius daiktus atskirai, su nuoroda į serijinius numerius?

Be abejo, tai yra labai svarbu, jei turi brangią elektroniką, juvelyrinius dirbinius ar meno kūrinius. Serijiniai numeriai padeda identifikuoti daiktą ir įrodyti, kad jis ne naujas. Be to, tai padeda ir draudimo atveju, jei kažkas paslystų kelyje. Parašyk modelį, numerį ir apytikslę vertę. Tai duoda daugiau pasitikėjimo.

Kas nutinka, jei įvertinsiu daiktus per daug brangiai?

Jei įvertinsi per brangiai, gali mokėti didesnius importo mokesčius (jei ToR nesuteiktas) arba draudimo priemoką. Nėra logiška mokėti mokesčių nuo virtualios vertės. Tikrąją vertę žino tik tu, todėl būk realus. Nereikia stengtis parodyti, kad esi turtingas, priešingai – rodyk, kad daiktai seni ir naudoti.

Ar galima grupuoti mažas vertės daiktus (pvz., virtuvės reikmenys) į vieną eilutę?

Taip, tai netgi rekomenduojama mažiems daiktams, kurių vertė nedidelė. Pavyzdžiui, „virtuvės reikmenys (indai, šaukštai, peirai), apytikslė vertė 50 GBP“. Taip nerašysi tūkstančio eilučių. Bet būk atsargus su brangesniais daiktais – juos geriau išskirti. Grupavimas tinka tais atvejais, kai vieno daikto vertė neviršija, tarkime, 50-100 svarų.

Kaip elgtis su dovanomis, kurias vežu artimiesiems Anglijoje? Ar jas reikia įrašyti?

Dovanos tai yra trūkis sąraše, kur sukelia daugiausia problemų. Jei dovanos yra naujos ir neįpakluotos, jos gali būti laikomos prekybiniu kroviniu. Geriau jas įrašyti kaip naudotas arba asmenines dovanas, nurodyant gavėjo vardą. Jei dovanos vertė didelė, gali tekti mokėti mokesčius. Anglai labai griežti dėl „pseudo“ dovanų, kurios atrodo kaip prekės parduotuvei.

Pakavimas, dėžės ir žymėjimas

Ar dėžės turi būti numeruotos, ir kaip tai susiję su sąrašu?

Labai svarbu, kad kiekviena dėžė turėtų savo unikalų numerį, pvz., „Dėžė Nr. 1“, „Dėžė Nr. 2“. Sąraše turi būti nurodyta, kas yra kurioje dėžėje. Jei muitinė nuspręs patikrinti „Dėžę Nr. 5“, turi žinoti, kur ją rasti be ilgo paieškos. Be numerių, tai bus chaosas, ir gali tekti atidaryti visas dėžes, kas užtrunka ir kainuoja.

Kiek detaliai turiu nurodyti dėžės turinį? Pakanka „drabužiai“ ar reikia „marškiniai, kelniai“?

Kiekvienoje dėžėje gali būti kelios eilutės. Pavyzdžiui: Dėžė 1 – Virtuvės reikmenys (indai), Knygos (10 vnt.). Dėžė 2 – Drabužiai (vyriški), Batų auginėjai. Kuo labiau išskaidysi, tuo greičiau eis patikrinimas. Muitininkai mėgsta, kai visai aišku, kas viduje, be to, tai apsaugo tave nuo galimų tardymų.

Ar galiu vežti daiktus ne dėžėse, o tiesiog maišuose ar sumestuose?

Techniškai gali, bet labai nepatarau. Sumesti daiktai atrodo įtartai ir profesionaliai. Muitinė gali tokį „kyšulį“ laikyti neapdorotu kroviniu. Be to, sunkutransportuoti sumestas rankines – dažnai plyšta, dingsta. Dėžės suteikia tvarkos ir apsaugos. Naudok dėžes, tai investicija į tavo ramybę.

Ar reikia žymėti dėžes kažkokiu specialiu būdu (pvz., „Personal Effects“)?

Nebūtina, bet labai padeda, jei ant dėžės dideliomis raidėmis parašysi „Personal Effects“ arba „Household Goods“. Taip vairuotojas ir muitininkas iš karto supranta, kas viduje. Žinoma, numeris turi būti aiškiai matomas. Paprastas žymėjimas padeda išvengti nereikalingų klausimų.

Kas daryti, jei dėžės skendo arba pažeidžiamos pervežimo metu?

Jeigu turi gerą sąrašą, žinai, kas buvo kurioje dėžėje, tai padeda pranešti apie dingstį draudimo kompanijai. Be sąrašo, įrodyti, kad dėžėje buvo brangus fotoaparatas, bus beveik neįmanoma. Todėl sąrašas daro dvigubą darbą – ir muitinėje, ir draudimo atveju. (Galbūt verta padaryti keletą dėžių nuotraukų išorės).

Specifiniai daiktai (Mašinos, technika, alkoholis)

Kaip parengti sąrašą, jei vežu automobilį? Ar tai kaip nors kitaip?

Automobilis atvežimas į Angliją yra atskira istorija. Jam reikalingas važiuoklės numeris (VIN), markė, modelis, metai ir variklio dydis. Be to, reikia pirkimo-skyrybos sutarties. Į sąrašą automobilį įrašyk kaip atskirą, labai aiškiai pažymėtą eilutę. Dažnai žmonės pamiršta paminėti, kad mašina turi, tarkime, defektus ar padangų būklę, nors tai ne visada būtina, bet gerai žinoti.

Ar galiu į sąrašą įtraukti techniką, kurią nupirkau prieš mėnesį ir dar nenaudojau?

Tai yra pilnas rizikos laukas. Jei technika nauja, su kvitu ir dar nebuvo naudota, muitinė gali ją laikyti preke. Tuomet gali tekti mokėti PVM ir importo mokestį. Jei nori ją įvežti kaip asmeninį daiktą, geriau turi bent vieną faktą naudojimo (pavyzdžiui, nuotrauką, kurioi naudoji). Tačiau oficialiai taisyklės sako, kad daiktai turi būti naudoti 6 mėnesius.

Kaip su alkoholiu ar tabaku? Ar jie turi būti sąraše?

Alkoholis ir tabakai yra jautri sritis. Jie turi būti įrašyti, tačiau yra ribojimai, kiek be mokesčių galima įvežti. Jei viršysi limitą (pvz., daugiau kaip 90 litrų vyno ar 42 litrus alaus), gali tekti mokėti akcizą. Nerašyk „keletas butelių“, o geriau „vynas, 12 butelių, 0.75l kiekvienas“. Tikslumas čia išgelbės nuo nemalonumų.

Ar galiu veži vaistus, kuriuos vartauju, ir kaip juos užrašyti?

Vaistus reikėtų turėti originalioje pakuotėje su receptu arba gydytojo pažyma. Sąraše gali tiesiog pažymėti „Asmeniniai vaistai, 6 mėn. atsarga“. Bet svarbiausia yra dokumentacija, ne sąrašo aprašymas. Muitinė gali domėtis, ar tai nėra narkotikai (net ir receptiniai), todėl būk pasiruošęs parodyti dokumentus.

O kaip su augalais ar gyvūnais? Ar jie įeina į daiktų sąrašą?

Gyvūnai turi savo, atskirą procedūrą (mikročipas, pasas, skiepai), į daiktų sąrašą juos įrašyti nereikia. O augalai... trumpai tariant, geriau juos neveži. Anglija labai griežta dėl ligų ir kenkėjų. Jei tikrai nori, turi būti specialūs fitosanitariniai dokumentai. Į sąrašą juos įrašyk nurodydamas rūšį, bet tikėkis papildomo patikrinimo.

Problemos, nenuovokos ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei sąraše parašiau daiktą, kurio nėra (užmiršau jį namuose)?

Nebūna taip, kad viską pamirštum, bet jei įvyks klaida, būk pasiruošęs paaiškinti. Muitinė gali reikalauti papildomo patikrinimo arba netgi baudos už klaidingą deklaraciją (jei tai atrodo kaip apgaulingas bandymas). Geriau sąraše parašyti „daiktų gali būti mažiau“ arba prieš išvykstant patikrinti viską du kartus. Vienas klientas taip pamiršo dviratį ir vėliau teko jį siųsti atskirai kaip naują daiktą.

Ar galiu papildyti sąrašą jau išvykęs, jei prisimenu kažką svarbaus?

Jei krovinius dar neperdavai pervežėjui arba jie nėra pasiekę Anglijos, gali siųsti papildymą. Bet kai tik krovinys atvyksta į JK, bet kokios pataisos yra labai sudėtingos ir brangios. Tada tai vadinama „post-clearance amendment“ ir gali kainuoti daugiau nei tas dėkingas daiktas. Nedelsk.

Ką daryti, jei vairuotojas prarado mano sąrašą kelyje?

Tai vyksta, retai, bet vyksta. Todėl visada turi turėti kopiją pas save (telefono ar el. paštu). Gali tiesiog nufotografuoti vairuotojui dokumentą ir išsiųsti jam. Jei vairuotojas neturi popieriaus ir neturi jokių duomenų, gali tekti laukti, kol tu nusiunti dokumentą elektroniniu būdu. Būk pasiruošęs tokiai situacijai.

Ar verta kreiptis į brokerį, ar galiu suvaldyti pats?

Jei turi mažą kiekį daiktų ir viskas aišku, gali bandyti pats. Tačiau jei daug daiktų, yra technikos ar mašinos, brokeris gali nupirkti ramybę. Jie žina visus niuansus, kuriuos aš tik po 20 metų išmokau (ir dar kartais užmirštu). Klaida brangiau kainuoja nei brokerio paslaugos. Nekantrausiu tave nuo to nukreipti.

Ar daiktų sąrašas turi būti notariškai patvirtintas?

Lietuvoje dažnai manoma, kad be notaro niekas neveikia, bet čia ne taip. Paprastai užtenka tavo parašo, jei tai asmeninis pervežimas. Notarinio patvirtinimo gali reikalauti tik tada, kai yra abejonių dėl dokumento tikrumo arba tai reikalinga tam tikroms specifinėms situacijoms (pvz., kai krovinį veža ne savininkas). Tačiau dažniausiai tai nėra būtina ir būtų išleisti pinigai veltui.

Techninės detalės ir formatavimas

Kokį formatą naudoti geriausiai – Excel ar Word?

Excel yra geriausias pasirinkimas. Muitinės sistemos geriau „skaito“ lentelių formatą. Be to, lengviau suskaičiuoti bendrą vertę. Gali sukurti stulpelius: „Nr.“, „Daikto pavadinimas“, „Vertė“, „Kiekis“, „Pastabos“. Word dokumentas gali būti sunkiau apdorotas automatinių sistemų. Naudok Excel, jis suteikia tvarkos.

Ar reikia nurodyti bendrą visų daiktų vertę sąrašo gale?

Absoliučiai taip. Muitinė turi matyti bendrą krovinio vertę vienoje vietoje. Tai padeda greičiau apdoroti deklaraciją. Be to, pati tau bus aišku, kiek turtas vertas, jei reikės draudimo. Suskaičiuok visas vertes ir parašyk aiškiai „Total Value: XXX GBP“.

Kaip elgtis su daiktais, kuriuos nupirkau Anglijoje internetu ir siunčiu į savo adresą?

Tai techniskai nėra pervežimas iš Lietuvos, todėl į šį sąrašą jie neįeina. Tai yra prekių pirkimas iš trečiosios šalies. Joms taikomos kitos taisyklės ir mokestis gali būti skaičiuojamas tiesiogiai. Neįtrauk jų į savo „Transfer of Residence“ sąrašą, nes tai bus klaida.

Ar galiu sąraše naudoti trumpinius (pvz., „tv“, „dž.“)?

Naudok trumpinius, kurie yra bendrai suprantami, bet geriau vengti pernelyg slengo. „TV“ suprast visi, o „dž.“ gali kelti neaiškumą (džinsai? džemperis?). Geriau parašyti pilną žodį arba standartinį trumpinį. Aiškumas svarbiau už taupymą laiko. Muitininkas gali būti ne iš Lietuvos ir nesuprasti tavo „dž.“.

Ar reikia spausdinti sąrašą spalvotai ar užtenka juodai-balto?

Spalva neturi jokios reikšmės, svarbu, kad tekstas būtų aiškus ir skaitomas. Užtenka juodai-balto spausdinimo. Netgi geriau, kad būtų kontrastu, nes faksai (jei dar naudojami) arba nuskenuotos kopijos gali prarasti spalvas. Svarbiausia – turinys, o ne grožis.

Išvada

Galiausiai, kaip parengti daiktų sąrašą kraustantis į Angliją, nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio. Negailėk laiko, kadangi geras sąrašas yra tavo bilietas į be rūpesčių gyvenimą naujoje vietoje. Žinau, kad rašyti kiekvieną puoduką atrodo kvaila, bet pasitikėk manimi – geresnio užtikrinimo nuo problemų uoste tu nerasi. Sėkmės kelyje ir laukiančiųjų Anglijoje!