Kaip organizuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę patiems?

Jei klausiate, kaip organizuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę patiems, turbūt jau turite krūvą dėžių, pusę planų ir vieną draugą, kuris sako: „Bus lengva.“ Per 20+ metų mačiau, kaip žmonės puikiai susitvarko patys, bet mačiau ir tokių, kurie prie Doverio aikštelės supranta, kad sofos į furgoną neįkiš. Šitas variantas įmanomas, tik reikia blaivaus sąrašo, laiko ir šiek tiek kantrybės. Nereikia visko daryti gražiai, reikia daryti taip, kad daiktai atkeliautų sveiki.

Kaip organizuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę patiems? Pradžia nuo sąrašo

Pirmas dalykas – ne furgonas, ne keltas, ne kaina. Pirmas dalykas yra sąrašas. Ir aš kalbu ne apie tokį sąrašą „drabužiai, indai, knygos“, o apie normalų, šiek tiek nuobodų, bet labai gelbstintį sąrašą: kiek dėžių, koks baldas, koks svoris, kas dūžta, kas netelpa, kas greičiausiai bus palikta. Žmonės dažnai galvoja, kad perkraustymas prasideda tada, kai užsisako automobilį. Ne, jis prasideda tada, kai išsitraukiate spintą ir pamatote, kad ten yra trys žieminės striukės, senas plukęs kilimas ir daiktas, kurio paskirties jau niekas nebeprisimena.

Aš visada sakau: susidarykite tris grupes. Pirmoji – būtiniausi daiktai, kuriuos reikia iškart Londone, Birmingeme, Mančesteryje ar kitur. Antroji – baldai ir didesni daiktai. Trečioji – viskas, ką galima parduoti, paaukoti arba palikti giminaičiams. Kartais atrodo, kad pigiau vežtis seną komodą, bet jei ji sveria 70 kg, užima pusę furgono ir Anglijoj jos niekas nemėgsta, tai jau ne taupymas. (Tiksliau – ne visada taupymas, dažniau tik sentimentas.)

Dar viena smulkmena: išmatuokite duris, liftą ir laiptinę. Skamba paprastai, bet per daug kartų mačiau, kaip žmonės sako: „Tilps, tikrai tilps.“ O paskui kampinė sofa atsisėda prie laiptų kaip karalius ir niekur nejuda. Jei turite sunkių baldų, geriau prieš pakrovimą parašyti schemą, kas kur stovės furgone. Taip, tai atrodo per daug, bet vėliau sutaupysite nervų.

Kainos, maršrutas ir dokumentai perkeliant daiktus į Jungtinę Karalystę

Kaina labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kokiu būdu važiuojate. Mažam kiekiui gali užtekti dalinio krovinio, kai jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais. Pilnam butui dažniausiai reikia didesnio furgono arba net 7,5 t transporto. Orientacinės kainos gali svyruoti nuo 600–900 eurų mažesniam kiekiui iki 1500–3000 eurų ir daugiau, jei vežate visą namą, reikia pakavimo, iškrovimo ir papildomų paslaugų.

Maršrutai dažniausiai eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją/Olandiją, tada keltas arba Eurotunnelis į Jungtinę Karalystę. Populiarūs uostai – Doveris, Tilbury, Harwich, Felixstowe, Southampton. Jei važiuojate į Londoną, Doveris arba Tilbury dažnai patogesni. Jei į šiaurę, pavyzdžiui, į Liverpulį ar Mančesterį, kartais prasmingiau žiūrėti į vakarų kryptį, nors realybėje vairuotojai vis tiek renkasi tai, kas tuo metu veikia eisme.

Po „Brexit“ reikalai tapo šiek tiek popieriniai. Asmeniniams naudojamiems daiktams dažniausiai reikia inventorinio sąrašo, paso, adreso Anglijoje, kartais darbo sutarties, nuomos sutarties ar kito gyvenamosios vietos įrodymo. Aš nesu muitinės brokeris, todėl detalių teisinių niuansų 100% negarantuoju, bet praktiškai popieriai turi parodyti: daiktai seni, asmeniniai, ne pardavimui. Jei vežate naujus televizorius, kompiuterius dėžėse ar prekes, čia jau kita daina.

Realūs nesklandumai, kai perkraustotės į Jungtinę Karalystę patys

Viena situacija, kurią pamenu iki šiol: šeima vežėsi lovą, du stalus, 30 dėžių ir šunį. Viskas buvo suplanuota gražiai, tik pamiršo, kad Anglijoje daugiabučio parkavimas prie įėjimo leidžiamas tik dviem valandoms. Atvažiavo vėlai, lietus, kaimynai nervingi, šuo loja, o dėžės dar furgone. Tokiais atvejais planas B nėra prabanga, jis yra būtinas. Reikėtu iš anksto pasitikrinti parkavimo taisykles, net jei atrodo, kad visi ten „kaip nors susitvarko“.

Kita nemaloni istorija – žmonės pakrovė viską patys, bet nepažymėjo dėžių. „Kitchen“ ant dėžės nereiškia nieko, jei viduje yra indai, vaistai ir vienas keistas adapteris. Iškraunant Londono bute visi atrodė pavargę, o po trijų dienų paaiškėjo, kad ryto kavos puodeliai yra kažkur po drabužiais. Smulkmena? Taip. Bet po 18 valandų kelionės smulkmenos pradeda erzinti kaip didelės problemos.

Būna ir blogesnių variantų. Kai kurios įmonės arba pavieniai vežėjai duoda labai gražią kainą, o tada sako: „Dar reikės 200 svarų už keltą, dar 150 už iškrovimą, dar nežinau už ką.“ Ne visada taip, nesąžiningų žmonių nėra tiek daug, bet jų tikrai yra. Todėl rašykite, kas įeina į kainą: pakavimas, draudimas, keltas, iškrovimas, laukimo laikas, muitinės dokumentai. Jei kas nors vengia rašyti, aš jau tempiu stabdį.

Pakavimas, draudimas ir kas lieka namuose

Pakavimas nėra tik gražus dėžių sukrovimas. Tai apsauga nuo realaus pasaulio: vibracijos, drėgmės, staigaus stabdymo, krovėjų, kurie kartais skuba, ir tų kampų, kurie visada atsiranda ne ten. Indus dėkite vertikaliai, tarp jų dėkite popierių arba audinį. Stiklą – ne vien į laikraštį, nes laikraščio rašalas gali palikti žymių. Baldus išardykite, varžtus sudėkite į maišelius ir priklijuokite prie baldo. Tai banalu, kol nepametate tų varžtų.

Draudimas – atskira tema. Pigiausias variantas dažnai dengia tik labai ribotus atvejus. Jei vežate seną fotelį, kurio vertė emocinė, o ne rinkos, draudimas jo „jausmo“ neatstatys. Bet jei vežate brangią techniką, dizainerio baldą ar antikinį stalą, verta turėti aiškų draudimo aprašymą. Prieš pakrovimą nufotografuokite vertingus daiktus. Nuotraukos atrodo kaip biurokratija, kol prireikia pretenzijos.

Ir paskutinis patarimas: neviską reikia vežti. Dokumentus, pinigus, papuošalus, vaistus, kompiuterius su svarbiais duomenimis geriau imti su savimi į automobilį arba lėktuvą. Sentimentalius daiktus – taip pat geriau saugoti arti savęs. Kartais žmonės įdeda albumus į bendrą dėžę „miscellaneous“, o paskui tris savaites negali rasti vaikų nuotraukų. Tai ne logistika, tai širdies skausmas.

DUK: kaip organizuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę patiems

Ar verta viską vežtis pačiam?

Verta, jei turite laiko, tvarkingus daiktus ir neper didelį kiekį baldų. Jei vežate vieną kambarį, kelias dėžes ir porą baldų, savarankiškas variantas dažnai turi prasmę. Bet jei turite pilną namą, sunkią techniką ir trapius baldus, vienam gali būti per daug. Aš mačiau žmonių, kurie sutaupė, ir tokių, kurie paskui mokėjo dvigubai už iškrovimą, sandėliavimą ir nervus. Svarbiausia neapsigauti, kad „pats“ visada reiškia pigiau.

Kiek daiktų telpa į 3,5 t furgoną?

Į 3,5 t furgoną realiai telpa maždaug vieno nedidelio kambario arba studijos daiktai, jei jie gerai supakuoti. Porą lovų, stalą, kelias kėdes, 15–25 dėžes – taip, įmanoma. Bet čia kalbu apie protingą pakrovimą, ne apie bandymą įkišti viską jėga. Jei turite kampinę sofą, didelę spintą ir daug knygų, furgonas greitai taps galvos skausmu. Knygos, beje, yra klastingos: mažos, bet sunkios kaip akmenys.

Ką pirmiausia reikia išsiaiškinti?

Pirmiausia išsiaiškinkite, kiek daiktų vežate ir kur tiksliai juos pristatysite. Adresas Anglijoje labai svarbus: Londonas, Mančesteris, Birmingemas, Bristolis ar kaimo vietovė – visur skirtingi iššūkiai. Tada žiūrėkite dokumentus, parkavimą, iškrovimo laiką ir ar reikės pagalbos. Daug kas pradeda nuo kainos, bet kaina be konteksto nieko nepasako. Pigiausias pasiūlymas gali būti brangiausias, jei po to niekas nežino, kur dėti dėžes.

Ar reikia išsinuomoti liftą?

Jei kraunate iš aukšto aukšto be lifto arba į aukštą aukštą Anglijoje, liftas gali labai palengvinti darbą. Kartais jis kainuoja papildomai, bet sutaupo valandų ir nugaros sveikatos. Ypač jei turite sofą, čiužinį, stalą ar pianiną. Aš ne visada jį rekomenduoju, nes kartais paprastas laiptinės išmatavimas parodo, kad lifto vis tiek nereikės. Bet jei daiktai sunkūs, geriau turėti planą, o ne stovėti ir spėlioti.

Ar galima vežtis augalus ir maistą?

Augalus vežtis į Jungtinę Karalystę nėra paprastas reikalas, ypač po „Brexit“. Kai kuriems augalams reikia fitosanitarinių sertifikatų, kai kurių geriau nebekrauti į furgoną iš viso. Maistą taip pat reikėtų vertinti atsargiai: mėsos, pieno ir kai kurie augaliniai produktai gali sukelti klausimų. Jei kalbate apie porą sausų makaronų pakelių, situacija viena. Jei vežate pusę šaldiklio, jau visai kita.

DUK apie kainas, maršrutus ir dokumentus

Kiek kainuoja perkraustymas į Jungtinę Karalystę?

Mažam kiekiui daiktų galima išsiversti su keliais šimtais eurų, jei naudojate dalinį gabenimą. Pilnesniam butui dažniausiai reikia galvoti apie 1000–2500 eurų, o didesniam namui – dar daugiau. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio, maršruto, pakavimo, draudimo ir to, ar reikia iškrovimo. Jei kas nors sako tikslią kainą neišvardinęs daiktų, aš būčiau atsargus. Geriau gauti realų įvertinimą pagal nuotraukas nei gražų skaičių telefone.

Kodėl kaina kartais pasikeičia?

Kaina keičiasi dėl kuro, kelto, eismo, papildomo laukimo, sunkaus iškrovimo arba netikėtų dokumentų. Kartais klientas pamiršta pasakyti, kad turi du šaldytuvus ir pianiną. Kartais Londone neleidžia pastatyti, ir vairuotojas laukia. Todėl sąmata turi būti aiški: kas įskaičiuota, kas neįskaičiuota, kiek laukimo leidžiama. Jei viskas tik „kaip bus“, vėliau gali būti nemalonių pokalbių.

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną?

Jei krovinys važiuoja tiesiogiai ir be didelių sustojimų, realiai galima tikėtis maždaug 3–6 dienų nuo pakrovimo iki iškrovimo Londone. Daliniam kroviniui dažnai reikia daugiau laiko, nes pirmiausia surenkami kiti siuntiniai. Kartais viskas įvyksta greitai, kartais keltas, eismas Doverio rajone ar terminalo eilė sugadina grafiką. Aš visada sakau klientams: planuokite taip, kad pirmąsias 2–3 dienas Anglijoje galėtumėte apsieiti be visų daiktų.

Kokie dokumentai gali prireikti?

Dažniausiai prašo paso, adreso Anglijoje, inventorinio sąrašo, kartais nuomos sutarties arba darbo patvirtinimo. Jei vežate asmeninius naudo5tus daiktus, sąraše gerai nurodyti, kad tai ne naujos prekės pardavimui. Verslo įrangai gali prireikti papildomų dokumentų, kodų ar sąskaitų. Aš nesakau, kad kiekvieną kartą tikrins viską iki smulkmenų, bet popieriai turi būti tvarkingi. Geriau turėti per daug nei paskui aiškintis terminalo aikštelėje.

Ar po „Brexit“ viskas sudėtingiau?

Taip, šiek tiek sudėtingiau nei tada, kai Jungtinė Karalystė buvo ES sistemoje. Dabar daugiau dėmesio skiriama dokumentams, prekių pobūdžiui ir deklaravimui. Asmeniniam perkraustymui tai nėra kosmosas, bet „tiesiog įmetėm į furgoną“ jau neveikia taip sklandžiai. Jei vežate senus baldus, drabužius ir knygas, procesas dažniausiai valdomas. Jei vežate naujus produktus ar komercinį krovinį, reikia žiūrėti rimčiau.

DUK apie pakavimą ir saugumą

Kaip pakuoti indus ir stiklą?

Indus geriausia dėlioti vertikaliai, ne krūva vieną ant kito. Tarp jų dėkite popierių, audinį arba burbulinę plėvelę. Sunkesnius indus – į mažesnes dėžes, kad dėžė neištįstų. Stiklą apvyniokite atskirai ir pažymėkite „trapi“. Nenaudokite didelių dėžių pilnų lėkščių, nes iškraunant kas nors jas pakels ir viskas gali subyrėti. Patikėkite, lėkštės moka būti sunkesnės, nei atrodo.

Ar verta pirkti dėžes?

Verta, ypač jei daiktų daug. Standartinės dėžės lengviau kraunamos, dedamos į furgoną ir vėliau rikiuojamos bute. Galima naudoti ir senas dėžes, bet jos dažnai būna minkštos, nešvarios arba skirtingo dydžio. Jei vežate drabužius, tinka maišai vakuumui, bet sunkių knygų į didelius maišus nedėčiau. Knygos greitai padaro maišą tokį sunkų, kad jį pakelti gali tik labai optimistiškas žmogus.

Kaip pažymėti dėžes?

Žymėkite ne tik kambarį, bet ir turinį. Pvz., „virtuvė – puodeliai, arbatinukas, smulkmena“, o ne tiesiog „virtuvė“. Ant viršaus rašykite, kas turi būti iškrauta pirmiausia. Spalvoti lipdukai labai padeda, ypač kai iškrauna keli žmonės. Aš mačiau, kaip viena raudona dėžė sutaupė vakarą, nes joje buvo virdulys, kava ir pirmos pagalbos rinkinys. Po kelionės tai svarbiau nei atrodo.

Ar draudimas viską padengia?

Ne visada. Draudimas dažnai turi sąlygas: kaip daiktai supakuoti, kas įvyko, ar buvo tinkamai užpildyti dokumentai. Jei indai sudėti į senas maišų dėžes be apsaugos, pretenzija gali būti sunkesnė. Jei baldas jau buvo įbrėžtas prieš kelionę, reikia tai fiksuoti. Draudimas nėra stebuklingas piniginis lopas, jis tiesiog mažina riziką. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą yra geras įprotis.

Ką daryti su dokumentais ir vertingais daiktais?

Dokumentus, pinigus, papuošalus, vaistus, kompiuterius ir svarbias nuotraukas vežkitės su savimi. Nedėkite jų į bendrą dėžę, kuri keliaus furgone. Jei privalote vežti kai kuriuos dokumentus krovininiu transportu, laikykite juos atskirame segtuve ir praneškite vairuotojui. Vertingi daiktai neturi būti „kažkur tarp kojinių“. Tai skamba akivaizdu, bet per perkraustymą žmonės daro keistų dalykų nuo nuovargio.

DUK apie Anglijos miestus ir atvykimą

Ar Londonas visada brangesnis?

Dažniausiai taip, bet ne visada dėl to paties. Londone gali kainuoti daugiau parkavimas, laikas, iškrovimo leidimai ir eismas. Jei reikia pastatyti didelį furgoną centrinėje zonoje, viskas greitai tampa galvos skausmu. Už miesto arba mažesniuose rajonuose kartais būna paprasčiau. Bet jei pristatymas į Londoną vyksta naktį arba anksti ryte, kaina gali skirtis. Geriausia viską aptarti prieš kelionę, ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie gatvės.

Kur geriau išsikrauti, jei važiuoju į Mančesterį?

Jei važiuojate į Mančesterį, Salfordą, Liverpulį ar šiauriau, logistika dažnai skiriasi nuo Londono. Kartais patogiau planuoti iškrovimą pramoninėje zonoje arba prie namo su didesne aikštele. Miesto centre parkavimas ir siauros gatvės gali sulėtinti viską. Jei turite draugų Anglijoje, galima laikinai palikti dalį dėžių pas juos, bet tik jei tikrai sutarta. Kitaip gaunasi „laikinai“ dviem savaitėm.

Kaip elgtis su parkingu prie daugiabučio?

Pirmiausia pasitikrinkite taisykles su namo administracija, savivaldybe arba nuomotoju. Kai kur reikia leidimo, kai kur negalima užimti vietos be įspėjimo. Jei parkavimas ribotas, derinkite laiką tiksliai: kada atvažiuoja transportas, kiek žmonių iškrauna, kur laikomos dėžės. Anglijoje kaimynai ne visada supratingi, kai prieš jų vietą stovi didelis furgonas. Geriau gauti leidimą prieš nei aiškintis po to.

Ar reikia pranešti nuomotojui?

Jei nuomojatės Anglijoje, tikrai verta pranešti nuomotojui arba agentūrai apie didelį pristatymą. Kartais reikia sutikimo dėl baldų, kartais dėl parkavimo, kartais dėl grindų apsaugos. Jei atvežate didelę sofą, o vėliau ji netelpa pro duris, problema jau jūsų. Be to, kai kurios agentūros nemėgsta netikėtų sunkių daiktų. Paprastas el. laiškas gali sutaupyti ginčų dėl užstato.

Ką daryti, jei atvykus nėra vietos iškrauti?

Tada reikia turėti atsarginę vietą arba žmogų, kuris gali padėti. Galima laikinai iškrauti garaže, kieme, sandėliuke ar pas pažįstamus, bet tai turi būti sutarta iš anksto. Blogiausia stovėti ir laukti, kol kas nors „kažką sugalvos“. Vairuotojui laikas eina, jums nervai eina, kaimynai žiūri. Todėl prieš kelionę turėkite planą B, net jei atrodo, kad viskas bus gerai.

DUK apie realius nesklandumus

Ką daryti, jei sugenda automobilis?

Jei važiuojate patys, pirmiausia turėkite pagalbą kelyje, draudimą ir kontaktus. Jei dirbate su vežėju, jis turi savo planą, bet vis tiek klauskite, kaip elgiamasi gedimo atveju. Gedimas gali nutikti bet kur: Vokietijoje, Belgijoje, prie kelto. Todėl svarbu, kad krovinys būtų apdraustas, o kontaktai būtų pasiekiami. Aš visada prašau klientų neturėti vienos dienos planų Anglijoje iškart po pristatymo. Gyvenimas kartais sugenda kartu su transportu.

Ar galima keisti pristatymo datą?

Galima, bet kuo vėliau keičiate, tuo daugiau problemų. Jei data keičiama dėl jūsų vėlavimo, gali atsirasti papildomas mokestis. Jei keičiama dėl oro, kelto ar transporto gedimo, situacija kitokia. Todėl sutartyje arba susirašinėjime turi būti aišku, kas laikoma force majeure, o kas kliento sprendimu. Realybėje daug kas sprendžiama žmogiškai, bet tik tada, kai žmonės bendrauja normaliai.

Kaip išvengti chaoso paskutinę dieną?

Paskutinę dieną neturi būti didelių sprendimų. Viskas turi būti supakuota, pažymėta, dokumentai paruošti, įrankiai atskirai. Palikite vieną dėžę „pirmoji naktis“ su tualetiniais reikmenimis, paklodėmis, keliais indais, įkrovikliais ir vaistais. Kai atvažiuojate po ilgos kelionės, jūsų smegenys neveikia kaip biure. Todėl chaosą reikia sumažinti dar prieš uždarant furgono duris.

Ar verta samdyti pagalbą tik iškrovimui?

Dažnai verta. Net jei pakrovėte patys, iškrovimas Anglijoje gali būti sunkus dėl laiptų, parkavimo ar nuovargio. Dvi papildomos poros rankų Londone gali kainuoti 20–40 svarų valandai, priklausomai nuo rajono ir darbo pobūdžio. Tai gali sutaupyti nugarą ir laiką. Tik aiškiai pasakykite, ko tikite: nešti, pastatyti, išpakuoti ar tik iškrauti prie durų.

Kada geriau viską palikti Lietuvoje?

Geriau palikti, jei daiktas sunkus, pigus, trapus arba netelpa į naują gyvenimą. Sena spinta, didelė TV spinta, nestandartinis čiužinys ar senas kilimas kartais kainuoja daugiau emociškai nei finansiškai. Jei Anglijoje nuomojatės mažesnį būstą, pirmiausia patikrinkite matmenis. Kartais žmonės veža baldus, o paskui juos parduoda už pusę kainos, nes tiesiog nėra kur dėti. Skamba griežtai, bet taip būna.

Išvada

Kaip organizuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę patiems? Pradėkite nuo sąrašo, tada žiūrėkite kiekį, dokumentus, maršrutą, pakavimą ir iškrovimą. Nesivykite pigiausio varianto aklai, nes perkraustymas dažniausiai brangiai kainuoja ne eurais, o nervais. Jei turite nedaug daiktų ir laiko, savarankiškas planas gali puikiai veikti. Jei turite pilną namą, sunkius baldus ar mažai laiko, geriau bent dalį darbų patikėti profesionalams.