Kaip organizuoti buto baldų perkraustymą iš UK efektyviai ir išlikti ramiam

Sąlyginai sakant, dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – perksraustymas iš Didžiosios Britanijos niekada nebuvo paprastas, o po Brexito tai tapo dar sudėtingiau. Dažnai žmonės galvoja, tai tiesiog parvezė daiktų reibiliu ir viskas, tačiau realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro taisyklės, kainos ir vienas ar kiti nenuogiems akims nepastebimi niuansai. Jei klausiate, kaip organizuoti buto baldų perkraustymą iš UK efektyviai, turite žinoti, kad čia ne tik apie pinigus, bet ir apie nervus. Kartais viskas vyksta lyg pagal laikrodį, o kartai vairuotojas užstrigs ant Londono žiedo kelio valandą, ir viskas supusčia. Toliau bandysiu papasakoti, kaip tai veikia iš vidinės pusės, be jokių gražių marketingo frazių.

Kainos ir biudžeto planavimas (kaip nenukristi nuo kėdės)

Kiek realiai kainuoja buto baldų gabenimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai pats populiariausias klausimas, tačiau atsakymas niekada nesutampa su tuo, ką žmonės nori girdėti. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio turite (kubinių metrų), ir ar reikia įtraukti pakavimo paslaugas. Mažam butui (1-2 kamb.), kai yra tik baldai ir keletas dėžių, kaina svyruoja nuo 600 iki 1200 eurų, jei tai yra bendras krovinys. Jei norite atskiro automobilio (dedicated van), tuomet žiūrėkite į 2000–3000 eurų ribą. Benzainas Anglijoje brangus, o tiltų mokesčiai – nerealių dydžių, taip kad pigu nebus. Be to, reikia atsižvelgti į tai, ar jūsų butas yra pirmame aukšte su liftu, ar penktame be jo – už lipimim laiptais imamas papildomas mokestis.

Kodėl kainos tiek svyruoja tarp skirtingų firmų?

Čia yra toks „vienišo vilko“ verslas, todėl kainos labai skiriasi. Vieni firmos tik tarpininkauja ir parduoda užduotis kitiems, o kitos turi savus vairuotojus. Didelės firmos turi didelius fiksuotus išlaidas, tad kainos aukštesnės, o mažos, ar net „vieni vairuotojai“, gali pasiūlyti pigiau, bet čia kaip loterija – jei kajis susiprogs, jums gali niekas neatsakyti. Taip pat įtakos turi tai, kiek dažnai jie važiuoja – jei turi reguliarius maršrutus (pvz., kas savaite iš Londono), gali užpildyti laisvą vietą pigiau. O jei važiuoja specialiai jums, tenka mokėti už visą maršrutą.

Ar verta taupyti ant pakavimo medžiagų?

Sakysiu tiesiai – ne. Jei turite brangius baldus (pvz., italų sofas ar antikvarinė spinta), taupyti ant burbulių plastiko ir klijų juostos yra kvaila. Gavęs gabenti, vairuotojas nebus laimingas, jei tūkstantinį vertės stalą įmesite į seną, suirusią dėžę be užklotų. Vieną kartą mačiau, kaip klientas taupė ant dėžių, ir jo kompiuterio stalas atvažiavo su įtrūkimu, nes tiesiog paspuolė kita dėžė. Geriau investuoti 50 eurų daugiau į kokybiškas dėžes ir užpildus, nei vėliau gyventi su praruotomis nervomis.

Kas daryti, jei biudžetas labai apribotas?

Jei biudžetas tikrai stojus, galite bandyti rasti dalinį krovinį (part load) reisą. Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais viename reiblyje. Tai pigiau, bet lėčiau, reikia laukti, kol surinks pilną mašiną. Taip pat galite padaryti visą pakavimą patys ir tik iškviesti vyrus su krovininiu reibiliu įkvėpti ir nuleisti. Taip sutaupysite pora šimtų eurų, bet atsiminkite – jei kažką netaupkite o pažeisite krautant, draudimas to nedengs, jei klaida jūsų (t.y. blogai supakavote).

Ar kainos pasikeitė po Brexito?

Žinoma, pakilo. Nauji muitinės dokumentai, ilgesnės eilės ir įrūai į Prancūziją (dabar ne ES) suvalgo laiką ir pinigus. Anksčiau vairuotojas tiesiog pravažiuodavo per tunelį, dabar tenka pildyti deklaracijas, o jei ką nors pamiršti – baudos. Be to, svaro kursas taip pat nebe toks patogus kaip buvo prieš kelis metus. Taigi, kai planuojate buto baldų perkraustymą iš UK efektyviai, pridėkite prie savo prognozės bent 10-15 proc. atsargos fondo neplanuotiems išlaidoms padengti.

Brexit, muitinė ir dokumentai (kurie sukelia miglą)

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Anglijos?

Dabar, po Brexito, svarbiausias yra T2L dokumentas arba Exports Accompanying Document. Tai įrodo, kad jūsų prekės (tai yra baldai) yra ES muitinės teritorijos statuso arba bent jau buvo legally įsigytos JK prieš jos išstojimą (tikrai sudėtinga aiškinti trumpai). Be to, reikės sandėlio (inventory) sąrašo, kurį turi pasirašyti vairuotojas. Be šio popieriaus jūsų daiktai gali užstringti Tilbury arba Doveriuose, o mokesčiai už saugojimą ten kaip tikrai ne maži.

Ar turiu mokėti PVM (VAT) ir verytinį mokestį importuojant?

Jei persikėliate gyventi į Lietuvą ir turite ToR01 (Transfer of Residence) leidimą, tuomet dauguma asmeninių daiktų bei buto baldų atleidžiama nuo verytinio mokesčio ir PVM. Šis leidimas nėra automatinis, reikia jo paprašyti iš JK HMRC (mokesčių inspekcijos). Užtrunka porą savaičių, tai gaukite jį iš anksto. Jei ToR01 neturite – būkite pasiruošę mokėti verytinį mokestį (paprastai 0%, bet reglamentuoja specifinės kategorijos) ir PVM (20 proc. nuo vertės). Tai gali smarkiai padidinti galutinę sąskaitą.

Kas yra ToR01 ir kodėl visi apie jį kalba?

ToR01 tai dokumentas, leidžiantis atsikalbėti nuo mokesčių, kai persikeliate gyventi. Jis būtinas norint efektyviai organizuoti baldų perkraustymą iš UK, be jo tikrai prarasite pinigų. Užpildomas internetinėje sistemoje, pateikiame duomenis apie save ir kada planuojate išvykti. Svarbiausia – jis turi būti patvirtintas prieš krovinio išvežimą, kitaip muitinė atsisakys jį pripažinti. Dar teko matyti, kai žmonės bandydavo „išsisukti“ be jo, bet galų gale mokėdami dvigubai daugiau.

Kaip teisingai sudaryti inventoriaus sąrašą?

Nereikia rašyti „knygos“ ar „drabužiai“, reikia būti specifiniu (pvz., „3 dėžės su žieminiais drabužiais“, „12 vnt. knygų, 1 vnt. minkštas kampas rausvas“). Muitinės darbuotojai yra įtarūs, jei matai pernelyg bendrą aprašymą. Turi būti nurodyta apytikslė vertė (pvz., naudotiems daiktams – nulė arba simbolinė), svoris ir prekių ženklai (jei yra). Blogiausia, kai sąrašas surašytas „iš peties“ automobiilyje, kai vairuotojas tikrai laukia, tai tik sukelia neigiamų emocijų.

Ar gabenami alkoholiniai gėrimai apmokestinami?

Čia yra pilnas pragaras. Jei gabenate asmeninį rinkinį (pvz., 90 vnt. alaus, 20 vnt. vyno ir kelios buteliai stipriųjų gėrimų), tai dažniausiai praeina be rūpesčių, jei tai nėra skirtas pardavimui. Bet jei bandovežti 200 butelių viskio – toks buto baldų perkraustymas iš UK gali baigtis labai brangiai. Muitinė tokius dalykus tikrina itin atidžiai, o verytiniai mokesčiai alkoholiui yra astronomiški. Geriau išgerti arba atiduoti draugams Anglijoje, nei bandyti įvežti prekybai skirtą kiekį kaip asmeninį naudojimą.

Pakavimo ir paruošimo procesas (kas dažniausiai nutinka blogai)

Ar verta pakavimą patikėti profesonalams?

Jei turite brangų techniką, vitrinas ar languotas spintas – absoliučiai taip. Profesionalai turi specialias dėžes (pvz., plokščiadėžės), antkelimus (blankets) ir pakavimo popierių, kuriomes apgaubia baldus. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris pats bandė supakuoti vitriną, ją suvyniojo į popierių ir įmetė į dėžę be užpildų – natūraliai, vitrina atvyko su tūkstančiu fragmentų. Jei norite sau taupyti nervus, mokėkite už pakavimą.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenkami?

Dauguma senesnių baldų (pvz., sofos ar spintos) yra išardomi, bet kartais kurie nėra tokie konstrukcijos. Tuo atveju reikia juos apkloti storu bubbline plėvele ir kartonu. Svarbiausia – užtikrinti, kad jie nebesisukia ir nebeatremia į kitus daiktus. Vairuotojai nemėgsta, kai kažkas kabi viršuje, nes stabdant tai nuris ir užgriūva ant visko kito. Užfiksuokite rizikingas vietas lipnia juosta.

Kaip saugiai paknuoti televizorių ir techniką?

Televizorių geriausia paknuoti į originalią dėžę, jei jos nebeliko – ieškokite specialios TV dėžės, kuri yra storesnės ir turi polistireno rėmus viduje. Nieko nedėkite ant ekrano, net paklodės – gali įbrėžti plokščėje visus matricos vaizdus. Kompiuterius reikia išjungti ir jei galima, išimti sunkiuosius diskus (nors dabar jau retkas dalykas). Visus laidus susukite ir pririškite, kad nesikabintų.

Ar galima krautyti daiktus į baldus viduje?

Taip, tai yra puikus būdas sutaupyti vietos (tai yra kaip organizuoti buto baldų perkraustymą iš UK efektyviai pagal funkcija). į spintą galite sudėti dėžes su drabužiais ar patynes, bet būkite atidūs – nepadarykite per daug sunkio. Jei spinta yra sena, dailylentės gali atitrūkti nuo svorio. Užrakinkite duris (arba juos pririškite), kad kelyje nesusidarytų netyčia atsidarytų.

Ką daryti su vaikiškais žaislais ir mažomis detalėmis?

Surinkite į vieną didelę dėžę (nepameskite pažymėti, kad „VAIKŲ ŽAISLAI“). Neuždėkite mažų detalių tiesiai ant mašinos grindų – jas pavažiuos pro šalį. Maži daiktai nuolat dingsta tarp didelių baldų, todėl viską smulku dedkite į dėžes ir užpildykite tuščias tarpuose. Vienas klientas prarado visus LEGO kubelius, nes juos išpylė į maišelį, tiesiog numetė ant grindų, ir jie nukrito į angą tarp ratų.

Logistika ir gabenimo įmonės (kaip išsirinkti neblogą)

Kaip pasitikėti, kad firma nenuvaziuos su mano daiktais?

Geriausias būdas – paprašyti jų registracijos numerio (pvz., Anglijoje tai Company House) ir patikrinti, kiek laiko jie egzistuoja. Jei firma įkurta prieš 3 mėnesius ir siūlo žemą kainą – tai aukšta rizika. Taip pat patikrinkite atsiliepimus (Google, Facebook). Neleiskite sau suklaupti visų pinigų iš karto – geriausia padaryti 30-50 proc. avansą, o likutį sumokėti, kai daiktai jau būna Lietuvoje arba prieš išvežimą, bet su sutarties nuostata dėl atsiskaitymo.

Kas daryti, jei daiktai atvyksta sulūžę?

Čia svarbiausia yra draudimas. Užpildydami sutartį, tiksliai įvertinkite savo daiktų vertę. Jei nurodysite, kad viskas verta 500 eurų, o turi 10 tūkst. vertės baldus, už kaimo (a) ir gausite tik 500. Ant gaišo nereikia taupyti. Kilo atveju, sukurkite nuotraukas ir parašykite žalos protokolą (pranešimas apie žalą) dar prieš išsikraunant, o vėliau teiksi ieškinį draudimo kompanijai.

Kaip sužinoti, ar tai „girtas“ vairuotojas ar ne?

Na, tiesiog užsukite į jų kontą arba paklauskite pažiūrėti mašiną, jei įmanoma. Žinoma, jei jūs esate Londone, o jie Vilniuje, tai nepavyks. Žiūrėkite, kaip jie bendrauja – jei atsakinėja vėlai, keičia kalbą arba nieko nesupranta apie dokumentus, tai rizikinga. Yra firmų, kurios tiesiog perka „lietuviškas” reklamas Anglijoje, o krovinius perka tolimiems Indijos vairuotojams, kurie nieko nesupranta nei lietuviškai, nei angliškai apie jūsų specifinius reikalavimus (tai yra tokia viena neidealios situacijos, kur as pats mačiau).

Ar geriau rinktis didelę firmą ar mažą?

Didelės firmos užtikrina stabilumą, bet yra biurokratiškos – galvojate, kad kalbate su vadybininku, o jis tik perduoda užduotį kitam. Mažos firmos suteikia individualų dėmesį, tačiau jei suserga vairuotojas (tas vienas vairuotojas), visas paslaugas sustoja. Reikėtų rasti vidutinę – firma, kuri turi keletą reibilių, bet ne dešimtis tūkstančių. Asmeniškai visada patarsiu ieškoti tų, kurie turi fizinį būstą Anglijoje, o ne tik virtualų adresą.

Kokios sąlygos turi būti sutartyje?

Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta: kaina (ar ji įtraukia kelių mokesčius, tiltus), terminai (pristatymo data), draudimo suma, kas atsitinka, jei negaliu paimti daiktų laiku (saugojimo mokestis), ir aiškus adresas. Venkite sutarčių, kur parašyta „kažkur tarp 5 ir 15 dienų“, jei jums svarbus tikslumas. Taip pat atkreipkite dėmesį į grąžinimo sąlygas, jei kas nors ateis į priekį.

Pristatymas ir pabaigos smulkmenos (kai jau beveik baigta)

Kas nutinka, jei manęs nėra namuose, kai atvažiuoja mašina?

Tuomet prasideda problemų. Galite turėti laukti vairuotoją brangiai (jų laikas yra pinigas), arba, jei sutartyje numatyta, jis gali palikti daiktus sandėlyje, už tai prašant papildomo mokestį. Geriausia derėtis dėl lanksčių laikų ir būti pasiruošusiam paimti. Jei tikrai negalite – pasirūpinkite kuo, kas galėtų priimti daiktus jūsų vardu.

Ar reikia padėti iškrauti?

Jei sutartyje nėra parašyta „iškrovimas įrengiam“, vairuotojas tikrai nes linksti. Jei jūsų nėra, ir neturite kieno kviesti, turėsite mokėti už kraną arba papildomus žmones. Jei norite organizuoti buto baldų perkraustymą iš UK efektyviai, tiksliai nurodykite, kur reikia padėti (pvz., į garažą, į butą antrame aukšte be lifto). Pradžiai paaiškinkite, kad su sira nėra lengvai užlipti laiptais, kad nesisikristų.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios buvo pažeistos kelyje?

Jei dėžė yra suardžiota, nedelsiant nufotografuokite ją iš visų pusių prieš ją atidarant. Jei viduje esantis daiktas sulūžęs, šios nuotraukos bus įrodymas, kad žala įvyko pervežimo metu. Jei atidarysite dėžę ir pamatysite sulaužytą daiktą, o dėžė atrodo normaliai, draudimo kompanijos gali įtarti, kad tai buvo sulaužyta jau prieš tai (pvz., nekokybiškai supakavote).

Ar „part load“ gabenimas verta laukimo?

Jei jums neskubu – taip. Jūs sutaupote pinigų, bet turite būti pasiruošę tai, kad daiktai gali atvykti po 3-4 savaičių. Vienas mano pažįstamas taip laukė beveik mėnesį, nes jo dėžės važiavo viename reibly su šaldytuvais, kur dėl techninių priežasčių reilis užstringo Danijos uoste. Taigi, jei jums svarbus greitis – mokėkite už atskirą transportą.

Kas daryti su iškrovos atliekomis (popierius, plastikas)?

Dauguma firmų pasiima visas dėžes ir įrąžas į save ir jas išvežia, bet tai reikia numatyti. Jei ne, jūsų kieme gali likti kalnas dėžių, kurį reikės vežti į savo miesto šiukšlių aikštelę. Kartais vairuotojai gali pareikalauti papildomo mokesčio už šiukšlių išvežimą, jei kalbos tai nebuvo.

Kiti svarbūs dalykai ir patarimai (iš gyvenimo)

Ar galima vežti augalus?

Techniškai galima, bet tai yra rizikinga. Sausina gėrimų kelyje (ypač per tunelį), be to, kertant sienas, augalams reikalingas fitosanitarinis pažymėjimas, kuris kainuoja brangiau už pačią gėlę. Daugelis tiesiog palieka augalus draugams Anglijoje. Asmeniškai nebegyniau siųsti jų, nes dažnai jie atvyksta sugelbę ir jau nebėra verti to laiko.

Kodėl verta apžiūrėti baldus prieš juos supakuojant?

Kadangi dauguma dalykų vyksta vaikiškai, kartais vairuotojas tiesiog užrašo „spinta“ ir uždaro dėžę. Jei prieš tai nematėte, kad spinta jau buvo su įtrūkimu, vėliau gali būti sunku įrodyti, kad tai ne jūsų kaltė (arba kad tai ne įvyko kelyje). Nufotografuokite viską kas čia brangu (tai yra mano patarimas, kad ir aš kartais pamirštu tai padaryti).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Anglijoje tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas suvežė viską saugiai, padėjo susitvarkyti, neduoti keleto svarų arba paprašyti priešpiečio yra mandagu. Lietuvoje tai taip pat vertinama. Tai nėra mokesčiai, o dėka už gerą darbą (o juos, pripažinkime, dirba sunkų darbą).

Ką daryti, jei dabar nežinau konkretaus adreso Lietuvoje?

Galima nurodyti tarpinį sandėlį arba draugo adresą (tik gaukite sutikimą). Tačiau vėliau, perkraunant iš sandėlio į namus, reikės sumokėti papildomai už vietą sandėlyje (jei ten pristatė). Nurodykite tikslų adresą, kai tik žinote, kad išvengsite dvigubo krovinio.

Ar gabenamų daiktų skaičius turi įtakos kainai?

Ne tiek skaičius, kiek tūris. 100 dėžių su knygomis užims daugiau vietos (svoris) negu 5 didelės dėžės su patynomis. Svarbu tiksliai nustatyti kubinius metrus. Jei pamažote tūrį, ir vairuotojui netilps daiktai, jis turės palikti ką nors atgal (ką daryta nebūtina) arba kreiptis į kitą reibilą už papildomą mokestį.

Ar galiu siųsti daiktus paštu?

Mažus dalykus – tikrai, bet ne sofos ar šaldytuvus. Pašto siuntos brangios, limituotos svorio, o jų draudimas neretai neapima lūžusių daiktų. Tai tinka tik labai smulkiems daiktams, pvz., knygų ar drabužių siuntoms (bet tada irgi svarbu atsižvelgti į taisykles).

Ar verta butą baldų perkraustymą iš UK organizuoti kiekvienam?

Ne visada. Jei turite senus, jau puslaužius baldus (pvz., IKEA spintą, kuri jau tris kartus surinkta), gali būti pigiau juos palikti Anglijoje (parduoti arba atiduoti) ir nusipirkti naujus Lietuvoje. Kainos Lietuvoje, ypatingą madų furnitūrą, gali būti žemesnės nei gabenimo mokestis. Sąskaičiuokite, kas sau verta (as asmuo, vertinsiu savo nervus, jei tai padarysiu, tai tikrai nenusivilsite).

Kaip elgtis su dėžėmis su maistu?

Gerbkite vairuotoją – nekrežkite miltų, cukraus ar skysčių dėžių. Jei dėžė su aliejumi sulūžta, visa mašina kvapuos rūgstančiu aliejumi ir gali sugadinti kitus daiktus. Maistą geriau vežti atskirai arba vartoti prieš išvykstant.

Ar galima sekti savo krovinį realiuoju laiku?

Tai yra retas dalykas. Didelės firmos turi GPS stebėjimą, bet mažos dažnai tiesiog skambina vairuotojui ir klauso „kur tu esi“. Negalite tikėtis, kad matysite precizų atvažiavimą iki minutės – geriau susisiektite su vadybininku paryčia.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Esu matęs, kaip vairuotojai sustoja pusrūkyje dėl techninių gedimų. Tada jūsų daiktai gali būti perkraunami į kitą reibilą, kas užtrunka. Firmos užtikrina, kad pakeis mašiną, bet tai gali užtrukti 1-2 dienas. Būkite pasiruošę tokiai nenumaldytai situacijai (kaip ir až, tai būna).

Kodėl svarbu turėti kontakto asmenį Lietuvoje?

Kai vairuotojas atvažiuoja į 3 valandą ryto jums į kiemą ir negali prišaukti, o telefono numeris neveikia, gali būti problema. Galite paduoti kaimyno ar giminaičio numerį, su kuriuo galima susisiekti, kad jie atidarytų vartus arba nukreiptų maršrutą.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne per daug. Jei matote, kad kaina yra pernelyg aukšta, pabandykite paklausti, ar gali suteikti nuolaidą, jei elginatės ne sezono metu (vasarą ir prieš Kalėdas brangiau). Tačiau atminkite – jei kaina atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa, tai greičiausiai yra.

Ar reikia rūpintis apsauga nuo vandens?

Jei gabenate lauko baldus ar daiktus į požeminę garažą, tikriname, ar mašina nepraleidžia vandens. Jos yra hermetiškos, bet ugnies gaisras (vienas kartą, deja, buvo toks atvejis Londone) gali viską sugriauti. Draudimas čia būtinas.

Kaip geriausiai susisiekti su brokeriu (muitine)?

Dauguma firmų turi savo brokerius, tačiau jei turite savo, būtinai perduokite jam visus dokumentus iš karto. Jei nieko nesuprantate apie verytinius mokesčius, geriau patikėkite profesionalui, kad būtų efektyviai organizuoti buto baldų perkraustymą iš UK (as asmuo, galvoju, kad čia geriau nieko nebandyti daryti pats, nes greitai susigadinsit).

Galiausiai, ar verta viską daryti patys?

Jei turite laiko, patirties ir norite save išbandyti – kodėl gi ne? Bet jei jums svarbu ramybė, galvos skausmas avoidance (vengimas), geriau mokėkite už pilną paslaugą. Mano patirtis rodo, kad sutaupyti 200 eurų ant vairuotojo dažnai pasirodo brangiau nei gauti sulaužytą sofos.

Išvada

Apibendrinant, sakyčiau, kad buto baldų perkraustymas iš UK efektyviai užtikrina tą patį dalyką – gerą planavimą ir realių lūkesčių turėjimą. Nieks nepasakys, kad tai bus paprasta, tačiau su sąžininga firma ir paruoštais dokumentais (ypač ToR01 ir inventoriumi), galite išvengti didžiausios dalies nemalonių netikėtumų. Naudinga žinoti, kad šioje srityje tiesiog neįmanoma viską kontroliuoti (lėktuvai, orai, kita eilė), todėl pasiruoškite ir kančiai. Visgi, atsikračius jaučiate didelį palengvėjimą, o kava jaujau Lietuvoje skonis vis kitaip. Sėkmės kelyje.